Straipsnyje nagrinėjamas UNESCO ugdymo kokybės imperatyvo ir su juo susijusių švietimo politikos rekomendacijų aktualumas ir galimos transformacijos Lietuvoje. Siekta išsiaiškinti, ar aktualus Lietuvos švietimui UNESCO (EFA) šeštasis tikslas -gerinti švietimo kokybę ir ar UNESCO švietimo politikos rekomendacijos perspektyvios gerinant Lietuvos švietimo kokybę? Buvo analizuojami UNESCO švietimo politikos dokumentai, gretinant jų akcentuojamus švietimo kokybės politikos veiksnius su rezultatais, gautais statistiškai apdorojant nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų 2003, 2004 ir 2005 m. duomenis. Rezultatų analizė atskleidė, kad ugdymo individualizavimas yra perspektyvi Lietuvos pradinio ir pagrindinio ugdymo politikos kryptis, galinti padėti pasiekti didelio mokinių pasiekimų pagerėjimo. Neblogų rezultatų galėtų duoti tolesnis mokinių vertinimo ugdymo procese praktikos tobulinimas. Daugiau dėmesio reikėtų kreipti į mokytojų kompetencijos kėlimą, nes potencialiai tai yra viena iš perspektyviausių švietimo kokybės gerinimo priemonių. Mokinių pasiekimai nuo fizinės mokymosi aplinkos mokykloje šiuo metu priklauso palyginti nedaug. Keliama hipotezė, kad fizinės mokymosi aplinkos gerinimas galėtų duoti geresnių rezultatų keliant ugdymo kokybę, jei mokytojai būtų specialiai rengiami dirbti renovuotose ir geriau aprūpintose mokyklose. Analizės rezultatai nesuteikia pagrindo tikėtis, kad mokinių pasiekimus būtų galima per trumpą laiką pagerinti mažinant mokinių skaičių klasėse. Rekomenduojama plėsti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kaip veiksmingiau gerinti mokinių testų rezultatus. The paper focuses on the evaluation of the relevance of UNESCO Education for All (EFA) Dakar goal six (to improve the quality of education) for the education in Lithuania and the viability of applying recommendations of UNESCO education policy in improving the quality of education in Lithuania. Based on the data of the National Students' Achievements' Research carried out in the years 2003, 2004 and 2005, factors determining the quality of general education have been analyzed. The factors are compared with the education quality determinants pointed out in UNESCO documents, i.e. high professional level of teachers, individualization in education, improvement of the quality of education, improvement of physical educational environment, reduction of the number of students per class. The basic conclusion drawn up in the paper is that improvement of quality of student achievement is essential both for basic and secondary education in Lithuania. Currently, student achievement rather insignificantly pertains to the physical educational environment at school. Results of the analysis do not give grounds to believe that students' achievements' might be shortly improved by reducing the number of students per class. Individualization in education, improvement of student evaluation in the process of education and developing teacher competence are considered to be perspective trends of the Lithuanian education policy.