Search

One of the fastest developing fields of biotechnology in the past three decades is that of genetically modified (GM) plants for industrial applications, as well as food and feed. The European Union (EU) has probably the most rigorous regulations for GMOs in the world and as such, the decisions made by the EU political institutions on regulatory and marketing actions heavily depend on scientific evidence. This doctoral dissertation deals with the molecular biology laboratory methods based on the most popular to date method polymerase chain reaction (PCR) used in the molecular characterization of the genetically modified organisms (GMOs). When studying the molecular structure of the GMO, two main interests of the nucleotide sequence are: (1) the actual sequence of the transgenic insert, and (2) the plant genomic DNA surrounding the synthetic DNA. Two distinct techniques of the Long Template PCR and Genome Walking were analyzed on the GMO DNA matrices. The LT-PCR was applied to obtain single uninterrupted fragment containing full transgenic insert of the selected GM events. The analysis of LT-PCR was continued with the application of a novel PCR additive called carbon nanotubes (CNTs) to investigate the impact of this nanomaterial on the specificity, efficiency and the product yield. The Genome Walking is a technique to obtain unknown DNA fragments adjacent to the known DNA. This doctoral dissertation seeks to explain in detail the development and optimization of a method Long... [to full text], Viena iš greičiausiai besivystančių biotechnologijos mokslo sričių pastaruosius tris dešimtmečius yra genetiškai modifikuotų (GM) augalų kūrimas ir jų naudojimas pramonėje, maistui ir pašarams. Europos Sąjunga turi bene griežčiausią GMO reglamentavimą visame pasaulyje, t.y. visi politiniai sprendimai dėl transgeninių augalų patekimo į rinką yra pagrįsti mokslinių tyrimų rezultatais. Šioje disertacijoje apžvelgiami populiariausiu molekulinės biologijos metodu, polimerazine grandinine reakcija (PGR), grįstos technologijos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tyrimams. Tiriant molekulinę GMO struktūrą, didžiausias dėmesys yra kreipiamas į šių nukleotidinių sekų aptikimą: (1) transgeninio intarpo, bei (2) augalo genomo sekų aplink transgeninio intarpo įsiterpimo vietą. Naudojant GMO DNR matricas, buvo tirtos dvi skirtingos technologijos: ilgagrandė PGR (I-PGR) ir „pasivaikščiojimas genomu“ (PG). I-PGR metodu buvo siekiama nukopijuoti ir pagausinti vienalytį DNR fragmentą, kuriame būtų nukopijuotas visas transgeninis intarpas. Šio metodo taikymo tyrimas buvo tęsiamas ištiriant naujovišką PGR priedą, anglies nanovamzdelius (ANV). Šis reakcijos mišinio priedas, manoma, yra potencialus reakcijos specifiškumo ir efektyvumo stipriklis. PG yra technologija, įgalinanti nežinomų DNR sekų, prisijungusių prie žinomų sekų, aptikimą. Šioje daktaro disertacijoje smulkiai aprašomas PG metodo, kurį pavadinome LT-RADE, kūrimas ir optimalių reakcijų sąlygų parinkimas. Taip pat, sėkmingas metodo... [toliau žr. visą tekstą]

Viena iš greičiausiai besivystančių biotechnologijos mokslo sričių pastaruosius tris dešimtmečius yra genetiškai modifikuotų (GM) augalų kūrimas ir jų naudojimas pramonėje, maistui ir pašarams. Europos Sąjunga turi bene griežčiausią GMO reglamentavimą visame pasaulyje, t.y. visi politiniai sprendimai dėl transgeninių augalų patekimo į rinką yra pagrįsti mokslinių tyrimų rezultatais. Šioje disertacijoje apžvelgiami populiariausiu molekulinės biologijos metodu, polimerazine grandinine reakcija (PGR), grįstos technologijos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tyrimams. Tiriant molekulinę GMO struktūrą, didžiausias dėmesys yra kreipiamas į šių nukleotidinių sekų aptikimą: (1) transgeninio intarpo, bei (2) augalo genomo sekų aplink transgeninio intarpo įsiterpimo vietą. Naudojant GMO DNR matricas, buvo tirtos dvi skirtingos technologijos: ilgagrandė PGR (I-PGR) ir „pasivaikščiojimas genomu“ (PG). I-PGR metodu buvo siekiama nukopijuoti ir pagausinti vienalytį DNR fragmentą, kuriame būtų nukopijuotas visas transgeninis intarpas. Šio metodo taikymo tyrimas buvo tęsiamas ištiriant naujovišką PGR priedą, anglies nanovamzdelius (ANV). Šis reakcijos mišinio priedas, manoma, yra potencialus reakcijos specifiškumo ir efektyvumo stipriklis. PG yra technologija, įgalinanti nežinomų DNR sekų, prisijungusių prie žinomų sekų, aptikimą. Šioje daktaro disertacijoje smulkiai aprašomas PG metodo, kurį pavadinome LT-RADE, kūrimas ir optimalių reakcijų sąlygų parinkimas. Taip pat, sėkmingas metodo... [toliau žr. visą tekstą], One of the fastest developing fields of biotechnology in the past three decades is that of genetically modified (GM) plants for industrial applications, as well as food and feed. The European Union (EU) has probably the most rigorous regulations for GMOs in the world and as such, the decisions made by the EU political institutions on regulatory and marketing actions heavily depend on scientific evidence. This doctoral dissertation deals with the molecular biology laboratory methods based on the most popular to date method polymerase chain reaction (PCR) used in the molecular characterization of the genetically modified organisms (GMOs). When studying the molecular structure of the GMO, two main interests of the nucleotide sequence are: (1) the actual sequence of the transgenic insert, and (2) the plant genomic DNA surrounding the synthetic DNA. Two distinct techniques of the Long Template PCR and Genome Walking were analyzed on the GMO DNA matrices. The LT-PCR was applied to obtain single uninterrupted fragment containing full transgenic insert of the selected GM events. The analysis of LT-PCR was continued with the application of a novel PCR additive called carbon nanotubes (CNTs) to investigate the impact of this nanomaterial on the specificity, efficiency and the product yield. The Genome Walking is a technique to obtain unknown DNA fragments adjacent to the known DNA. This doctoral dissertation seeks to explain in detail the development and optimization of a method Long... [to full text]

Babesia genties pirmuonys yra erkių pernešami eritrocitus pažeidžiantys parazitai, sukeliantys ligą, vadinamą babeziozę. Šie parazitai paplitę visame pasaulyje, užkrečia žmones, bei naminius ir laukinius gyvūnus, daugiausiai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, ir itin pavojingi šunims Lietuvoje. Tyrimo tikslas buvo ištirti Ixodidae šeimos erkių ir smulkių graužikų, surinktų 2010-2011 metais, užkrėstumą Babesia spp. pirmuonimis, ir identifikuoti Lietuvoje paplitusias Babesia rūšis. Medžiaga surinkta Lietuvos pajūryje, iš 3 vietovių. Erkės surinktos nuo paukščių, graužikų, elnių ir augmenijos. Aptiktos dviejų rūšių erkės: Dermacentor reticulatus ir Ixodes ricinus. Iš viso ištirta 43 graužikai, iš kurių vienas buvo užsikrėtęs, ir 263 (51 D. reticulatus, 212 I. ricinus) erkių mėginių, iš kurių 44 buvo užsikrėtę Babesia spp. Dešimčiai pavyzdžių, iš I. ricinus erkių, nustatytos rūšys PGR sekvenavimo būdu, atlikus sekų analizę. Nustatytos Babesia rūšys: 6 B. microti, 4 B. venatorum., Babesia is a tick-borne protozoan blood parasite, that causes disease known as babesiosis. These parasites are common across the world, and infect humans, domestic and wild animals, affects losses in livestock farms in other regions, and significantly dangerous for dogs in Lithuania. The aim of the study was to find Babesia spp. parasites in the ixodid ticks, and small rodents collected in 2010-2011, and identify Babesia species that are common Lithuania. Material was collected in the Lithuanian seaside out of three locations. Ticks were collected from birds, rodents, deer and vegetation. Two species of ticks were detected: Dermacentor reticulatus and Ixodes ricinus. In total, 43 rodents were tested, of which at least one had been infected by babesial organism, and of 263 (51 D. reticulatus, 212 I. ricinus) ticks samples, at least 44 were infected by Babesia spp. Ten samples from I. ricinus ticks Babesia species were identified by PCR sequencing. Babesia species that were identified: 6 B. microti, 4 B. venatorum.

During this work large molecular weight plasmids from Arthrobacter sp. 68b, A. rhombi PRH1 and VP3 bacteria were investigated as well as small plasmids from both A. rhombi strains. It was determined that genes encoding degradation proteins of phthalic acid, 2 methylpyridine and pyridine are located on plasmid p2MP (113 kb) in Arthrobacter sp. 68b. The degradation of phthalate, pyridine and its derivative is inducible process. It was proved that cells pre-grown with phthalic acid are able to utilise quinolinic acid. Monooxygenase, that cleaves pyridine ring between C2, C3 atoms, is induced by pyridine and 2 methylpyridine. The degradation pathway of mentioned compounds was proposed. Succinate semialdehyde and succinic acid are formed during utilisation. Genes, encoding 2-hydroxypyridine degradation proteins, are located on large molecular weight plasmid. The phenotype of large A. rhombi VP3 plasmid was not determined. Small plasmids from both A. rhombi strains were sequenced, open reading frames were determined and identified. Using the minimal replicon of small A. rhombi PRH1 plasmid, hybrid vectors pRMU824, pRMU824Km and pRMU824Tc were constructed for functional gene screening in Arthrobacter spp. and Rhodococcus spp. bacteria., Šio darbo metu buvo tiriamos Arthrobacter sp. 68b, A. rhombi PRH1 ir VP3 bakterijų didelės molekulinės masės katabolinės plazmidės, taip pat A. rhombi kamienų mažosios (<10 kb) plazmidės. Nustatyta, kad Arthrobacter sp. 68b bakterijose genai, koduojantys ftalio rūgšties, 2 metilpiridino ir piridino skaidymo baltymus, yra susitelkę beveik 113 kb p2MP plazmidėje. Šiose bakterijose ftalato ir piridino bei jo darinio degradacija yra indukuojami procesai. Įrodyta, kad ląstelės, augintos su ftalio rūgštimi, gali panaudoti chinolino rūgštį. Nustatyta, kad ir 2 metilpiridinas, ir piridinas indukuoja hipotetinę monooksigenazę, kuri skelia piridino žiedą tarp antro ir trečio anglies atomų. Pasiūlytas minėtų substratų skaidymo kelias, kurio metu susidaro gintaro rūgšties pusiau aldehidas ir gintaro rūgštis. Nustatyta, kad A. rhombi PRH1 bakterijose genai, koduojantys 2 hidroksipiridino skaidymo baltymus, yra didelės molekulinės masės plazmidėje. A. rhombi VP3 didelės plazmidės lemiamas fenotipas nenustatytas. Tiriant abiejų kamienų bakterijų mažąsiąs plazmides, buvo nustatytos jų nukleotidų sekos, aptikti atviro skaitymo rėmeliai ir įvardyti jų koduojami baltymai. Panaudojant A. rhombi PRH1 mažos plazmidės minimalų replikoną, buvo sukonstruoti hibridiniai vektoriai pRMU824, pRMU824Km ir pRMU824Tc genų funkcijų tyrimams Arthrobacter spp. ir Rhodococcus spp. bakterijose.

There are over five thousand crane fly species belonging to the family Tipulidae currently described. Subgenus Vestiplex is phylogenetically young cranefly complex of the genus Tipula. Some of the species are poorly morphologically known and require a correction of their placement inside subgenus Vestiplex. The aim of this dissertation was to accomplish taxonomic and phylogenetic review of the subgenus Vestiplex Bezzi, 1924. The following tasks were formulated in order to achieve the aim: to investigate as many as possible type specimens and specimens of different species, illustrating the genital structures important for the species identification; compile a list of characters for the phylogenetic analysis and perform the analysis itself; to divide the species of the subgenus Vestiplex in species groups. Phylogenetic analysis of 103 species of the subgenus Vestiplex was performed for the first time. Classification of the subgenus based on the analysis of morphological features is presented. One species new for science was described. The catalogue of genital structures is presented., Šiuo metu aprašyta virš 5 tūkstančių rūšių priklausančių šeimai Tipulidae. Pogentė Vestiplex – tai geologiškai jauna specializuota genties Tipula ilgakojų uodų grupė. Dalis rūšių būdama morfologiškai mažai išnagrinėta reikalauja giminystės ryšių patikslinimo pogentės Vestiplex viduje. Disertacinio darbo tikslas - taksonominė filogenetinė pogentės Vestiplex Bezzi, 1924 analizė. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: ištirti kuo didesnio rūšių skaičiaus tipinę medžiagą, pateikti svarbias identifikacijai genitalinių struktūrų iliustracijas; aprašyti filogenetiškai svarbius požymius bei atlikti filogenetinę analizę; suskirstyti pogentės Vestiplex rūšis į kompleksus. Pirmą kartą, remiantis morfologiniais požymiais, atlikta pogentės Vestiplex filogenetinė analizė, kurios metu išnagrinėtos 103 rūšys. Remiantis gautais rezultatais pateikiama pogentės Vestilex klasifikacija. Atrasta ir aprašyta nauja mokslui ilgakojų uodų rūšis. Parengtas ištirtos genitalinių struktūrų iliustracijų katalogas.

There are over five thousand crane fly species belonging to the family Tipulidae currently described. Subgenus Vestiplex is phylogenetically young cranefly complex of the genus Tipula. Some of the species are poorly morphologically known and require a correction of their placement inside subgenus Vestiplex. The aim of this dissertation was to accomplish taxonomic and phylogenetic review of the subgenus Vestiplex Bezzi, 1924. The following tasks were formulated in order to achieve the aim: to investigate as many as possible type specimens and specimens of different species, illustrating the genital structures important for the species identification; compile a list of characters for the phylogenetic analysis and perform the analysis itself; to divide the species of the subgenus Vestiplex in species groups. Phylogenetic analysis of 103 species of the subgenus Vestiplex was performed for the first time. Classification of the subgenus based on the analysis of morphological features is presented. One species new for science was described. The catalogue of genital structures is presented., Šiuo metu aprašyta virš 5 tūkstančių rūšių priklausančių šeimai Tipulidae. Pogentė Vestiplex – tai geologiškai jauna specializuota genties Tipula ilgakojų uodų grupė. Dalis rūšių būdama morfologiškai mažai išnagrinėta reikalauja giminystės ryšių patikslinimo pogentės Vestiplex viduje. Disertacinio darbo tikslas - taksonominė filogenetinė pogentės Vestiplex Bezzi, 1924 analizė. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: ištirti kuo didesnio rūšių skaičiaus tipinę medžiagą, pateikti svarbias identifikacijai genitalinių struktūrų iliustracijas; aprašyti filogenetiškai svarbius požymius bei atlikti filogenetinę analizę; suskirstyti pogentės Vestiplex rūšis į kompleksus. Pirmą kartą, remiantis morfologiniais požymiais, atlikta pogentės Vestiplex filogenetinė analizė, kurios metu išnagrinėtos 103 rūšys. Remiantis gautais rezultatais pateikiama pogentės Vestilex klasifikacija. Atrasta ir aprašyta nauja mokslui ilgakojų uodų rūšis. Parengtas ištirtos genitalinių struktūrų iliustracijų katalogas.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti hematologinių ir biocheminių tyrimų ypatumus anemijų diagnostikoje, jų tarpusavio korialiaciją, įtaką diagnostikai. Tyrimo uždaviniai - apibūdinti biocheminių ir hematologinių tyrimų diagnostinę reikšmę, palyginti automatizuotą hematologinį ir mikroskopinį tyrimo metodą, palyginti kaip dera tarpusavyje hematologniai ir biocheminiai tyrimai, išsiaiškinti tyrimo metu pasitaikančias klaidas, pateikti išvadas ir praktinius patarimus. Tyrimo metodai - tiriamasis darbas paremtas tyrimų atlikimu - elektrinės varžos arba impedanso metodu, mikroskopijos metodu, elektrochemoluminescentinės imunologinės analizės metodu, fotometriniu metodu, literatūros ir duomenų analize. Tyrimo objektas - tiriamųjų imtis yra 100 tiriamųjų, atrinkti tiksliniu būdu, visų jų hematologinių tyrimų rodikliai yra žemesni už normoje esančius rodiklius. Hematologinis tyrimas suteikia informaciją apie kraujo ligas. Tik atliekant laboratorinę kraujo analizę galima nustatyti hematologinius anemijų požymius, kurie turi didelę diagnostinę reikšmę. Šių tyrimų pagalba galima laiku diagnozuoti ligas, sekti gydymo veiksmingumą. Hematologiniai tyrimai daugelyje laboratorijų šiuo metu yra atliekami analizatoriais. Hematologinis analizatorius suskaičiuoja ir įvertina žymiai didesnį kiekį ląstelių, visus duomenis palygina su norminiais dydžiais, apdoroja aritmetiškai. Todėl tyrimų patikimumas išaugo. Laboratorijoje visi tyrimai atliekami prisilaikant galiojančių hematologinių normų ir... [toliau žr. visą tekstą], Objective of the work - to analyse the peculiarities of haematological and biochemical analyses in anaemia diagnosis, their cross - correlation,influence on diagnosis. Tasks of the work - to describe the diagnostic significance of haematological and biochemical analyses,to compare the automated haematological and microscopic method, to compare how haematological and biochemical analyses tally with each other,to find the errors that occur during the analyses, to give conclusions and practical tips. Methods of the study - the research work was based on studies performed by electrical resistance or impedance method, microscopy method, method of electrochemiluminescence immunological analysis, photometric method, literature and data analysis. Subject of the study - the sample group is 100 persons selected by the target method, haematological indidces of all of them are lower the indices within the normal range. The goal of this research is to make analysis of the pecularities of hematologic and biochemical testing in anemia diagnostics. The tasks of the research are to characterize the diagnostic significance of the hematologic testing, to make kaka comparision of hematologic autimatized and microscopic testing method, to point out the mistakes that might appear during testing, to present conculusions and to give practical advice. The object of the research is the pecularities of hematologic testing. Hematologic testing provides information with blood diseases. It is possible to... [to full text]

Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text], Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą], Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text]

Since spiders are close to the top of nutrition pyramid of mesofauna, they are more sensitive to changes of habitats and anthropogenic impact than most the other groups of invertebrates. It shows that the investigation of peat bog spider communities is certainly a relevant goal. The aim of the study was to perform a taxonomic and zoogeographic analysis of Lithuanian epigeic spider communities, to estimate the diversity of their structure and to assess the main peculiarities of seasonal dynamics. The following tasks were set to achieve this aim: to compile a checklist of Lithuanian epigeic spider species living in peat bogs, to investigate vertical distribution of spiders in Sphagnum tussocks of peat bogs, to perform a taxonomic and zoogeographic analysis of epigeic spider fauna of Lithuanian peat bogs, to describe and analyze the diversity of spider communities and their structure in Lithuanian peat bogs, to study and compare dominant complexes in different peat bog spider communities, to investigate the composition of spider species and relationships between epigeic spider communities and surrounding habitats, to evaluate and analyze seasonal dynamics of epigeic spider communities in Lithuanian peat bogs. The data regarding spider species living in Lithuanian peat bogs, dominant species, zoogeographic distribution of species, and seasonal dynamics were summarized. This work presented 22 spider species new for the Lithuanian fauna. The spider communities in peat bogs were... [to full text], Vorai yra arti mezofaunos mitybinių piramidžių viršūnės, dėl to jie jautresni už daugelį kitų grupių buveinės pokyčiams ir antropogeniniams poveikiams. Todėl aukštapelkių vorų bendrijų tyrimai yra aktualus uždavinys. Darbo tikslas – atlikti taksonominę ir zoogeografinę Lietuvos aukštapelkių epigėjinių vorų faunos analizę, nustatyti bendrijų struktūros įvairovę ir išaiškinti pagrindinius sezoninės dinamikos ypatumus. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: sudaryti Lietuvos aukštapelkių epigėjinių vorų rūšių sistematinį sąraš, ištirti vertikalų vorų pasiskirstymą skirtingame aukštapelkės kiminų gylyje, atlikti Lietuvos aukštapelkių epigėjinių vorų faunos taksonominę ir zoogeografinę analizę, aprašyti ir išanalizuoti epigėjinių vorų bendrijų įvairovę ir struktūrą Lietuvos aukštapelkėse, nustatyti ir palyginti vorų bendrijų dominantinius kompleksus skirtingose aukštapelkių vorų bendrijose, ištirti vorų rūšinę sudėtį ir panašumą aukštapelkėje ir gretimose buveinėse, nustatyti ir išanalizuoti epigėjinių vorų bendrijų sezoninę dinamiką Lietuvos aukštapelkėse. Darbe pateikiama apibendrinta informacija apie Lietuvos aukštapelkėse gyvenančių vorų rūšis, dominantus, geografinį rūšių paplitimą ir sezoninę vorų bendrijų dinamiką. Lietuvos faunos sąrašas papildytas 22 naujomis rūšimis. Pirmą kartą ištirtos vorų bendrijos aukštapelkėse ir atlikta jų kokybinė bei kiekybinė analizė. Patobulintas tyrimo metodas, optimizuojantis vorų gaudymą aukštapelkės kiminų sluoksnyje. Pirmą... [toliau žr. visą tekstą]

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Kasmet pasaulyje 11 milijonų žmonių diagnozuojamas vėžys, o Lietuvoje pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tam, kad apsisaugoti nuo gausybės kenksmingų junginių, evoliucijos eigoje išsivystė įvairūs ląstelės gynybos mechanizmai. Nustatyta, kad kancerogenai bei toksinai iš žmogaus organizmo šalinami per dvi fazes. I fazėje dalyvauja CYP šeimos fermentai, II – GST fermentai, kai kurie iš šių fermentų yra genetiškai polimorfiniai, todėl skiriasi jų aktyvumas. Šio darbo tikslas - nustatyti Lietuvos naujagimių genetinę įvairovę pagal GSTT1 ir GSTM1 genų polimorfizmą. Tyrimo metu 338 naujagimiams, DNR buvo išskirta iš kraujo ląstelių (“SORPO Genomic DNA extraction Module”) ir polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu nustatyti GSTT1 ir GSTM1 genotipai. Palyginę tirtų Lietuvos naujagimių GSTT1 nulinio genotipo pasireiškimo dažnį populiacijoje (17,5%) su kitų šalių gyventojais, pastebėjome, kad šio genotipo geografinis pasiskirstymas panašus į ABO*B alelio dažnio paplitimą ir turi tendenciją mažėti iš rytų į vakarus. GSTM1 nulinio genotipo geografinis paplitimas neturi tokių aiškių tendencijų kaip GSTT1 nulinio genotipo pasiskirstymas Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad GSTT1-1 ir GSTT1-1/GSTM1-1 genotipai tirtiems Lietuvos naujagimiams buvo nustatyti dažniausiai, bei pastebėjome tam tikrą... [toliau žr. visą tekstą], The oncological diseases - one of the most topical society’s health problems in our country and all the world. Annually, in the world the cancer is diagnosed for 11 million people. Recently, in Lithuania about 17 thousand new attacks of oncological diseases are diagnosed. In order to take precautions against the most detrimental compounds, different defensive mechanisms of cells have developed in the process of evolution. It is ascertained that carcinogens and toxins from human organism are removed through two phases. In the first phase CYP’s group enzymes take role, in the second phase - GST enzymes and some of them are genetic polymorphics, so because of this, their activity differs. The purpose of this study was to ascertain GSTT1 and GSTM1 genes’ polymorphisms in Lithuanian newborns. 338 newborns participated in this experiment, DNA was purified from blood cells (“SORPO Genomic DNA extraction Module”) and by the method of polymerase chain reaction (PCR) GSTT1 and GSTM1 genotypes were determined. After comparing GSTT1 null genotype’s frequency of investigated Lithuanian newborns to people from other countries, it was noticed that geographic distribution of this genotype is similar to ABO*B frequency spreading and also to Europe genetic landscape and it was a tendency to decrease from East to West. GSTM1 null genotype’s geographical spreading does not have clear tendencies as GSTT1 null genotype’s spreading in Africa, Asia and Europe. The results showed that most... [to full text]

Šio darbo tyrimo objektas - Borrelia burgdorferi sensu lato bakterijos, žmogaus organizme sukeliančios Laimo boreliozę. Jų nustatymas iki šiol problematiškas, nėra vieno patikimo metodo nustatyti šią ligą. Todėl siekiant išsiaiškinti kelių metodų tinkamumą, buvo suformuluotas darbo tikslas – panaudojant skirtingus molekulinius žymenis ir metodus identifikuoti B. burgdorferi s. l. bakterijų genotipus skirtinguose organizmuose. Tyrime naudota medžiaga, surinkta 2010 metais pietvakarių Norvegijoje (580 2' 3" N, 70 28' 43" E). Molekuliniams tyrimams naudotos 336 Ixodes ricinus lervos nuo graužikų, 169 nimfos nuo augalijos ir 18 graužikų DNR. DNR išskyrimui naudoti trys skirtingi metodai, parinkti priklausomai nuo patogenų identifikavimui pasirinktų metodų. Tyrimų metu panaudoti penki molekuliniai žymenys (16S rRNR, ospA, hbb, rpoB genai ir 16S (rrsA) – 23S (rrlA) tarpgeninis regionas) bei penki skirtingi metodai (standartinė, dauginė, lizdinė, tikro laiko PGR bei sekoskaita). Erkės nuo graužikų pirmiausia buvo patikrintos tikro laiko PGR metodu pagal 16S rRNR geną. Nustatytas 11 % (36 iš 336) užkrėstumas B. burgdorferi s. l. patogenais. Siekiant palyginti kito metodo panaudojimo galimybes, visos teigiamos erkės pagal 16S rRNR geną buvo patikrintos standartinės PGR metodu pagal ospA geną. Pasitvirtino dešimtadalis infekuotų erkių (11 % – 4 iš 36). Erkių nuo augalijos užkrėstumas tikrinant standartinės PGR metodu pagal ospA geną – 9 % (15 iš 169), graužikų – 40 % (7 iš 18). Tikro... [toliau žr. visą tekstą], The object of this study was Borrelia burgdorferi sensu lato bacteria, which cause Lyme borreliosis in human organism. The detection of B. burgdorferi s. l. is still complicated, there is not only reliable method to diagnose the disease. To elucidate the relevance of a few methods, the purpose was formed: to detect and identify B. burgdorferi s. l. genotypes in several organisms using different molecular markers and methods. The material of the study was collected during summer and autumn of 2010 in southern Norway (580 2' 3" N, 70 28' 43" E). 336 Ixodes ricinus larvae collected from rodents, 169 nymphs collected from vegetation and 18 DNA of rodents were used for molecular survey. Three different methods of DNA extraction, five different molecular markers (16S rRNR, ospA, hbb, rpoB genes and 16S (rrsA) – 23S (rrlA) intergenic spacer) and five different methods (standard, multiplex, nested, real time PCR and sequencing) were used in this study. Ticks collected from vegetation at first were screened by real time PCR based on 16S rRNR gene. Infection rate of B. burgdorferi s. l. pathogens in ticks collected from vegetation was 11 % (36 from 336). To compare a relevance of other method, all the positive ticks after screening were tested by standard PCR based on ospA gene. It was proven a tenth of infected ticks (11 %: 4 from 36). Infection rate by the same method in ticks from vegetation was 9 % (15 from 169), in rodents 40 % (7 from 18). The real time PCR based on hbb gene... [to full text]

Šio tiriamojo darbo tikslas ištirti virusinio hepatito C sergamumą Vilniaus regione ir įvertinti kokios priežastys lemia jo paplitimą. Virusinis hepatitas C (VHC) tai užkrečiama virusinė liga. Šios ligos sukėlėjas - hepatito C virusas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis hepatito C virusu yra užsikrėtę 1–3 proc. pasaulio gyventojų. 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, hepatito C virusu Lietuvoje užsikrėtę 1,2% gyventojų. Lietuvoje sergamumas hepatitu C mažėja, tačiau daugėja viruso komplikacijų. Ši tema aktuali tuo, kad HCV infekcija yra rimta sveikatos problema visame pasaulyje ir šiuo metu yra viena pagrindinių kepenų pažeidimo priežaščių. Tyrimo problema: pagal klinikinius simptomus daugeliui žmonių ūmiai infekuotų virusu, nepasireiškia jokių simptomų ar ankstyvų ligos požymių ir liga lieka nediagnozuota. Tyrimas buvo atliekamas VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikos hepatologijos ir gastroenterologijos bei dietologijos skyriuje. Tyrimui buvo panaudotas anketavimo metodas, kuris buvo sukurtas pagal išstudijuotos literatūros šaltinius. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti laboratorinius tyrimus sergantiems VHC. Nustatyti, kokiu keliu sergantieji užsikrėtė VHC. Įvertinti VHC gydymo būdų privalumus ir trukumus. Tyrimu buvo pasiekti tokie rezultatai: Didžiausias sergamumas yra jaunų, 18-39 m. amžiaus asmenų grupėje. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad dažniausiai sergantieji VHC užsikrėtė perpilant kraują 30 proc. ir vartodami intraveninius narkotikus 15 proc., The aim of the survey is to analyse VHC morbidity in Vilnius region and to assess the reasons conditioning its spread. Hepatitis C is an infectious disease affecting the liver, caused by the hepatitis C virus (HCV). World Health Organization presents that approximately 1-3 % people are infected with hepatitis C virus worldwide. According to the survey in 2009, there were about 1.2 % people who were infected with HCV in Lithuania. What is more, morbidity of HCV declines in our country nowadays. Problem of the survey: there are plenty of people all over the world who are chronically infected but nobody cannot make a diagnose that they are infected. The survey was done in the Centre of Hepathology, Gastroenterology and Dietetics of Vilnius University Hospital Santariškių Clinic. Questionnaires have been created according to the analysed sources of literatute. Task of survey: to sum up the laboratory findings of infected HCV. Also, to find out how people were infected, and to present a cure for HCV. To essess the benefits and drawbacks of HCV ways of treatment. Results: intravenous drugs are the main reason of causing VHC in Vilnius region.

Diplominio darbo tikslas išnagrinėti priešinės liaukos vėžio žymenų specifiškumą vėžio diagnostikoje. Tikslui pasiekti buvo keliami uždaviniai: išanalizuoti prostatos vėžio sampratą, apžvelgti priešinės liaukos vėžio žymenų nustatymo metodikas, atlikti fiksuotų duomenų analizę ir statistinį jų apdorojimą, įvertinti prostatos specifinio antigeno tyrimo metodo specifiškumą. Išanalizavus rezultatus pastebėta, kad prostatos specifinis antigenas - žymuo, naudojamas prostatos karcinomos laboratorinėje diagnostikoje ir , kad šio prostatos specifinio antigeno metodo specifiškumas yra lygus 85%. Šis tyrimas yra vienas iš pagrindinių tyrimų tiek nustatant prostatos vėžį, tiek prostatos vėžio gydymo eigoje. Tereikia vieno – ligoninėje, poliklinikoje ar privačioje gydymo įstaigoje reguliariai laboratoriškai tikrinti prostatos specifinio antigeno kiekį kraujyje., The objective of this Degree Paper is to investigate into specific features of the prostate gland cancers sings methods in the prostate cancer diagnostics. For purpose as above the following tasks were set: to analyze the conception of the prostate cancer, to list the cancer signs advantages, to review the methods related to the prostate specific antigen determination, to analyze the fixed data of medical records and its statistical processing, to evaluate characteristics of the research methods related to the prostate specific antigen. After having analyzed the research results it was noticed that the prostate specific antigen is a disease manifestation used in the prostate cancer laboratory diagnostics and as a specific feature of the prostate specific antigen method it is equal to 85%. This examination is one of the main analyses carried out while determining the prostate cancer and within the process of treatment as well. The only thing is needed in this regard is to regularly control the prostate specific antigen quantity in blood in the laboratory of any hospital, primary care unit or private treatment institution.

The aim of this study was to examine genetic diversity of the Lonicera L. collection of the Botanical Garden of Vilnius University, carry out intra-specific and inter-specific phylogenetic analysis through methods of molecular markers, and compare sequencing results with homologous cpDNA sequences registered in databases. Investigations on genetic diversity and intra-specific taxonomy of the blue-berried honeysuckle (L. caerulea L.) for the first time were conducted using DNA marker methods (RAPD and sequencing of cpDNA non-coding regions). L. caerulea representatives were found to have high level of DNA polymorphism. A species-specific RAPD marker was identified and sequenced for this polymorphic complex species. Genetic lines of the blue-berried honeysuckle derived in the Vilnius University distinguish by unique genetic properties and can be used in breeding to increase genetic diversity of new cultivars. The sequencing of six cpDNA non-coding regions of twelve taxa samples of genus Lonicera L. was done. Phylogenetic trees based on RAPD markers and cpDNA sequencing data were similar. Phylogenetic analysis showed that subspecies of the blue-berried honeysuckle described in scientific literature do not form one claster, but group with other taxa of disputable status and form with them a monophyletic group., Ištirta VU Botanikos sodo sausmedžio (Lonicera L.) kolekcijos genetinė įvairovė bei atlikta šios genties atstovų vidurūšinė ir tarprūšinė filogenetinė analizė DNR žymenų metodais. Nustatyti oligonukleotidiniai pradmenys, kurie tinka melsvauogio sausmedžio (L. caerulea L.) genetinės įvairovės tyrimams ir filogenetinei analizei. Genotipuota šimtas VU Botanikos sodo sausmedžio kolekcijos pavyzdžių. Palyginus VU Botanikos sodo L. caerulea genetinių linijų ir elitinių veislių genetinę įvairovę, įvertintą RAPD metodu, nustatyta, kad šios genetinės linijos gali būti naudojamos kaip papildomas genetinės įvairovės šaltinis naujoms veislėms kurti. L. caerulea L. rūšiai nustatytas savitas RAPD žymuo gali būti naudojamas L. caerulea ir kitų rūšių hibridų analizei. Nustatytos dvylikos Lonicera L. taksonų cpDNR šešių nekoduojančių regionų sekos. Sekoskaitos rezultatai palyginti su sekomis, registruotomis duomenų bazėse. Filogenetiniai medžiai, sudaryti naudojant RAPD žymenis ir sekoskaitos duomenimis, buvo panašūs. Filogenetinė analizė parodė, kad visi ištirti Lonicera L. genties skirtingų taksonų valgomųjų sausmedžių pavyzdžiai sudaro monofiletinę grupę. Kultūrinių augalų filogenetiniai tyrimai yra svarbūs kaupiant ir naudojant rūšies genetinius išteklius, prognozuojant genų introgresijos iš giminingų rūšių sėkmę.

The aim of this study was to investigate biology, taxonomy and phylogenetic relationships of the aphid genus Cryptomyzus distributed in Lithuania. The state of knowledge about the representatives of this genus in the world and in Lithuania is discussed and methods used in faunal, life cycle, morphometric, cytogenetic, molecular and phylologenetic studies are described in the dissertation. Results of the study presented in this work were obtained by analyzing collection stored at the Department of Zoology (Faculty of Natural Sciences, Vilnius University) and field material collected by the author and by investigating life cycles of seven aphid species of the genus Cryptomyzus (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) in Lithuania. Aphids with known peculiarities of biology were used for morphometric, cytogenetic and molecular studies. Performed phylogenetic analysis showed that phylogenetic reconstructions based both on partial DNA sequences of two genes and morphological and biological characters did not contradict with each other. Identification keys to apterous and alate viviparous females, oviparae and males are given in the dissertation together with measurements of various morphs belonging to seven studied species. The dissertation contains Introduction, Review of the literature (3 subchapters), Methods of the study (6 subchapters), Results of the study (8 subchapters), Conclusions, References (83 positions), List... [to full text], Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [toliau žr. visą tekstą], Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [to full text]

Tyrimo tikslas: Nustatyti Campylobacter spp. paplitimą ir C. jejuni genetinę įvairovę broilerių pulkuose bei įvertinti veiksnius, susijusius su C. jejuni plitimu bei išgyvenimu broilerių mėsos gamybos grandinėje Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Nustatyti Campylobacter spp. paplitimą broilerių pulkuose. 2. Ištirti C. jejuni genetinę įvairovę broileriuose ir nustatyti galimai išliekančias C. jejuni padermes. 3. Ištirti C. jejuni genotipų pokyčius broilerių mėsos gamybos grandinėje ir nustatyti galimus broilerių mėsos užsikrėtimo šaltinius skerdykloje. 4. Įvertinti skirtingų C. jejuni padermių prisitaikymą prie stresinių veiksnių, jas veikiančių broilerių mėsos gamybos grandinėje. 5. Įvertinti C. jejuni padermių, išskirtų tam tikruose broilerių mėsos gamybos taškuose, fenotipinių ir genotipinių savybių tarpusavio ryšį. Lietuvoje iki šiol buvo labai mažai duomenų apie kampilobakterijų paplitimą broileriuose ir C. jejuni populiacijos ypatumus šalies lygiu. Atliktų tyrimų metu buvo įvertinti broileriai, kaip žmonių kampilobakteriozės užsikrėtimo šaltinis Lietuvoje, ir nustatyti veiksniai, turintys Campylobacter spp. plitimui broilerių mėsos gamybos grandinės pradiniame etape. C. jejuni genetinės įvairovės tyrimui pirmą kartą buvo pritaikyti nauji fermentai, BglII ir BspDI, genotipuojant Amplifikuotų fragmentų ilgio polimorfizmo metodu (AFIP). Daugelio ankstesnių tyrimų metu, kuomet buvo siekiama nustatyti kampilobakterijų plitimo kelius skerdykloje, nebuvo imami mėginiai iš skerdyklos... [toliau žr. visą tekstą], The aim and objectives of the study: The aim of this study was to investigate Campylobacter spp. prevalence in broiler flocks in Lithuania and to determine aspects related to C. jejuni transmission and survival in broiler meat production chain in Lithuania. To achieve this aim, the objectives were as follows: 1. To investigate the flock prevalence of Campylobacter spp. in broiler flocks in Lithuania. 2. To investigate genetic diversity of C. jejuni in broiler farms in Lithuania and to identify possible persistent strains of C. jejuni. 3. To examine the changes in appearance of C. jejuni genotypes along the broiler meat production chain and to identify potential sources of broiler meat contamination in slaughterhouse. 4. To investigate differences among C. jejuni strain in stress adaptation and the ability to form biofilm and survive at different temperatures relevant to the poultry meat production chain. 5. To investigate relationship between phenotypic and genetic properties of C. jejuni strains isolated at particular point of broiler meat production chain. There is a lack of data on true Campylobacter spp. prevalence in broiler flocks in Lithuania. Thus, in the present study the prevalence of Campylobacter spp. in broiler flocks from different broiler farms representing about 70% of broiler production was investigated. Such knowledge allowed determining the role of broiler meat as a source for human campylobacteriosis in Lithuania. During this study information on farm... [to full text]

Rapsai (Brassica napus L.) yra svarbi aliejinė kultūra auginama daugelyje šalių, o taip pat ir Lietuvoje, ir naudojami aliejaus gamybai, pašarams, biokurui ir t.t. Kadangi 2006 metais buvo pateiktas prašymas leisti auginti vasarinius GM rapsus lauko sąlygomis mokslo tikslais (BASF Plant Science GmbH), aktualu Lietuvoje įvertinti nulinį genų pasiskirstymo lygį rapsų populiacijų viduje ir išorėje, o taip pat tarp kitų Cruciferae šeimos ir laukinių rūšių. Darbe tirtas žieminių ir vasarinių rapsų genetinis polimorfizmas. Tyrimams surinkti kievienos veislės 10-30 skirtingų individų lapai. Panaudojant polimerazės grandininę reakciją (PGR), atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR metodą (APPD) įvertintas kintamumas. Darbe pasirinkta ir patikrinta 12 pradmenų: OPA-01,OPA-04, OPA-09, OPA-11, 222, 250, 268, 269, 340, 474, 516, 563. APPD duomenys atskleidė didelę rapsų genetinę įvairovę tarp skirtingų veislių ir tos pačios veislės individų., Oilseed rape (Brassica napus L.) is an important oil crop grown in many countries and also in Lithuania and supplying oil, feed, bio-fuel, etc. As far as a notification was presented about GM spring rape (Brassica napus L.) field trials (BASF Plant Science GmbH) in 2006, it is important to detect the zero level of gene flow within and between oilseed rape populations and individual plants, with other Cruciferae and feral species. Winter and spring rape cultivars were gathered from different region – for 10 to 30 individuals each. RAPD analysis was used in the study. Twelve primers were screened for their ability to produce polymorphic patterns: OPA-01, OPA-04, OPA-09, OPA-11, 222, 250, 268, 269, 340, 474, 516, 563. Dendrograms based on UPGMA cluster analysis confirmed the suitability of all the primers for the further analysis.RAPD data showed a significant genetic variation among oilseed rape of various cultivars and also inside cultivars.

Lietuvoje nuo 6 rušių graužikų (Apodemus agrarius, Apodemus flavicollis, Myodes glareolus, Microtus agrestis, Microtus arvalis, Sciurus vulgaris) surinktos 259 blusos ir identifikuota jų sistematinė padėtis, priklausanti trims šeimoms: Ceratophyllidae, Ctenophthalmidae ir Hystrichopsyllidae. Taip pat apibūdintos kai kurios rūšys: Ctenophthalmus agyrtes, Megabothris turbidus, M. walkeri, Hystrichopsylla talpae, Ceratophyllus sciurorum. Norvegijoje nuo 1 rūšies graužikų (A. flavicollis) surinktos 136 blusos, priklausančios Ceratophyllidae ir Ctenophthalmidae šeimoms. Įvertintas graužikų užsikrėtimas blusomis, kuris skyrėsi priklausomai nuo rūšies ir nuo sugavimo vietovės. Lietuvos teritorijoje Šilutės rajone sugautuose graužikuose ekstensyvumas didžiausias (Kintuose - 64%, Muižėje - 60%), o Kaune mažiausias - 43%. Didžiausias blusų ekstensyvumas M. agrestis – 78%, o mažiausias A. flavicollis – 48%. Intensyviausiai blusomis užsikrėtę Muižės ir Prienų graužikai (4 blusos viename graužike). Norvegijos teritorijoje blusų ekstensyvumas didžiausias Lista sugautuose graužikuose - 62%, o Hinebbu mažiausias - 25%. Norvegijos vietovių (Jomfruland, Hinebbu, Lista) blusų ekstensyvumas A. flavicollis – 49%. Intensyviausiai blusomis užsikrėtę Lista graužikai (3 blusos viename graužike). Ištirtas blusų užsikrėtimas Borrelia ir Anaplasma. B. burgdorferi s. l. patogenas neaptiktas nė vienoje blusoje, o Anaplasma identifikuota 128 (54%) blusose. Daugiausia Anaplasma patogenu užsikrėtusių... [toliau žr. visą tekstą], A total 259 fleas were collected on 6 small rodents species (Apodemus agrarius, Apodemus flavicollis, Myodes glareolus, Microtus agrestis, Microtus arvalis, Sciurus vulgaris) in Lithuania. Three families of fleas on rodents were identified: Ceratophyllidae, Ctenophthalmidae and Hystrichopsyllidae. A few species was described: Ctenophthalmus agyrtes, Megabothris turbidus, M. walkeri and Hystrichopsylla talpae, Ceratophyllus sciurorum. A total 136 fleas were collected on 1 small rodents (A. flavicollis) in Norway. Two families of fleas on rodents was identified: Ceratophyllidae and Ctenophthalmidae. Infestation fleas on rodents were estimated who was different depending on rodents species and district of capture. The overall prevalence of infestation with fleas was the biggest 64% in Kintai and the smallest 43% in Kaunas. The biggest prevalence of infestation with fleas was 78% for M. agrestis and the smallest 48% for A. flavicollis. The overall intensity of infestation with fleas was the biggest on rodents in Muize and Prienai (four fleas in one rodent). The overall prevalence of infestation with fleas was the biggest 62% in Lista and the smallest 25% in Hinebbu. The prevalence of infestation with fleas was 49% for A. flavicollis in Norway (Jomfruland, Hinebbu, Lista). The overall intensity of infestation with fleas was the biggest on rodents in Lista (threer fleas in one rodent). Infection Borrelia and Anaplasma on fleas were investigated. No fleas were found to be infected... [to full text]

Elninių genetinei įvairovei nustatyti buvo tiriami 27 tauriųjų elnių ir 36 stirnų individai. Tauriųjų elnių ir stirnų pavyzdžiai surinkti 2006-2009 metais Lietuvoje ir 2007 m. Norvegijoje. Individai tirti naudojant AADP (atsitiktinai amplifikuotos DNR polimorfizmo) ir PGR (polimerazės grandininė reakcija) metodiką. Tyrimams naudoti kepenų ir raumenų pavyzdžiai. Stirnų ir tauriųjų elnių individai buvo analizuojami naudojant dešimt pradmenų: ROTH-180-01, ROTH-180-02, ROTH-180-03, ROTH-180-04, ROTH-180-05, ROTH-180-06, ROTH-180-07, ROTH-180-08, ROTH-180-09, ROTH-180-10. Elektroforezės gelių rezultatai parodė, kad polimorfinių lokusų skaičius yra 79, o fragmentų dydis - nuo 150 iki 3000 bazių porų. Nustačius fragmentų dydžius ir skaičius, gauti duomenys buvo suvesti į „TREECON for Windows“ kompiuterinę programą, kuria remiantis įvertintas genetinis kintamumas. Genetinis kintamumas tarp tirtų tauriųjų elnių individų varijavo nuo 0,08 iki 0,80, tarp stirnų – nuo 0,04 iki 0,76. Buvo įvertintas ir 75 Ixodes ricinus erkių, surinktų nuo elninių, užsikrėtimas Borrelia burgdorferi s.l. ir Anaplasma phacytophilum. 2,7% tirtų erkių buvo infekuotos Borrelia burgdorferi s.l., o 1,3% erkių – Anaplasma phagocytophilum., The Red deer (Cervus elaphus) 27 individuals from Lithuania and Norway and the Roe deer (Capreolus capreolus) 36 individuals from Lithuania were analyzed by RAPD (random amplified polymorphic DNA) polymerase chain reaction (PCR). The liver and muscle tissues samples were used for the investigations. Cervid individuals were analyzed using ten primers (ROTH-180-01, ROTH-180-02, ROTH-180-03, ROTH-180-04, ROTH-180-05, ROTH-180-06, ROTH-180-07, ROTH-180-08, ROTH-180-09, ROTH-180-10). Electrophoresis gels showed that the number of polymorphic loci are 79 and fragments size are from 150 to 3000. „TREECON for Windows“ programm was used for the estimation of genetic variability. Genetic variability among the Red deer separate individual varied from 0,08 to 0,80 and among the Roe deer varied from 0,04 to 0,76. A total 75 Ixodes ricinus ticks collected from cervids were examined for Borrelia burdorferi s.l. and Anaplasma phagocytophilum. Borrelia burgdorferi s.l. were detected in 2 ticks (2,7%) and Anaplasma phagocytophilum in 1 tick (1,3%).

Naudojant atsitiktinai amplifikuotos polimorfinės DNR ir polimerazinės grandinės reakcijos (AAPD - PGR) metodą įvertintas genetinis kintamumas Apodemus flavicollis iš dvylikos skirtingų populiacijų esančių keturiose Europos šalyse (Norvegija, Suomija, Latvija, Lietuva). Iš dešimties oligonukleotidinių pradmenų (ROTH – 180 -01, ROTH – 180 – 02, ROTH – 180 – 03, ROTH – 180 – 04, ROTH – 180 – 05, ROTH – 180 – 06, ROTH – 180 – 07, ROTH – 180 – 08, ROTH – 180 – 09, ROTH – 180 – 10) šeši buvo tinkami tirtos rūšies populiacinei analizei. Elektroforezės metu buvo nustatyti 180 skirtingų fragmentų. Duomenų analizė buvo atlikta su PopGene3.2, TREECON kompiuterinėmis programomis. Buvo apskaičiuoti populiacijų DNR polimorfizmai, polimorfinių lokusų skaičius. Nubraižytos filogenetinių ryšių dendogramos. Pasinaudojant polimerazine grandinine reakcija buvo patikrintas graužikų užsikrėtimas B. burgdorferi s. l. ir Anaplasma sp.trijose populiacijose (Ombo, Tromoya, Tuja)., DNA polymorphism were analyzed by a randomly amplified polymorphic DNA polymerase chain reaction (RAPD - PCR) technique studied in 209 specimens of Apodemus flavicollis from twelve different populations from four different countries of Europe (Norway, Finland, Latvia, Lithuania) using ten primers (ROTH – 180 -01, ROTH – 180 – 02, ROTH – 180 – 03, ROTH – 180 – 04, ROTH – 180 – 05, ROTH – 180 – 06, ROTH – 180 – 07, ROTH – 180 – 08, ROTH – 180 – 09, ROTH – 180 – 10) six of them gave specific patterns and could be used as genetic markers for the species analyzed. Visual examination of electrophoresis gels showed that the number af polymorphic loci are 180. PopGene3.2, TREECON was used for the estimation of genetic variability, DNA polimorfism, polimorfic locus. Were painted phylogenetic trees of populations. Using PCR mice infestation of B. burgdorferi s. l. and Anaplasma sp were analyzed from 3 populations (Tromoya, Ombo, Tuja).

In this work for the first time the genetic variability of wild cranberries of Vytautas Magnus University Kaunas Botanical garden and natural populations and were examined in Lithuania. For this porpus were used RAPD and SSR methods. Were done comparison of morphologic and genetic, and genetic and biochemical internecine relations using statistical methods for the first time in Lithuania and in the world. For the analysis of phenolic compounds chromatography and spectrophotometer methods were used. It was found that the genetic variability of wild cranberry of VMU KBG collection of was significantly lower than in natural Lithuanian populations. Defined lower genetic diversity in Lithuanian natural populations than in not Lithuanian natural populations reveal, about intensive cranberries picking in Lithuania (different than in Norway, Sweden and Estonia analyzed places), markedly reduce genetic diversity of Lithuanian cranberries. Established negative relationship between average berry weight and total amount of anthocyanins. Established amount of phenols in wild cranberry clones of VMU KBG collection, showed, that purposeful wild cranberry selection let reach results close to American cranberries (Vaccinium macrocarpon Aiton) rates. Reviewed biochemic and genetic correlations between VMU KBG Žuvintas and Aukštaitija collection populations were revealed 19 correlations with 16 different fragments. Reviewed correlations among morphologic features and RAPD fragments biggest part... [to full text], Šiame darbe pirmą kartą Lietuvoje įvertinta paprastosios spanguolės (Vaccinium oxycoccos L.) genetinė įvairovė. Šiuo tikslu buvo naudojama atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR ir mikrosatelitų metodai. Pirmą kartą Lietuvoje bei pasaulyje buvo atlikta paprastosios spanguolės, morfologinės ir genetinės, bei genetinių ir biocheminių požymių ryšių analizė. Fenolinių junginių analizei tirti buvo naudojami chromatografiniai ir spktrofotometriniai metodai. Buvo nustatyta, kad VDU KBS paprastosios spanguolės kolekcijos vidupopuliacinė imčių genetinė įvairovė buvo ženkliai mažesnė nei lietuviškose gamtinėse populiacijose. Nustatytas mažesnis lietuviškų gamtinių populiacijų, lyginant su užsienietiškom populiacijom genetinis kintamumas parodo, kad Lietuvoje vykdomas intensyvus spanguolių rinkimas (skirtingai nei Norvegijos, Švedijos ir Estijos tirtose vietovėse), žymiai sumažino lietuviškų spanguolių genetinę įvairovę. Aptikta bendro antocianinų kiekio neigiama koreliacija su uogos dydžiu. Aptikti fenolių kiekiai VDU KBS klonuose, parodė, kad kryptinga paprastosios spanguolės atranka leidžia pasiekti rezultatus artimus stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Aiton) rodikliams. Patikrinus biochemines ir genetines sąsajas, tarp VDU KBS kolekcijos populiacijų imčių, buvo rasta 19 sąsajų su 16 skirtingų fragmentų. Atlikus su genetinių ir morfologinių požymių duomenų sąsajų paiešką, nustatyta, kad daugiausiai morfologinių duomenų sąsajų rasta su vegetacijos ir žydėjimo pradžia, o... [toliau žr. visą tekstą]

Vieni iš svarbiausių, endogeninių ir egzogeninių kancerogenų bei toksinų, aromatinių angliavandenilių, aptinkamų cigarečių dūmuose, neutralizavimo reakcijose yra Gliutationo S-transferazės (GST) šeimos fermentai. Žmogaus genai koduojantys Gliutationo S-transferazės Mu 1 (GSTM1) ir Theta 1 (GSTT1) baltymus yra polimorfiški ir skirtingose etninėse grupėse GSTM1 ir GSTT1 nulinių genotipų pasireiškimo dažniai svyruoja nuo 10 iki 60%, o juos turintys asmenys priklauso padidintos rizikos galimų vėžinių susirgimų grupei. Šio darbo tikslas buvo nustatyti Lietuvos moterų genetinę įvairovę pagal GSTT1 ir GSTM1 genotipų polimorfizmą bei įvertinti šių genotipų pasiskirstymo ir rūkymo įtaką nėštumui. Tyrime dalyvavusiom 684 moterims DNR buvo išskirta iš periferinio kraujo ląstelių (“SORPO Genomic DNA extraction Module”) ir polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu nustatyti GSTT1 ir GSTM1 genotipai. Tyrimo rezultatai parodė, kad GSTT1-1 ir GSTT1-1/GSTM1-1 genotipai tirtoms Lietuvos moterims buvo nustatyti dažniausiai, bei pastebėjome tam tikrą dėsningumą tarp tirtų genotipų pasireiškimo dažnių. Įvertinę rūkymo ir genotipų koreliaciją su naujagimių mažu svoriu, gestaciniu amžiumi ir įgimtomis anomalijomis pastebėjome, kad pas rūkančias motinas aptinkamas kur kas dažnesni GSTT1 nulinio genotipo dažnis, nei pas nerūkančias, atitinkamai 2,3, 1,8 ir 2,1 karto. Palyginus tirtų Lietuvos moterų GSTT1 nulinio genotipo pasireiškimo dažnį (16,4%) su kitų šalių gyventojais, pastebėjome... [toliau žr. visą tekstą], Glutathione S-transferases (GSTs) are a group of enzymes known to play an important role in the detoxification of several endogenous and exogenous toxic and carcinogenic substances, detoxify polycyclic aromatic hydrocarbons found in tobacco smoke by glutathione conjugation. Genes coding for the glutatione S-transferase Mu l (GSTM1) and Theta 1 (GSTT1) proteins are polymorphic in humans and these genes are absent, or homozygous null, in 10 - 60% of different ethnic populations. Having null genotypes of these GST genes peaple has a higher risk of canter. The purpose of this study is to ascertain GSTT1 and GSTM1 polymorphisms in Lithuanian women and to evaluate influence of these genes distribution and smoking to pregnancy. 684 participants participated in this experiment. DNA was purified from peripheral blood with DNA purification kit “SORPO Genomic DNA extraction Module”. GST gene polymorphic region was amplified by polymerase chain reaction (PCR). DNA electrophoresis was used to separate DNA fragments by size. The results were analyzed under ultra violet (UV) light. The results showed that the most popular genotypes was GSTT1–1 and GSTT1-1/GSTM1-1 and we noticed some kind of regularity between investigated genotype appearance frequencies. GSTT1-0 frequency among the mothers who smoked and born neonates with low weight, gestational age and inborn anomalies was higher than among the mothers who not smoked. After comparing GSTT1 null genotype frequency of investigated... [to full text]

Bulvinė lirijomyza Liriomyza bryoniae - tai vienas plačiausiai paplitusių žemės ūkio kenkėjų pramoniniuose pomidorų šiltnamiuose Lietuvoje ir Europoje. L. bryoniae gausumas dažniausiai reguliuojamas cheminiais insekticidais. Viena iš alternatyvų tradiciniams insekticidams galėtų būti ekologiškai neutralūs, netoksiški fotoinsekticidai. Tai yra fotoaktyvūs organiniai junginiai – fotosensibilizatoriai – kurie geba kauptis įvairiuose organizmuose, tame tarpe ir vabzdžio. Šios medžiagos aktyvuotos saulės ar dirbtinės šviesos skyla, sukeldamos eilę citotoksinių reakcijų vabzdžio organizme bei jo žūtį. Dažniausiai fotosensibilizatoriai dedami į vabzdžių kenkėjų mitybinę terpę, arba į masalų, sudarytų iš maistinių medžiagų (pvz., įvairių cukrų) sudėtį. Kadangi bulvinė lirijomyza suranda ir atpažįsta mitybinius augalus pagal jų skleidžiamas chemines medžiagas, tokios augalinės kilmės medžiagos (kairomonai) galėtų būti panaudojamos vabzdžių priviliojimui prie masalo su fotosensibilizatoriumi. Darbo tikslas - nustatyti bulvinės lirijomyzos Liriomyza bryoniae mitybinių augalų skleidžiamus kairomonus, bei ištirti fotosensibilizatorių poveikį bulvinei lirijomyzai, atrinkti efektyviausią. Disertacijos literatūros apžvalgoje aprašoma Liriomyza genties vystymosi biologija, aptariami minamusių mitybinio augalo pasirinkimą ir atpažinimą lemiantys veiksniai bei šių vabzdžių daroma žala ekonomiškai svarbioms žemės ūkio kultūroms. Literatūros apžvalgoje taip pat analizuojamos kovos su šiais... [toliau žr. visą tekstą], Tomato leafminer Liriomyza bryoniae is one of the most abundant pest species in the industrial tomato greenhouses in Lithuania and Europe. The abundance of L. bryoniae most often is controlled by using chemical pesticides. One of the alternatives for traditional insecticides might be environmentally friendly, non-toxic photoinsecticides. Those are photoactive organic compounds (photosensitizers) which can accumulate within different organisms including insects, and following exposure to visible light induce lethal photochemical reactions and the death of an organism. Usually photosensitizers are incorporated into nutrition medium of insects, or baits containing various nutrients (e.g., different sugars). Knowing that tomato leafminers locate and recognize the suitable host-plants by plant-emitted volatiles, such plant-origin compounds (kairomones) could be used for insects’ attraction to the bait with photosensitizer. The aim of the study was to determine kairomones emitted by tomato leafminer Liriomyza bryoniae host-plants and investigate the effect of photosensitizers on tomato leafminer by choosing the most effective photosensitizing agent. Literature review chapter describes the biology of genus Liriomyza, mechanisms involved in host-plant location and recognition by leafminers as well as the damage these pests induce to economically important agricultural plant. The control tools against tomato leafminer, the historical background and current perspectives of the use of... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo ištirti atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR (APPD) metodu skirtingas Europinio bebro (Castor fiber) subpopuliacijas Lietuvoje. Buvo ištirtos Europinio bebro 4 subpopuliacijose: Mituvos, Vilkaraisčio, Giedraičių ir Rusnės salos. DNR atsitiktinai padaugintų fragmentų polimorfizmas buvo tirtas naudojant 10 pradmenų. Pagal Nei apskaičuotą genetinę distanciją tarp populiacijų, labiausiai genetiškai panašios buvo Giedraičių ir Vilkraisčio subpopuliacijos (0,936), didžiausia genetinė distancija nustatyta tarp Rusnės salos ir Vilkaraisčio subpopuliacijų (0,288). Ištirtos subpopuliacijos grupuojasi į du klasterius: vieną klasterį sudaro Rusnės salos ir Mituvos subpopuliacijos, kitą – Vilkaraisčio ir Giedraičių subpopuliacijos. Europinio bebro subpopuliacijų genetinei įvairovei nustatyti, Popgene programa buvo apskaičiuoti 4 parametrai. Shannon informacinis indeksas svyravo nuo 0,2527 (Rusnės sala) iki 0,3895 (Giedraičiai). Nei genetinė įvairovė svyravo nuo 0,1677 (Rusnės sala) iki 0,2589 (Mituva). Didžiausias nustatytas alelių skaičius buvo Mituvoje (1,8911), mažiausias Rusnės saloje (1,5050). Efektyvus alelių skaičius svyravo nuo 1,2864 (Rusnės sala) iki 1,444 (Giedraičiai). Didžiausia genetinė įvairovė buvo aptikta Mituvos subpopuliacijoje, o mažiausia genetine įvairove pasižymi Rusnės salos subpopuliacija. Daugiausia polimorfinių lokusų buvo aptikta Mituvos subpopuliacijoje (89,11%), o mažiausiai Rusnės salos subpopuliacijoje (50,5%). Nustatėmė, kad... [toliau žr. visą tekstą], The aim of this study is to evaluate genetic structure of European beavers (Castor fiber) subpopulations from Lithuania using RAPD (Random Amplified Polymorphic DNA) method. We investigated genetic variability of 4 subpopulations from Rusne, Mituva, Giedraiciai and Vilkaraistis. 10 primers were used in this analysis. Acording to Nei‘s genetic identity, the most similar were subpopulations from Giedraiciai and Vilkaraistis (0,936), the highest genetic distance was observed between subpopulations from Rusnes island and Vilkaraistis (0,288). These subpopulations form two clusters: Mituva and Rusnes island forms one cluster and Vilkaraistis and Giedraiciai – another. To evaluate the genetic variation in subpopulations we analysed four parameters. Shannon’s informations index was from 0,2527 in Rusnes island to 0,3895 in Giedraiciai.The highest Nei‘s genetic variaty was observed in subpopulation from Mituva and the smallest in Rusnes island (0,1677).The highest number of alleles was detected in Mituva (1,8911) and the smalest in Rusnes island (1,5050). The efective number of alleles was from 1,2864 in Rusnes island to 1,444 in Giedraiciai. From these parametres we can see that the most genetic diversity is observed in subpopulation from Mituva and the smallest in subpopulation from Rusnes island. We detected that the in Rusnes island 50,5 % of loci were polimorphic, and in subpopulation from Mituva even 89,11% of loci were polimorphic. We found out that molecular diversity is... [to full text]

Due to climate change, marked developments are tracked in various links of pathogen-host distribution. Markedly increased number of ectoparasites is observed in Central and Eastern Europe. Ticks are blood feeding wide group of arthropods of utmost medical, epidemiological and veterinary significance throughout the world. The ecology of ticks, the outcome of their interactions with their natural environment, is fundamental to the spatial and temporal variation in the risk of infection by tick-borne pathogens. The aim of the study was to investigate: the distribution of Ixodes ricinus ticks and their transmitted parasites prevalence in different biotopes in Lithuania; and to find out factors influencing the activity dynamics of ticks and prevalence of endoparasites. The scientific researches on ectoparasite-endoparasite system (I. ricinus-B.burgdorferi s.l., B.divergens and Ehrlichia sp.) in different biotopes in Lithuania have been carried out for the first time. Also, it was the first investigation of prevalence of ticks (according to development phases and different sexes) in different biotopes and ticks infectious by microparasites. Influence of the main factors (air temperature, precipitations) on seasonal and daily activity changes of ticks have been described. Experiments on ectoparasites and endoparasites have been employed by the procedures on molecular level, including PCR method. As the result of the study the specificity of ticks’ species has been identified... [to full text], Vykstant klimato atšilimui yra stebimi ryškūs pokyčiai įvairiose parazitas-šeimininkas sistemos grandyse. Pastebimas ektoparazitų skaitlingumo padidėjimas Vidurio ir Rytų Europoje. Erkės yra įvairių zoonozių ir antropozių, kurias sukelia įvairūs virusai, bakterijos ir protistai, pernešėjai. Erkių platinamų ligų sukėlėjų patogeninių bakterijų (Borrelia sp., Ehrlichia sp. ir kt.) ir protistų (Babesia sp. ir kt.) tyrimus turi apimti visus ekologinius lygmenis: patogeninio organizmo, vektoriaus ir rezervuarinio šeimininko. Šio darbo tikslas – nustatyti Ixodes ricinus L. erkių ir jų pernešamų endoparazitų paplitimą skirtinguose biotopuose Lietuvoje bei išaiškinti veiksnius, turinčius įtakos erkių aktyvumui ir endoparazitų paplitimui. Lietuvoje pirmą kartą buvo atlikti ektoparazito - endoparazito sistemos (I. ricinus–B.burgdorferi s.l., B.divergens ir Ehrlichia sp.) tyrimai skirtinguose Lietuvos biotopuose. Buvo įvertintas bendras erkių (pagal vystymosi stadiją ir lytį) paplitimas skirtinguose biotopuose, jų užsikrėtimas mikroparazitais ir išanalizuoti veiksniai, lemiantys erkių aktyvumo sezoninius ir paros kitimus, gausumą ir užsikrėtimą. Ektoparazitų ir endoparazitų tyrimams buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos metodas ir identifikuotas erkių rūšinis specifiškumas, nustatyti mikroparazitai bei jų genotipai. Buvo nustatytas mikroparazitų paplitimas skirtinguose Lietuvos biotopuose ir ištirti veiksniai, galintys sąlygoti šį paplitimą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo... [toliau žr. visą tekstą]