Search

Tikslas – nustatyti Kauno miesto kūno kultūros mokytojų sveikatos ypatumus, fizinio aktyvumo motyvus ir formas laisvalaikiu. Tyrimo problema. Keliami probleminiai klausimai: Ar kūno kultūros mokytojai, būdami pavyzdžiais savo mokiniams, tinkamai formuoja saviugdą: ar rūpinasi sveikata, ar yra pakankamai fiziškai aktyvūs, kokie motyvai skatina jų fizinį aktyvumą ir kokios fizinio aktyvumo formos dominuoja jų laisvalaikiu? Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybiniam tyrimui atlikti 2018-09-07 – 2018-12-01 buvo vykdoma Kauno miesto kūno kultūros mokytojų anketinė apklausa. Klausimyną (Trinkūnienė, 2014) sudarė 16 klausimų, iš kurių šeši susiję su sveikata, keturi – kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo vertinimu ir šeši demografiniai klausimai. Tyrimo duomenims apskaičiuoti buvo taikomas statistinės analizės metodas. Uždaviniai: 1. Atskleisti Kauno miesto kūno kultūros mokytojų sveikatos ypatumus. 2. Įvertinti Kauno miesto kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo motyvus. 3. Įvertinti Kauno miesto kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumą ir jo formas laisvalaikiu. Rezultatai ir išvados: 1. Nustatyta, kad kūno kultūros mokytojai tiek vyrai, tiek moterys rūpinasi savo sveikata. Subjektyviu respondentų vertinimu, tiek vyrai, tiek moterys savo sveikatą linkę vertinti gerai ir pakankamai gerai. Moterys statistiškai reikšmingai (p, The aim of master – identify the health pecaliarities, physical activity motives and forms of Kaunas city physical education teachers in leisure time. Problematic issues raised: Are physical education teachers appropriately shaping self-education as examples for their students: are they concerned about health, are they physically active, what motives promote their physical activity, and what forms of physical activity dominate their leisure time? Research Methods: Analysis of Scientific Literature, Quantitative Survey conducted on 7 September 2018 - December 1, 2018, Kaunas City was questioned Physical Education Teachers. The questionnaire (Trinkūnienė, 2014) consisted of 16 questions, six of which related to health, four to the assessment of physical activity of physical education teachers and six to demographic issues. The statistical analysis method was used to calculate the study data. Objectives: 1. To reveal the health peculiarities of Kaunas city physical education teachers; 2. To evaluate the motives of physical activity of Kaunas city physical education teachers; 3. To evaluate the forms in leisure time of physical activity physical education teachers of Kaunas city. Results and Conclusions: 1. Physical education teachers have been found to care for their health, both men and women. According to subjective assesment of the respondents, both men and women tend to evaluate their health as well and well enough. Physical education teachers women compared to men are statistically more likely to complain aboout sleep disorders, fast heartbeat, dizziness over the past 12 months (p

The basis of the study is the findings of scientific research dealing with experiential reflections of university students studying in the special education Bachelor degree study program in Lithuania. The special educator is a teacher of children with special educational needs, an educational assistance specialist who is able to recognize, assess, and meet children&rsquo, s special educational needs arising due to disabilities, disorders, or learning difficulties, and to professionally provide special pedagogical assistance in the conditions of inclusive and special education. In order to analyze the experience of prospective special educators who study at the university for four years, first year students were chosen. At the start of their studies at the university, in the first month of their studies, students do their practice in the institutions of the educational system: Pre-school, general, and/or special education institutions. The aim of the practice is to get familiar with the subtleties of the future professional activity. It is maintained that students&rsquo, initial experience outlived at the start of studies is important and significant for further studies at the university. The article deals with the results of written reflections of students who have returned from practice. The phenomenological hermeneutics method enabled to disclose students&rsquo, experiences in their practical activities during their observational practice, providing deeper understanding of the study area, as a precondition for reflective learning in further university studies, and by interacting with participants of the (self) education process, the article presents future special educators&rsquo, practical experiences and perceptions of their roles in the profession. The results disclosed that self-reflection provides students with deeper perception of themselves as people with special educators&rsquo, needs and problems, personal strengths and competence limitations that enable them to identify sources and means for solving existing and future professional activity problems. It further reveals that cooperation with family members, university teachers, social pedagogues, teachers, children with special educational needs, sharing experiences with student colleagues could lead to greater self-confidence in oneself as a future specialist. Curiosity and personal initiative enabled students to identify positive and difficult moments of the professional activity and future professional role while learning from experience.

The paper seeks to explore adults’ attitude to cultural awareness and its self-education through theatre arts. Theatre arts present unique way for the development of cultural awareness in the self-education of adults through the provision of the mutual culture space and interactivity, as well as by reavealing the harmony of the world that surrounds us, to perceive environment using all senses, to become a sensitive, considerate, attentive, curious, merciful, balanced and creating person. Quantitative survey of adults executed in Lithuania disclosed increasing attention of people to their cultural erudition, i.e. they indicated at least one way of cultural development. The results also show that cultural erudition development is statistically significantly related to theatre arts: watching performances at the theatre, recreation centres or via means of telecommunication., SUBMITTED: JANUARY 2019, REVISION SUBMITTED: JUNE 2019, ACCEPTED: JULY 2019, REFEREED ANONYMOUSLY, PUBLISHED ONLINE: 24 OCTOBER 2019. JEL Classification: I20, I24

For long centuries the problem of autonomy in education was not discussed, because of the prevailing concept existing at the time. The learners were understood as the homogeneous group children or young people and their learning was understood as the process being controlled by the teacher, who had all the responsibility for the knowledge that pupils had to acquire and the progress that they had to make in learning and personal development. From the modem perspective - autonomy is understood as the most important aspect of the system of development and self-development of man, as the authorship of life. This article focuses on the problem of conceptualizing the autonomy in educational theory. It presents some peculiarities of autonomy in education, typology of autonomy, defining structural and functional autonomy, absolute and relative autonomy. The personal autonomy is understood as an important condition for conducting competent self-development as well as the aim of self-development. The article also dwells on the problems of autonomy and heteronomy of adult learners (teachers), involved in personal and professional self-development. To organize a competent self-development and professional development an adult learner has to be an autonomous person so as to be able to control one's life, professional career and personal learning.

Liberalaus ugdymo koncepcija - tai viena ugdymo teoriją grindžiančių metodologinių nuostatų, sudarančių galimybes laisvai, integraliai asmenybei ugdyti ir saviugdai. Straipsnio tikslas - apibrėžti liberalaus ugdymo sampratą, remiantis Dž. Grėjaus (John Gray, 1992) modernia žmogaus ir visuomenės koncepcija bei B. Barnett, Ch. Bailey, T. McLaughlin liberalaus ugdymo apibūdinimu. Straipsnyje yra analizuojami svarbiausi Dž. Grėjaus sampratos elementai, tokie kaip individualizmas, egalitarizmas, universalizmas ir meliorizmas bei jų pasireiškimas aukštojo mokslo sampratoje. Liberalus ugdymas yra grindžiamas humanizmo vertybėmis ir akcentuoja prigimtinių žmogaus teisių būtinybę. Svarbiausi jo aspektai yra individualybės prioritetas ir individualybės ugdymosi (savikūros) laisvė. Intrapersonaliniu lygmeniu liberalus ugdymas aukštajame moksle yra saviugda. Liberalus ugdymas (ypač aukštajame moksle) yra radikalus asmenybės tobulinimas, individui įgyjant žinių jo laisvėjimo procese. The purpose of this article is to describe J. Gray's (1992) conception of modern man and society, to Ch. Bailey, R. Barnett, T. Me Laughlin's characteristic of liberal higher education. The essential elements (of J. Gray's conception) as individualism, egalitarism, universalism and meliorism and it's expression in higher education arc analysed in this article. The priority of individuality and freedom to choose self - creation and the possibilities of improvement arc acknowledged as values of higher liberal education.

Žinių visuomenės formavimas, sąlygojantis naują požiūrį į ugdymą apskritai, reikalauja tinkamai įvertinti egzistuojančią pedagogų tęstinio profesinio ugdymo sistemą. Egzistuojantys tradiciniai pedagogų profesinio tobulėjimo būdai ne visada sudaro sąlygas transformuojančiam mokymuisi vykti, t. y. ne visada sudaro sąlygas elgsenos, įsitikinimų bei vertybių kaitai, be kurių neįmanoma sėkminga švietimo sistemos kaita. Profesinis tobulėjimas neatsiejamas nuo konkrečios mokyklos ar kitos ugdymo institucijos tobulėjimo proceso, todėl yra individualus ir priklauso nuo pačių pedagogų pastangų nuolatos save ugdyti. Pedagogai, kaip ir kiti suaugusieji, siekdami tobulėti, pirmenybę atiduoda saviugdai. Vakarų edukologų patirtis, tyrinėjant saviugdos problemas, atskleidžia pagrindinius saviugdos aspektus: asmeninę autonomiją, savivaldą, besimokančiojo valdymą ir autodidaktiką. Saviugdos būtina mokytis patiems ir mokyti kitus.

Tyrimo objektas: Moksleivių fizinė saviugda. Tyrimo tikslas: Ištirti mokinių fizinę saviugdą. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti mokinių fizinės saviugdos suvokimą. 2. Ištirti fizinės saviugdos suvokimą, lyties aspektu. 3. Ištirti fizinės saviugdos suvokimą, amžiaus aspektu. Tyrimo metodai: • Literatūros šaltinių analizė. • Anketinė apklausa. • Matematinė statistika Dauguma tyrime dalyvavusiųjų mokinių nesupranta kas yra fizinė saviugda. Nemaža dalis mano, kad fizinė saviugda nėra būtina. Nors beveik pusė mokinių savo gyvenime taiko vienokias ar kitokias jos formas, tačiau nepasiekia arba nesuvokia jos rezultatų. Berniukai labiau nei mergaitės visiškai nežino kas yra saviugda, nemano, kad ji yra būtina. Galvoja, kad tai yra mokymasis būti savimi. Berniukai labiau linkę sportuoti savo malonumui, žymiai rečiau nei mergaitės kuria fizinės saviugdos programas. Tačiau dažniau pasiekia fizinės saviugdos rezultatų. Dauguma mergaičių mano, kad fizinė saviugda yra labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Labiau linkusios lankyti kūno kultūros pamokas bei sporto būrelius. Tačiau rečiau bando sukurti asmeninę fizinės saviugdos programą, bei nesuvokia rezultatų. Nes nežino kaip ir mano, kad niekas jom nepadeda ir nepalaiko. Su amžiumi mokiniai labiau suvokia fizinės saviugdos sąvoką, jos rezultatus pastebi savo asmeninį tobulėjimą. Jauniausi iš jų (10-13) metų amžiaus, labiausiai linkę lankyti kūno kultūros pamokas, būrelius bei treniruotes. Tačiau mažiausiai siekia bei suvokia savo rezultatus. (14- 15) metų amžiaus grupėje mokiniai labiau nei kiti linkę mankštintis savarankiškai, bei manyti, kad nėra kas palaiko bei padeda siekti rezultatų., Aim of the research: To investigate the students' physical self-education. Subject of the research: students' physical self-education. Goals of the research: To investigate the students' physical self- education . To investigate the physical self-education of gender-specific. To investigate the physical self-education of age discrimination. Methodology of the research: analysis of the literature, The quiz. The percentage of distribution. Most of the students who were surveyed do not understand what is the physical self. Many feel that the physical self Neara necessary. Although almost half of the students in your life use of one or another of its forms, but does not reach or do not realize its results. Boys more than girls completely unaware of what is self-education, does not believe that it is necessary. Think that it is learning to be yourself. Boys are more likely to play sports for fun, much less than girls whose physical self programs. But more often reaches physical self results. Most girls think that the physical self is a highly important part of human life. More likely to attend physical education classes and sports clubs. However, less is trying to create a personalized program of physical self and realize results. They do not know how, and believes that no one runs short, and does not support it. With age the students more aware of physical self-concepts, the results notes their personal development. The youngest of them (10-13) years of age are most likely to attend physical education classes, circles and workouts. However, at least as well as to understand their results. (14-15) age group of students more than others tend to prefer to exercise alone, and suggest that there is support and help achieve results.

Vaikų laisvalaikis Lietuvoje tapo nūdienos politinių diskusijų problema. Orientuojamasi į vaikų užimtumą (ypač vasaros atostogų metu), bet ne į laisvalaikio socialinį, edukacinį prasmingumą vaikui. Nepaisant to, kad vaikų laisvalaikio problema tapo politikų, ugdymo praktikų, tėvų domėjimosi sfera, mokslinių tyrimų šioje srityje pastaruoju metu nepagausėjo. Tačiau padidėjusį mokslinį ir praktinį susidomėjimą vaikų laisvalaikiu liudija Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamų konkursų, programų, skirtų vaikų neformaliajam ugdymui(si), socializacijai, gausa. Tačiau vaikų laisvalaikis (tiek mokykloje tiek už jos ribų) minėtuose dokumentuose yra kvestionuojamas kaip aplinka, bet ne kaip socialinis edukacinis kultūrinis reiškinys. Suaugusiesiems (tėvams ir pedagogams) svarbu mokyti vaikus prasmingai, racionaliai naudingai kultūringai leisti laisvalaikį, ilsėtis. Teisę į poilsį Lietuvoje (kaip ir į išsilavinimą) vaikams garantuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis. Anksčiau šiam tikslui įgyvendinti egzistavo vaikų poilsio stovyklos, sportinės-turistinės bazės, aikštelės, stadionai, žaidimų ir pramogų kambariai, žaidimų salės, atrakcionai. Tačiau nauji rinkos santykiai pakoregavo vaikų poilsio organizavimą – imta mažinti vaikų vasaros laisvalaikiui skirtų įstaigų tinklą. Be to, daugelis įstaigų tapo neprieinamos dėl aukštų kainų. Valstybė ir visuomenė nebuvo pajėgios garantuoti teisės į poilsį tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Vaikų laisvalaikio kultūros socialinio-edukacinio diskurso prasmingumas padeda suaugusiesiems (tėvams, pedagogams, neformaliojo ugdymo specialistams) suvokti vaikų patirtį, įgytą laisvalaikio metu, kaip jiems (vaikams) patiems reikšmingą. Vaikai geriausiai įsisavina žinias tiesiogiai bendraudami su aplinka ir įgydami asmeninės patirties. Vaikų vasaros laisvalaikiu įgyta patirtis yra savaime svarbi pedagoginiu požiūriu ir atspindi pasiekimus šiuolaikinėje kultūroje bei ugdymo procese. Children's leisure time has nowadays become a problem of political discussions in Lithuania. The emphasis is put on children's occupation (especially during summer vacation) but not on the social, educational, cultural significance of leisure time for children. Despite the fact that the problem of leisure time has become the sphere of interest of politicians, educators, parents the number of scientific researches in this area has not increased. However, the increased scientific and practical interest in children's leisure time is witnessed by the abundance of competitions, programmes devoted to children's non-formal (self)education, socialisation that are announced by the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania. Still children's leisure time (at school as well as outside it) in the mentioned documents is questioned as environment but not as a social educational cultural phenomenon. All this presupposes the problem issue of the research – what social-educational meanings contextualise children's leisure time? The aim – to reveal social-educational discourse contextualising children's leisure time referring to anti-positivistic attitude. The object of the research – social-educational discourse contextualising children's leisure time. Methods: theoretical analysis of scientific literature, meta-analysis.

Straipsnyje, remiantis aprašomąja mokslinių šaltinių analize bei autoriaus refleksija, pagrindžiamas saviugdos konceptas edukologijos požiūriu. Tyrimo problema nusakoma šiais klausimais: kokia sąvokos „saviugda" etimologija? Kokios išskiriamos skirtingos saviugdos koncepto charakteristikos? Kaip pasireiškia saviugdos ir ugdymo integralumas? Tyrimo tikslas – pagrįsti saviugdos konceptą edukologijos požiūriu. Saviugdos konceptą apibrėžti edukologijos požiūriu apsunkina šio proceso nevienareikšmis supratimas. Lietuviškoje edukologijos terminologijoje „saviugdos" sąvokai išreikšti neretai pateikiami sinonimiški terminai „ugdymasis" arba „savikūra", taip pat vartojama ir daugelis kitų, įvardijančių atskirus „saviugdos" turinio komponentus arba įvairiais aspektais apibūdinančių „saviugdos" fenomeną. Semantiniu požiūriu pirmoji saviugdos (angl. self-education) žodžio dalis (angl. self) pažymi aktyvų veiklos atlikėjo vaidmenį ir siejamas su tokiomis asmenybės savybėmis ir dvasinio gyvenimo formomis kaip: savarankiškumas (self-reliance), saviraiška (self-expression), savaveiksmiškumas (self-activity), saviveiklumas (self-activity), savireguliacija (self-regulation). Kita termino „saviugda" semantinė struktūrinė dalis (ugdymas), kildinama nuo vokiškojo termino „Bildung", reiškia procesą (ugdytis), o taip pat ir būseną (būti išugdytam). Jei antroji termino „Bildung" reikšmė siejama su aiškiai apibrėžtu ugdymo idealu, kurio siekiama ugdymo procese, tai pirmoji definicija labiau tinkama apibūdinti modernią, dinamišką ir holistinę ugdymo koncepciją, siejamą su visą gyvenimą trunkančiu žmogaus vystymosi procesu. Edukologijos požiūriu išskiriamos šios pagrindinės saviugdos charakteristikos: saviugda – ugdymo siekinys, saviugda – ugdymo priemonė ir forma, saviugda – asmenybės tobulėjimo (vystymosi) procesas. [...] In this article the concept of self-education from the the point of view of the education science has been based according to the descriptive analysis of the scientific sources and reflection by the author. The topic of this research is proposed by these problem questions: what is the etymology of the concept of self-education? What characteristics of the different self-education concept are distinquished? How does integrity of self-education assert? The aim of the research is to reason the concept of self-education on the attitude of the education science. The definition of the concept of self-education science is aggravated by the ambiquous understanding of this process. In the terminology of Lithuanian education science, there are given synonymous terms such as education and self-creation which express the conception of self-education and there are also used other expressions which same name separate components of the self-education phenomenon in various aspects. According to this point of view, the first part of the word self-education indicates an active role of the activity performer and it is related to personal features and forms of the spiritual life as: self-reliance, self-expression, self-effectiveness, self-activity, self-regulation. The other semantic structural part (education) of the term self-education derives from a German term "Bildung" which means the process (to educate) and also the state (to be educated). If second meaning of the term "Bildung" is related to a clearly defined education ideal which is aimed at in the education process, the first definition is more suitable to define a modern, dynamic and holistic education conception which is related to the human's lifelong education process. [...]

There are different kinds of occupations that vary from day to day, getting more complex and requiring new knowledge and skills in this modern world. Economic developments and the rapidly changing needs of members of the public encourage schools to frame the outcomes which are oriented towards responding to the exclusive competences depending on nowadays. The social workers who provide assistance to the client (person or group) take an important role in this period of change. Social worker activities are focused on activation and empowerment of the client, so in order to provide with adequate and effective assistance, the specialist must be able not only advise costumers on how they can get help from various social institutions, but also to provide coaching. The purpose of this paper is to reveal the theoretical assumptions of development opportunities of coaching competence in social worker training. Coaching is understood as the motivation and help in achieving specific goals, and is also self-directed learning based on cooperation. The importance of coaching as an innovative approach to social worker education is displayed in supervision during which people learn how to solve problems together. The study found that the coaching competence in social worker practice is one of the essential skills, developing leadership, management skills in social work and enabling clients to strengthen their power in solving personal problems. Coaching competence development and in-depth training of social workers is one of the most important phenomenons in social work practice, by encouraging clients to solve independently their own problems, to adapt to the changing conditions of society and to integrate into the labor market. Šiuolaikiniame žinių ir informacijos pasaulyje kinta ir sudėtingėja visų sričių darbuotojų profesinė veikla, reikalaujanti naujų žinių ir gebėjimų. Ekonominiai pokyčiai ir sparčiai besikeičiantys visuomenės narių poreikiai skatina aukštąsias mokyklas formuluoti studijų rezultatus, orientuotus į laikmetį atliepiančių, išskirtinių kompetencijų ugdymą. Svarbų vaidmenį šiame kaitos laikotarpyje atlieka socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei). Socialinių darbuotojų veikla yra orientuota į kliento aktyvinimą ir įgalinimą, todėl norėdamas asmeniui suteikti tinkamą ir veiksmingą pagalbą, specialistas turi gebėti ne tik konsultuoti klientus, kokią pagalbą jie gali gauti iš skirtingų socialinių įstaigų, bet ir atlikti konsultuojamojo ugdymo funkciją. Šio straipsnio tikslas – atskleisti konsultuojamojo ugdymo kompetencijos taikymo galimybių socialinių darbuotojų rengime teorines prielaidas. Konsultuojamasis ugdymas vertinamas kaip motyvacijos skatinimas ir pagalba klientui pasiekti konkrečius užsibrėžtus tikslus ir saviugda, grįsta bendradarbiavimu. Konsultuojamojo ugdymo kaip inovatyvaus mokymo metodo svarba socialinių darbuotojų rengime išryškėja supervizijose, kuriose ne tik sprendžiamos aktualios darbinės problemos, bet ir mokomasi, kaip jas kartu spręsti. Tyrimu nustatyta, kad konsultuojamojo ugdymo kompetencija socialinių darbuotojų praktinėje veikloje tampa vienu iš būtiniausių gebėjimų, plėtojančių socialinio darbuotojo lyderystės, vadybos įgūdžius ir įgalinančiu stiprinti kliento galias pačiam spręsti iškylančias problemas. Konsultuojamojo ugdymo kompetencijos plėtotė ir gilinimas į socialinių darbuotojų rengimą tampa viena iš svarbiausių socialinio darbo praktikoje, nes skatina klientus savarankiškai spręsti savo problemas, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės sąlygų ir integruotis į darbo rinką.

Consciousness-raising seems to be a major indicator for educational policy and formation of a mature society. Therefore, the aim of this article is to reveal the meaning of consciousness-raising in a theoretical context. Accordingly, the goals of the research are formulated as such: to analyze the variety of concepts of consciousness-raising and to discuss its main assumptions and factors. Several conclusions have been singled out after analysis of philosophical, pedagogical and psychological scientific literature. First, the ambiguous concept of consciousness-raising is associated with knowledge about reality, the ability to monitor, understand, responsibly analyze ourselves, the surrounding environment, our own beliefs, values; also to analyze the meanings and outcomes of our behaviour. Usually consciousness is identified with the ability to think critically: to bracket existing knowledge and awareness, be able to sort out facts and opinions, analyze and interpret reality problems and ambiguities, critically question the assumptions of social phenomena, and using our own experience to promote both transformations of perceptions and take active steps in changing reality, reforming society and seeking emancipation. Second, consciousness manifests through self-reflection, transformation of values and alteration of an unsatisfying social environment. It overwhelms everlasting personal spiritual and social growth with the ultimate aim to develop a mature personality. Consciousness covers all spheres of human life (starting with self-directed learning and self-realization of professional activities, moving on to relationships with family, friends, and ultimately the public) and is connected with self-building and selfmanagement. Third, self-directed learning is very important in consciousness-raising and is an integral part of the educational process. The need for consciousness-raising occurs only when a person is unsatisfied with the current situation and seeks change. Major factors of consciousness-raising are excluded, such as specific area (condition, context, or circumstances) lack of information on particular social issue and opportunity for discussion and reflection. Sąmoningumo ugdymas yra viena iš esminių švietimo politikos priemonių bei brandžios visuomenės formavimosi rodiklių. Todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti sąmoningumo ugdymo prasmę teoriniame kontekste. Atitinkamai suformuluoti ir tyrimo uždaviniai, t. y. išanalizuoti sąmoningumo sampratų įvairovę bei aptarti sąmoningumo ugdymo prielaidas ir veiksnius. Atlikus filosofinės, pedagoginės, psichologinės mokslinės literatūros analizę, buvo išskirtos kelios išvados. Pirma, nevienareikšmė sąmoningumo samprata siejama su žiniomis apie tikrovę, gebėjimais stebėti, pažinti, suprasti, atsakingai analizuoti save bei supančią aplinką, savus įsitikinimus, vertybes bei elgesio prasmes ir pagrįstumą. Dažniausiai sąmoningumas yra tapatinamas su gebėjimu kritiškai mąstyti: atsiriboti nuo turimo žinojimo ir suvokimo bei gebėti atskirti faktus ir nuomones, analizuoti bei interpretuoti realybės problemas ir dviprasmybes, kritiškai kvestionuoti socialinių reiškinių prielaidas, bei, pasitelkus turimą patirtį, skatinti ne tik prasmines suvokimo transformacijas, bet taip pat imtis aktyvių veiksmų, siekiant realybę keičiančių ir išsilaisvinančių pokyčių. Antra, sąmoningumas reiškiasi per savirefleksiją, vertybinius pokyčius, aktyvų netenkinančios socialinės aplinkos keitimą ir apima nuolatinį asmenybės dvasinį ir socialinį ugdymą, kurio galutinis tikslas – brandus asmenybės išsivystymas. Sąmoningumas apima visas žmogaus gyvenimo sritis (pradedant saviugda, savęs realizavimu profesinėje veikloje, pereinant prie santykių su šeima, draugais ir galiausiai visuomene) ir yra susijęs su asmenybės savikūra bei savivalda. Trečia, sąmoningumo ugdymui svarbi asmens saviugda kaip sudedamoji ugdymo proceso dalis. Poreikis ugdyti ir skatinti asmens sąmoningumą atsiranda tik tuomet, kai asmuo nėra patenkintas esama padėtimi ir siekia pokyčių. Išskiriami svarbiausi sąmoningumo ugdymo veiksniai: specifinė erdvė, informacijos apie tam tikrą reiškinį poreikis ir galimybė diskutuoti bei reflektuoti.

Tyrimo aktualumas Pastaraisiais metais pastebimas vis didesnis moterų susidomėjimas įvairiomis fizinio aktyvumo formomis, jų poveikiu sveikatai, kūno įvaizdžiui. Moterų nepasitenkinimas savo fiziniu aktyvumu, kūnu, kūno įvaizdžiu didėja Todėl labai svarbu yra išanalizuoti skirtingoms fizinio aktyvumo formoms prioritetą teikiančių moterų lavinimosi siekius, motyvus, galimybes. Tyrimo objektas. Moterų organizuotos ir savarankiškos fizinės saviugdos raiška bei jos plėtojimo ypatumai. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti laisvalaikiu organizuotai ir savarankiškai sportuojančių moterų fizinės saviugdos raišką bei plėtojimo galimybes. Tyrimo metodologinį pagrindas: humanistinės psichologijos nuostatos, sveikatos ugdymo, .judesių išmokimo, adaptacijos bei raidos teorijų esminiai teiginiai. Tyrime dalyvavo moterys (n=152), realizavusios švelniojo fitneso (n=58). kultūrizmo (n=36), aerobikos (n=58) organizuotos ir savarankiškos fizinės saviugdos kryptis. The relevance of the research. A growing interest of women in various forms of physical activity, their influence on health and body image has been noticed recently. Women’s discontent with their physical activity, body and its image is constantly growing. That is why it is important to analyze the exercise objectives, motives, opportunities of women who prefer different forms of physical activity. The subject of the research. The expression of women’s organized and independent physical self-education and the peculiarities of its development. The aim of the research. To analyze the expression of physical self-education and opportunities of its development peculiar to women who go in for sports voluntarily and constantly during their free time. The methodological base of the research: attitudes of humanistic psychology, essential propositions of health, movements, learning, adaptation and development theories. The participants of the research: women (n=152) who have realized directions of gentle fitness (n=58), bodybuilding (n=36), aerobics (n=58), organized and independent physical self-education.

Straipsnyje aptariama kinų psichosomatinės saviugdos praktikų įtaka ir iššūkiai dabartinei vakarietiškajai kūno kultūrai ir asmeninei saviugdai, jos sampratų bei idėjų sklaida Vakaruose ir Lietuvoje. Pirmiausia bus apžvelgiama saviugdos samprata tradicinėje kinų kultūroje, jos santykis su daoizmu ir kinų medicina, taip pat pokyčiai XX-XXI a. Kinijoje, siekiant išsiaiškinti, kaip juos veikia kultūros modernizacija ir globalizacija. Taip pat nagrinėjamos šiandien Lietuvoje ir Vakaruose aktualiausios bei populiariausios kinų psichosomatinės saviugdos formos – kovos menų, qigong ir kitos energetinio kūno lavinimo praktikos, idėjų apie saviugdos taikymą kasdieniame gyvenime sklaida, išskiriami tokių praktikų akcentai Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad receptuojant šias praktikas, dažnai praleidžiamas pro akis vienas svarbus jų aspektas – moralė, be kurios Kinijoje nebuvo įsivaizduojamas joks visavertis tobulėjimas ir kūno ugdymas Chinese practices of self-cultivation, aimed at longevity and health strengthening, gained their popularity in the West since about 1980, and in Lithuania - about 15-20 years ago. They have reached and still are reaching Western countries in their modernized forms, although in conjunction with their traditional elements, accompanied by certain myths about their ancient origin and mysterious impact. The article aims to analyze how those practices were modernized in China and by which cluster of ideas they find their way to Lithuania. After brief survey of the main concepts and ideas on self-cultivation, their relation to Daoism, Confucianism, and Chinese medicine, as well as their change in traditional China, some most popular books by contemporary Chinese authors, translated into Western languages, on this topics are discussed. The second part of the article provides a critical discussion of a few books on longevity techniques, the strategy of war and competition, as based on Chinese strategic thought, written by Chinese and Western authors, translated into Lithuanian and published in Lithuania in the last 10-15 years. The critical analysis of their main ideas helps to reveal their main challenges to Western body culture and ways for their adoption, showing their complexity and especial appeal for the cultivation of morality. Those features seem to be especially problematic and difficult for the Western understanding and practical realization in everyday life

Žinių valdymas kaip universali strategija pasižymi taikymo galimybėmis įvairiuose kontekstuose: individo, organizacijos, valstybės ir kt. Didžiausio mokslininkų ir praktikų dėmesio žinių valdymas sulaukė organizacijos lygmenyje, kur žinios dažniausia įvardijamos kaip esminis pridėtinės vertės generavimo instrumentas. Straipsnyje aktualizuota mokslinė problema nusakoma probleminiais klausimais: kokie žinių valdymo pagrindiniai teoriniai aspektai išskiriami organizaciniame ir asmeniniame žinių valdymo lygmenyje? Kaip į asmenybės saviugdą orientuotos žinios, perteikiamos visuomeninės švietėjiškos organizacijos, realizuojamos asmeniniame žinių valdymo lygmenyje? Tyrimo tikslas - išanalizuoti į asmenybės saviugdą orientuotų žinių valdymą, empiriškai diagnozuojant ir pagrindžiant visuomeninės švietėjiškos organizacijos perteikiamų žinių realizavimo asmeniniame žinių valdymo lygmenyje modelį. Atliekant empirinį tyrimą buvo pasirinktas lankstus tyrimo dizainas, taikant fenomenologinę strategiją. Duomenų rinkimui taikytas individualusis giluminis (angį. in-depth) interviu, pasirenkant patį tiksliausią duomenų fiksavimo būdą - interviu įrašymą garso technika (diktofonu) ir interviu teksto transkribavimą apimant pažodinį informantų pasisakymų citavimą. Tyrimui pasirinkta visuomeninė švietėjiška organizacija Baltijos „Gyvenimo menas" (visas pavadinimas - Baltijos „ Gyvenimo meno " labdaros ir paramos fondas), kurį, straipsnio autorių nuomone, atliktame tyrime tinkamai reprezentuoja visas kitas panašias organizacijas. Tyrimo imčiai sudaryti taikytas maksimaliai įvairių atveju atrankos būdas. Iš viso į tyrimą buvo įtraukti devyni organizacijos „Gyvenimo meno" programos įvairių pakopų (I, II, III pakopų) kursuose dalyvavę asmenys. Į asmenybės saviugdą orientuotų žinių valdymas iliustruojamas visuomeninės švietėjiškos organizacijos perteikiamų į asmenybės saviugdą orientuotų žinių realizavimo asmeniniame žinių valdymo lygmenyje modelyje. Visuomeninė švietėjiška organizacija (Baltijos „Gyvenimo menas"), į asmenybės saviugdą orientuotų žinių bazė, vykdomos edukacinės veiklos metu perteikia žinias mokymuose dalyvaujantiems žmonėms, kurie remdamiesi savo asmenine, jau turima ir mokymų metu įgyta nauja patirtimi į asmenybės saviugdą orientuotas žinias identifikuoja trimis formomis: kaip išreikštas, neišreikštas ir slypinčias žinias. Kiek organizacijos perteiktų žinių identifikuojama asmeninių žinių lygmenyje, priklauso nuo individo intersubjektyvios patirties. Asmeninės išreikštos, neišreikštos ir slypinčios žinios pagal racionalumo- neracionalumo kriterijų, pasiskirsto keturiais lygmenimis, kurie siejasi su keturiais asmenybės intelektais. Knowledge management as a universal strategy is characterized by possibilities of application in various contexts: individual's organisation's, state's, etc. The article seeks an answer to one of the little researched problems of this field of research: how is knowledge oriented towards self-development of a personality which is provided by a non-governmental educational organisation transformed through the subjective personal experience of an individual and applied in management of personal knowledge. The solution to the research problem in substantiated in the article by presenting a model for realization of knowledge oriented towards self-development of a personality and provided by a non-governmental educational organisation on the level of personal level of management of knowledge, the model that has been prepared by referring to the results of the phenomenological research.

Raktažodžiai: savikontrolė, saviugda, fizinis pajėgumas. Tyrimo objektas – fizinis pajėgumas. Tyrimo tikslas – nustatyti fizinių gebėjimų savikontrolės programos poveikį mokinių fiziniam pajėgumui. Uždaviniai 1. Sukurti fizinių gebėjimų savikontrolės programos elektroninę versiją ir patikrinti jos efektyvumą. 2. Nustatyti fizinių gebėjimų savikontrolės programos poveikį septintos, aštuntos, devintos klasių berniukų lankstumo, pilvo raumenų ištvermės, kojų raumenų staigiosios jėgos ir aerobinės ištvermės rezultatams. Hipotezė – fizinių gebėjimų savikontrolės programa turi teigiamą poveikį lankstumo, pilvo raumenų ištvermės, kojų raumenų staigiosios jėgos ir aerobinės ištvermės rezultatams. Tyrimo rezultatai – iš dalies patvirtino suformuluotą hipotezę – darbo autoriaus sukurta fizinių gebėjimų savikontrolės programa turėjo teigiamą poveikį, tačiau ne visose klasėse. Išvados: • Galima teigti, kad savikontrolės programa ir jos pateikimo forma yra efektyvus būdas skatinti berniukų fizinio pajėgumo savikontrolę. • Eksperimentinės E grupės berniukų fizinio pajėgumo rezultatų kitimas, lyginant su kontroline K grupe, yra statistiškai reikšmingai didesnis: 1. Lankstumo ir pilvo raumenų ištvermės – 7, 8 ir 9 klasėse (p < 0,05); 2. Kojų raumenų staigiosios jėgos – 7 klasėse (p < 0,05); 3. Aerobinės ištvermės – 9 klasėse (p < 0,05). Key words: self – education, self – training, physical fitness. The object of research – physical fitness. The aim of research – to determine the influence of self – education programme of physical abilities on the students physical fitness. Following problems are brought up: 1. To create electronic version of self – education programme of physical abilities and verify it’s efficiency. 2. To determine it’s influence on the change of seventh, eighth, ninth formers flexibility, abdominal muscles staying – power, feet’s sudden power and aerobic staying – power results. Hypothesis: self – education programme of physical abilities has the positive change on the flexibility, abdominal muscles staying – power, feet’s sudden power and aerobic staying – power results. The research results partly proves stated hypothesis – the self – education programme of physical abilities, which was created by author of this research, had positive influence, but not for all formers. The conclusions: we compared the students’ results of experimental group E with the students’ results of control group K and we saw that were was determined the statistically significantly change on the physical fitness results: • flexibility and abdominal muscles staying – power – in the seventh, eighth, ninth forms (p < 0.05); • feet’s sudden power – in the seventh form (p < 0.05); • aerobic staying – power - in the ninth form (p < 0.05). By research results of the pedagogical experiment, we can say that... [to full text]

Straipsnyje nagrinėjamos moterų karjeros plėtojimo galimybės, atskleidžiant moterų, gyvenančių kaime, požiūrį į karjeros svarbą jų gyvenime bei saviugdos galimybes. Keliami klausimai, kokias saviugdos galimybes turi moterys, gyvenančios kaime, kokios yra jų karjeros perspektyvos, kokiais saviugdos resursais moterys naudojasi. Siekiant atskleisti gyvenančių kaime moterų mokymosi ir saviugdos būdų įvairovę, bei įvertinti, kaip moterys naudojasi prieinamais saviugdos resursais, 2009 m. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 196 moterys, gyvenančios Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonuose. 65 proc. moterų buvo iš kaimo, 35 proc. - iš mažų gyvenviečių ir miestelių. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad kaime gyvenančios moterys turi daug galimybių būti aktyviomis socioedukacinėse ir kultūrinėse sferose, kelti savo kompetenciją ir plėsti karjeros galimybes. Tyrime dalyvavusios moterys nurodė, kad labiausiai norėtų (teiktų pirmenybę) galimybei mokytis ir įgyti įgūdžius savarankiškai, dalyvauti vietos religinės bendruomenės veikloje, lankytis bibliotekoje, plėtoti savo pomėgius (dainuojant, šokant, vaidinant ir kt.), tačiau realiai į tokią veiklą dėl įvairių priežasčių (laiko ir priemonių stokos, sveikatos problemų, paskatinimo ar noro trūkumo ir pan.) įsitraukia žymiai mažesnė dalis moterų. Tai rodo, kad kaime gyvenančios moterys pilnai nepanaudoja turimų resursų, ne visos moterys praktiškai įsitraukia į prieinamas saviugdos ir mokymosi veiklas. The article is dealing with an academic and social problem. It exposes the need to investigate women’s living in the village attitude towards the importance of their life career and their self-development opportunities. The results of the empirical research revealing main problems: what kind of self development opportunities women living in the village have and what are the prospects of their life career there? Which of the recourses of self development do women use? The results of the research expose that women who live in village have many opportunities to be active in socio-educational and cultural spheres. However, in reality not many women are actively involved in self-development spheres. The author of the research demonstrated that the self-development activities located in the village environment could be evaluated as good opportunities helping to enable women for development of their life career.

Straipsnyje nagrinėjama 14—18 metų savanorių saviugda nevyriausybinių organizacijų veikloje. Savanoris suprantamas kaip asmuo, laisva valia aukojantis savo laika, kitų žmonių labui, nesitikintis už tai atlyginimo, tačiau patiriantis dvasinę naudą, kuria dalijasi su bendruomene, bei prisiimantis atsakomybę už savo veiklą. Straipsnyje pristatomi atlikto tyrimo, kurio dalyviai — mokyklinio amžiaus savanoriai, aktyviai veikiantys socialinio pobūdžio nevyriausybinėse organizacijose, rezultatai. Aptariamos galimos jaunimo saviugdos formos nevyriausybinėse organizacijose, mokinių motyvacija saviugdai, veiksmingiausi saviugdą lemiantys veiksniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad nevyriausybinės organizacijos suteikia gana platų spektrą galimybių saviugdai ir mokiniams yra patrauklios kaip saviraiškos, praktinių žinių ir įgūdžių šaltinis. Taip nevyriausybinės organizacijos papildo neformalaus švietimo sistemą. The article analyses the self-help of volunteers aged 14 to 18 in the activity of non-governmental organizations. A volunteer is generally seen as a person who benevolently contributes his / her time to other people's good and does not expect a reward, but experiences spiritual satisfaction shared with community and assumes responsibility for their activity. The article presents results of the research with the sample of school-aged volunteers, who actively participate in the activity of social non-governmental organizations. The article also discusses possible self-help forms of youth in non-governmental organizations, students' motivation to self-education as well as the most effective factors determining the self-help. The results of the research revealed that non-governmental organizations provide a wide range of possibilities for self-help, and are seen as an attractive source of self-expression, practical knowledge and skills by students. Thus, non-governmental organizations complement the system of informal education.

Straipsnyje analizuojamas individų tarpusavio santykių pobūdis ir ypatumai, vartojant statuso sąvoka. Aptariamas moksleivių socialinis statusas kaip veiksnys, sąlygojantis raišką bendruomenėje, bei veiksniai, lemiantys mokinio statusą, apžvelgiama statuso svarba asmenybės ugdymui(si), savęs vertinimui ir profesijos pasirinkimui. Išskiriamos pagrindinės grupės veiksnių, turinčių didesnės ar mažesnės įtakos galutiniam mokinių profesiniam apsisprendimui, bei aptariamos profesinio apsisprendimo karjeros teorijos. The analysis of the character and peculiarities of interrelations among individuals involves the concept of status. Status - is a number of choices made according to certain criteria done for various areas of activities falling for one pupil of a class, or status - the position of a group member in the system of group relations in terms and attitudes of other group members. The master thesis addresses social status of pupils as a factor determining expression in community and the factors determining the status of a pupil, makes an overview of the importance of status for personality (self) education, self-esteem and the selection of a profession. The thesis will analyze the choice of a profession as a managerial dimension, will analyze the topic of profession choice and will attempt to get an insight into the connection of pupil’s status and the selection of a profession. The object of the research is the influence of a pupil’s status on the selection of a profession. The aim of the research is to analyze the importance of a pupil’s status when choosing a profession. The aim has been met by solving the following objects of the research: 1. To reason theoretically the influence of a pupil’s status on the (self) education of his/her personality. 2. To analyze the factors determining the selection of a profession. 3. To analyze the connection of pupils’ status and the selection of a profession. The research methodology. The methods applied in the first stage are as follows: the analysis of scientific references and publications. The second stage with reference to the type of the research and formulated objectives applies the following methods: a sociometric test and a question-based inquiry. The third stage involves the processing of the research data. A correlation rate has been calculated out following Pearson’s methodology in order to identify the connection between separate positions of a pupil’s status and the selection of a profession. In this thesis I will point out the importance of a pupils’ status for the development of their personalities, will reveal and reason the connection between teenagers’ status and the selection of a profession - a topic that has not been widely discussed before. The research has been carried out in Utena Adolfas Šapoka Gymnasia. The respondents are 160 12tt form pupils who answered the questionnaires and did the test during their tutors’ lessons and during classes for extra education.

Palankus požiūris į nuolatinę saviugdą yra svarbus veiksnys, įgyvendinant Lietuvos švietimo siekį ugdyti savarankišką, atsakingą, visą gyvenimą savo gebėjimus tobulinti pajėgiantį mokytoją. Visų svarbiausia Utenos rajono pradinių klasių mokytojams - sudaryti sąlygas mokytojo asmenybės plėtotei, jo profesiniam augimui. Straipsnyje pateikiami autorės ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų duomenys apie požiūrį į saviugdą, saviugdos metodus ir formas, lygį ir kryptis, motyvaciją, saviugdos kliuvinius. The actuality of the problem. The subject on educational dimensions of self- help of primary teachers in Utena region is topical in social, scientific theoretical and practical regard. The authoress does the survey of educational dimensions of Self-development (methods, forms, motives, sources, means, levels and trends, role) of primary teachers of Utena region in this work trying to clear what are the dimensions of self-help of primary teachers in Utena region. 204 primary teachers participated in the survey. The survey was done in December 2005, in January - February 2006. The questionnaire was filled in all schools of Utena region, where are primary classes by the teachers who worked the last 5 years in primary forms. Many see these most important motives of self-help: sense of duty, search of purpose of life and improving the professional activity. Most often the teachers are attending the libraries. They are improving their qualification in PPRC, the seminars of teachers’ methodical groups, the educational programs financed by the municipality, in a way of self-education. Utena region has not a center of pedagogues’ education and the distance learning way is hardly used. To prepare the distance learning programs appropriate to the teacher and improve the computer literacy of pedagogues. To try the best in improving the distance learning conditions and use the proposed possibilities of Europe social fund (ESF).

Naujos žinių visuomenės formavimasis reikalauja visos švietimo sistemos reikšmingų pokyčių. Pedagogas šioje sistemoje yra svarbiausias dalyvis, todėl jo profesinės kompetencijos raida yra būtina besikeičiančios visuomenės kontekste. Tobulėjant mokslui ir sparčiai plėtojantis naujausioms technologijoms, greitai kinta žmogaus atliekamas darbas, jis reikalauja vis daugiau naujų žinių ir kompetencijos. Gausėja žmonių, kuriems, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, išsilavinimo lygį, profesinę patirtų, atsiranda poreikis nuolat save ugdyti ir tobulinti, t. y. užsiimti saviugda. Šiame darbe analizuojami pradedančių dirbti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir studentų praktikantų saviugdos ypatumai. Atskleidžiama respondentų saviugdos samprata, tikslai, metodai bei motyvai. Karjera yra visa žmogaus gyvenimą besitęsiantis procesas, kuris reikalauja profesinio, asmeninio tobulėjimo, visuomeninių ir individualių poreikių atitikimo. Šiuolaikiniame kintančiame pasaulyje asmuo turi gebėti efektyviai planuoti, organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti savo karjerą. Susumavus atlikto tyrimo duomenis, galima teigti, kad didžioji dauguma respondentų geba numatyti savo profesinės veiklos bei asmeninę perspektyvą. Pradedantys dirbti pedagogai ir studentai praktikantai skiria reikiamų dėmesį savo profesiniam tobulėjimui, jie geba numatyti ir realizuoti savo karjeros projektų. The formation of new media society demands significant changes in the whole educational system. A teacher is the most important participant in this system. So, the development of his/her professional competence is essential in the context of volatile society. In the world of the progressing science and developing technologies the role of the work performed by man changes, which demands more and more knowledge and competence. The number of people striving for self-training is constantly increasing. This paper analyzes self-training peculiarities of young teachers and students, their abilities of learning from their experience. Self-training is a conscious self-controlled process of perception directed towards the improvement of personal intellectual, moral and professional abilities. Career is a lifelong process which demands professional and personal development as well as the accordance with social and individual needs. In the changeable modern world a person should be able to plan, organize, manage and control his/her career effectively. In conclusion, we can state that most of the respondents are able to foresee the prospects of their professional and personal activity. Young teachers and students pay appropriate attention to their professional and personal improvement. They can plan and implement their careers' projects.

Karininko asmenybė ir socialinis vaidmuo -- Karininkas auklėtojas -- Karininkas mokytojas -- Karininkas vadas. Karyba pagrįstai priskiriama prie pačių sudėtingiausių veiklos rūšių. Kariams dažnai tenka veikti labai sunkiomis, gyvybei ir sveikatai pavojingomis sąlygomis, pakelti didelius fi zinius krūvius, patirti įvairius psichologinius bei dvasinius sukrėtimus ir išbandymus. Jie turi būti pasirengę ramiai sutikti ir ištverti kautynių baisumus, nesutrikti esant sudėtingoms ir pavojingoms aplinkybėms, turėti žinių apie psichologinius reiškinius, vykstančius kautynių ir kitų ekstremalių įvykių metu. Tačiau ir geriausias kareivių parengimas negarantuos laukiamų rezultatų, jei nebus tinkamai parengtų vadų. Kad ir koks geras būtų kareivių mokymas, aukšta jų moralė, ginkluotė, be gerai parengtų vadų bus kuriama ne reguliari kariuomenė, bet tik ginkluoti partizanų būriai. Todėl jaunuolių atranka karybos studijoms bei karininkų mokymas ir ugdymas - vienas svarbiausių karinio rengimo uždavinių.

Pedagogo pasirengimas kokybiškai veikti profesinėje srityje, jo kaip asmenybės brandumas yra svarbus tiek bendrosios visuomenės kultūros, tiek ir krikščioniškosios kultūros veiksnys. Šiame straipsnyje aptariama: teorinio mokytojų saviugdos modelio esmė, jo pagrindą sudarančios mokytojų saviugdos kryptys: formalioji (formalizuotoji) ir neformalioji. Abiejų krypčių saviugdos vyksmo kokybė priklauso ir nuo erdvės, kurioje jos realizuojamos, todėl keliama prielaida, kad kaime ir mieste dirbančių pedagogų saviugdos sąlygos ir galimybės nėra vienodos. Empirinio tyrimo duomenų analizės pagrindu straipsnyje bandoma atskleisti esmines sociokultūrinės atskirties tarp pedagogų veiklos kaime ir mieste problemas The pedagogue's choice to work in a good quality in the professional sphere and his maturity as a person is both important in society's culture and Christian culture. In this article it is discussed the essence of theoretical model of teacher's self-education and the trends of teachers' self-education making its basis: formal (formalized) and informal. The quality of the self-education action of both trends depends on space where they are realized therefore it is raised a premise that the self-education conditions of the pedagogues working in a village and a city are not equal. In accordance with the basis of the data analysis of empirical research it is tried to clear up the essential socio-cultural problems between pedagogues' activity in a village and a city

Straipsnyje analizuojama Lietuvos jūrininkų profesines saviugdos poreikių problema, kuriai iki šiol mokslinėje literatūroje nebuvo skirta pakankamai domesio. Apžvelgiama XX a. puses Lietuvos jūrininkų rengimo raida, akcentuojamos tuo metu kilusios jūrininkų rengimo problemos. Išryškinami pokyčiai, įvykę mūsų valstybes jūrininkų rengime per pastaruosius du dešimtmečius ir iškeliamos saviugdos problemos, kurias tenka ir teks spręsti Lietuvos jūrininkų rengėjams, darbdaviams, profesinėms sąjungoms. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo, kuriuo siekiama išsiaiškinti jūrininkų profesinės saviugdos poreikius duomenys. Nuo to, kaip bus sprendžiamos jūrininkų profesinės saviugdos problemos, priklausys Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įvaizdis ir ateitis ES bei pasaulyje. In this article the problem of the professional needs of Lithuanian seamen self-education is analysed and it has had too little attention in the academic literature so far. The development of the training of Lithuanian seamen's in the XX century is looked over; the problems of the seamen's training that raised at that time are emphasized. The changes that happened in this country when training the seamen during the two last decades are exposed and the self-education problems are raised that are solved and will be solved in the future by the seamen's educators, employers, trade unions. In this article the empiric research data, that could help to clear up the seamen's professional self-education problems. Depending on in what ways the problems of the seamen's professional self-education will be solved, such will be Lithuania's as a sea state image and future in the European Union and in the world.

The formation of new media society demands significant changes in the whole educational system. A teacher is the most important participant in this system. So, the development of his/her professional competence is essential in the context of volatile society. In the world of the progressing science and developing technologies the role of the work performed by man changes, which demands more and more knowledge and competence. The number of people striving for self-training is constantly increasing. This paper analyzes self-training peculiarities of young teachers and students, their abilities of learning from their experience. Self-training is a conscious self-controlled process of perception directed towards the improvement of personal intellectual, moral and professional abilities. The data of the research show that the respondents apprehend self-training differently. Some consider it as their personal improvement, the others as their professional or social one. Part of them thinks that self-training is self-education, i.e. formal learning or studying literature. This leads to the conclusion that young teachers and students lack deep and consistent comprehension of the concept of self-training. Observing and analyzing the data I came to the conclusion that the respondents together with children, colleagues, administration and mentors improve their professional competence while reflecting, generalizing and creating new insight. The reflective observation of the experience is... [to full text]

PHYSICAL FITNESS AND HEALTHY LIFESTYLE KNOWLEDGE INFLUENCE ON SCHOOLCHILDREN PHYSICAL SELF – HELP FORMATION (SUMMARY) One of the most approachable means of the pedagogical effect while stimulating the physical training of the pupils at school is rendering of the integral theoretical knowledge. In this paper the analysis of the village and city pupil approach to the regulations of physical training, physical activity and values were made. The training experiment was made also and results were given while the pupils were fostered to get into training. The object of the thesis was to analyse the effect of the physical training and healthy manner of living on the fostering of the pupils’ physical self-command formation. In order to realise the object the following tasks were made: 1) to analyse the point of view of the pupils about the physical training and physical activity; 2) analyse the pupil approach to the healthy way of living; 3) analyse the place of self-command in the pupil’s value scale; 4) in this pedagogical experiment to estimate the impact of the physical training and healthy way of living onto the formation of the physical self-command among the pupils. The research was made among the pupils of kaunas Simonas Daukantas secondary school and Jurbarkas region secondary schools, between the seventh, nineth and eleventh forms (No of pupils –230). All the pupils were distributed according to the age, gender and living place. They were given a 29 points questionarry. In the questionarry the frequency and duration of the physical training of the pupils, physical motivation, approach to physical training lessons, values and leisure time were analysed. In the training experiment, the seventh form pupils from Kaunas Simonas Daukantas secondary school were analysed. The 17 steps questionarry was made and the object of this questionarry was to discover the knowledge of the pupils about the physical activity and the importance of this to the healthiness. It was made two times before the training experiment and after it. The purpose of this training experiment – theoretical knowledge and practical occupation. After a five month experiment, the questionary was given for the second time. The results let us to believe that: • Most of the respondents think that physical training and sports help to make stronger health, extend physical power, ability to work. This regulation was better between the village girls than the city girls (p

Straipsnyje aptariamas Leono Gineičio (1920-2004) – literatūrologo, mąstytojo ir literato – dienoraštis, jo rankraštis, struktūra, tematika, keliama dienoraštinio teksto tyrinėjimo problema. Dienoraštyje straipsnio autorius išskiria keletą stambių, vyraujančių temų: pasaulėžiūros dalykai, susiję tiek su savo paties, tiek su pasaulio pažinimu, filosofija, etika, religija, saviugda, gamta, šeima, kurių svarbiausius aspektus aptaria straipsnyje. Dienoraštyje gausu plačių filosofinių svarstymų, introspekcijų, vaizdingų aprašymų – visa tai leidžia dienoraštį vadinti literatūriniu ir filosofiniu. Mintys, jausmai, pastebėjimai, išsakyti dienoraštyje, virsta organizuotu kosmosu, darniu būties vienovės pasaulėvaizdžiu. Gyvenimo pastebėjimai, būties apmąstymai, nušvitimai, įžvalgos čia virsta grakščiomis miniatiūromis, vaizdeliais, aforizmais, replikomis, etiudais, kurie išduoda Gineičio literato ambicijas. Daug vietos dienoraštyje skiriama materialistiško, vartotojiško požiūrio į pasaulį kritikai. Pats dienoraštis, atsispindėdamas labai svarbius tiek autoriaus pasaulėžiūros, saviugdos, tiek kūrybinių idėjų procesus, atspindi ir jo dienos nuotaikas, jų nepastovumą. Keistas minties blaivumas ir racionalumas čia dažnai pinasi su jausmingumu, sentimentalumu, egzaltacija. Apibendrintai teigiama, kad dienoraštis leidžia apčiuopti Gineičio idėjų šaltinius, suprasti jo kūrybos esmę, pačią asmenybę, jos sudėtingumą. Daroma išvada, kad dienoraštis kūrėjui buvo reikalingas tol, kol jis nusibraižė pasaulėvaizdžio linijas, sudėliojo gyvenimo akcentus, perprato savo siekius, vidinį pasaulį. The subject of the present article is the diary by Leonas Gineitis (1920-2004) - a famous literary historian, thinker and writer. Its main themes are revealed here as follows: formation of the worldview, self-education, nature and experiences of the completeness of being, the literary ambitions, and family. Although not being the only form of his personal records, the diary constitutes a very important testimony by Gineitis, significantly facilitating our understanding the genesis of his ideas and principles of his personal upbringing. Instead of newsreel-like narrative, concentrating upon events of the external life, the diary predominantly constitutes a form of introspection, abounding with ample speculations and reflections. Evident attempts at shaping the texts of this diary into literary forms allow us to define it as a literary-philosophical work.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos jūrininkų saviugdos poreikių problema. Atskleidžiamos Lietuvos jūrininkų vertybinės orientacijos. Akcentuojamos reikšmingos jūrininkams vertybės: antropocentrinės, sociocentrinės ir transcendentinės, kurios charakterizuoja jų saviugdos tikslus. Pateikiami tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kam jūrininkai gyvenime teikia pirmenybę ir į ką orientuojasi saviugdos procese – individualybę, visuomenę ar transcendentinę realybę, duomenys. In this article the problems of the Lithuanian seamen’s needs for self-education are analyzed, their value orientations are revealed. According to the work specifics, seamen are a social group, which is isolated from families, significant others and friends, as well as external sources of information. Upon returning the seamen have to adapt to life on shore, change habits and the rhythm of life, which causes a lot of social and psychological problems. The data of a research, which aimed to ascertain preferences of seamen and priorities is the area of self-education, shows that the biggest part of respondents preferred socio-centric value, i.e. the family. Other highly evaluated anthropocentric values were health and money. Also, seamen underlined work as a value. Less importance was given to the extremely anthropocentric value—power—and the transcendental value—religion. The nationality of seamen is a rather important factor, which makes influence on their needs of self-education: Lithuanian seamen are mostly disposed to follow socio-centric values, Ukrainian – anthropocentric. The family status is also an important factor, which makes influence on self-education of seamen: married people give more time and attention for their families, meanwhile single—for themselves. The analysis of seamen’s needs of self-education helps a better understanding of peculiarities of their lives and activities as well as problems, and ascertains their relationships with neighbours and themselves.

Straipsnyje analizuojamas suaugusiųjų požiūris į tikėjimo reikšmę gyvenime. Akcentuojamos ugdymo ir saviugdos galimybės vesti į tikėjimą ir stiprinti jį ne tik vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje, tačiau bet kokiu amžiaus tarpsniu. Suaugusiųjų religinio apsisprendimo tema tiek teologiniu, tiek edukologiniu aspektu yra mažai tyrinėta, todėl aktuali ir tirtina. Straipsnyje pristatomos šią problematiką atspindinčios teorinės įžvalgos bei empirinio tyrimo analizė. The article analyses the adult's approach to the meaning of faith in life. Emphasized are the possibilities of education and self-education in leading to faith and strengthening it not just in childhood or in early youth, but also in any age of maturity. The topic of adults' religious self-determination has been little analysed both in theological and educological contexts; therefore, it is urgent and subject to researches. The article presents theoretical insights reflecting this topic as well as analysis of empirical research.

Straipsnyje nagrinėjamos socioedukacinės brandaus amžiaus žmonių saviugdos problemos, jos reikšmė dvasinei sveikatai. Akcentuojama, kad dvasinę žmogaus sveikatą palaiko aktyvi protinė veikla bei pastangos kaupti gyvenimo išmintį. Įsisąmoninta saviugda gali padėti senstančiam žmogui išgyventi gamtos jam skirtą laikotarpį visavertiškai, derinant savo biologinį laiką ir spartėjančią visuomenės raidą. Praktiniai tyrimai rodo, jog mūsų visuomenėje brandaus amžiaus žmonės tėra menkai aktualizavę nuolatinio ugdymo ir saviugdos poreikį. Vis dėl to kai kurie neatmeta galimybės išbandyti ar įvaldyti įvairius saviraiškos būdus, galinčius padėti plėtoti kultūrinius interesus, dvasiškai turtingai išgyventi kiekvieną amžiaus tarpsnį. The article analyses elderly people's problems of self-education and the importance of self-education to mental health. The research emphasizes that person's mental health is maintained by the active mental activity as well as by the efforts aimed at maturing and retaining of life wisdom. The realized self-education may help mature-aged person to live the nature's given period of life in a full value manner, thus finding harmony between own biological time and rapid development of society. Practical researches show that in our society, people of mature age have little actualization of need of ongoing education and self-education. However, some of them do not discount the possibility of trying out or mastering different self-expression ways, which are in turn able to develop cultural interests and help to live each stage of age in a spiritually rich way

Būsimųjų pedagogų klubas siekia išugdyti vaikinų ir merginų, turinčių pašaukimą pedagoginei veiklai, nuostatas ir gebėjimus: logiškai, kritiškai, konstruktyviai mąstyti, argumentuotai rinktis, išmintingai apsispręsti; pažinti bei suprasti save patį, gyvenimą ir pasaulį, nuolat plėsti bendrą kultūrinę, socialinę ir profesinę kompetenciją; gyventi kartu su kitais – būti solidariam, darniai bendrauti ir bendradarbiauti; atsakingai veikti – savo aplinkos, pasirinktos profesijos ir kultūrinio gyvenimo srityje; išmintingai ir garbingai gyventi, prasmingai būti. 87 proc. klubą lankančių moksleivių yra psichologiškai nusiteikę būti mokytojais, tačiau nežino, ar tinka šiai specialybei. Atlikta tyrimo analizė rodo, jog klubo veikla padeda jo nariams save išreikšti, pažinti, sudaro sąlygas profesiniam apsisprendimui taikant atranką ir saviatranką. The club of future pedagogues seeks to form attitudes and develop the following abilities of young boys and girls who have a calling for the pedagogical activity: to think logically, critically and constructively, to choose with motivation, to make decision wisely: to know and understand himself/herself, life and the world, to constantly develop common cultural, social and professional competence; to live together with others – to be at one with others, to communicate and co-operate harmoniously,; to act with responsibility – in the sphere of one’s environment, the profession chosen and cultural life; to be wise and honest, to lead a meaningful life. 87 per cent of students who attend the club are psychologically ready to be teachers; however, they do not know whether they are suitable to this profession. The analysis made shows that the activity of the club helps its members express, know themselves, creates conditions for professional self-determination in applying selection and self-selection.

Straipsnyje aptariama paauglių valios saviugda, apibūdinamas J.Laužiko požiūris į paauglių valios ugdymo svarbą. Straipsnyje pateikiamas teorinis valios ugdymo modelis, išryškinama valios ir saviauklos esmė. Analizuojamas paauglių požiūris į valios saviugdą, konstatuojama, kad paauglių valios saviugda reikšminga savęs pažinimui ir asmenybės brendimui, lyginami tyrimo duomenys. The article discusses self-training of will by teenagers, presents opinion of J. Laužikas on importance of training of willpower of teenagers. The article presents a theoretical model of will training, emphasizes the importance of will and self-training. Teenagers’ attitude towards self-training of will is analyzed; it is stated that self-training of will by teenagers is important for self-cognition and maturing of personality; research data are compared.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų atliktos Lietuvos švietimo politikos apžvalgos rekomendacijose (2002 m.) teigiama, kad Lietuva, kaip nedidelė ir jauna valstybė, švietimą turėtų laikyti prioritetine sritimi-investuoti į žmogiškuosius išteklius. Ataskaitoje raginama skatinti mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo programų kūrėjus orientuotis į mokymą mokykloje, o ne siųsti pavienius mokytojus tobulinti kvalifikaciją už mokyklos ribų. Tikslas turėtų būti pačios mokyklos keitimasis ir tobulėjimas, o ne kurių mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Atlikus pradinių klasių mokytojų mokymo poreikių tyrimą bus padėti darbo mokymo srityje pamatai, lengviau bus galima planuoti prasminį mokymą. Mokymo poreikis atliepia kompetencijos stoką, kurią galima panaikinti mokant ir mokantis. Suvokus motyvus, kurie veikia pradinių klasių mokytojo poreikį mokytis, galima numatyti aiškius prasmingo mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti mokymą, kurti ir teikti tinkamas mokymo programas, plėsti profesinės veiklos interesus. Recommendations of Lithuanian education policy overview done by OSCD experts (2002) state that Lithuania as a young and small state should consider education to be a priority area and invest into human resources. The report suggests encouraging schools and authors of qualification improvement programmes to target education at schools rather than referring individual teachers to improve quality out of school. This should be aimed at the change and improvement of the very school rather than qualification improvement of some teachers. Upon studying primary school teacher training needs this analysis will become the basis of work in the training area and will simplify content-laden planning. Training needs respond to the lack of competence to be eliminated through training and learning. Upon realizing motivation having an effect on primary school teacher training needs, clear content-laden goals may be planned and aimed for, training may be planned, suitable training programmes may be developed and delivered, and professional activity interests may be expanded.

Profesijos pedagogo profesionalumo augimą lemia saviugda. Saviugdos permanentiškumą įtakoja motyvacija. Profesijos pedagogo saviugdos motyvacija sąlygoja ir mokinio motyvaciją. Tai apsprendžia profesijos pedagogo ir mokinio kūrybinį kryptingumą, bendro tikslo siekimą. Motyvacijos svarbos suvokimas skatina adekvačią profesijos pedagogo saviugdą, kuri lydima pastovaus tobulėjimo, o ypač profesinės kompetencijos augimo. Self-development decides the growth of vocational teacher’s professional skills. Motivation influences the continuity of self-development. Self-development motivation of vocational teachers determines the students’ motivation as well. It leads to the creative purposefulness and the search for common goals in the relations between vocational teachers and students. The perception of the self-development process stimulates an adequate self-development of the vocational teacher, expressed by constant improvement – the growth of vocational teacher’s competence. Earlier research findings and a theoretical analysis of the problem allows arguing that self-expression and communication are the dominant needs of pedagogy students. In the process of vocational teacher training we must influence the student’s attitude purposively, constantly raising more complicated objectives to satisfy those needs. Self-expression needs stimulate a continuous process of self-development, and the ability to communicate and cooperate perfectly forms the optimal organizational management activity of vocational teachers, boosting the students’ motivation as well. In joint teams, only the purposefulness of vocational teachers and students stimulates mutual self-development and the search for common objectives. The knowledge of the functions of self-development motivation enables devising the criteria and indicators of self-development which determine the vocational teacher activity in order to increase his/her professional pedagogical competence.

Jaunimas bręsta dinamiškoje sociokultūrinėje erdvėje. Šiuolaikiniame pasaulyje jaunimas – viena iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių – tampa socializacijos auka. Dabartinė jaunimo politika skatina jaunimą tapti ne tik socialinės pagalbos objektu, bet ir subjektu, siekiant asmeninio tobulėjimo. Atlikta tyrimų analizė rodo, jog savanoriška jaunimo veikla padeda jam save išreikšti, sudaro sąlygas neformaliajam ugdymui ir saviugdai. Today’s youth is maturing in a dynamic socio-cultural space where the issue of socialisation affects its process. In this situation the youth – one of the most vulnerable groups of society – fall victim to socialisation. The policy of the contemporary youth encouraged the youth to become not only the object of social assistance but also its subject seeking for the improvement of a person. An in-depth research analysis indicates that the voluntary activity of the youth helps them satisfy their needs for self-expression and self-realisation, provides conditions for informal education and self-development and all that stimulates more successful socialisation of the youth and the improvement of their personality. Therefore, in the first part of this article the phenomenon of volunteerism and the specificity of the youth volunteer social activities in Europe and Lithuania are discussed. In the second part motives of the youth volunteers in voluntary activities are reviewed and the third part is devoted to the fundamentals used for preparing voluntary activities of the youth an for the improvement of their personality.

Straipsnyje apžvelgiama edukologijos sąvokos atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje. Atliekama įvairių švietimo reiškinių – ugdymo, ugdimosi, saviugdos, pedagogikos, andragogikos, auklėjimo, lavinimo, mokymo, mokymosi ir kitų – lyginamoji analizė. Atskleidžiamas skirtumas tarp edukologijos (žinių apie švietimo procesą) ir švietimo proceso. Aptariami trys pagrindiniai švietimą sudarantys reiškiniai: ugdymas, ugdymasis ir saviugda, kurių tyrimas ir sudaro švietimo mokslo pagrindą. Atliekama sąvokų švietimas ir edukologija semantinė analizė graikų, lotynų, italų, anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Daroma išvada, kad edukologija yra mokslas, sisteminantis visas žinias apie švietimą kaip procesą ir apimantis jį sudarančių reiškinių – ugdymo, ugdymosi ir saviugdos – tyrimus. In the article the history of the concept of educology in the world and Lithuania is presented. The comparative analysis of various educational phenomena such as education, self-education, pedagogy, andragogy, training, fostering, teaching, learning and others are discussed. The difference between educology (knowledge about education) and education as process are identified. Three main processes – child’s education, child’s self-education and adult’s self-education – encompassing education as phenomenon are presented. The semantic research on the words “education”, “educology” in Greek, Latin, Italian, English, Russian, and Lithuanian is performed. The main finding of the research is stated in the conclusions: educology could be understood as research on the three levels of education – child’s education, child’s self-education and adult’s self-education – to get knowledge about these processes and to put them into the paradigm of life long learning system.

Straipsnyje apibrėžiama saviugdos sąvoka, minimi ją sudarantys komponentai – žinojimas, norėjimas ir mokėjimas. Autorius pabrėžia, jog Lietuvoje trūksta saviugdos proceso tyrinėjimų ir savo intenciją bent iš dalies užpildyti šią spragą. Aiškinant motyvo bei motyvacijos sąvokas, straipsnyje parodomos šių signifikatų sąsajos su poreikiu, veiksmais bei poelgiais, tikslais, emocijomis, patirtimi bei kitais veiksniais. Šios sąsajos parodo, kokią vietą motyvai ir motyvacija užima veiksmuose ir poelgiuose siekiant tikslo, ir kas jiems turi teigiamos ar neigiamos įtakos. Daugiausia straipsnyje nagrinėjama mokymosi motyvacija, kadangi mokymasis ir savišvieta yra viena iš saviugdos sričių. Autorius teigia, jog pagrindinė sąlyga atsirasti saviugdai yra tinkamas auklėjimas: jo metu reikia padėti, pagelbėti, vadovauti vaikams ir formuoti jų aukščiausias vertybes bei vertingiausius kriterijus, taip siekiant, kad jais vadovaudamiesi, jie įprasmintų savo gyvenimą. Be to, auklėtiniai turėtų būti nuolat skatinami užsiimti saviugda. Kaip vienas iš svarbesnių saviugdos motyvų iškeliamas noras sekti ir veikti remiantis bendraamžių, aplinkinių, vyresniųjų, tėvų bei įžymių žmonių pavyzdžiu. Pavyzdys gali turėti lemiamos reikšmės asmenybės vystymuisi bei saviugdai. Kitas motyvas yra gyvenimo tikslo, idealų, savi įsitikinimų turėjimas, savo poreikių supratimas ir jų valdymas. Su šiuo motyvu susijusi saviaukla ir asmenybės aktyvumas. Remdamasis literatūra bei samprotavimais apie saviugdą, autorius iškelia uždavinį mokytojams – visokeriopai skatinti mokinių saviugdą, taikant įvairius auklėjimo metodus. In education and teaching, a great significance is assigned to motives constituting internal and external incentives and stimuli for an individual to act. The most important stimuli for motives are needs. The greatest significance for self-education motives to develop is assigned to good education. The article lists the motives for self-education. These are the wish to follow the example set by peers, seniors, parents, as well as famous people to have a goal in life, ideals, one’s own convictions, to understand one’s needs and to be able to control them, the wish to be independent, other people’s requirements directed towards one’s own self, dutifulness, efforts and striving to better prepare for independent life, striving to secure a good reputation, to be an authority among one’s friends, peers and seniors, etc. These aspects should be taken into consideration when promoting students’ self-education.