Search

The article presents the legal regulation of associations in the Lithuanian governorates of the Russian Empire after the adoption of the Temporary Rules on Societies and Unions of 4 March 1906 and the relations of Lithuanian associations with the tsarist administration. It analyses the policies and attitudes of the local governors towards associations and how they relate to national and ideological issues. Despite the obstacles that Lithuanian associations faced from the authorities, the number of organisations in Lithuania grew rapidly between 1906 and 1915. The whole period had significant consequences for the development of Lithuanian civil society. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Year-Book of Lithuanian History / Lietuvos Istorijos Metraštis is the property of Lithuanian Institute of History and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The purpose of this article is to introduce two items. 1) The Civil Participation Tool, developed by the Council of Europe’s Centre of Expertise for Good Governance (2020) for the purposes of: selecting, evaluating, and classifying civil actors (stakeholders) into groups; selecting the most appropriate forms of participation in decision-making processes; providing accurate information for classified civil actors (stakeholders); developing the most appropriate strategies to activate the processes of participation for different civil actors (stakeholders) based on the assessment of their potential to engage; and enhancing the level of participation. 2) The results of educational pilot projects implemented in 6 Lithuanian municipalities in 2020. These projects confirmed the scientific hypothesis of this article: that more active civil participation in decision-making processes can be expected when the objective differences of local civil actors (stakeholders) are recognized. According to this, different forms of civil participation should be provided as well as different strategies for improving skills and increasing civil engagement in decision-making processes. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Darbai ir Dienos is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Parlamento Studijos is the property of Parlamento Studijos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Law / Teise is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The development of information technology and the formation of various social networks is proceeding very rapidly, increasing the creation of many forms of selforganization - including civil society, unions, and associations. It therefore becomes urgent to create an effective system of communication between public authorities and society. This article provides a brief analysis of the study of network societies in service-type states. It is emphasized that the use of a service state in Ukraine in the process of development is a very important factor that ensures the interconnection and interplay of such subjects of the public administration system as: public authorities, business structures, and NGOs. The prospects of the realization of the project "State in a Smartphone" as a concept of digital transformation in Ukraine in the direction of its functioning as a service are analyzed. The current state of the implementation of e-democracy tools in Ukraine in the context of digital transformation in the development of a service state is investigated. Ukraine significantly contributes to improving the efficiency of public administration and ensuring sustainable socio-economic development during change management processes. This positive effect is achieved through the active involvement of the population and public structures in the process of developing, making, and implementing political and administrative decisions regarding the creation and dissemination of public goods, and in meeting public interests and needs. Thus, interaction between the authorities and public organizations and the optimization of their cooperation with the use of modern communication technologies should contribute to the democratization of society, and should facilitate improvements in the quality of life of the population. Therefore, the issue of the development and implementation of new communication technologies in the activities of different levels of government in the context of building interaction with civil society institutions is of particular importance in contemporary Ukraine. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Socialinių Mokslų Studijos is the property of Mykolas Romeris University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) is the property of Logos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Pilietinės visuomenės kaip demokratijos sąlygos problema yra aktuali tiek realiame, tiek akademiniame pasaulyje. Jürgeno Habermaso sociologinės teorijos apie komunikacinį veiksmą pateikimas šiame straipsnyje turi dvejopą tikslą: pirma, padėti atsirasti naujam socialiniam suvokimui, jog komunikacinis kompromisas ir dialogas yra būtini priimant bendrus sprendimus; antra, atkreipti dėmesį i vokiečių sociologo Habermaso, kuris yra laikomas vienu iš ryškiausių ir įtakingiausių šios krypties atstovų, komunikacinės etikos principus. Habermaso komunikacinio veiksmo teorijos sąvokos padarė dideli poveikį teisės sociologijai, studijoms apie moderniosios visuomenės teisę, etiką, dalyvavimą ir racionalumą. Habermasas priima prielaidą, kad tik komunikacinis veiksmas vartoja kalbą kaip priemonę, kurią pasitelkdami individai gali pasiekti abipusį sutarimą kaip socialinės bendruomenės nariai. "Idealiosios kalbos situacijoje" argumentai ir įrodymai lemia tai, kas yra teisinga. Tačiau, kaip pažymi Habermasas, moderniame pasaulyje galimybė kompetentingai argumentuoti bei komunikacijai būti nevaržomai, kai visi dalyviai turi vienodas galimybes dalyvauti komunikacijos procese, dažnai žlugdoma. Habermaso intelektinės pastangos nukreiptos į komunikacinio veiksmo tobulinimą, siekiantį žmonių kalbinio ryšio kardinalaus suintensyvėjimo ir kokybės pagerėjimo. Nors Habermasą kritikuoja dėl pernelyg abstrakčios ir idealistinės teorijos, jau yra žinomi komunikacinės etikos teorijos pritaikymo eksperimentai praktikoje: konsultacinėse ir verslo tarnybose. Straipsnis sudomins tuos, kurie gilinasi į sociologijos teoriją, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad socialinė integracija visuomenėje tiesiogiai susijusi su konsenso kalboje formavimosi procesu. Čia nagrinėjamos Habermaso pagrindines sąvokos turėtų padaryti įtaką naujam komunikacijos esmės suvokimui, pritaikymui ir tolesnei teorinei ar empirinei plėtotei.

Straipsnyje analizuojami Lietuvos katalikų bažnyčios kaitos ypatumai pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu. Nagrinėjamos Bažnyčios vidaus ir išorės permainos, nulemtas visuomenės ekonominių, socialinių ir kultūrinių transformacijų, visuotinės globalizacijos procesų pagimdyto religinio pliuralizmo, į kurį tenka reaguoti atsižvelgiant į turimą bažnytinės veiklos paveldą, suformuotą istorinės patirties ir konkrečių aplinkybių. Aptariama Katalikų bažnyčios laikysena valstybės ir politinio gyvenimo atžvilgiu, jos specifinės padėties ir vaidmens kitimo prielaidos kuriant pilietinę visuomenę Lietuvoje.

Straipsnyje, remiantis endogeniniu postkomunistinės Lietuvos socialinio kismo modeliu, tvirtinama, kad, pirma, tarybinis „inteligentijos tarpsluoksnis“ – struktūrinis distributyvinės ekonomikos socialinis sandas – buvo pagrindinis postkomunistinės revoliucijos dalyvis jos ankstyvuoju, t. y. revoliuciniu, laikotarpiu. Vėlyvuoju – evoliuciniu – laikotarpiu dėl transformacijos, viena vertus, į palyginti menką petit bourgeoisie ir, kita vertus, į gausėjančius specializuoto žinojimo sluoksnius, inteligentija vis labiau praranda savo revoliucinamąjį vaidmenį, užleisdama jį naujiesiems politiniams, intelektualiniams ir ekonominiams elitams. Tačiau, antra, socialinės morfologijos kaitos pobūdį lemia ne tik endogeninių, bet ir egzogeninių faktų samplaika, t. y. ne tik Lietuvoje užsimezgantys, bet ir jai primetami nūdienio pasaulio realijos ir procesai. Šiuo požiūriu antroji Lietuvos Respublika pasitinka XXI amžių vis labiau postmodernėjanti. Pateikiamos pagrindinės postkomunistinio bendrabūvio ir jo genezės charakteristikos. Pagrindinis normatyvinis postkomunistinės revoliucijos matmuo – pilietinė pareiga, arba pilietinė dorybė. Šios revoliucija – tai pilietinės visuomenės revoliucija, atvėrusi politinio pilietiškumo bendrabūvio dimensiją.

Straipsnyje, analizuojant pilietinės visuomenės sąvokos vartoseną, teigiama, kad reikia skirti, profesionalaus filosofinio diskurso vartotojo požiūriu, „techninį“ šios kategorijos vartosenos įvairumą (pilietinė visuomenė sensus stricto) nuo paprastesnės, grubesnės, apytikrės ar tiesiog instrumentinės šio termino prasmės (pilietinė visuomenė grosso modo). Straipsnyje bandoma pateikti darbinę ar instrumentinę šio teorinio konstrukto traktuotę atsiremiant į subendrintą „pilietinės dorybės“ ir „pilietinio visuomeniškumo“ tradicijų horizontą. Teigiama, kad adekvati pilietinės visuomenės sensus stricto samprata turėtų traktuoti pilietinę visuomenę kaip nuolat kintantį įvairių politinių ir socialinių judėjimų bei kontrjudėjimų darinį, daugiau ar mažiau vienijamą nuolat besikeičiančių fundamentaliųjų kultūrinių, politinių ir moralinių vertybių. Toks bendrų vertybių raizginys neturėtų būti suvoktas kaip sąrašas, kuriame išvardytos savybės būdingos visiems ar daugumai pilietinės visuomenės narių – jį veikiau reikėtų aprašyti L. Wittgensteino šeiminių panašumų koncepcijos terminais. Konkretesnė šios sąvokos prasmė visada priklausys nuo jos teorinės interpretacijos tam tikrame teorinio diskurso kontekste.

Copyright of Darbai ir Dienos is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The paper is focused on the discussion about the role of nongovernmental organizations during the decisionmaking process in local governance and what factors influence it. To achieve this, the following steps have been made: first, the concept of nongovernmental organizations and their relationship with civil society was analyzed, then possible variations of relationship between nongovernmental organizations and their impact to the public sector was described. In the last part of the paper, the stages of the decision-making and implementation process in the municipality were analyzed and theoretical aspects of enabling NGOs were discussed. The analyses showed that the decisionmaking and implementation processes depend on the understanding of the need to cooperate, the ability of both subjects to work together, their relationship with citizens and other interest groups. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Kaunas History Chronicle is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) is the property of Logos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

There are discussed the deficiencies of traditional hierarchical public administration model and New Public Management in the context of crisis and globalization. New Governance model forms a positive alternative to above mentioned models in the aspects of social quality, social justice and civil empowerment. The effectiveness of social aims and communities activities are especially actual for experiencing social trauma Eastern European and Lithuanian societies. There are analysed in the article several known examples of communities empowerment in Lithuania. The positive examples of civil activities and their propagation can contribute to the more efficient measures for policy formation and implementation. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Filantropija Lietuvoje yra naujai atgimstantis pilietinės visuomenės reiškinys. Šiame straipsnyje pristatoma šiuolaikinės filantropijos sampratos ir veiksmo analizė, kuria siekiama atskleisti šio reiškinio ypatumus šiuolaikinėje Lietuvoje. Akcentuojama filantropijos tradicijos nebuvimas komunistiniu periodu, skurdoka pokomunistinė filantropinė veikla, specifinis visuomenės požiūris, dažnai įstrigęs tarp tradicinės ir modernios filantropijos sampratų, bei filantropijos aktorių veiksmo intencijos, susiduriančios su altruizmo ir egoizmo dichotomija.

Copyright of Social Education / Socialinis Ugdymas is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Socialiniai Tyrimai is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Socialinis Darbas is the property of Mykolas Romeris University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Studies in Modern Society is the property of Northern Lithuanian College and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

In the article the singularity chances of Catholic Church as the institute after the re-establishment of Independence are analyzed. Two influences of the Church, inside and outside growing, conditioned by the present economic, social and cultural transformations are researched. The topics of public globalization processes, born out of religious pluralism, to which we have to react, considering having concrete Churchy heritage of acting that was formed by historical experience and concrete circumstances are also analyzed. It is also spoken about the Catholic Church in terms of government and political life. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės pilietinės visuomenės formavimosi sąlygos, svarstomi požiūriai į dabartinę ekonominių idėjų kaitą, aptariami prieštaravimai, kurie kyla dėl to, kad netinkamai suplakami vartotojo ir piliečio terminai. Daugiau dėmesio skiriama kolektyvinės praktikos sampratai. Pilietinė visuomenė esti socialinio solidarumo pagrindas. Nors šis požiūris nėra naujas, čia pabrėžiama, kad pilietinė visuomenė svarbi priimant įstatymus bei kitas normas, kurios siekia išvengti susvetimėjimo, kad pilietiškumo samprata apima kur kas daugiau negu tik organizacijas, egzistuojančias už pagrindinių visuomenės institucijų. Pilietinė visuomenė nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra tik profsąjungos, vietiniai klubai ir neformalios organizacijos. Daug svarbiau yra tai, kaip šios organizacijos, kurios išreiškia darnią diskutuojančių ir polemizuojančių piliečių veiklą, susijusios su kolektyvine praktika. Per pastaruosius dvidešimt metų, silpnėjant Johno Maynardo Keyneso idėjų poveikiui, susiformavo naujas – neoliberalus – požiūris į ekonomiką. Vienas pagrindinių Keyneso principų yra tas, kad prekyba ir kiti mainų būdai yra socialinė veikla. Visi yra tos pačios sistemos dalis, taigi visoms socialinėms klasėms (tiek darbininkų klasei, tiek elitui) būdingas bendras likimas. Vadinasi, siekiant bendrojo gėrio, turi būti laikomasi kooperacijos principų. Kadangi subalansavimo galimybė esti gana trapi, būtinos darnios pastangos. Tačiau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios šios koncepcijos pamažu atsisakoma, o tarpusavio priklausomybės idėja suprantama kaip ekonominės raidos ir asmeninės laisvės suvaržymas. Keyneso idėjas keičia Friedricho von Hayeko koncepcija, teigianti, kad kolektyvinis pradas yra mitas, o socialinė tvarka formuojasi spontaniškai rinkos sąveikų aplikose. Hayeko požiūriu, kolektyvinė atsakomybė yra ne tik beprasmis dalykas, bet ir esminis ekonomikos stabdis. Neoliberalizmo plitimas daro nebemadingą socialinės sutarties sampratą, nes, Hayeko požiūriu, santykiai tarp individų yra prekiniai ir trumpalaikiai. Atsisakoma minties (kaip pasenusios ideologijos), kad žmonės yra esmingai tarp savęs susiję ir turi bendrus interesus. Tuo tarpu Keyneso koncepcinis vaizdinys – visiškai kitoks. Svarbiausias dalykas tas, kad asmenys vaizduojami kaip piliečiai, kurie susiję su kaimynais ir platesne visuomene. Kaip tik todėl tikimasi, kad jie laikysis teisingumo ir nešališkumo idealų. Šioji koncepcija nėra abstrakti, ji reikalauja nuolatinio budrumo ir noro veikti, kai tik šito prireikia. Šiandieną šie požiūriai yra nesuderinami. Problema ta, kad asmenys, kurie yra socializuoti kaip vartotojai, raginami gana sparčiai tapti piliečiais. Hayeko požiūriu, individai tampa piliečiais tik dalyvaudami rinkoje. O Keyneso teigimu, toks pilietinio įsitraukimo būdas yra nepakankamas, jis negali sukurti lanksčios ir demokratinės visuomenės. Veiksmingam pilietiškumui reikia gerokai platesnio požiūrio ir aktyvesnio socialinio dalyvavimo negu tik rinkos nauda grindžiamos taisyklės. Stingant aktyvios socialinės sutarties, pilietinė veikla yra labai apribojama. Rinka yra klaidinanti – pilietinio lavinimo ir švietimo požiūriu – metafora, kuri vaizduoja pernelyg atsijusius, atomizuotus ir abejingus individus. Rinkos reguliuojama visuomenė sudaryta iš besivaržančių ir priešiškų asmenų, o socialinė sritis apibūdinama kaip darinys, susidedantis iš „kliūčių“, kurias turį įveikti sėkmės siekiantys individai. Sakykim, socialiniai įsipareigojimai tariamai riboja individų gebėjimą greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Tačiau galima plėtoti ir kitas metaforas. Juk netinka sakyti, kad visuomenė esti tik netiesiogiai – geriausiu atveju – susiję atomai. Naujieji modeliai atsižvelgia į tiesioginę sąveiką tarp visuomenės dalių. Be to, jie neįtraukia „aukštesnės tvarkos“ principų, kurie vadinami nematoma rinkos ranka, koordinuojančia savarankiškų elementų veiksmus. Šie modeliai rodo, kad socialinės tvarkos principai yra intersubjektyvūs – socialiai konstruojami ir diskursyviai plėtojami. Kadangi socialinė aplinka nėra laisvai pasirenkama ir išorinė (kaip, sakykim, rinkos – nematomos rankos - atveju), svarbu tai, kaip asmenys įvertina savo veiksmų poveikį kitiems asmenims. Jie turi įsipareigojimą išsaugoti socialinės asociacijos integralumą, vadinasi, negali nepaisyti kitų asmenų egzistavimo būdų. Išsaugoti tokį bendravimo stilių – tolygu tartis ir diskutuoti dar prieš imantis veiksmo. Pilietinė visuomenė, priešingai negu abstrakti rinkos erdvė, sudaro įsipareigojančią sritį, kurią išsaugo kolektyvinis, intersubjektyvus veiksmas. Todėl ne rinka, bet pilietinis diskursas yra ekonominės sąveikos pagrindas. Sugrįžimas į šią sritį yra teisėtas ir gali atnaujinti gyvenamąjį pasaulį. Vadinasi, pilietinė visuomenė yra galimybė išvengti susvetimėjimo, kurį diegia rinka. Kadangi rinka ir pilietinė visuomenės griežtai atskiriamos, intersubjektyvi ekonominio reguliavimo kilmė yra iš esmės deformuojama. Pilietiškumas negali būti efemeriškas dalykas. Kai pilietį pakeičia vartotojas, demokratija susiduria su rimtomis problemomis, nes be abipusio pasitikėjimo, saugumo ir kolektyvinės atsakomybės visuomenė pasmerkta ištirpti į daugybę atomų, kurie vieni kitus kaltina, įtarinėja ir kurie yra nesaugūs. Taigi pakartotinai verta kelti esminį sociologijos klausimą: kaip ir kodėl egzistuoja visuomenė?

In the article by L. S. Sysoyeva it is shown how disastrous status of majority of Russian people, lack of national idea and transparent democratic politics, as well as national industry and agriculture is concealed by the Russian government or it is feigned that the situation stabilized in the country during V. Putin's government. In fact the matter is different: the differentiation of population on the rich and the poor has a tendency to increase, in conditions of high inflation the level of life of majority becomes low. There is necessity to save people as every year the amount of population decreases. In the article we discuss a problem of creating social institutes of civil society that would from the bottom introduce national idea of social state, control over the distribution of national property and thus of liquidation of amoral elite that illegally appeared due to the robbery of the country, and that is quite disinterested in patriotic reinforcement of national economics, agriculture and well-being of people in Russia. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Socialinio kapitalo samprata tapo intensyvių akademinių diskusijų objektu socialiniuose moksluose. Tyrimo tikslas - nustatyti socialinio kapitalo poveikį politinio dalyvavimo formoms Lietuvoje. Tyrimo metodas - literatūros šaltinių analizė ir apklausos duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodo, kad socialinio kapitalo dimensijos turi labai ribotą poveikį politiniam dalyvavimui Lietuvoje, ir tai gali būti komunistinio laikotarpio pasekmės, t.y. didelis draugystės ryšių vaidmuo, uždari ir mažą žmonių skaičių apimantys socialiniai tinklai, žemas tarpasmeninio ir pasitikėjimo institucijomis lygis. Socialinis kapitalas didesnį poveikį turi kolektyviniams, o ne individualiems politiniams veiksmams. Tarp socialinio kapitalo dimensijų didžiausią poveikį kolektyviniams politiniams veiksmams turi narystė nevyriausybinėse organizacijose, o individualiems politiniams veiksmams – kalbėjimo apie politiką dažnumas.

With the help of J. Habermas and M. Foucault, it is argued that the idea of Europe is, first of all, the ideal of an unlimited civil society. Human rights, the rule of law and the legal European institutions are its political backbone. The European Union itself is somehow the realization of this ideal conception of a borderless, unlimited society. It is argued that the European Union in this respect is a heterotopia within the bordered and sovereign member states themselves. Seen from the outside, however, and in the world of geopolitics, Europe is a political power with closed borders and excluding frontiers. In this respect the European Union is a continuation of the old European Balance of Power. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

The paper deals with the impact of European integration on civil societies of the Baltic states in 1988-2004. The research applies an analytical framework derived from theories of civil society, democratization, and Europeanization. Identified are 4 mechanisms of the impact of the integration into the EU on the development of civil society of the Baltic states: the Political Accession Criterion of Democracy and the Rule of Law; the EU programmes for democracy promotion and the direct aid; reforms and adaptation of acquis communautaire; transnational networks and interest representation at the EU level. Along with these mechanisms, the impact of the integration into the EU on civil societies of the Baltic states is analyzed as the process of socialization and learning. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

The article deals with the legitimacy of the state government, balance and cooperation of the authority and law, power of law. The government in the transitional states (i.e. the states of the former USSR -- even if they named democratic, legal, liberal) may exist without law; the government in these states might be arbitrary in content, although liberal as to the form; the government also might not be subjected to the law (political provisions are superior in relation to law). The author considers, that "vulnerable subjects" (groups, individuals, majority of the nation) need more legal stability (predictability) than any oligarchs, or bureaucracy. Democratic (in form) government in the states of the transitional type is still totalitarian (in essence). The state of such type violates the people's rights in problematic situations (for example, during the political or economic crisis). One of the criterions for the evaluation of the legitimacy of the government is it's relation to the law, or, more precisely, application of the established legal norms to the government itself. It is well known that sometimes the government is not following the rule of law. In case statutes are created and executed by representatives of the government and simple citizens participate in this process it is possible to speak about democratic and even legal state (instead of totalitarian). The statute must be observed by the government, while it will not be replaced by another legal provision. Another moment of the legality of the law is the problem of force, which can be divided in two separate issues: who exactly has the right on application of the force; and, in what extent the force is a necessary element of the right? Under the current legislation Ukraine is democratic state under the rule of law, but it's real government today exists outside of the law, and legal nihilism has reached such extent, that we can recollect gloomy thirtieth and fortieth years of the last century and the other things, which are related to the totalitarianism. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

The concept of state capture, which is widely used when speaking about corruption in transitional democracies, defines illegitimate and non-transparent influence on state policy development. Though widely-spread in Lithuania, this phenomenon still has not been studied thoroughly by Lithuanian scholars. The phenomenon of state capture in Lithuania is analyzed in this article emphasizing three main aspects: its' prevalence, forms and reasons. After the short introduction on state capture the authors analyze this phenomenon using the Lithuanian case study, which is based on the analyses of legal acts, other surveys, scientific papers, and the interview with representatives of the Transparency International Lithuanian Chapter. The analysis showed that level of state capture in Lithuania decreased during the period of 1999 - 2002 but increased in 2005; however, there are not enough data to confirm the latter conclusion. Institutions mostly affected by state capture are legislative (Seimas), executive (Government), judicial and political parties. Business enterprises, separate individuals and foreign countries (especially Russia) sought to influence the formation of public policy in corrupt ways in Lithuania. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Socialinis Darbas is the property of Mykolas Romeris University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Social Sciences (1392-0758) is the property of Kaunas University of Technology and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Šiame straipsnyje dėstomas pilietinės visuomenės sąvokos rekonstrukcijos atvejis ir, pasitelkus naują teorinį instrumentarijų, analizuojamos pilietinės visuomenės tapsmo ir raidos dilemos Lietuvoje. Lietuvos plėtotės modeliuose nesunku įžvelgti pilietinės visuomenės perspektyvos konstravimo pastangas, tačiau pilietinę visuomenę “paskelbus” neišvengiamybe, stokojama lygiaverčio jos esmės supratimo. Masinis formulės “pilietinė visuomenė” vartojimas nusako net jos devalvaciją. Pilietinės visuomenės sampratoje vyrauja nepolitinio pobūdžio akcentai. Straipsnyje, kitaip negu nepolitinės pilietinės visuomenės analitinės dimensijos atveju, siekiama aktualizuoti pilietinės visuomenės ir politines sąsajas, šių sąsajų potencialą, o taip pat ir ribas. Pilietinė visuomenė – tai nesuskaičiuojama daugybe mažų, laikinų susivienijimų, nuolat besiformuojančių, žlungančių ir vėl susidarančių pačių keisčiausių judėjimų, pereinančių net prie dramatiškų akcijų ir vėl atlėgstančių, ir tik šitaip - natūraliai - socialiai koordinuojami. Pilietinė visuomenė čia suvokiama ne tik kaip visuomenės gebėjimas keistis ar būti stabilia “iš apačios”, bet ir kaip potencialus visuomenės fragmentacijos šaltinis. Todėl prasminga nagrinėti pilietinės visuomenės aktualijas pasitelkus ne tik jos ir valstybės takoskyros, bet ir jų sąveikos (greta kitų jos formų - ir politinės) kategorijas.

Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų tikslai. Pirmas tikslas, ateinantis iš demokratijos teorijos, yra sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui įgyvendinti savo pilietinę teisę kurti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Antras tikslas – leisti vaikams ir jaunimui dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę ir tai motyvuoti. Trečias tikslas – pasinaudoti vaikų ir jaunimo ekspertinėmis žiniomis apie miesto aplinką. Autorius klausia kiek vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų tikslai tarpusavyje dera. Atsakymo ieškoma remiantis pirmaisiais tyrimais-pavyzdžiais.