Search

This paper addresses, first, students‘ attitudes to reading, writing and translating in English as a foreign language for specific purposes and, second, to self-evaluation of proficiency in these skills. The problem of translation is closely confined to the two skills of reading and writing. The investigation has aimed at gathering verbal and written data from the students at university for making informed decisions to ensure effective language learning.Translation trains the reader to search (flexibility) for the most appropriate words (accuracy) to convey what is meant (clarity).A. Duff

Purpose – the focus of this article is to explore self-evaluation of performance in professional English that students have to do in university studies. It is clear that students can have various problems in learning English and make mistakes in listening, speaking, reading, writing, and vocabulary. Speaking and listening are the skills that are more common on an everyday basis than reading and writing. Speaking and listening skills have been known to be more difficult to master. English vocabulary presents another problem for language learners. At the university level, students study professional English, also called English for Specific Purposes (ESP). Students will need it for their future profession, so it is important for them to be able to evaluate their achievements in learning.Methodology/approach – the research paper adopts the qualitative research approach. The questionnaire on learner perceptions of computerized self-evaluation of various activities was administered to students of three different specializations. Students‘ perceptions of success or failure in their performance were analyzed.Findings. The results indicated that attitudes to computerized self-evaluation depended on the difficulty of tasks and chosen future specialization. The findings show that respondents of three investigated specializations encounter similar difficulties, but to a different degree. There are no specific problems in performance due to the complexity of the professional vocabulary that students must learn. The computations of Pearson’s correlations coefficients demonstrate that there are good correlational relationships within each specialization. The ratings of Psychology (PS) students reveal higher mean values and lower scattering of Standard Deviations in Moodle tasks than the ratings of Internet Management and Communication (IMC) students.Research limitations. The investigated samples contain the limited number of respondents, which might raise a question of the reliability of the findings. The statistical computation of the reliability of the obtained responses will prove whether the data are reliable and may be extended beyond the studied samples.The hypothesis for the research: students’ performance might depend on their specialization. Practical implications. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty in performing various online tasks on the Likert’s scale ranging from “very difficult” to “very easy”. The analysis of the responses by a means of the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) software proves that despite the limited number of the respondents, the results may be extended beyond the studied samples. It means that self-evaluation of computerized activities by students studying professional English is recommended at the university level.Originality/Value. The value of this study encompasses the statistical processing of the responses, which should prove whether the findings are reliable or not.Research type: research paper.

Purpose—the focus of this article is to explore difficulties that are encountered by students during the first term at university. It is well known that students can have various problems in learning English and make mistakes in grammar, vocabulary, and pronunciation. The native language of a learner affects learning and using English. Speaking and e-listening are the skills that are more common on an everyday basis than reading and writing. Moreover, these skills are more difficult to master. English vocabulary presents another problem for language learners. Albeit, at the university level students study English for Specific Purposes (ESP), in other words, the foreign language for their future profession, and they might face particular difficulties in their studies of ESP. Design/methodology/approach—the research paper adopts the qualitative research approach. The questionnaire on learner perceptions of difficulties in e-learning was administered to students of three different specializations. Students’ self-assessments of achievements or failures were analysed. Findings. The results indicated that perceptions of difficulties to adapting to university studies depended on their chosen specialization. The findings show that undergraduates of all three investigated specializations encounter the same difficulties, but to a different degree. In other words, there are no significantly specific difficulties due to the complexity of the professional vocabulary that students must learn. The ratings of Psychology, Social Work and Public Policy and Management students reveal higher mean values and wider range of Standard Deviations than reported by other researchers (Berman, Cheng, 2001). The results obtained imply that Lithuanian learners are more positive than their foreign counterparts. Computations of Pearson’s correlations coefficients demonstrate that there are some good correlational relationships within each specialization. Research limitations. A limited number of respondents might raise a question of the reliability of the findings and require a further study into the issue. The respondents in this research were students of three different specializations, namely, Psychology (68), Social Work (26) and Public Policy and Management (52), who study ESP at the Faculty of Social Policy at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. Practical implications. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty they had with the ESP language skills on the Likert’s scale ranging from “very difficult” (1) to “very easy” (5). The analysis of the responses by a means of the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) software suggests that despite the limited number of the respondents, the results may be extended beyond the studied samples. Originality/Value. The value of this study encompasses the statistical processing of the responses, which should prove whether the findings are reliable or not. Studentai su anglų kalba specialiesiems tikslams elektroninėje aplinkoje susipažįsta jau pirmaisiais mokslo metais, t. y. anksčiau nei su savo specialybės dalykais. Studentų lingvistinę kompetenciją lemia daug veiksnių. Žinoma, kad įvairiuose pasaulio universitetuose profesinę anglų kalbą (ESP) studijuojantys studentai susiduria su daugeliu sunkumų. Viena iš priežasčių yra ta, kad anglų kalbos tarimas, leksikos vartosena bei gramatinės struktūros kelia studentams nemažai problemų. Taip pat gimtosios kalbos įgūdžiai turi įtakos anglų kalbos vartojimui. Dažniau pritaikomi e. klausymo ir kalbėjimo įgūdžiai nei skaitymo ar rašymo, kuriuos yra sunkiau įsisavinti. Kadangi universitetinėse profesinės užsienio kalbos studijose studentai mokosi savo būsimos profesijos kalbos, anglų kalbos specialybės žodynas, kurio dėka studentai gali gerai suprasti dėstomo dalyko esmę, yra dar viena rimta problema. Straipsnyje analizuojami sunkumai, su kuriais studentai, studijuojantys profesinę anglų kalbą Mykolo Romerio universitete, susiduria pirmo semestro metu. Tyrime dalyvavo Socialinės politikos fakulteto trijų specializacijų, psichologijos (68), socialinio darbo (26) ir viešosios politikos ir vadybos (52), pirmo kurso studentai. Anglų kalbos kursas atspindėjo studentų profesinės kalbos poreikius ir atitiko socialinių mokslų bakalauro laipsnio reikalavimus, nustatytus ES dokumente „The Common European Framework of Reference for Languages“. Studentų lygis buvo B2 ir C1. Sudarant apklausos anketas, buvo remtasi Evans ir Morrison (2011) parengtomis anketomis, kurias mokslininkai naudojo tyrinėdami universiteto pirmo semestro studentų nuomonę apie sunkumus, mokantis užsienio kalbų. Naudojant Linkerto penkių balų skalės sistemą respondentų atsakymai svyravo nuo (1) „labai sunku“ iki (5) „labai lengva“. Šio darbo tikslas išsiaiškinti, ar sunkumai, su kuriais susiduria Mykolo Romerio universiteto pirmo kurso studentai, priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Žinoma, kad mokymo(si) kokybei didelę reikšmę turi studentų savianalizė. Straipsnyje analizuojama studentų pasiekimų ir nesėkmių savianalizė. Savianalizės tyrimus viena iš autorių pradėjo dar 2003 m. Ribotas respondentų skaičius gali įtakoti rezultatų tikrumą, todėl reikėtų tolesnių studijų. Gauti anketos atsakymai, statistiškai apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinį paketą, dažnai rodo, kad nepaisant riboto respondentų skaičiaus, rezultatus galima taikyti didesnėse respondentų grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad sunkumai, prisitaikant prie universitetinių studijų, priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Pagrindinė šių tyrimų išvada, kad visų trijų tirtų specializacijų pirmo kurso studentai susiduria su tais pačiais sunkumais, bet skirtingu laipsniu. Kitaip sakant, nėra reikšmingų specifinių sunkumų dėl specialybės žodyno, kurį studentai turi išmokti, sudėtingumo. Lyginant užsienio tyrinėtojų ir mūsų tyrimų rezultatus galima daryti išvadą, kad lietuviai studentai yra labiau pozityvūs vertinant savo profesinės kalbos įgūdžius nei užsienio studentai.

Active participation of students in the self-evaluation of their learning and the development of reflective thinking are the key features of successful learning. This research is aimed at investigating influence of students’ self-assessment on writing in English for Specific Purposes (ESP). The study employed a survey on the usefulness of different written tasks and students‘ reflections on their benefits to language mastery. The assignments included various contributions to portfolios such as essays, summaries of professional texts, outlines of oral presentations, creative computer tasks as well as students‘ written self-assessment notes, i.e. their reflections on various classroom activities. The research involved the students who study Social Sciences at Mykolas Romeris University. The results demonstrated that self-assessment was beneficial to students’ linguistic development. The reflections reveal the attitudes to various assignments and judgments of their usefulness in learning. Reflective practice might help teachers develop ways of dealing with specific difficulties and improve the quality of teaching. Training learners to reflect on learning outcomes is beneficial from the perspective of lifelong learning.

E. mokymosi sąvoka yra dvilypė. Iš vienos pusės, ji naudojama apibūdinti nuotolinį mokymąsi, iš kitos pusės, ji taip pat apima ir mišrųjį, vadinamąjį hibridinį mokymą (-si). Šiame straipsnyje analizuojamas klasikinis mišrusis mokymasis, leidžiantis derinti internetinį ir klasikinį mokymą (-si) auditorijoje. Straipsnyje aprašomas tyrimas analizuoja studentų požiūrį į internetinių užduočių integravimą į anglų kalbos mokymo seminarus auditorijoje. Tyrimui parengtas specialus klausimynas pagal mokslinių anketų sudarymo metodiką, smulkiai aprašytą literatūroje (Dornyei 2003). Tyrime dalyvavę respondentai yra trijų skirtingų specialybių universiteto studentai, kurie mokosi specialybės anglų kalbos. Darbe pateikiami respondentų teigiamų ir neigiamų atsakymų dažniai, kurie analizuojami taikant statistinius metodus. Reikia pažymėti, kad ne visi studentai pozityviai vertina e. mokymą (-si). Tokį respondentų požiūrį galėjo lemti asmeniniai polinkiai ir pomėgiai. Statistinis tyrimo duomenų apdorojimas, panaudojant socialinių mokslų statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinę įrangą (SPSS), leidžia nustatyti rezultatų patikimumą. Cronbach Alpha koeficientų reikšmės lygios 0,814 teigiamų atsakymų atveju ir lygios 0,984 neigiamų atsakymų atveju. Tai rodo, kad gauti duomenys yra patikimi. Spearmano koreliacijos koeficientų skaičiavimai parodė, kad egzistuoja tiesioginiai ryšiai tarp skirtingų specializacijų studentų atsakymų, jų tikimybės sudaro 95 % arba 99 %, esant reikšmingumo koeficientų vertėms 0,05 arba 0,001. Tokie rezultatai yra priimtini, atliekant tyrimus socialinių mokslų srityje, nes pagal statistikos dėsnius aiškiai parodo, kad, nepaisant esamų palyginti nedidelių imčių dydžių, rezultatus galima taikyti ir didelės imties dydžiui. The concept of "e-learning" is ambivalent. On the one hand, it is used to describe the "distant learning", on the other hand, it refers to "blended learning". This article focuses on classic "blended learning", which means combination of face-to-face instruction with online activities. The study examines students’ attitudes to integrating online activities into the traditional English language classroom. The respondents are the University students of three different specializations who study "English for Specific Purposes". The frequencies of positive and negative responses to a specially designed questionnaire are analyzed. Not all the students enjoy e-learning in spite of its advantages, which might be expressed due to individual likes and dislikes. Statistical treatment of the students’ responses by means of Software Package for Social Sciences (SPSS) includes the computations of correlation coefficients, which indicate the strength of relationships, and their statistical significance.

Šio darbo tikslas – ištirti studentų požiūrį į šiuolaikinių informacinių-komunikacinių technologijų (ICT) panaudojimo aspektą, kad diktantas padeda tobulinti klausymo įgūdžius. [...] Manoma, kad diktantas padeda tobulinti kalbos įgūdžius: klausymą, kalbėjimą, rašymą, gramatiką ir tarimą. Tačiau nėra jokių duomenų apie diktanto svarbą aukštojoje mokykloje. Šiuo straipsniu bandoma atkreipti dėmesį į primirštą kalbos mokymo(-si) formą – diktantą ir ištirti galimą diktanto naudą, nagrinėjant studentų požiūrį į internetinį diktantą ir jų išvadas apie diktanto taikymą per anglų kalbos pratybas universitetinėse studijose. Tyrimo metodui naudotos specialiai parengtos apklausos anketos, skirtos išnagrinėti studentų požiūrius į diktanto svarbą specialybės anglų kalbos klausymo ir rašymo mokymo tobulinimui. Tyrimui pasirinktos Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto įvairių mokymo programų (psichologijos, socialinio darbo) studentų grupės. Nustatyta, kad studentai teigiamai vertina internetinį specialybės kalbos klausymą ir mano, kad tokia veikla padeda tobulinti užsienio kalbos klausymo ir rašymo įgūdžius bei skatina problematinių kalbos sričių supratimą. Statistinis rezultatų apdorojimas naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) paketą patvirtina, kad rezultatai galioja už ištirtos imties ribų. Atliktų tyrimų reikšmingumas yra tai, kad kreipiamas pedagogų dėmesys į diktanto taikymą per anglų kalbos pratybas universitetinėse studijose mokymo(-si) kokybei gerinti. This paper aims at examining students’ attitudes to application of Information and Communication Technology for improving listening skills through online dictation. Dictation has been used in language testing for a long time, but its benefit in language teaching / learning has never been discussed by language teachers. This article is an attempt to put a useful but now undervalued technique back in the language teaching activities. However, there is no data on usefulness of dictation at university level. The research methods include students’ responses to a specially designed questionnaire. The participants in this study are students of two different specializations who study English for Specific Purposes at the Faculty of Social Policy, Mykolas Romeris University, Lithuania. Our study shows that class dictations of authentic materials are beneficial to students at tertiary level as they help improve listening and writing skills and raise awareness of problematic language areas. Statistical processing by means of the SPSS (Statistical Package for Social Sciences) has proved that the findings are valid beyond the studied sample. The advice for language teachers is to employ the online dictation technique in language classroom in a way that is beneficial to students.

Learner self-assessment of linguistic performance has been lately used due to its potential to activate the process of learning. Self-assessment raises learner awareness of language use and leads to developing learner responsibility and autonomy. However, usefulness of self-assessment for evaluation purposes has been scarcely researched. This paper examines some aspects of learners’ self-assessment for evaluation purposes at tertiary level. Research focuses on self-assessment of English for Specific Purposes (ESP) vocabulary and some language skills relevant for vocabulary retention. Data on learner self-assessment are compared to actual results in tests. The analysis provided points to importance of self-evaluation in language acquisition and suggests practical implications of self-assessment for evaluation. Article in English

This paper aims at analyzing learners’ attitudes to weblogs and wikis which are common for communication in the networked world. The present investigation into application of wikis in English classes is compared with our previous research into weblogging. Our findings show that the experience of online writing for the audience provides an important opportunity for improving writing skills. Learners’ attitudes to weblogs and wikis are examined and a possible practical implication is indicated. Article in English

The paper aims to demonstrate how weblogging can raise learners’ language awareness and prepare them for communication in the networked world. The research included the application of the innovative technique for written and oral communication in English classes. The exploratory study of using a variety of Information Communication Technology activities at tertiary level was conducted. Class experiences of creating weblogs for learning purposes and using them for online activities with the students who learn English for Specific Purposes are described. The methods employed for data gathering consisted of administering specially designed questionnaires, analyzing students’ responses, carrying out weblogging activities, providing feedback to learners, evaluating students’ performance in various online activities, and finally assessing the utility of weblogging. Our results show that the experience of public writing provides an important opportunity for learning English. Despite a limitation of research - the data are received from a comparatively small sample of participants - some practical implications are indicated. Article in English

The use of electronic language portfolios has been preferable to the use of common paper portfolios for ease of application – there is no need for accumulating a number of files of written papers, which solves the problem of storing space and, to some extent, helps reduce students’ and teachers’ workload.The study investigated learners’ perceptions of employing electronic language portfolios for conducting various assignments in English for Specific Purposes. The research involved university students of different specializations. Learners’ experience of employing portfolios and opinions on their benefits for improving language skills have been analyzed and statistically treated using SPSS software. The results show that students are positive about application of electronic portfolios in ESP classes. The use of online portfolios for various assignments helps teachers foster students’ learning, encourages critical thinking, develops creativity, motivates learners to use digital technology, encourages collaboration of learners, and in the long run, leads to lifelong learning.

Learning strategies are immensely ambiguous phenomena and nothing is clear-cut about them.Zoltan DőrnyeiThe object of education is to prepare the young to educate themselves throughout their lives. Robert M. Hutchins

Students’ perceptions of difficulties in speaking on professional issues are in the focus of the present article. It is generally assumed that the skill of speaking a foreign language is very difficult to master, while speaking on professional topics involves such difficulties as the usage of specific vocabulary and ability to deal with listeners’ oncoming arguments. The aims of the current research are to investigate learners’ attitudes to the level of difficulty in speaking activi - ties on a subject matter at university and apply an innovative approach to improving their speaking skills. The methodology applied was focused on guided individual learning (GIL), with gradually increasing amount of spontaneity in public talks on the subject matter, starting with prepared short talks on an ESP issue leading to group discussions; moving on to Power Point presentations, involving spontaneous deviations from the subject and followed by question time; further, adding some complex subject matter, such as a discussion on a problematic professional subject suggested by learning materials; and, eventually, speaking impromptu on an issue, with a high level of control of one’s speaking skills. The research method of the learners’ attitudes employed the survey on learner attitudes to four different speaking activities in the classroom, which included short talks, Power Point Presentations, discussions and speaking impromptu. The questionnaire was administered to students of two different specializations by the end of the semester. The respondents were students who studied Psychology and Social Work at the Faculty of Social Policy, at Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The respondents were asked to indicate the degree of difficulty they had with the various speaking activities on the Likert’s scale ranging from “very difficult” (1) to “very easy” (5). The results indicated that perceptions of difficulties to developing speaking skills depended, on the one hand, on students’ chosen specialization: students of Psychology were more positive about speaking activities than students of Social Work. The differences of opinions might be caused by the level of proficiency in General English which influences the performance in professional language. On the other hand, the responses depended on the type of assignments: students felt more confident with themselves if they invested more individual learning time for their assignments. By the end of the semester, students self-assessed their achievements in improving speaking skills by contributing written reflections to individual weblogs. The analysis of contributions suggests the usefulness of the approach to perfecting professional speaking skills.

The objective of the research is to explore learner attitudes to correction of mistakes or feedback as a language learning tool in oral, electronically- and paper-written work as well as peer correction of mistakes. Feedback is a method used in the teaching of languages to improve performance by sharing observations, concerns and suggestions with regard to written work or oral presentation. It includes not only correcting learners, but also assessing them. Both correction and assessment depend on mistakes being made, reasons for mistakes, and class activities. Recently the value of feedback in language studies has been a matter of debate among language teaching practitioners. The research into the effects of feedback is far from conclusive. Teachers’ and students’ expectations toward feedback are found to be opposing, and the most frequent reason given is its negative impact on students’ confidence and motivation. However, at the university level the issue of feedback has been examined in passing and there is insufficient research into learner attitudes to feedback in English for Specific Purposes. The hypothesis for the present study is to find out whether criticism has a negative impact on student confidence and whether perceptions of feedback depend on professional specialization. The research methods. A survey of students’ perceptions of teachers’ feedback in various class activities was administered to various groups of undergraduate students of psychology and penitentiary law. Statistical treatment of students’ responses using Statistical Package for the Social Sciences software (SPSS) was carried out in order to establish the level of significance for the two small samples of participants. The respondents in this research participated students of two different specializations, penitentiary law and psychology, who study English for Specific Purposes at the Faculty of Social Policy, Mykolas Romeris University in Vilnius, Lithuania. The results obtained. The results indicated that feedback was considered helpful though correction of written work was more appreciated than correction of speech. Students believe that in order to improve their writing skills, it is necessary to receive teacher feedback on written work both on paper or submitted electronically. They prefer immediate correction of errors in spite of its impracticality and claim that individual correction of mistakes by teacher is useful. Differences between the responses of students who study two disciplines were slight. Attitudes to feedback do not differ significantly—specialization is not very relevant. Criticism isn’t meant to undermine self-esteem, though some students were more confident than other students. Perceived merits of oral, handwritten, electronic, teacher and peer feedback as well as the value of statistical analysis in interpretation of data are discussed in this study. All the things considered might help learners be successful in improving language skills. It is generally believed that by making the students aware of the mistakes they make, and by getting them to act on those mistakes in some way, the students will assimilate the corrections and eventually not make those same mistakes [...] Klaidų taisymas, arba grįžtamasis ryšys, apibūdinamas kaip stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas tarp asmenų norint geriau atlikti asmenines ir organizacines užduotis. Svarbu ne tik taisyti besimokančiuosius, bet ir vertinti juos. Tiek taisymas, tiek vertinimas priklauso nuo daromų klaidų, jų priežasčių ir darbo auditorijoje. Grįžtamasis ryšys yra vienas iš labiausiai ginčytinų klausimų mokant užsienio kalbų. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiškai vertinama dėstytojų, o jo tyrimai nėra galutiniai, tyrimų įrodymai nėra įtikinantys. Universitetinėse specialybės kalbos studijose grįžtamasis ryšys tyrinėtas paviršutiniškai. Dėstytojų ir studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį yra prieštaringi. Dažniausia dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo gebėjimais. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos ar kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Tai remiasi teiginiu, kad klaidos mokantis yra neišvengiamos – tai yra normalus reiškinys. Dabartinės teorijos apie kalbų mokymąsi teigia, kad įpročio formavimas yra tik viena proceso dalis. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotas užsienio kalbos mokėjimas, kalbos sudėtingumas ar net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį. Tikėtina, kad išaiškinus studentams jų daromas klaidas, jie įsisavins duotus pataisymus ir pagaliau nedarys tų klaidų ateityje. Straipsnyje nagrinėjami Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto psichologijos ir penitencinės teisės studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir nustatoma, kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinį vystymąsi. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina klaidų taisymą pasisakymuose. Psichologijos ir penitencines teisės studentai mano, kad rašybos įgūdžiams pagerinti būtinas dėstytojo grįžtamasis ryšys. Studentai labiau vertina greitą klaidų taisymą nepaisant jo nepraktiškumo ir teigia, kad dėstytojų individualus klaidų taisymas yra naudingas. Dviejų disciplinų studentų atsakymų skirtumai labai nedideli. Požiūris į grįžtamąjį ryšį skiriasi nedaug – specializacija nėra labai svarbi. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidų taisymas yra efektyvus ir nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariamos dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos – popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Visos tos aplinkybės gali padėti studentams sėkmingai tobulinti kalbos įgūdžius. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir teikti geranorišką rašto ir kalbėjimo klaidų taisymą. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso ar jaudulio.

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingų grupių respondentų požiūrius į vertimo ir interpretacijos kompetencijas. Pastebėta, kad literatūroje yra vertimo kompetencijų tyrimų stygius. Šios problemos nagrinėjimo empirinių mokslinių tyrinėjimų srityje sudaro šio darbo naujumą. Straipsnyje nagrinėjamos vertimo ir interpretacijos kompetencijos, kurias besimokantys universitete studentai turi įvaldyti ir kurių jiems reikės dirbant vertėjais Europos Sąjungos institucijose. Mokslinis tyrimas remiasi anketų duomenimis. Anketos buvo sudarytos pagal ES dokumentą „European Master's in Translation“. Nors ES dokumente yra daug vertimo bei interpretacijos kompetencijų, į autorių anketą buvo įtrauktos būtiniausios kompetencijos, be kurių vertėjo darbas negali būti sėkmingas. Nepriklausomų klausėjų buvo surinktos 2 imtys, kurios buvo analizuojamos ir lyginamos. Kiekviena imtis buvo sudaryta iš 4 respondentų grupių: darbdaviai, universiteto dėstytojai, studentai ir alumnai. Anketų rezultatai buvo apdoroti naudojant statistikos programine įrangą SPSS (Software Package for Social Sciences). Nustatyta, kad respondentų atsakymai abiejose imtyse gerai tarpusavyje koreliuoja. Gauti Pcarsono koreliacijos koeficientai tarp 0,663 ir 0,913 esant reikšmingumo lygiams 0,01 ir 0,05. Tai atitinka tikimybes 99% ir 95%, atitinkamai. Dviejų imčių respondentų nuomonių palyginimas rodo, kad abipusis atitikimas yra tik vienos respondentų poros iš keturių This paper examines competences in translation and interpreting that students have to acquire in University studies and need for translators or interpreter's jobs in the European Union (EU) institutions. The research is based on the analysis of responses obtained independently by two questioners. The survey was designed in accordance with the European Master's in Translation document. It was created to define the basic competences essential for translators working in various translation agencies. Two samples of responses, each of which contained opinions of 4 groups of respondents, were analyzed. The respondents in each sample were employers, lecturers, students and alumni. The data reveal respondents' attitudes to acquisition of competences in translation and interpreting at tertiary level. It has been found that responses are well correlated within each sample: the Pearson's coefficients vary between .663 and .913 at the levels of significance either 0.01 or 0.05, which corresponds to the probabilities 99% or 95%, respectively. It means that the respondents of all four groups agree that they have acquired the translation and interpreting skills necessary in their jobs. The comparison of the two sets of responses between different samples reveals that the only data for employers are comparable and might be extended beyond the studied sample, while the data for other groups of respondents are not mutually consistent. It means that employers are satisfied with translation and interpreting skills that their employees have acquired at Vilnius University. As there is no agreement between other groups of respondents on the issues of acquisition of translation and interpreting skills, this part of research needs further exploration

Straipsnyje nagrinėjamas Moodle aplinkos taikymas mokant(is) specialybės anglų kalbą. Tyrimai remiasi Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto psichologijos specializacijos studentų apklausos, savianalizės bei testavimo duomenimis. Gauti rezultatai analizuojami naudojant statistikos metodus: taikomas SPSS (Software Package for Social Sciences) programinės įrangos paketas rezultatų patikimumo Cronbach koeficientams bei Spearman koreliacijos koeficientams skaičiuoti. Darbe nustatyta, kad psichologijos specializacijos studentų atsakymams Cronbach koeficientų vertės yra tarp 0,7 ir 0,9 esant patikimumo lygiui 0,05 (tikimybė 95 proc.) arba 0,01 (tikimybė 99 proc.). Tokie rezultatai liudija, kad ryšys nėra atsitiktinis ir galioja ne tik mažos imties atvejais. Studentų požiūris į e. mokymą(si) naudojant Moodle aplinką yra teigiamas. Kai kurių problemų interpretuojant studentų darbo rezultatus sudaro Moodle programinės įrangos netobulumai, kurie taisytini kompiuterijos specialistų. Darbe pateikiamos studentų refleksijos atliekant Moodle užduotis bei jų interpretacija. Rekomenduojama naudoti Moodle aplinką mokant(is) specialybės užsienio kalbą This article examines application of Moodle tasks for vocabulary revision in English for Specific Purposes (ESP). The study is based on the analysis of data obtained from the survey of students' attitudes to Moodle tasks and to formal ESP tests in class. Learner performance in Moodle tasks is reported by comparing responses of the 1st and 2nd year students who study psychology. Statistical processing of the data by the means of Software Package for Social Sciences (SPSS) included the computations of Cronbach's Alpha coefficients of reliability and the non-parametric Spearman correlation coefficients, which indicate the strength of relationships and their statistical significance. The values of Spearman correlation coefficients between the groups of psychology learners are within the range of 0.7 and 0.9, which demonstrate good correlations between the responses, at the significant levels either 0.05 or 0.01. It means that the relationships are not likely to be due to chance. Students' feedback on the activities in the Moodle area is described in their weblogs as part of each term self-assessment assignment. Some students' reflections are reproduced and discussed below. The ongoing performance of both groups in Moodle tests is presented and analyzed. It has been concluded that students prefer Moodle tasks to traditional formal testing as less stressful

[...] Norint gerai suprasti dėstomo dalyko esmę, studentams tenka skaityti daug specialybės tekstų. Skaitymo įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su rašymo įgūdžiais. Labai gerai išlavinti skaitymo įgūdžiai gimtąja kalba leidžia pasiekti gerų rašymo rezultatų. Taip pat geri skaitymo įgūdžiai leidžia perkelti gimtosios kalbos skaitymo strategijas į užsienio kalbos skaitymo strategijas ir palengvinti rašymo mokymą. Darbe nagrinėjamos problemos, kurios yra tiesiogiai susijusios su specialybės anglų kalba – skaitymo ir rašymo mokymo tobulinimu. Tyrime naudotos apklausos anketos, skirtos išnagrinėti studentų požiūrius į skaitymo ir rašymo patirtį, įgytą internete, bei vertinti savo pasiekimus atliekant šias užduotis. Tyrimo rezultatai rodo, kad studentai aukštai vertina savo skaitymo įgūdžius, nors objektyvūs rodikliai liudija tam tikrą savęs pervertinimo polinkį šioje srityje. Taip atsitinka dėl to, kad skaitymo spragos lengvai praslysta pro akis ir neįgudęs vertintojas jų gali nepastebėti. Tačiau rašymo įgūdžiai yra vertinami objektyviau, nes leksikos vartosena bei gramatinės struktūros studentams kelia nemažai problemų. Straipsnyje pateikiama rekomendacija: studentams tikslinga išmokti didinti skaitymo spartą. Tuo tikslu pravers metakognityvinių skaitymo įgūdžių mokymas ir praktinis taikymas, kurie padeda suvokti svarbias profesinio teksto mintis ir ugdo gebėjimą atskirti neesminę informaciją nuo svarbios. Pastarasis įgūdis yra būtinas formuluojant teksto suvokimą raštu. At university level students face demanding tasks of reading an enormous amount of professional materials in English. Writing various assignments is another challenging part of higher education. Online activities are the priority for conducting assignments at tertiary level. Students usually start doing the English for Specific Purposes (ESP) course before learning subject-matters of the future profession, i.e. in their first year. The cornerstone of the ESP is unfamiliar lexis and numerous concepts of subject-matter. In order to succeed, students need to develop proficiency in reading professional texts and writing skillfully on relevant subject issues. The aim of this paper is to study, first, learners‘ attitudes to online reading of professional materials as well as to writing various assignments online and, second, to examine learners‘ self-assessment of proficiency in these skills. Our research employed brief written surveys designed in accordance with the standards in Social Sciences, which were administered to the students doing the ESP course, and the verbal data obtained during individual interviews intended to assess learners‘ success and achievements throughout the academic year. The respondents were the students specializing in psychology at Mykolas Romeris University, Vilnius, Lithuania. All the participants were unanimous in the importance of writing and reading skills for the ESP tasks. 100% of respondents support reading professional materials, and 80% of respondents support exercising online writing. Self-assessment of reading proficiency demonstrates that 90% of students believe they possess very good or good skills of reading, and 70% of learners are sure of their good skills in writing. Respondents’ performance in these skills is less impressive. Some recommendations towards perfecting students’ proficiency in "read-to-write-tasks" are suggested. It is important to help learners develop better rates of reading and learn to employ metacognitive strategies in writing.

Pastaruoju metu vėl išaugo susidomėjimas gimtosios kalbos vaidmeniu mokantis užsienio kalbos. Tai lėmė besimokančiųjų poreikiai, susiję su užsienio kalbos vartojimo aiškumo ir tikslumo tobulinimu. Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti gimtosios kalbos įtaką užsienio kalbos suvokimui ir mokymuisi įvairiose lingvistinėse situacijose. Taip pat aptariamos įvairios kalbinės veiklos, kurios padeda ugdyti besimokančiųjų kalbinį suvokimą. Tyrimo rezultatai parodo, kad dauguma besimokančiųjų naudojasi gimtąja kalba, kaip mąstymo procesų pagrindu, mokydamiesi anglų kaip užsienio kalbos, tačiau gimtosios kalbos naudojimas priklauso nuo besimokančiųjų užsienio kalbos išmokimo lygio. Evival of interest in using a native language in the English classroom is caused by learners’ needs of improving language accuracy and clarity. This paper aims at examining perceptions of the use of mother tongue and translation in various linguistic situations. The activities that help raise learners’ awareness of language use are described. The findings demonstrate that all learners need support of mother tongue in English classes, but the amount of the native language needed depends on students’ proficiency. The statistical significance of the research results was calculated by employing the SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) software.

Straipsnyje siekta išanalizuoti sunkumus, su kuriais studentai susiduria klausydamiesi įvairių autentiškų specialybės anglų kalbos įrašų, ir išanalizuoti studentų sampratą apie įvairius klausymo įgūdžių tobulinimo metodus. Tam tikslui pasitelkta studentų internetinio klausymosi rezultatų savianalizė ir studentų požiūris į jų internetinio klausymosi bei darbo auditorijoje patirtį. Tyrime dalyvavo Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto skirtingų studijų programų studentai, studijuojantys specialybės anglų kalbą. Atskleista, kad galimybė gerinti specialybės kalbos supratimą, naudojant interneto portaluose pateiktą medžiagą, yra inovatyvinė. Ši metodika leidžia studentams atlikti užduotis jiems priimtinu tempu, patogiu laiku ir nejaučiant dėstytojų neigiamo vertinimo baimės. Internetinių įrašų klausymosi sėkmės ar nesėkmės priežastys aptariamos auditorijoje. Individualus internetinis klausymas kiekvienam studentui jam priimtinu tempu ir patogiu laiku skatina ir motyvuoja studentus tobulinti klausymo įgūdžius, nejaučiant jokios baimės dėl galimų klaidų. Klausymo įgūdžių tobulinimas, ugdant studentų sugebėjimą dirbti individualiai, skatina kalbos mokymąsi. Mokymasis be draugų ar dėstytojų kontrolės skatina studentų motyvaciją tobulinti savo gebėjimus laisvu nuo paskaitų laiku. Internetinio klausymo derinimas su klausymu auditorijoje mokant(is) anglų kalbos yra naudingas visiems studentams. Studentai suvokia, kad klausymosi įgūdžius galima gerinti atliekant įvairias praktines užduotis, kurias jie gali pasirinkti individualiai. The most needed ability in everyday communication is skills of listening. Ability to follow a speaker in a foreign language and respond appropriately needs to be taught like all other language skills. A novel approach to perfecting listening skills has emerged due to audio publishing online. It is known as "podcasting" and has become very popular because it offers language learners extra listening practice both inside and outside the classroom. Moreover, podcasting as online communication technology is a new way to inspire learning: it provides an exciting way for students and educators to explore and discover educational content. However, the applicability of podcasting to teaching English needs researching. This paper addresses research into learners' perceptions of online listening to podcasts, self-evaluation of one's performance in individual listening practice and reflections on practical ways of improving skills of listening and developing listening competence. Some implications of research are suggested including a blended learning, i.e. combination of multiple approaches to learning by harmonizing online listening with classroom audition activities in teaching/learning English for Specific Purposes

Mokymo (-si) kokybė priklauso nuo žmogaus gebėjimo įvertinti savo pažangą, laimėjimus, realius rezultatus. Aukštųjų mokyklų įsipareigojimas siekti aukštos mokymo (-si) kokybės yra svarbūs mokymosi visą gyvenimą nuostatai. Mokymas turi atitikti studentų poreikius, būti inovatyvus, taikyti šiuolaikines aukštas technologijas, naudotis mokymosi patirtimi, ištekliais, kūrybingai vertinti mokymosi rezultatus ir siekti geros kokybės. Mokant (-is) užsienio kalbų, ugdoma lingvistinė studentų kompetencija, kurią lemia mokymo (-si) kokybė. Norint tobulinti dėstymą, reikia dėstytojų mokymo analizės, dėstytojų kritinio požiūrio į mokymo gerinimą bei dėstymą, į tai kaip vertina studentai. Tyrimų tikslas buvo ištirti veiksnius, kurie lemia mokymo (-si) kokybę. Informacija buvo renkama naudojant įvairius studentų apklausos ir anketavimo metodus. Respondentai pateikė informaciją apie užsienio kalbos žinių bei įgūdžių vertinimą. šie rezultatai buvo lyginti su studentų formalaus testavimo duomenimis. Tuo remiantis galima spręsti, ar studentai realiai vertina mokymąsi. Kiti tyrimo aspektai: dėstymo savianalizė, kurią atliko kalbos dėstytojai, ir kaip dėstytojų mokymą vertina studentai. Tokia tyrimų apimtis leidžia nustatyti mokymo (-si) kokybės matmenis. Straipsnyje pateikiami dabartinių studentų kalbos įgūdžių ir žinių savianalizės rezultatai, kurie yra lyginami su formaliojo testavimo rezultatais, su kokybės tyrimo rezultatais, kurie buvo atlikti prieš keletą metų su kitomis studentų grupėmis. Darbe aprašomi dėstytojų darbo savianalizės duomenys ir kaip vertina dėstymą studentai, nes visi minėtieji veiksniai lemia mokymo (-si) kokybę. Dabartiniai, t. y. 2008 m. kokybės tyrimų rezultatai, lyginami su 2004 m. rezultatais. Toks lyginimas leidžia sugretinti tarpinius, t. y. gautus per akademinius metus rezultatus, ir galutinius, t. y. kursui pasibaigus, duomenis ir daryti išvadas dėl mokymo (-si) kokybės palaikymo tęstinumo. Tyrimų rezultatai rodo, kad studentai sugeba realiai vertinti savo specialybės kalbos žinias ir įgūdžius. Tačiau, siekiant kelti mokymosi kokybę, būtina periodiškai stebėti studentų pažangą, nes tai padeda besimokantiesiems suvokti savo sėkmės ar nesėkmės priežastis ir plėtoti lingvistinę kompetenciją. Statistiniai koreliacijos koeficiento skaičiavimai rodo, kad yra gera studentų vertintų receptyvinių ir produktyvinių įgūdžių koreliacija. Naudojant Linkerto skalės statistiką 5 balų sistema gauta, kad vidurkių vertės yra labai didelės, išbarstymo koeficiento vertės yra artimos paklaidų ribose, ir reikšmingumo lygis lygus .001. Tai patvirtina išvadą dėl koreliacinio ryšio. Svarbu turėti omenyje tai, kad koreliacija nerodo priežastingumo ryšio. Anoniminis studentų vertinimas dėstytojų mokymo mažai priklauso nuo to, ar atliekamas tarpinis vertinimas mokslo metų viduryje, ar kursui pasibaigus.… The main factors in the overall quality of teaching and learning are learner's ability to self-assessone's progress and accomplishments, evaluation of learning outcomes and assessment of teaching quality. This paper addresses research into the idea of continuity of quality issues in teaching and learning through learner self-assessment of language skills and language knowledge, formal evaluation of learner performance in English for Specific Purposes, and evaluation of teaching by learners. The implications of the findings for learner and teacher development are discussed.