Formuojamasis vertinimas šiandien laikomas svarbiu veiksniu gerinant mokinių mokymąsi ir pasiekimus. Formuojamasis vertinimas suprantamas kaip mokytojo grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui susiorientuoti, kas daroma gerai, kas ir kaip galėtų būti pagerinta. Tačiau nėra aišku, kaip plačiai formuojamasis vertinimas turėtų būti suprantamas. Vieni tyrėjai ir ekspertai grįžtamąjį ryšį daugiau supranta kaip epizodą, kurio metu mokytojas teikia grįžtamąjį ryšį apie užduoties atlikimą. Kad šis grįžtamasis ryšys būtų veiksmingas, dedama daug pastangų aiškinantis tinkamiausius būdus (vertinimą poromis, mokinio savęs vertinimą, mokytojo dialogą su mokiniu ir kt.). Kiti autoriai, nenuneigdami to, formuojamąjį vertinimą supranta plačiau ir teigia, jog formuojamasis vertinimas yra integruotas į visą veiksmingą mokymą. Šio darbo tikslas buvo nustatyti, kaip formuojamasis vertinimas taikomas meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, šokio, teatro) pamokose. Tyrimo metu atlikta bendrojo ugdymo mokyklų išorės vertintojų įvertintų meninio ugdymo dalykų pamokų protokolų (n–142), kuriuose formuojamasis vertinimas buvo įvertintas kaip neveiksmingas (1 balas) ir kaip veiksmingas (4 balai) antrinė analizė. Tyrimo duomenys apdoroti taikant kiekybinę ir kokybinę analizes. Kiekybinė duomenų analizė parodė formuojamojo vertinimo ir kitų pamokos aspektų įvertinimų artumą. Tose meninio ugdymo pamokose, kuriose formuojamasis vertinimas rastas veiksmingas, beveik pusėje iš jų (43 proc.) kiti vertinti aspektai taip pat buvo rasti veiksmingi, likusiose pamokose – artėjantys prie veiksmingų („vadovavimas mokinių mokymuisi“ – 3,83, „mokymosi patirtys“ – 3,75, „mokinių pasiekimai ir pažanga“ – 3,71). O tose meninio ugdymo pamokose, kuriose formuojamasis vertinimas pamokose buvo įvertintas kaip neveiksmingas, aspektas „mokinių pasiekimai ir pažanga“ taip pat rastas mažai veiksmingas (1,26 balo), aspektų „vadovavimas mokinių mokymuisi“, „mokymosi patirtys“ įvertinimai buvo nedaug aukštesni (1,73 ir 2). Kiekybinė ir kokybinė analizės leidžia teigti, kad formuojamasis vertinimas meninio ugdymo pamokoje laikytinas ne vien epizodu, taikomu užduoties atlikimo metu ar po užduoties atlikimo, bet yra glaudžiai susijęs su visu veiksmingu mokymu. Tose pamokose, kuriose rastas veiksmingas formuojamasis vertinimas, mokytojai demonstravo metakognityvinius gebėjimus: turėjo aiškų pamokos planą, kėlė aiškų mokymosi uždavinį, formulavo suprantamus vertinimo kriterijus, pagal juos teikė grįžtamąjį ryšį per užduoties atlikimą ar po to, dažniausiai kartu su mokiniais įvertino per pamoką padarytą pažangą ir pasiekimus. Šių ir kitų metakognityvinių gebėjimų, susijusių su veiksmingu mokymu ir mokymusi, stiprinimui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio rengiant mokytojus, gerinant mokytojų kvalifikaciją, stebint ir vertinant pamokas. The question of how formative assessment should be used in lessons: as an episode of feedback, or wider – as integrated with effective teaching has been researched on extensively. This article presents the results of the investigation conducted on the protocols of arts education (music, fine arts, dance, theatre) lessons imparted in Lithuanian general education schools. For the analysis, protocols with extreme (effective, 4 points and ineffective, 1 point) evaluations of formative assessment were selected. It was found, that of the lessons, almost in half (43%) of those in which the aspect of formative assessment was effective, all the other aspects were effective as well. In the rest of the lessons, all the other aspects (“leadership for pupils’ learning”, “learning experiences”, “pupil achievements and progress”, “learning environments”) approached close to the effective level (averages from 3.83 to 3.65 points). In these lessons, the teachers formulated learning objectives, assessment criteria, used feedback during task performance or after it and at the end of lessons. Of the lessons in which formative assessment was ineffective, the closest to this level was the aspect “pupil achievements and progress” (1.26 points). The other aspects were close to the satisfied level or a little over it (from 1.73 to 2.25 points). In these lessons, teachers didn’t use formative assessment at the end of lessons. Moreover, they didn’t relate feedback used in pupils’ task performance or after with learning objectives and assessment criteria. The results suggest that formative assessment should be considered as being integrated with the whole effective teaching.