Search

Straipsnyje analizuojami 2011 ir 2022 metų tyrimo duomenys, vertinamas pėsčiųjų naudojimasis atšvaitinėmis priemonėmis pasirinktose Klaipėdos miesto sankryžose ir atliekama lyginamoji analizė taikant analitinį ir kiekybinį metodus, siekiant išsiaiškinti pėsčiųjų, naudojančių atšvaitus, skaičių., The article analyzes survey data from 2011 and 2022, assesses the use of reflectors by pedestrians at specific intersections in the city of Klaipeda, and performs a comparative analysis using analytical and quantitative methods to determine the number of pedestrians using reflectors.

Despite significant improvement in survival, rheumatic diseases (RD) are associated with premature mortality rates comparable to cardiovascular and neoplastic disorders. The aim of our study was to assess mortality, causes of death, and life expectancy in an inflammatory RD retrospective cohort and compare those with the general population as well as with the results of previously published studies in a systematic literature review. Patients with the first-time diagnosis of inflammatory RD during 2012-2019 were identified and cross-checked for their vital status and the date of death. Sex- and age-standardized mortality ratios (SMR) as well as life expectancy for patients with inflammatory RDs were calculated. The results of a systematic literature review were included in meta-standardized mortality ratio calculations. 11,636 patients with newly diagnosed RD were identified. During a total of 43,064.34 person-years of follow-up, 950 death cases occurred. The prevailing causes of death for the total cohort were cardiovascular diseases and neoplasms. The age- and sex-adjusted SMR for the total cohort was calculated to be 1.32 (1.23; 1.40). Patients with rheumatoid arthritis if diagnosed at age 18-19 tend to live for 1.63 years less than the general population, patients with spondyloarthritis for 2.7 years less, patients with connective tissue diseases for almost nine years less than the general population. The findings of our study support the hypothesis that patients with RD have a higher risk of mortality and lower life expectancy than the general population. Keywords: rheumatic diseases; mortality; standardized mortality ratio; life expectancy; systematic review.

Straipsnyje pateikiami metodologiniai sprendimai, susiję su kalbos redaktorių (stilistų) apklausos Lietuvoje planavimo ir vykdymo darbais. Tyrime buvo numatyta atlikti kiekybinę kalbos redaktorių, dirbančių su viešosios bendrinės lietuvių kalbos vartosenos tekstais, apklausą remiantis suformuota reprezentatyvia imtimi. Kalbos redaktorių visuma (populiacija) Lietuvoje neapibrėžta, nėra nei šaltinių, kurie pateiktų tokiai visumai nustatyti reikalingą informaciją, nei tyrimų, kuriuose būtų bandoma ją apibrėžti. Straipsnyje bandoma įvertinti kalbos redaktorių visumos dydį Lietuvoje, aptariami iškilę sunkumai ieškant kalbos redaktorių ir kokios galimos prielaidos apie kalbos redaktorių Lietuvoje visumos savybes remiantis atlikta apklausa (respondentų atsakymų į klausimus apie kalbos redaktorių ir jų darbo savybes aprašomąja analize). The article presents methodological solutions related to the planning and implementation of a survey of language editors in Lithuania. The study intended to conduct a representative quantitative survey of language editors working with texts of public usage of the standard Lithuanian language. However, the population of language editors in Lithuania is not defined, and there are no sources that would systematically provide the information needed to determine this population; also, there are no studies that have attempted to identify such a population. The article reveals the attempts to define the size of the population of language editors in Lithuania, the difficulties encountered during the search for language editors, and the assumptions about the characteristics of the language editors in Lithuania that can be derived from the survey data (specifically, from the descriptive analysis of the responses to the questions about the characteristics of language editors and their work).

Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių didėja bevaikių moterų skaičius. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos šalių, bevaikių moterų skaičius išlieka žemas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti moterų baigtinės bevaikystės tendencijas, atskleisti moterų, gimusių 1920–1969 m., socialines ir demografines charakteristikas bei bevaikystės teritorinės diferenciacijos ypatumus. Analizei yra naudojami Europos socialinio tyrimo (2008) ir Lietuvos gyventojų surašymo (2011) duomenys. Analizės rezultatai parodė, kad nors ES šalių kontekste bevaikių moterų skaičius Lietuvoje vertinamas kaip nedidelis, tačiau paskutinių dešimtmečių duomenys rodo gana spartų bevaikių moterų dalies didėjimą. Kultūrinių nuostatų analizė atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja gana prieštaringos nuostatos dėl bevaikystės. Socialinių ir demografinių charakteristikų analizė atskleidė, kad ryškiausi skirtumai tarp gimdžiusių ir niekada vaikų nesusilaukusių moterų yra pagal santuokinį statusą ir išsilavinimą. Erdvinė baigtinės bevaikystės analizė parodė, kad šis demografinis procesas Lietuvoje pasižymi gana didelė teritorine diferenciacija, kuri suintensyvėjo nuo 1940–1949-ųjų kartos., During the last decades, the share of childless women has been on the rise in the majority of European countries. Consequently, the phenomenon of childlessness has been receiving more attention in the scientific discourse. Usually, it is investigated as one of the manifestations of family transformation occurring in modern societies that is related to changing family models and gender roles. Even though, when compared to other European countries, the share of childless women in Lithuania remains low, it has recently increased both in terms of permanent (among women above reproductive age) and temporary (among women of reproductive age) childlessness. However, so far this subject has been underresearched. In this paper, we aim to examine the trends in women’s permanent childlessness, reveal the sociodemographic characteristics of childless women born in 1920–1969 and explore the spatial differentiation of childlessness in Lithuania. The empirical basis of our analysis consists of a couple of secondary data sources: the third wave of the European Values Study (2008), the Lithuanian Population Census (2011). An analysis of cultural norms regarding childlessness has revealed an ambivalence in attitudes. On the one hand, respondents have expressed support for individualistic attitudes, stating that an individual has the right to decide whether to have a child or not. On the other hand, there was substantial support for the familialistic norm that children give meaning to life, especially for women. In terms of the sociodemographic characteristics, the biggest differences between childless women and mothers occur in relation to marital status and education. Throughout all generations, a significantly higher proportion of childless women in comparison to mothers remain unmarried. Since marriage was the primary pathway to family formation in earlier times, it is plausible that the majority of women in older cohorts have become childless due to certain circumstances – failure to find a (suitable) partner. On the other hand, younger generations have been influenced by the family transformation, which in Lithuania started around 1990 and brought changes in family formation and procreative behavior. Therefore, it is likely that voluntary childlessness is more common among childless women in younger generations. A spatial analysis of childlessness has revealed that this demographic process in Lithuania has a high degree of regional differentiation, especially from the 1940–1949 cohort and onwards. With the exception of the oldest cohort, throughout all generations, the highest share of childless women – higher than 10 percent – is observed in Vilnius and other major city municipalities. Additionally, we observe higher degrees of childlessness in certain areas of north and northeast Lithuania. The majority of the municipalities in this region have the status of “sparsely populated territories” and are considered “problematic” in terms of other demographic, social and economic indicators in the scientific discourse of human geography in Lithuania. The results of the analysis of the spatial differentiation of childlessness might be useful for forecasting the development trends of childlessness in the future across the different regions of the country. However, more in-depth research is needed in order to identify the specific factors affecting the regional differentiation of childlessness in Lithuania.

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] Publishing industry statistics serves as a significant indicator of the nation’s intellectual, cultural and economic achievements and is used not only for research but also for representative purposes. Today’s changes within the publishing industry transform the way statistics data are collected, categorized and displayed as well as the criteria for their reliability. Statistics data of the publishing industry are collected by various institutions, publishers‘ associations or national libraries. In Lithuania, the principal institution for the national bibliography and publishing industry statistics is the National Library. The analysis of the present-day situation with collecting and processing publishing industry statistics shows that since the 30ies of the 20th century, there has been tight relation between the institution which collects and publishes publishing industry statistics and institutions for the official statistics. Book publishing data were published in the official publication Lietuvos statistikos metraštis (“The Chronicle of Lithuanian Statistics”), the first volume of which appeared in Kaunas in 1927. It must be noted that statistics industry data were published under the heading “Statistics of Intellectual Life”. The publishing industry statistics draws on legal deposit copies delivered to the National Library following the procedure set by the Government. The legal deposit system is regulated by the present version of the Resolution of the Government of the Republic of Lithuania “On the Number of Legal Deposit Documents and Their Delivery to Libraries”, obliging producers of public information to deliver a legal deposit copy to the National Library. From the point of view of a library, a producer of public information is a publisher; therefore, “Lithuanian Publishing Industry Statistics” prepared and published by the National Library shows the number of publishers operating in Lithuania (all producers of public information who delivered legal deposit copies to the National Library are considered publishers). When comparing the official statistics with indicators from the publishing industry statistics collected by the National Library, we observe that the data presented by the National Library show a fewer number of publishers (approximately by 10%). It must be noted that according to the National Library, the category of publishers includes all business companies and ancillary publishers, i.e. persons or organizations for which publishing is a subsidiary activity, e.g. academies, universities, research, political, religious, sports and other organizations as well as economic and commercial institutions which delivered legal deposit copies to the National Library. Absence of a universally comprehended and calculated statistical indicator for publishing industry and precise data of the print run leads to bias in derivative and summarized data. We must consider tendencies in modern publishing technologies, which might render it difficult or impossible to indicate print run, e.g. printing on demand, when books or brochures are printed by computer on somebody’s demand or when publishing items are produced by using other modern means and there is no limited or finite number of print run. In such cases we ought to find ways how to calculate statistical data for publications produced by modern technological means and how to publish them. We must broaden our understanding of publishing industry statistics by shifting it towards publishers’ statistics and covering all the data as required by the standard LST ISO 9707:2011 Information and documentation – Statistics on the production and distribution of books, newspapers, periodicals and electronic publications (identical to ISO 9707:2008). The standard presents recommendations on collecting statistical data about published books, newspapers, periodicals and electronic publications and focuses on the collection and analysis of publishing industry data. A systematic approach to collecting such statistical data would allow to objectively analyze Lithuania’s publishing market, foresee upcoming trends and plan the publishing processes. The National Library, as a 21st century institution, is not only a contributor of statistical data but also producer of statistical reports; therefore, it should meet the requirements which pertain to a national statistical institution. Official statistics is subjected to legal regulation of the European Union. An objective has been set to build a European statistics system in order to present comparable statistical data on the European level; therefore, trustful and comparable statistical data are needed for planning and implementing such a system. The National Library, as a producer of official statistics, should persistently improve the quality of the statistical information that it prepares and processes in? preparing statistical data as well as take effort to make statistics client-oriented, precise, trustful, prompt, compatible, comparable, available and transparent. Numerous contemporary economic, as well as legal and technological, changes are no exception within the multifaceted sphere of the publishing industry. In order to achieve precise statistics of the national book industry and overall publishing industry, there must be close collaboration and mutual trust in delivering legal deposit copies as well as effort should be taken to find new ways to collect and distribute statistical data. Once publicly presented, statistical figures of the publishing trade become visible and universally accessible from the National Bibliography Data Bank and publications of the national bibliography and publishing statistics.

The research leading to this paper has received funding from the Estonian Research Council (Institutional Research Grant IUT no. 2–17 on Spatial Population Mobility and Geographical Changes in Urban Regions); European Research Council under the European Union’s Seventh Framework Programme (FP/2007-2013) /ERC Grant Agreement no. 615159 (ERC Consolidator Grant DEPRIVEDHOODS, Socio-spatial Inequality, Deprived Neighborhoods, and Neighborhood Effects); and from the Marie Curie programme under the European Union’s Seventh Framework Programme (FP/2007-2013) /Career Integration Grant no. PCIG10-GA-2011-303728 (CIG Grant NBHCHOICE, Neighborhood Choice, Neighborhood Sorting, and Neighborhood Effects); and direct funding from the Universities of Amsterdam and Lodz. Socioeconomic inequality is on the rise in major European cities, as are concerns over it, since it is seen as a threat to social cohesion and stability. Surprisingly, relatively little is known about the spatial dimensions of rising socioeconomic inequality. This paper builds on a study of socioeconomic segregation in 12 European cities: Amsterdam, Athens, Budapest, London, Madrid, Oslo, Prague, Riga, Stockholm, Tallinn, Vienna, and Vilnius. Data used derive from national censuses and registers for 2001 and 2011. The main conclusion is that socioeconomic segregation has increased. This paper develops a rigorous multifactor approach to understand segregation and links it to four underlying, partially overlapping, structural factors: social inequalities, globalization and economic restructuring, welfare regimes, and housing systems. Taking into account contextual factors resulted in a better understanding of actual segregation levels, while introducing time lags between structural factors and segregation outcomes will likely further improve the theoretical model. Publisher PDF

The article analyzes specifics of the quantitative and spatial dynamics of the Russian population of the Baltic States in the late 20th - early 21st century. There are identified the fluctuations in the rates of depopulation of Russian communities in each country of the region. The overall ratio of the natural, migration and assimilation components of the demographic decline of the Russians by countries and by separate decades of the post-Soviet period was recorded. While in the first half of the 1990s the main demographic losses of the Russian popula tion in the Baltic countries were due to outmigration to Russia, in the second half of that decade the leading position was taken by natural decrease and change of identity by part of the mixed population. From the beginning of the 21st century the maximal losses of Russians in Latvia and Lithuania were connected with emigration to other EU countries, and in Estonia they were as before caused by natural decrease and assimilation of the offspring of mixed marriages. Analysis of the ethno-demographic and migration processes of the recent years has shown acceleration in the process of reduction of the Russian community in Lithuania and persistence of high rates of depopulation of Russians in Latvia. For the period of 1989-2017 the number of Russians in the Baltic countries almost halved (from 1.72 million to 0.96 million). Forecast of the quantitative dynamics of the Russian population shows a probable reduction in the number of Russians in Lithuania to 40-60 thousand people, in Latvia - to 250-280 thousand, in Estonia - to 240-270 thousand by 2050. The total number of Russians in the Baltic states by the middle of the 21st century can be reduced by another 35-45 % (up to 530-610 thousand).Thus, the process of demographic decline of all Russian communities will continue: the fastest in Lithuania, accelerated in Latvia; slower, but still steady - in Estonia. Keywords: the Baltic countries, Russian communities, geo-demographic dynamics, natural de crease, migration, assimilation processes.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos demografinė padėtis, pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos gyventojų demografinę raidą, įvertinama demografinių pokyčių įtaka studentų skaičiaus mažėjimui. Remiantis atlikto stojančiųjų į Kauno technikos kolegiją demografinių rodiklių tyrimo rezultatais, straipsnyje aptariama demografinių pokyčių įtaka studentų studijų pasirinkimui Kauno technikos kolegijos Automobilių techninio eksploatavimo (ATE), Medžiagų apdirbimo inžinerijos (MAI), Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo (OMTE) studijų programose, pateikiama šio tyrimo rezultatų analizė, išvados ir rekomendacijos. The article analyses the demographic situation in Lithuania, presents statistical information on the demographic development of the Lithuanian population, and assesses the impact of demographic changes on the decrease of the number of students. On the basis of the results of the demographic survey of the applicants to Kaunas Technical College, the article discusses the influence of demographic changes on the choice of students' studies at Automobile technical maintenance, Aircraft mechanism technical maintenance, Material processing engineering study programmes, provides an analysis of the results of the research, conclusions and recommendations.

The volatile dynamics of the world economy and the negative trends in the development of the countries of the European Union in recent years have had a significant impact on the economy of Lithuania. Lithuania has one of the highest levels of energy dependence of the economy in the countries. This paper provides an overview of the overall economic situation in the Republic of Lithuania, and also draws conclusions about the economic development trend. The author in this article analyzed the socio-economic policy of the country, which examined the changes in the most important indicators for the period 2005-2015. For a detailed analysis of socio-economic activities, the following indicators are considered: the Index of Prosperity of the World Countries of the Legatum Institute, Index Gini, the Human Development Index and the Competitiveness Index of Countries. The tool used analysis of the structure and dynamics of indicators that characterize the state of the manufacturing industries in Lithuania, as well as the socio-economic situation in the country. The theoretical basis for writing the work was statistical data, normative legal acts, analytical reports, monographs and publications in various economic journals of domestic and foreign authors Keywords: statistical analysis; economic activity; Republic of Lithuania; socio-economic policy; Index Gini; manufacturing industries.

Fertility transformations observed since the early 1990s and their determinants have been rather thoroughly investigated in Lithuania. There are fairly numerous national and international studies devoted to this topic, mainly based on survey data. However, none of these studies looks into the effect of ethnicity on fertility. It is, to a large extent, caused by limitations of sample survey data. This study demonstrates potentials of census-linked fertility data to estimate robust and nationally representative parity-specific period fertility measures by ethnicity. The findings of this first systematic study of ethnicity-specific fertility differentials in Lithuania indicate that ethnicity does matter for fertility even in such ethnically homogenous country as Lithuania. Fertility among Lithuanians is higher than in the other ethnic groups, especially among Russians. Lower fertility in the Russian ethnic group is mainly explained by differences in the risk of having the second child. Importantly, this disadvantage remains significant even after controlling for selected compositional characteristics including urban-rural place of residence and education. The approach used in this study may be applied for Latvia and Estonia, where national minorities constitute substantial shares of the entire populations and significantly contribute to overall fertility levels., Studies of Transition States and Societies, Vol 6, No 2 (2014)

Names of the Christian origin made 94.1 % of the names given to boyars in the Grodno district. They were recorded in canonical and folk versions. Moreover, both forms were used almost equally often, with a slight majority (50.25 %) of the canonical over the folk versions (49.75 %). 33 names were recorded only in a canonical version, 53 names – in a folk version, while 17 names were written in both versions. Some forms of names could be of Western and/or Eastern origin. 12 names were written using only Eastern form, 8 names – using Western form, while 7 names were recorded using both forms. People with names in Eastern form (161) were almost twice as many as those whose names were written in Western form (89). It is not known whether all people whose names were recorded in Western form were Catholics and those whose names were recorded in Eastern form were the Orthodox. Christian names, characteristic for Orthodox (20) in the Grodno district, were more than typical Catholic names (7). On the other hand, fewer people were given names that are typically Orthodox (38) than Catholic (56). These 56 people who were given typical Catholic names could be considered Catholics (Lithuanians or people of the Lithuanian origin), but only 38 people who were given typical Orthodox names could be considered Orthodox (Ruthenians). All other people who were given Christian names could be both Orthodox and Catholic.

W artykule omówiono liczebność i rozmieszczenie skupisk mniejszości polskiej w Republice Litewskiej ze szczególnym uwzględnieniem Polaków w Solecznikach, w świetle wyników spisu powszechnego z 2011 roku. W opracowaniu ukazano również działalność głównych organizacji politycznych i społecznych oraz szkół mniejszości polskiej w rejonie solecznickim. W badaniach wykorzystano socjologiczną metodę wywiadów pogłębionych z liderami organizacji polskich. Poles are the largest national minority in Lithuania. In contemporary Šalčininkai municipality Polish national minority has a very strong position. According to 2011 data census, more than 77% of population inhabited Šalčininkai municipality that are Poles. The main aim of the paper is to show how national minority can affect on the situation in the municipality. Poles, who are very active in this region, have got many Polish organizations which support development of Polish culture and traditions. Moreover, in 2013 in the district worked 19 schools organizing education for children and youth who belong to the Polish national minority. Also Polish political party – Electoral Action of Poles in Lithuania (AWPL) is very active in Šalčininkai municipality. The party permanently governs in the municipality since many years. It is worth mentioning that Poles are the most conflicted national minority in Lithuania. Many problems of Polish minority in Lithuania are exaggerated by the media or Electoral Action of Poles in Lithuania and used for political propaganda, but some problems exist objectively. All generals problems affect on the situation of Poles in Šalčininkai municipality.

Straipsnyje, remiantis profesoriaus B. Bitino darbais, didaktiniu požiūriu nagrinėjamos mokymosi priemonės apie statistinių metodų taikymą edukologijoje. Straipsnyje ieškoma atsakymo į probleminį klausimą: kokie profesoriaus B. Bitino parengtų mokymosi priemonių apie statistinių metodų taikymą edukologijoje sudarymo didaktiniai principai? Mokymosi priemonės klasifikuojamos į dvi grupes: metodologinės (matematinės statistikos taikymas kiekybiniuose tyrimuose) ir technologinės (kompiuterinė įranga, kompiuterinės programos, skirtos kiekybinių tyrimų duomenims apdoroti). Remiantis šiuolaikinės didaktikos principais analizuojamas metodologinių ir technologinių mokymosi priemonių apie statistinių metodų taikymą edukologijoje turinys, jo projektavimo ypatumai. Based on works of professor B. Bitinas this article analyses educational materials on applying statistical methods in education sciences. The educational materials on applying statistical methods in education sciences can be classified into two groups: methodological group (the application of mathematical statistics in quantitative research) and technological group (computer software for processing quantitative research data). The article analyses application of didactical principles in the methodological group and the technological group. Didactical principles provide direction for learning process and govern contents, methods and organisation of learning. Different didactical principles can be used when preparing educational materials on the applying statistical methods in education as principle of the availability and principle of relation between the theory and practise. Application of statistical methods in education sciences is influenced by technological tools used for processing statistical data. These tools changed from electronic calculating machines (ECM) to modern computers with modern statistical programs. Technological change influences didactical principles applied for preparing educational materials on applying statistical methods in education sciences. The comparative analysis of learning materials on applying statistical methods in education sciences prepared by Professor B. Bitinas shows that the principle of availability was an important principle at the time of the processing statistical data using the ECM. This principle is less important when statistical data is processed using modern statistical computer programs. Didactical principle of the relation between theory and practice was important in the early (the eighth-ninth decade of XX century) and later stages (the twentyfirst century.) Professor B. Bitinas prepared both methodological (the usage of mathematical statistics into quantitative research) and technological (computer software for quantitative research data processing) learning means. The didactical principles in the methodological and technological learning means are different. The principle of the availability and the principle of relation between the theory and practise dominate in the methodological learning means. The principle of systematization and continuity is important in technological learning means.

Įvadas -- Gimstamumo tyrimų teorijų pagrindinės kryptys -- Duomenys ir metodai -- Lietuvos gimstamumo modelio kitimas XX a. ir XXI a. pradžioje: kohortinė gimstamumo lygio tyrimo perspektyva. Kohortinio gimstamumo lygio kitimo bendroji trajektorija ir lyginamasis kontekstas ; Kohortinio gimstamumo lygio diferenciacija -- Kohortinio gimstamumo kitimas pagal turimų vaikų skaičių -- Kohortinis bevaikystės lygio vertinimas -- Tikimybinis vaikų susilaukimo vertinimas -- Motinos amžius gimdant pirmą vaiką: kohortinė tyrimo perspektyva. Motinos vidutinio amžiaus gimdant pirmą vaiką kitimo bendroji trajektorija ir diferenciacija ; Pirmo vaiko susilaukimo trajektorijos pagal motinos amžių -- Išvados -- Priedai. Tyrimo tikslas - remiantis 2011 ir 2001 m. visuotinių Lietuvos gyventojų ir būstų surašymų kai kuriais mikro- ir XX a. Lietuvoje atliktų gyventojų surašymų agreguotais duomenimis bei kontekstinių sąlygų poveikio gimstamumui teorinėmis prieigomis vertinti Lietuvos gimstamumo kitimą šalies ir įvairių subpopuliacijų (pagal gyvenamąją vietovę, įvairų išsilavinimą, pagrindines tautybes) lygmeniu.

Įvadas -- Metodai ir duomenų šaltiniai -- Migracijos procesų sampratos teoriniai modeliai -- Imigracijos politika Lietuvoje -- Tarptautinė migracija Lietuvoje -- Lietuvos imigracinė populiacija: ką atskleidžia gyventojų ir būstų surašymai -- Išvados -- Priedai. Šios dalies tikslas - pasitelkus gyventojų surašymo duomenis, atskleisti Lietuvos imigracinės populiacijos (arba užsienyje gimusios Lietuvos populiacijos; angl. foreign born population) sociodemografinių struktūrų ir procesų sąsajas. Kitaip tariant, siekiama atsakyti į klausimą, kokios yra ne Lietuvoje gimusios Lietuvos populiacijos socialinės ir demografinės charakteristikos (amžius, lytis, išsilavinimas, atvykimo laikotarpis, gyvenamoji vieta). Tai vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje analizuoti imigracinės populiacijos sociodemografines struktūras pasitelkiant gyventojų surašymo duomenis.

Įvadas -- Išsilavinimo kaitos ilgalaikė trajektorija ir kontekstas. Gyventojų išsilavinimo kaitos teorinės prielaidos ; Lietuvos gyventojų išsilavinimas Europos Sąjungos valstybių kontekste ; Bendrosios išsilavinimo lygio Lietuvoje kaitos trajektorijos 1959-2011 m. -- Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūros pokyčiai 2001-2011 m. Lietuvos demografinė kaita ; Išsilavinimas pagal amžių, gimimo kartas ir lytį ; Išsilavinimas ir gyvenamoji vietovė ; Išsilavinimas ir tautybė -- Kitų kalbų mokėjimas -- Išvados -- Priedai. Gyventojų išsilavinimas yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių poveikį svarbiausioms demografinės raidos dedamosioms: gyventojų mirtingumo ir gimstamumo pokyčiams, šeimos modelio kaitai ir gyventojų migracijos procesams. Per pastaruosius penkis dešimtmečius bendrieji Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodikliai akivaizdžiai didėjo, o radikalūs gyventojų išsilavinimo struktūros pokyčiai turėjo didžiulį poveikį šiuolaikinių demografinių procesų raidai Lietuvoje. Šiame tyrime, nagrinėjant gyventojų išsilavinimo struktūros ilgalaikius pokyčius, remiamasi Lietuvos gyventojų surašymų duomenimis. Tyrime naudoti gyventojų surašymų duomenys leido atlikti išsamią Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūrų kaitos analizę. Analizuojant gauti nauji mokslo duomenys padėjo atskleisti sociodemografinės išsilavinimo struktūros kaitos sąsajas su švietimo sistemos pokyčiais Lietuvoje.

Įvadas -- Tautinės Lietuvos gyventojų sudėties pokyčiai nuo 1923 iki 2011 m. gyventojų surašymo -- Pagrindinės Lietuvos tautybės pagal amžių -- Teritorinis tautinės Lietuvos gyventojų sudėties pasiskirstymas -- Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis pagal gimtąją kalbą ir amžiaus grupes -- Vilniaus miesto gyventojų etninės struktūros kaita 2001-2010 m. -- Išvados -- Priedai. Siekiant vertinti Lietuvos gyventojų etninių struktūrų sociodemografines ir regionines diferenciacijas, šiame skyriuje naudojami 2001 ir 2011 m. visuotinių Lietuvos gyventojų ir būstų surašymų duomenys, kurie analizuojami pasitelkiant skirtingas prieigas. Aptariamos bendrosios Lietuvos gyventojų etninės struktūros socialinės ir demografinės charakteristikos (lytis, amžius ir teritorinis pasiskirstymas Lietuvoje, lyginant 2001 ir 2011 m. gyventojų surašymų duomenis). Taip pat detaliau analizuojama Vilniaus gyventojų etninė sudėtis. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Vilnius buvo daugiatautiškiausias Lietuvos miestas (Lietuvos statistika 2013)21. Tokio pobūdžio duomenys leidžia atskleisti, kaip kinta tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis intensyvaus depopuliacijos proceso kontekste.

2011 m. Lietuvos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas -- 2001 m. Lietuvos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas -- Sovietmečiu vykdyti gyventojų surašymai -- Ankstesnių metų gyventojų surašymai -- Priedai.

Straipsnio tikslas – išanalizuoti, ar yra reikšmingas skirtumas tarp universiteto ir kolegijos studentų mokykloje įgytų matematikos žinių lygio bei pasirinkimo laikyti baigiamąjį egzaminą ir tolesnių jų mokymosi rezultatų, motyvacijos. Kyla retorinis klausimas, ar socialinių studijų krypties studentai universitete ir kolegijoje yra pajėgūs savarankiškai studijuoti matematikos dalykus, ir ar taip agresyviai siūlomi nauji „išmanūs“ studijų metodai išties būtų naudingi dėstant fundamentaliųjų mokslų disciplinas, be kurių šiais laikais sunkiai išsiverčia socialinių mokslų studentai. Kita vertus, atsižvelgiant į paskutiniąsias tendencijas darbo rinkoje, ir ypač į jaunų žmonių, įgijusių aukštąjį socialinių mokslų išsilavinimą, nedarbo lygį, atsiranda pagrindas manyti, kad būtent dėl fundamentaliųjų mokslų žinių stokos jie neįgyja reikiamos kvalifikacijos ir praranda galimybę sparčiai tobulinti reikiamus įgūdžius bei kompensuoti konkurencingumo trūkumą darbo rinkoje prieš savo bendraamžius, studijavusius, pvz., ekonometriją ar finansų matematiką kitose aukštosiose mokyklose, ir todėl retas jų dirba darbą pagal įgytą išsilavinimą. Kadangi matematinių žinių poreikis socialinių mokslų studentams universitete ar kolegijoje dėl sprendžiamų problemų turinio panašumo yra iš esmės vienodas, tai ir matematinės disciplinos sudėtingumas panašus. Svarbu išsiaiškinti, ar socialinių mokslų studentams universitete ir kolegijoje reikia skirti vienodą auditorinio darbo trukmę, kuriems iš jų sekasi sunkiau dirbti savarankiškai su matematiniu tekstu. Tyrime dalyvavo 178 Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo studijų programos nuolatinių bakalauro studijų antro kurso studentai bei 33 Socialinių mokslų kolegijos Verslo, Tarptautinio verslo bei Bankininkystės studijų programų pirmo kurso studentai. Paskaitos metu studentams buvo pateiktas matematinis tekstas su 18 testo uždarojo tipo klausimais iš sekų ir funkcijų ribų teorijos. Testuojant buvo siekiama nustatyti, kaip studentai supranta matematinį tekstą ir sugeba, remdamiesi tekste esančiais pavyzdžiais ir apibrėžimais, atsakyti į testo klausimus. Taip pat buvo pateikta anketa, kurios tikslas buvo sužinoti, ar studentas laikė matematikos egzaminą, jei taip, tai kurį: mokyklinį ar valstybinį. Atlikus tyrimą gautos šios išvados: motyvacija studijuoti matematines disciplinas, kuri suprantama kaip dalyko pratybų lankomumas ir matematikos egzamino laikymas dar mokykloje, lemia geresnius studijų rezultatus; stipri koreliacija tarp universiteto studentų lankomumo ir gauto galutinio įvertinimo semestro metu bei silpna priklausomybė kolegijos studentų; laikiusių ir nelaikiusių mokykloje matematikos egzaminą tiek kolegijos, tiek universiteto studentų pratybų lankomumo vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi; universiteto ir kolegijos studentų funkcijų ribų teorijos žinių testo vidurkiai reikšmingai skiriasi; universiteto ir kolegijos silpnesnių studentų motyvacija mokytis smunka kaip ir jų lankomumas, o tai savo ruožtu atsiliepia jų galutiniams dalyko rezultatams; mokykloje įgytos žinios ir pasirinkimas laikyti egzaminą labiau motyvavo universiteto ir kolegijos studentus pasiruošti testui nei nelaikiusius mokykloje egzamino This paper examines whether there is significant difference between Mykolas Romeris University and College of Applied Social Sciences students, their knowledge of Mathematics acquired at school, and the choice to take the final Mathematics examination or not; and their further studying results and motivation. Test results are analysed by statistical hypothesis testing methods. The motivation of University students, who have taken the Mathematics examination, to study and achieve better results, is stronger. The represented method is one of the ways to inquiry of such problems. This study will help to identify the University and College students' weaknesses and to show ways to improve the quality of studies. The study should allow to measure the average time it takes University and College students of social sciences to understand a mathematical text

Straipsnyje apibendrinama pasaulinė patirtis ir susisteminama mokslinė literatūra elektros energijos rinkos kainos savybių problematika, pasiūlomi kainos savybių vertinimo rodikliai, atliekamas biržos kainos savybių tyrimas Lietuvos pavyzdžiu. Tikslui pasiekti taikomi du metodai – mokslinės literatūros sisteminimo ir statistinės analizės. Teorinėje darbo dalyje išskiriamos pagrindinės elektros energijos rinkos kainos savybės ir veiksniai, darantys įtakos savybių pasireiškimui. Metodinėje darbo dalyje pasiūlomi rodikliai, sudarantys galimybę įvertinti kainos kaitumą ir kainų smailių pasireiškimą. Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje elektros energijos kaina buvo kaiti. Žiemos laikotarpiu, kai prekybą rinkoje vykdė šiluminės elektrinės, kainos kaitumas mažėjo, tačiau vidutinė kaina didėjo. Pavasarį, esant galimybei importuoti elektros energiją pigiau, kainos kaitumas didėjo, o vidutinė kaina mažėjo. Kaičiausia ir didžiausia kaina buvo vasarą (variacijos koeficientas – 19,74 proc., standartinis nuokrypis – 32,50 LTL/MWh, vidutinis kainų lygis – 164,60 LTL/MWh), kurios metu dažniausiai susiformuodavo kainų smailės. Jos truko 2,64 proc. viso 2010–2011 m. rugsėjo mėn. laiko. Generalized world experience and summary of scientific literature on the issue of power market price features have been presented in the paper; indicators for evaluation of these features have been offered as well and the analysis of price characteristics in Lithuanian power exchange has been performed. The following methods have been employed – scientific literature analysis and generalization and statistical analysis methods. The main features of power market price and factors influencing them have been determined in the theoretical part of the paper. Indicators which enable to evaluate the features of power market price have been proposed in the methodological part of the paper. The analysis has shown that power market price was volatile in Lithuania. In winter when thermal power plants operated in the market, power market price tended to increase, but its volatility decreased. In spring, when cheap import was available, power market price tended to reduce, but its volatility increased. Power market price was the most volatile and highest in summer. During this season price spikes often formed. Price spikes in summer took 2.64% of all time analyzed.

Regioninė politika yra viešosios politikos dalis, kuria siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. Galima išskirti Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę regioninę politiką. Europos Sąjungos regioninės (dar vadinamos struktūrine) politikos priemonėmis siekiama sumažinti gerovės lygio (vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui) skirtumus tarp stipriausių ir silpniausių ES regionų. ES regioninės (arba sanglaudos) politikos požiūriu Lietuva laikoma vienu regionu, kurio artėjimo prie vidutinio ES ekonominio išsivystymo lygio yra siekiama. Pagrindinė ES regioninės politikos įgyvendinimo priemonė - struktūriniai fondai. Pagal Regioninės plėtros įstatymą nacionalinė regioninė politika apima valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinę veiklą, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

1897 m. Rusijos imperijos visuotinis gyventojų surašymas neleidžia nustatyti profesionalizacijos įtakos visuomenės socialinės struktūros kaitai. Surašymo duomenys rekonstruoja tik visuomenės profesinės sudėties apytikslį vaizdą: gyventojai suskirstyti pagal užsiėmimų pobūdį. Taigi, surašymo duomenys leidžia rekonstruoti tik visuomenės profesinės sudėties apytikslį vaizdą. Surašymo duomenys atskleidė daugiau tradicinius atskirų visuomenės grupių išsilavinimo prioritetus, o ne šių prioritetų kaitą. Bajorija labiau vertino specialųjį aukštąjį nei specialųjį vidurinį išsilavinimą, miestiečiai – specialųjį vidurinį ir tik itin maža valstiečių dalis (tik Gardino ir Mogiliavo gubernijose) siekė įgyti specialųjį vidurinį, iš dalies aukštąjį išsilavinimą. Modernizacijos procesų įtaka labiau išryškėja tik įvertinant miestiečių ir valstiečių išsimokslinimo lygį remiantis kartos principu. Aktyviau įgyti profesinį išsilavinimą siekė 20-29 metų amžiaus grupė nei 30-39 metų amžiaus grupei atstovavę miestiečiai. Ta pati tendencija būdinga ir valstiečiams – turėti profesinę kvalifikaciją jau buvo svarbu „jaunajai kartai“, priklausančiai 10-19 metų amžiaus grupei. The one-day census of the population of the Russian Empire in 1897 had not aimed to evaluate the influence of professionalization on the fluctuation of society’s social structure. Professional stratification of the society had not been estimated by rate indicators of the people’s social origin. Eventually, conclusions about possible extent of professionalism to particular layers of the society could be drawn only from the data about people’s education that was fixed in the census. The data of the census still fixed more traditional priorities of particular social groups towards education than the changes of these priorities. Representatives of noblemen put more value upon higher education than special secondary education. In the case of townsmen special secondary education prevailed. Speaking about peasants’ view to education, basically it means general and specialized secondary school which interested only peasants from Grodno and Mohyliav guberniyas. The influence of modernization processes could be more seen only in evaluation of education level for townsmen and peasants using the principle of generations. More active in obtaining professional education were 20–29 year old groups than 30–39 year old townsmen. In the case of peasants these rate indicators become "younger" – more active seeking to obtain professional qualifications are 20–29 year old groups, and 10–19 year old peasants for whom professional education opened the possibilities of new social guarantees and hope for changes of their social status.

Latvia is the only country in the world where Lithuanians by their number take the sixth place after the Latvians, Russians, Belarusians, Ukrainians and Poles. However, there are even 10 Latvian regions where Lithuanians after the Latvians are in majority. In 2011, in Kurzeme and Zemgale lived 13,607 Lithuanians, i.e. more than in 10 other countries around the world. In Latvia there should be restored Lithuanian cultural centers – Lithuanian schools, churches with Lithuanian services, museums, etc.

Straipsnyje nagrinėjami esminiai gyvenviečių ir gyventojų skaičiaus pokyčiai skirtinguose Lietuvos teritorijos vienetuose – savivaldybėse. Pokyčiai analizuojami buvusių gyventojų surašymo pagrindu – pateikiami detalūs duomenys. Straipsnį sudaro kelios dalys, kuriose nagrinėjama kaimo gyvenviečių ir gyventojų skaičiaus kaita savivaldybėse. Analizuojamas kaimo gyvenviečių tinklas ir šio tinklo išsidėstymo dėsningumai atskirais laikotarpiais, gyvenviečių be gyventojų skaičiaus kaita, pateikiamos kaimo gyvenviečių perspektyvinės prognozės. Pirmoje dalyje pristatoma kaimo gyventojų skaičiaus kaita 8 Lietuvos rajonų pavyzdžiu, analizuojama gyventojų skaičiaus kaita kaimo vietovėse 1959–2011 metų laikotarpiu, nagrinėjami dėsningumai, aiškinamos gyventojų skaičiaus mažėjimo atskiruose Lietuvos rajonuose priežastys. Antroje dalyje didesnis dėmesys yra skiriamas vieno Lietuvos rajono gyvenviečių ir gyventojų skaičiaus kaitai analizuojamu laikotarpiu. Čia pateikiama Ignalinos rajono gyvenviečių skaičiaus kaita, dėsningumai, analizuojamos kaimo gyvenvietės pagal gyventojų skaičių jose. Nurodomos Ignalinos rajono kaimo gyvenviečių skaičiaus ir jo kaitos priežastys. Trečioje dalyje aptariama Ignalinos rajono gyventojų skaičiaus kaita, analizuojami gyventojų pokyčiai šioje savivaldybėje per 52 metų laikotarpį. The article covers the demographic rural settlements and changes in the general population census basis. The article consists of three parts that deal with rural settlements and population change. First part consist of several different district of Lithuania rural population changes, analysis period of 1959–2011 year. The second part analysis the rural settlements changes and them reasons in Ignalina district. Third part analysis the changes of rural population during analysed period.

Mokslinėje literatūroje epidemiologinių tyrimų ir sveikatos sociologijos teorijų integracijos trūkumas laikomas viena pagrindinių problemų sveikatos skirtumų tyrimuose. Šiame straipsnyje vyrų mirtingumo diferenciacija nagrinėjama remiantis P. Bourdieu socialinės praktikos teorija, pasitelkiant sveikatos lauko ir kultūrinio kapitalo koncepcijas. Empirinio tyrimo tikslas – įvertinti darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciaciją pagal išsilavinimą Lietuvoje. Tyrime remiamasi 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo ir 2011–2013 m. Lietuvos mirties priežasčių registro duomenimis. Skaičiuojant gauti mirtingumo rodikliai lyginami su panašaus tyrimo, atlikto nagrinėjant 2001–2004 m. vyrų mirtingumą, rezultatais. Gyventojų mirtingumo rodiklių skirtumai apskaičiuoti taikant Puasono regresijos modeliavimo procedūras. Nustatyta, kad mažesnį negu vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų bendrojo mirtingumo rodikliai buvo 4,94 karto didesni, negu aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų. Gauti empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad išsilavinimas kaip kultūrinio kapitalo dalis yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vidutinio amžiaus vyrų sveikatai. Darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacija, lyginant 2011–2013 m. ir 2001–2004 m. mirtingumo rodiklius, padidėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad visuomenės sveikatos srityje vykstantys teigiami pokyčiai yra labai selektyvūs, iš jų daugiausiai naudos gauna aukštesniems socialiniams sluoksniams priklausantys darbingo amžiaus vyrai. Tokia sveikatos nelygybės rodiklių diferenciacija galėtų būti interpretuojama kaip sveikatos lauko galios santykių disproporcija, atspindinti darbingo amžiaus vyrų sveikatos skirtumus dabartinėje Lietuvoje. Vidutinio amžiaus vyrų sveikatos lauko analizė ateityje galėtų būti praplėsta įtraukiant platesnio istorinio ir ekonominio konteksto analizę. This article points to the need of social theory in studies of health inequalities. We suggest that sociological concepts could be very useful in explaining health inequalities. This article presents research on educational differences in mortality among workingage men in Lithuania. A Bourdieu-based approach to health inequality and the cultural capital concept to study educational mortality differentials among men are used in the article. This research is based on the census-linked mortality dataset based on the linkage between all records from the 2011 Population Census of Lithuania and death records from the Lithuanian Causes of Death Register between the 1st of March 2011 and 31st of December 2013. Relative educational mortality differentials were assessed by means of Poisson regression mortality rate ratios. Results of the study highlight a striking magnitude of relative mortality differences by education: all-cause mortality risk in lower-educated working-age males groups is about five times higher than in the group of those with higher education. This article confirms the value of approach based on Bourdieu social practice theory and indicates the need to expand the health field researches with wider analysis of historical and economical context.

Straipsnyje nagrinėjami esminiai XXI a. pradžios demografiniai kaimo gyvenviečių ir gyventojų pokyčiai visuotinių gyventojų surašymo pagrindu. Straipsnį sudaro 4 dalys, kuriose analizuojama kaimo gyvenvietės ir gyventojų skaičiaus kaita jose. Nagrinėjamas kaimo gyvenviečių tinklas ir šio tinklo išsidėstymo dėsningumai, gyvenviečių bei gyventojų skaičiaus kaita, pateikiamos kaimo gyvenviečių perspektyvinės prognozės. Pirmoje straipsnio dalyje Kaimo gyvenviečių skaičiaus kaita analizuojamas gyvenviečių skaičiaus kitimas 2001–2011 m., taip pat trumpai apžvelgiamas gyvenviečių, neturinčių gyventojų, reiškinys 2011 m. gyvenviečių pagrindu. Nagrinėjamos tokią kaitą nulėmusios priežastys ir dėl jų kylančios problemos. Antroje straipsnio dalyje pateikiama kaimo gyventojų skaičiaus kaita ir šią kaitą nulėmusios priežastys. Trečioje straipsnio dalyje Kaimo gyventojų lytinės sudėties kaita aptariami moterų ir vyrų skaičiaus pokyčiai 2001–2011 m. Ketvirtoje straipsnio dalyje pateikiamos kaimo gyvenviečių ir gyventojų perspektyvinės prognozės. The article covers the essential twenty-first – century demographic rural settlements and changes in the general population census basis. The article consists of four parts that deal with rural settlements and population change, represent them forecast. First part consist of rural settlements, analysis changes of settlements number period of 2001–2011 year, also gives a brief description of settlements without population phenomenon, the basis of 2011 settlement number; analyse the reasons of settlements changes. The second part analysis the rural population changes and them reasons. Third part analysis the gender changes of mans’ and woman’s in rural settlements, during analysed period. The fourth part outlook forecasts of rural settlements and population.

Tyrimo tikslas – įvertinti sociodemografinius mirtingumo, susieto su alkoholio vartojimu, skirtumus ir apskaičiuoti su šiais skirtumais susijusius demografinius praradimus Lietuvoje. Tyrime naudojami sujungti Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir Lietuvos Respublikos 2011–2013 m. mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys. Tyrimo metu gauti rezultatai palyginti su ankstesnio tyrimo, atlikto naudojant Lietuvos Respublikos 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis, rezultatais. Naudojant demografinės analizės ir statistinius metodus, vertinami mirtingumo skirtumai pagal mirties priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu. Analizėje išskirtos dvi mirties priežasčių grupės: apsinuodijimas alkoholiu ir su alkoholio vartojimu susijusios kepenų ligos. Vertinant su alkoholio vartojimu susijusius demografinius praradimus, apskaičiuoti Puasono regresijos mirtingumo rodiklių santykiai ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo veiksninės rizikos rodikliai. Remiantis šia metodika apskaičiuota, kiek mirčių būtų išvengta, jeigu visose sociodemografinėse gyventojų grupėse mirtingumas dėl mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, būtų lygus žemiausiais mirtingumo rodikliais pasižyminčios sociodemografinės gyventojų grupės mirtingumui. Nustatyta, kad mirtingumo rodiklių skirtumai, dėl su alkoholio vartojimų susijusių mirties priežasčių, skirtingose išsilavinimo grupėse siekia 3,7 karto, skirtingose santuokinės padėties grupėse – 3,4 karto. Apskaičiavus mirtingumo rodiklių skirtumus pagal tautybę, nustatyta, kad didžiausias mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo lenkų tautybės vyrų grupėje. Veiksninės rizikos rodiklių analizė parodė, kad sumažinus mirtingumą dėl alkoholio vartojimo būtų galima išvengti 40,2 proc. mirčių dėl mirtingumo diferenciacijos santuokinės padėties grupėse, 11,1 proc. – tautybės grupėse, 55,7 proc. – išsilavinimo grupėse. This paper presents the results of a study on sociodemographic mortality differentials in Lithuania based on census-linked mortality data. Population data come from the individual records of the 2011 Population and Housing Census of the Republic of Lithuania. The results of the research demonstrate that education and marital status are very strong predictors of alcohol-related mortality. Among males aged 30 and older, the alcohol-related mortality risk in non-married groups is up to 3.4 times as high as in the group of married males. The alcohol-related mortality risk in lower-education groups is up to 3.7 times as high as in the group of those with higher education. The findings of the study suggest that the elimination of educational differences would allow avoiding 55.7 %, the elimination of marital status differences – 40.2 %, the elimination of ethnic group differences – 11.1 % of alcohol-related deaths.

Straipsnyje, remiantis 2011 m. ir ankstesnių gyventojų surašymų duomenimis, analizuojama Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūra – aptariamas bendras vyrų ir moterų išsilavinimo lygis ir jo kaita nuo 1959 m., analizuojamas vyrų ir moterų išsilavinimas pagal amžių, vyrų ir moterų užsienio kalbų mokėjimas pagal amžių. Straipsnyje konstatuojama, kad nors pastarąjį dešimtmetį bendras Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis kilo – didėjo dalis asmenų, turinčių aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą, mažėjo turinčių pradinį išsilavinimą dalis, – bendras išsilavinimo lygio augimas pagal lytį pasiskirstė netolygiai. Teigiami pokyčiai labiau sietini su moterų išsilavinimo struktūros kaita. Vyrų išsilavinimo struktūra teigiama linkme kito ne taip intensyviai, o kai kuriais atžvilgiais įvykę pokyčiai net vertintini neigiamai. Based on the 2011 and earlier population censuses the article analyzes educational structure of the Lithuanian population. Overall level of education among women and men (measured by highest completed level of educational attainment) and its changes since 1959, men’s and women’s education by age, men’s and women’s command of foreign languages by age are discussed. The article argues that even though the overall education level of the Lithuanian population during the last decade has increased – the proportion of persons with higher and secondary education has increased, the proportion of persons with primary education has decreased – these changes were unevenly distributed by gender. Positive changes are associated with adjustments in women’s educational structure, whereas men’s educational structure has positively shifted to a lesser degree and in some respects these changes can be qualifi ed as negative. [...] Analysis of the educational structure by gender and age reveals that differences in the overall level of higher education among women and men are determined by signifi cant discrepancies in young and middle-aged cohorts. For instance, in the age group 25–29 566 women per 1000 population aged 10 years and older have higher education compared to only 373 men with the same level of educational attainment. These gender differences by age in higher education are mirrored in the age-specifi c rates of upper secondary education – only in the youngest cohorts (aged 15–19 and 20–24) the numbers of women and men per 1000 population with upper secondary education are similar. Already in the age group 25–29 the rate for men is 1,4 times higher than the rate for women. Thus, it might be assumed that attainment of upper secondary education functions as a prerequisite for pursuit of higher education in women’s case but often signifi es the end of educational career for men.

Nepalankius bendruosius Lietuvos demografinius rodiklius dažniausiai lemia itin bloga demografinė situacija kai kuriose gyventojų grupėse. Todėl siekiant tvaresnės demografinės raidos ir adekvataus gyventojų (demografinės) politikos atsako, būtina tiksliai įvertinti demografinės diferenciacijos mastus ir tiksliai identifikuoti padidintos rizikos gyventojų grupes. Tai reikalauja naujų visos populiacijos lygmeniu patikimų duomenų ir demografinių procesų diferenciacijos bei jos įtakos gyventojų raidai vertinimo metodų kūrimo. Šio straipsnio tikslas – pristatyti Lietuvos gyventojų mirtingumo, gimstamumo ir skyrybų civilinės būklės aktų įrašų (duomenų šaltinis – Gyventojų registras) ir surašymo duomenų sujungimo metodologinius pagrindus bei Lietuvos demografinių procesų diferenciacijos tyrimų empiriniais rezultatais iliustruoti šio inovacinio metodo taikymo privalumus. Tyrimas leido gauti naujus mokslo duomenis apie Lietuvoje stebimą nepalankių demografinės raidos požymių sąryšį su specifinių demografinių problemų koncentracija kai kuriose gyventojų grupėse. Unfavorable general demographic indicators are to a large extent predetermined by a demographic situation in some population groups. Therefore, in order to achieve a more sustainable demographic development at the country level and develop an adequate response from relevant population policies, it is necessary to measure the scale of demographic differentiation and identify population groups at risk. This requires reliable population-level data and innovative methods for measuring demographic differentials. The main aim of this work is to present advantages and capabilities of methodology for development of census-linked databases based on the linkages between census and demographic records. This study provides selected empirical examples and new scientific data on socio-economic and socio-demographic differences in mortality, first divorces, and births in Lithuania. These data can be further used for improving population policies in Lithuania and performing comparative analyses with other countries.

There is a popular belief, which can be found in various literature, that there are general causes and conditions of criminality and a variety of determining factors are exampled. Since the discovery that cohesion of such a kind would have an enormous practical value, this article is dedicated to analysing the validity of the attitude in question in greater detail. Indeed, society is in favour of prevention of criminality versus elimination of the outcome of the latter. But having assessed a long time period of dynamics of criminality a question naturally emerges—is it possible to discover the general determinants of criminality? If they would be prevented, there shouldn’t be a long-lasting, steady, or even an accelerated growth tendency observed in Lithuania. Are there any factors related to either the identity of the criminal, social environment or concrete situation which could determine any criminal act? Using propositions of probability theory it has been shown that the general determinants of criminality are academic fiction. The validity of the findings was approved by triangulation of the techniques: some common determining factors referred to in scientific literature were denied on the grounds of deductive reasoning, correlations were verified by application of regression models, which revealed the stochastic relationship among part of criminality (in this case—theft and burglary) and some “general causes and conditions of criminality” that the literature refers to, but disproved the cohesion of the latter with criminality in its entirety. Given the fact that the legal provisions define prevention of criminality as a leverage measure on criminality aimed at precluding from crime committed by identifying and removing general causes and conditions of crime, also referring to extensive funds and human resources allocated for this activity as well as spread of criminality in the country, such a flawed attitude should be reconsidered both at the academic and state level. Mūsų šalies nusikalstamumo dinamikos pagrindas – ilgalaikė pastovaus ar greitėjančio augimo tendencija1. Kitaip tariant, vienerių ar kelerių metų nusikalstamumo lygio fluktuacijos nenustelbia tvaraus šio reiškinio sklaidos kryptingumo – prognozuotina, kad nusikalstamos veikos Lietuvoje plis. Atsižvelgiant į tai būtina imtis priemonių, galinčių daryti poveikį nusikalstamumo paplitimui, struktūrai, dinamikos tendencijoms, t. y. užkardyti nusikalstamas veikas. Neatskleidus faktorių, veikiančių nusikalstamumo sklaidą, neįmanoma sukurti efektyvių prevencijos priemonių. Tik ar įvairioje literatūroje pateikiamos determinantų2 klasifikacijos, ypač skiriančios bendruosius ir specifinius nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, įgalina pasiekti šį tikslą? Šiame straipsnyje bus detaliau analizuojamas tokio skirstymo pagrįstumas.

Šiuo straipsniu, taikant literatūros ir šaltinių analizės metodą, siekiama pateikti kai kurias Lietuvos spaudos statistikos įžvalgas jos šaltinių ir raidos požiūriu. Į išsamią raidos ir šaltinių analizę nepretenduojama, labiau siekiama atkreipti dėmesį į aptariamą objektą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, tikintis paskatinti šio klausimo tyrinėjimus ateityje. Tiek mokslininkai – spaudos tyrėjai, tiek specialistai, rengiantys spaudos statistiką, raginami atkreipti dėmesį į nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu aktualų spaudos statistikos klausimą ir siekti tinkamo tolesnio jos rengimo ir sklaidos. Nuoseklaus dėmesio šio objekto analizei stokojama, ypač Lietuvoje. Straipsnyje aptariama spaudos statistikos samprata, apžvelgiamos spaudos statistikos ištakos ir raidos bruožai, analizuojami spaudos statistikos principai, dokumentai, reglamentuojantys spaudos statistikos rengimą, tarptautinės spaudos statistikos nuostatos bei jų laikymosi ypatumai. Article aims at presenting some international and Lithuanian publishing statistics insights, following the development of statistical sources and publishing statistics. It does not attempt to present an exhaustive source and publishing statistics development analysis. Instead, the author sought to reveal the Lithuanian situation of publishing statistics as well as international context, following the importance of sources and development trends in publishing statistics. The concept and principles of publishing statistics are discussed, beginnings and development features are presented, publishing statistics sources are identifieed, documents regulating the preparation of publishing statistics as well as international principles and attitudes are analysed in the article. The background of publishing statistics in the Lithuanian state is presented as well as its role and sources (an ongoing annual publication “Lithuanian Publishing Statistics“ (Lietuvos spaudos statistika), prepared by Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and the relevant publications presenting publishing statistics in early periods) are presented. Special attention is drawn to international publishing statistics situation and sources. UNESCO documents "Recommendation concerning the International Standardization of Statistics relating to Book Production and Periodicals", 1964, "Revised Recommendation concerning the International Standardization of Statistics on the Production and Distribution of Books, Newspapers and Periodicals", 1985 and the international standard "ISO 9707: 2011 Information and Documentation. Statistics on the Production and Distribution of Books, Newspapers, Periodicals and Electronic Publications" as well as the respective Lithuanian standard "LST ISO 9707: 2011 Informacija ir dokumentavimas. Statistiniai duomenys apie išleistas knygas, laikraščius, periodinius ir elektroninius leidinius bei jų platinimą", adopted on the basis of this international standard, serves as methodological background and a relevant tool for preparing publishing statistics in Lithuania as well as at international level. The main international statistical sources, such as "Statistical Yearbook UNESCO" and "Index Translationum" are analysed. Special attention is given to "Index Translationum", which is an international bibliography of book translations, created in the year 1932. The main conclusions on the subject are presented in the article. The analysis in question should serve as an impetus for book scientists, publishing and other specialists to focus on publishing statistics as an important field of interest. Some of the aspects of the subject were presented by the author during the international scientific conference "Book and other Media Science: Research, Scientists, Communication" (October 22-23, 2009, Vilnius University).

Straipsnyje analizuojami imigracijos į Lietuvą sovietmečiu vaizdinių susiformavimo priežastys ir pagrįstumas. Atskleidžiama, kodėl svarbu neapsiriboti iki šiol atliktų tyrimų rezultatais, bet pabrėžti skirtumą tarp vaizdinių, kurie susiformavo dėl Sovietų Sąjungos nacionalinės politikos principų ir kitų istorinių veiksnių ir kurie lėmė Lietuvos visuomenės etninės struktūros kaitą po Antrojo pasaulinio karo, nors buvo sąmoningai sovietinių valdžios institucijų nutylimi ir pamerkiami užmarščiai. Apsiribojama vaizdinių, kuriems susiformuoti padėjo Sovietų Sąjungos visuotinių gyventojų surašymų duomenų ir pokario lietuvių visuomenės trauminės atminties sklaida, analize. Konstatuojama, kad sovietmečio imigrantai sudarė lojalią režimui, tačiau nevienalytę socialiniais ir kultūriniais požymiais gyventojų grupę. Rusai sudarė ne tik didžiausią jų dalį, bet kartu buvo istorinė Lietuvos etninė grupė, kurios nariai pasižymėjo tapatumo ir istorinės atminties skirtumais. Šie skirtumai nebuvo toleruojami sovietmečiu, o tai smarkiai lėmė rusų vaizdinį visuomenėje. Daroma išvada, kad vertinant sovietmečio imigraciją svarbu įvertinti šio proceso pasekmes šiuolaikinei Lietuvos visuomenei ir jos socialinei struktūrai. Šio laikotarpio imigrantai ir jų palikuonys – žmonės, prisidedantys prie Lietuvos socialinės raidos. Jų veikla apima sritis nuo aukščiausių valstybės institucijų ir profesionalaus meno iki pramogų verslo bei talentų šou. Article analyses what were the main causes that had influenced image of immigration process to Lithuania during all the Soviet period. It is appointed that an important difference should be done between images which were constructed by the national politics of the Soviet Union from 1920s to 1980s on the one hand and reasons that caused a numerous changes in ethnic structure of Lithuania after the Second World War, but were unknown for population masses because of the Soviet authorities intention to create a new society on the other hand. Images that were inspired by the data of population censuses as well as traumatic memory of Lithuania society are the main object of analysis. It is also concluded in the article that Russians who made up the biggest part of immigrants did not constituted at the same time homogeneous group of inhabitants by social and cultural markers. On the contrary, they represented historical ethnic group in Lithuania consisting of members of different historical memory and traditions. All these differences were not tolerated by the Soviet regime from 1940s. That is why there is reason to talk about sovietisation not only of Lithuanian society, but population of so called Old Russians too. Otherwise immigrants of the Soviet period could be seen as homogenous group by social markers too. It is also important that they and their descendents are members of modern Lithuania society. They are involved in different spheres of employment starting from activity in governmental institutions and professional art and ending show business and etc.

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingų grupių respondentų požiūrius į vertimo ir interpretacijos kompetencijas. Pastebėta, kad literatūroje yra vertimo kompetencijų tyrimų stygius. Šios problemos nagrinėjimo empirinių mokslinių tyrinėjimų srityje sudaro šio darbo naujumą. Straipsnyje nagrinėjamos vertimo ir interpretacijos kompetencijos, kurias besimokantys universitete studentai turi įvaldyti ir kurių jiems reikės dirbant vertėjais Europos Sąjungos institucijose. Mokslinis tyrimas remiasi anketų duomenimis. Anketos buvo sudarytos pagal ES dokumentą „European Master's in Translation“. Nors ES dokumente yra daug vertimo bei interpretacijos kompetencijų, į autorių anketą buvo įtrauktos būtiniausios kompetencijos, be kurių vertėjo darbas negali būti sėkmingas. Nepriklausomų klausėjų buvo surinktos 2 imtys, kurios buvo analizuojamos ir lyginamos. Kiekviena imtis buvo sudaryta iš 4 respondentų grupių: darbdaviai, universiteto dėstytojai, studentai ir alumnai. Anketų rezultatai buvo apdoroti naudojant statistikos programine įrangą SPSS (Software Package for Social Sciences). Nustatyta, kad respondentų atsakymai abiejose imtyse gerai tarpusavyje koreliuoja. Gauti Pcarsono koreliacijos koeficientai tarp 0,663 ir 0,913 esant reikšmingumo lygiams 0,01 ir 0,05. Tai atitinka tikimybes 99% ir 95%, atitinkamai. Dviejų imčių respondentų nuomonių palyginimas rodo, kad abipusis atitikimas yra tik vienos respondentų poros iš keturių This paper examines competences in translation and interpreting that students have to acquire in University studies and need for translators or interpreter's jobs in the European Union (EU) institutions. The research is based on the analysis of responses obtained independently by two questioners. The survey was designed in accordance with the European Master's in Translation document. It was created to define the basic competences essential for translators working in various translation agencies. Two samples of responses, each of which contained opinions of 4 groups of respondents, were analyzed. The respondents in each sample were employers, lecturers, students and alumni. The data reveal respondents' attitudes to acquisition of competences in translation and interpreting at tertiary level. It has been found that responses are well correlated within each sample: the Pearson's coefficients vary between .663 and .913 at the levels of significance either 0.01 or 0.05, which corresponds to the probabilities 99% or 95%, respectively. It means that the respondents of all four groups agree that they have acquired the translation and interpreting skills necessary in their jobs. The comparison of the two sets of responses between different samples reveals that the only data for employers are comparable and might be extended beyond the studied sample, while the data for other groups of respondents are not mutually consistent. It means that employers are satisfied with translation and interpreting skills that their employees have acquired at Vilnius University. As there is no agreement between other groups of respondents on the issues of acquisition of translation and interpreting skills, this part of research needs further exploration

[...] Tyrimo tikslas - sukonstruoti mėnesinio periodiškumo CI kiekvienai EU saliais atskirai. Tyrimo uždaviniai: palyginti sukonstruoto CI dinamiką su BVP tendencijomis 2000-2011 m. ir įvertinti, kaip tiksliai CI atspindi atskiros šalies ekonomikos vystymąsi krizės ir augimo / stabiliais laikotarpiais. (Sukonstruotas rodiklis pavadintas ekonomikos vystymosi indeksu.) Tyrimo naujumas. Sukonstruotas CI skiriasi nuo žinomų (tarptautinių) ekonomikos indeksų, nes yra mėnesinio periodiškumo, kai dauguma indeksų yra metinio periodiškumo. Tokio tipo indeksai gali būti naudojami tiriant šalies ūkio tendencijas nestabilios ekonomikos sąlygomis, kai keičiasi daugumos laiko eilučių struktūra ir dinamika laiko atžvilgiu. Šiame straipsnyje buvo pasirinktos ES šalys, kurios įstojo į ES 2004 m. gegužės 1 d. Pirminei duomenų analizei buvo pasirinkti Eurostat (Eurostat, 2012) šešių ekonominės srities trumpalaikės statistikos duomenys 2000-2011 m. Pasirinkti rodikliai yra mėnesinio ir ketvirtinio periodiškumo; pastebimai koreliuojantys su BVP (pagrindiniu rodikliu, nusakančiu šalies ekonomikos vystymąsi): ekonominių vertinimų rodiklis, prekybos pasitikėjimo indeksas, importas, eksportas, statybos produkcijos indeksas, pramonės produkcijos indeksas, darbo sąnaudų indeksas, palūkanų norma, vartotojų kainų indeksas. Ketvirtiniai periodiškumo duomenys, neturintys mėnesių atitikmens, buvo disagreguoti į mėnesinį periodiškumą (Boot, Feibes, Lisman, 1967). Trūkstamoms reikšmėms įrašyti buvo naudoti regresiniai modeliai. Rodikliai buvo sezoniškai išlyginti. Analizei buvo pasirinkti rodiklių pokyčiai, lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Analizuojant duomenis, ekonominės krizės periodu laikomi 2008-2009 m., kai daugelis ES šalių pajuto staigų ekonomikos smukimą. Atskirų šalių CI buvo sudaryti naudojant 7-9 statistinius rodiklius. (Pastebima, kad ne visos šalys teikia Eurostat straipsnyje pasirinktus rodiklius. Statybos produkcijos atveju pavyko rasti nacionalinį rodiklio atitikmenį.) Mėnesinio periodiškumo CI buvo gauti naudojant tiesinės agregacijos metodą. Atskirų šalių atveju buvo pasirinkti lygūs rodiklių, įeinančių į CI, svoriai. Analizei buvo naudojamas suglogintas CI (CI trendas). Siekiant palyginti su BVP, buvo naudojama CI trendo transformacija: ketvirčio reikšmė prilyginta atitinkamų trijų mėnesių reikšmių vidurkiui. Norint nustatyti atskirų šalių BVP ir CI ryšį, buvo analizuojamos įvairios statistikos: koreliacijos koeficientas, vidutinė absoliutinė paklaida, teigiamai įvertintų reikšmių procentas, BVP ir CI reikšmių skirtumas analizuojamu laikotarpiu. Buvo nustatyta, kad atskirų šalių atveju koreliacijos koeficiento reikšmės tarp BPV ir CI svyravo nuo 0,37 (Maltos atveju) iki 0,83 (Slovėnija); teigiamai įvertintų reikšmių procentas svyravo nuo 66,0 proc. (Malta) iki 93,6 proc. (Lietuva). Straipsnio rezultatai parodė, kad atskirų ES šalių atveju ribotas skaičius ekonominių rodiklių gana gerai atspindi BVP tendencijas ir šalies ekonomikos situaciją (pvz., Čekija, Vengrija, Slovėnija). Sukonstruoti CI yra mėnesinio periodiškumo, todėl gali atskleisti esamą ekonomikos situaciją šalyje dažnesnių periodiškumu nei BVP. Tokio tipo indeksai taip pat gali būti naudojami kaip papildoma priemonė BVP išankstiniams įverčiams skaičiuoti arba naudojami prognozuojant ekonomikos tendencijas trumpuoju laikotarpiu. Analizė parodė, kad kai kurių šalių atveju sukonstruoti CI tik iš dalies (atskirais laikotarpiais) atspindi BVP tendencijas (pvz., Kipras) arba CI ir BVP tendencijos nesutampa (Lenkija). Šiais atvejais reikalinga tolesnė ir išsamesnė CI analizė, atsižvelgiant į šalies ūkio specifiką. In this research a hypothesis about the economical measure, which could be an additional tool for the analysis and assessment of the European Union (EU) countries' economy tendencies is verified. This measure (for each country separately) was constructed as a composite indicator (CI) that involves indicators from economic fields. The dynamics of the CI was compared to Gross Domestic Product (GDP) tendencies during the analysis period. The CI of each EU country was constructed with monthly periodicity therefore this indicator may reflect the economic situation of economy more frequently than GDP.

Bankroto institutui tenka ypatingas vaidmuo šalies rinkos ekonomikoje. Atgavus nepriklausomybę, kaip ir Lietuvoje, taip Kirgizijos Respublikoje, buvo būtina struktūrizuoti visą šalies ekonominę sistemą ir ją orientuoti į rinkos santykius. Šiandien jai būdingi tokie reiškiniai kaip pramonės gamybos apimčių mažėjimas, ekonominė krizė, investicijų trūkumas ir piniginių-kreditinių santykių sugriežtėjimas. Tokiomis sąlygomis neišvengiamas nemokių įmonių atsiradimas (bankrotai). Tai lėmė bankroto instituto atsiradimą ir plėtrą. Lietuva šioje srityje turi didesnę patirtį, kurią sėkmingai gali perimti Kirgizija. Straipsnyje pateikiama Lietuvos ir Kirgizijos bankroto institutų darbo analizė, ugdant respublikų statistinius duomenis. Be to, nurodomi tie Lietuvos bankroto instituto privalumai, kuriuos gali perimti Kirgizija. Tai pagrindinis straipsnio tikslas. Remiantis Lietuvos ir Kirgizijos Respublikų bankroto institutų veiklos įstatymų leidimo bankroto klausimais bei valstybinių institucijų darbo su bankrutuojančiomis įmonėmis analize, buvo padarytos atitinkamos išvados ir pateiktos rekomendacijos. Lietuvoje taikomos tokios bankroto procedūros: likvidavimas, restruktūrizacija ir susitarimai su kreditoriais. Taikomos visos procedūros, kurios numatytos Bankroto įstatyme, t. y. Lietuvos bankroto institutas visų pirma stengiasi atstatyti bankrutuojančių įmonių veiklą, o ne jas likviduoti. Ypatingas dėmesys skiriamas restruktūrizacijai. 2001 m. buvo priimtas įmonių restruktūrizacijos įstatymas. Jis irgi leidžia bankrutuojančioms įmonėms pirmiausia atstatyti savo veiklą. Kirgizijos Respublikoje gali buti taikomos tokios bankroto procedūros: likvidavimas, restruktūrizavimas, sanavimas, reabilitacija ir taikos susitarimas. Praktiškai taikomos tik specialaus administravimo procedūros - likvidavimas ir restruktūrizavimas. Pastarasis būdas taikomas tik valstybinėms įmonėms, o privačios tik likviduojamos. 1993-2010 m. Lietuvos Respublikoje bankroto procedūros buvo pradėtos 10 308 įmonėms. Jos buvo baigtos 6 658 įmonėse (64,6 proc. nuo bendro minėtų įmonių skaičiaus). Iš jų 6 481 įmonė buvo likviduota, 3 įmonės reorganizuotos, 17 įmonių sanuotos. Likusiose 157 įmonėse bankroto procesas buvo nutrauktas arba buvo pasiektas sutarimas su kreditoriais. Kirgizijos Respublikoje tokia statistika, deja, labai ribota. 2012 m. bankroto procedūros vykdomos 289 įmonėse, o 1 209 įmonėse - jau baigtos; 7 įmonės reorganizuojamos, 2 įmonėse šis procesas jau baigtas. Siekiant pagerinti Kirgizijos bankroto instituto darbą, pirmiausia reikia tobulinti su įmonių bankrotu susijusius įstatymus. Būtina plačiau taikyti sanavimo, reabilitavimo ir taikos susitarimo procedūras. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnis numato skolininko, kreditoriaus ir trečių šalių interesų apsaugą tose įmonėse, kurioms pradėtos bankroto procedūros. Tačiau panašiame Kirgizijos Respublikos įstatyme to nėra. Norint pagerinti Kirgizijos bankroto instituto darbą taip pat būtina tobulinti normatyvinę-teisinę bazę ar užsienio šalių žinybas, kuruojančias bankroto klausimus, atlikti jų darbo patirties analizę. Tai leistų panaudoti jų teigiamą patirtį tobulinant Kirgizijos bankroto instituto darbą. Lietuvos ir Kirgizijos bankroto institutų darbui pagerinti tikslinga suformuoti įmonių bankroto prevencijos sistemą. Ji turėtų tapti viena svarbiausių bankroto instituto funkcijų. Tokios sistemos įdiegimas ir taikymas gerokai sumažintų įmonių bankroto pavojų ir gerintų visos šalies ekonominę padėtį. After becoming independent it was necessary to restructure the complete economic system of the country and reorient it to the market relations both in Lithuania and Kyrgyz Republic. At this stage such phenomena as setbacks in industry, economic crisis and absence of investments and stiffening of money-and-credit relations are inherent to the economy. Under the circumstances, enterprises in default (bankrupt) are inevitable. Due to it it becomes necessary to establish and develop bankruptcy institutions. In its turn banki-uptcy institutions provide not only for writing of legislative acts but also for involving of relevant government authorities working with banki-upt enterprises. As for the matter of controlling bankrupt enterprises, Lithuania succeeded more than Kyrgyz Republic, what is proved by the statistic data. Therefore Kyrgyzstan may adopt the experience of Lithuania and improve operation of bankruptcy institutions.

Straipsnio tikslas – lyginant svarbiausius statistinius rodiklius rasti Baltijos šalių turizmo rinkos bendrumus ir ypatumus. Tuo tikslu buvo daroma literatūros šaltinių apžvalga bei analizė, taikoma indukcija bei dedukcija, o taip pat tokie statistiniai metodai, kaip grupavimas, agregavimas bei lyginimas. Tyrimas rodo, kad Estijos kelionių bei turizmo industrijos dalis tiek bendrajame vidaus produkte, tiek ir darbuotojų skaičiumi yra didžiausia ir viršija Europos sąjungos atitinkamų rodiklių vidurkius. Estija tarp Baltijos šalių užima lyderio pozicijas tiek su nakvyne atvykstančių užsienio lankytojų skaičiumi, tiek jų lankytojų šalyje praleistų naktų skaičiumi. Lietuvoje nakvynės paslaugas turistams teikiančių įmonių išsidėstymas šalyje išvystytas tolygiausiai, priešingai Estijai ir Latvijai, kuriose stebima per didelė turistų koncentracija sostinėse. Rygos oro uostas yra stambiausias Baltijos šalių regione, ir jame yra didžiausi pervežtų keleivių, orlaivių skrydžių ir tiesiogiai pasiekiamų pasaulio vietų skaičiai. Estijai pavyko ne tik sėkmingai išnaudoti savo pajūrio geografinę padėtį, efektyviai vystant keltų tinklą, bet ir pasiekti, kad Talinas taptų vienu iš Baltijos jūros kruizinių laivų sustojimo punktų, siūlomu stambiausioms kruizinių laivų kompanijoms. The target of the paper is to find the similarities and particularities of the travel and tourism market in each Baltic country by comparing the main statistical indicators. For this purpose, bibliography review/analysis, induction and deduction, as well as statistical analysis methods such as grouping, processing and comparison methods are used. The research shows that Estonia features the highest travel and tourism industry’s share both in the total GDP of the country and employment, exceeding the average figures of the EU countries. Estonia is a leader among the Baltic countries both in terms of the number of foreign visitors with an overnight stay and the total number of nights spent in tourist accommodation. Lithuania has developed the most even distribution of tourist accommodation within the country – in contradistinction to Estonia and Latvia that face too high concentration of tourists in capital cities. Riga airport is the leading airport in the Baltic region showing the highest results for direct and transit passengers volume, aircraft movements and the number of direct destinations offered. Estonia not only is very successful in using its seafront location and developing an effective ferry route network but also has positioned Tallinn as one of the Baltic Sea cruise destinations that is offered by the largest cruise companies.

Remiantis archyvine medžiaga, statistikos leidiniais ir istoriografija straipsnyje analizuojama pirmojo sovietmečio Lietuvos gyventojų surašymo organizavimas (1959 m.), jo įgyvendinimo aplinkybės ir rezultatai Rytų bei Pietryčių Lietuvoje. Pasirengimas gyventojų surašymui pradėtas dar 1957 m., kai buvo priimti tam tikri nutarimai aukščiausioje SSRS vadovybėje. Pasirengimą surašymui, kurį koordinavo Centrinė statistikos valdyba Maskvoje, galima suskirstyti į etapus: organizacinių struktūrų kūrimas; būtinos dokumentacijos parengimas; kadrų vietose paieška ir jų apmokymas. Dėl Rytų bei Pietryčių Lietuvos geografinių savitumų gyventojų tautinė sudėtis ir jų surašymas pasižymėjo tam tikrais ypatumais. Tačiau gyventojų surašymo organizavimas turėjo vykti sklandžiai. Gauta informacija atskleidė, kad Rytų ir Pietryčių Lietuva skyrėsi nuo kitų šalies regionų etniniais ir socialiniais aspektais. Straipsnio pabaigoje pateikiamos kelios išvados. 1959 m. gyventojų surašymas buvo pirmasis sovietinis surašymas Lietuvoje. Jis vyko politinės liberalizacijos metais, kuri turėjo neabejotinos reikšmės rezultatams. SSSR vadovybė buvo suinteresuota objektyvia demografine statistika. Surašymo metu gyventojai patys teikė informaciją apie save, iš jų nebuvo reikalaujama raštiškų įrodymų (dokumentų). Todėl jie galėjo laisvai nurodyti teisingus duomenis, kuriuos galbūt iki tol dėl įvairių priežasčių turėjo slėpti. Palyginus oficialiai paskelbtus duomenis su pirmine surašymo medžiaga, pastebėtini nedideli neatitikimai, tačiau jie galutiniams rezultatams esminės įtakos neturėjo. Gyventojų surašymo rezultatai vertintini kaip objektyvūs. Surašymo rezultatai patvirtino Rytų ir Pietryčių Lietuvos etninį, socialinį, kultūrinį išskirtinumą, kurį nulėmė istorinės ir politinės priežastys. Regionas buvo daugiatautis, jame ženklų gyventojų skaičių sudarė lenkai. Kai kuriuose rajonuose (pvz., Naujosios Vilnios ar Šalčininkų) jie sudarė absoliučią rajono gyventojų daugumą. Galima teigti, kad kai kurie rodikliai (pvz., išsilavinimo lygis) Rytų ir Pietryčių Lietuvoje buvo prastesni, negu rodė gyventojų surašymas, nes apibendrintuose jo rezultatuose nebuvo fiksuojamas vyresnių nei 50 m. amžiaus žmonių išsilavinimo lygis. Būtent tarp jų buvo nemažai beraščių ir mažaraščių. Surašymas parodė, kad lenkų išsilavinimo lygis buvo žemesnis negu kitų etninių grupių. Tarp jaunų lenkų pasitaikė beraščių asmenų, ko tarp kitų etninių grupių praktiškai nebuvo. Tokia padėtis daugiausia susidarė dėl pokario migracinių procesų ir ekonominių socialinių veiksnių. Surašymo medžiaga patvirtino, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvoje rusifikacijos procesas buvo labiau pažengęs didesniuose miesteliuose ir miestuose, kuriuose telkėsi dauguma valstybinių įstaigų. Kaip rusifikaciją stiprinusį veiksnį galima išskirti mišrių šeimų gausą regione. The article, which is based on the materials from Lithuanian archives, statistical publications and historiographical studies, analyses the organization of the first Soviet population census in Lithuania (1959), the circumstances of its realisation and its outcome in East and Southeast Lithuania. Preparation for the census started in 1957 following the adoption of a corresponding decision by the highest authorities of the USSR. Arrangements for the population census, which were coordinated by the Central Bureau of Statistics in Moscow, can be divided into the following stages: development of organizational structures; preparation of necessary documentation; recruitment and training of local staff. Due to the geographic peculiarities of East and Southeast Lithuania ethnic composition of the region, etc. population census in the area manifested specific features. Still they did not impede with the smooth organization of the census. The collected information revealed that East and Southeast Lithuania was different from other regions of the country in ethnic and social respects. The following conclusions are presented at the end of the article: The population census of 1959 was the first Soviet census in Lithuania. It was organized in the period of political liberalization which reflected on the results. The authorities of the USSR were interested in impartial demographic statistics. In the course of the population census people would present requested information themselves and were not asked for written evidence (documents). Thus they had the opportunity to provide correct data which they might have had reasons to conceal before. Comparison of official data with the primary material of the census revealed minor discrepancies; however, they had little impact of the final results. The information received in the course of the census was considered objective. The results of the census confirmed ethnic and socio-cultural peculiarity of East and Southeast Lithuania which was predetermined by historic-political reasons. Multinationalism was characteristic of the region as the majority of its population was of Polish descent. In certain districts (e.g. Naujoji Vilnia or Šalčininkai) the Poles constituted the overall majority of the population. It can be stated that certain indicators in East and Southeast Lithuania in fact were inferior to those suggested by the census as its broad-brush results did not reflect the standard of education of people aged 50 and above. There were quite a few illiterate and uneducated people among them. The census revealed that the standard of education of the Poles was lower compared to other ethnic minorities. There were cases of illiteracy among young people of Polish descent which was unrepresentative of other ethnic groups. This situation was predetermined by post-war migratory processes and economic-social factors. The census revealed that the process of russification in East and Southeast Lithuania was more advanced in urban areas as the majority of state institutions were in operation there. The abundance of mixed families in the region can be considered a factor that intensified the process of russification.

Straipsnių cikle supažindinama su kiekybinių kalbos tyrimų specifika, įvairove ir jų interpretavimu. XX a. pabaigoje atsirado nemažai tekstometrinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti kalbos elementų vartojimo dėsningumus įvairiuose tekstuose. Tokie tyrimai turi būti atliekami su didelėmis duomenų sankaupomis, todėl jiems kelią atvėrė modernių techninių priemonių duomenų apdorojimui, elektroninių tekstų sankaupų (tekstynų) radimasis. Pirmajame straipsnyje aptariama žodžių foneminės ir morfeminės struktūros analizė. Pasinaudojant statistiniais metodais galima nustatyti, kiek fonemų (garsų) sudaro rišlios kalbos žodžius, kokios struktūros žodžiai vyrauja. Lietuvių kalbos žodžių struktūrą galima analizuoti ir pagal morfemas. Teoriškai viename žodyje gali būti trys priešdėliai, sangrąžos afiksas, dvi šaknys, tarp jų dar jungiamasis balsis, trys priesagos ir galūnė, tačiau beveik 312 tūkst. žodžių analizė parodė, kad lietuvių kalbai būdingiausias žodžių modelis šaknis + galūnė. Remiantis šio tyrimo medžiaga sudaryti elektroniniai morfemų žodynai. Antrame straipsnyje aptariami realios kalbos gramatinės struktūros tyrimai, kiekybinių ir kokybinių morfologijos tyrimų sąsajos, dėmesys skiriamas statistinių kirčiuočių duomenų analizei. Trečiajame straipsnyje aptariami žodžių dažnumo tyrimai, statistinė žodžio formų analizė. Straipsniuose taip pat pristatomos kiekvienam prieinamos žodžių, tekstų analizės programos internete. Atkreipiamas dėmesys, kad netinkamai naudojant statistinius metodus, galima prieiti nepagrįstų išvadų ir rezultatų, nepastebėti prasminių kalbos ypatybių. The series of articles presents the specifics of quantitative studies of a language, their diversity and interpretation. At the end of the twentieth century, there appeared a textometry studies aimed at figuring out the regularities of the use of language elements in various texts. Such studies should be carried out with large data compilations, so the way was opened for the by modern technical means for data processing and emergence of electronic text collections (corpora). The first article discusses the analysis of the phonemic and morphemic structure of words. With the use of statistical methods, it is possible to determine the number of phonemes (sounds) forming words of a coherent language and the prevailing structure of words. The structure of words of the Lithuanian language can also be analysed in accordance with morphemes. In theory, a single word may contain three prefixes, reflexive affix, two roots, a connecting vowel between them, the three suffixes and endings; however, the analysis of nearly 312 000 words showed that the word pattern “roots + ending” is most characteristic to the Lithuanian language. Electronic morpheme dictionaries were compiled on the basis of the materials of this study. The second article discusses studies of the real language grammatical structure, relations of quantitative and qualitative morphological studies and pays attention to the statistical stress data analysis. The third article discusses the word frequency studies and statistical analysis of word forms. The articles also present publicly open word and text analysis programmes on the Internet. It is noted that the improper use of statistical methods may result in obtaining arbitrary findings and results and to overlook notional features of the language.

This article presents an analysis of the generalized dichotomous test methodologies. More as compared to the previous amount of available statistical information is used in this case. In addition, the authors seek to develop an algorithm which automatically calculates and clusters statistical data. As an example the authors take the neighbourhoods in the city of Vilnius . New algorithms will accurately cluster the Vilnius neighbourhoods by normalized price. Tikslas. Autoriai siekia sukurti algoritmą, kuriuo automatiškai atliekami skaičiavimai ir klasterizuojami Vilniaus miesto mikrorajonai pagal normuotą kainą atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją. Metodologija. Klasterizavimo metodas pasitelkiant pačių sukurtą algoritmą. Rezultatai. Autoriai pristato sukurtą algoritmą, kuriuo automatiškai parenkami informatyviausi dichotominiai diagnostiniai operatoriai. Šie operatoriai yra optimalūs, kadangi jų pagrindu atlikta mikrorajonų klasterizacija yra artimiausia mikrorajonų klasterizacijai pagal normuotą kainą. Praktinė reikšmė. Kuriamas determinuotas vertės rangavimo modelis. Originalumas. Modeliavimo metodika nėra originali, tačiau ji taikoma tokioje srityje, kurioje išplėtoti statistiniai, o ne determinuoti matematiniai modeliai. Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas.

Šiame darbe taikant edukometrinius metodus analizuojama, kokią įtaką mokyklinės matematikos mokymosi patirtis bei rezultatai turi studentų studijų sėkmei antrajame kurse universitete. Taip pat analizuojama dėstytojų, vertinančių studentų žinias, subjektyvumo įtaka galutiniam studentų žinių vertinimo rezultatui. Tiriami MRU viešojo administravimo specialybės antrojo kurso studentai. Taip pat, remiantis empiriniais duomenimis, nagrinėjama, kokią įtaką matematikos supratimui turi jų polinkis į matematikos disciplinas. Skaičiavimais patvirtinama, kad laikiusių valstybinius matematikos egzaminus studentų taikomosios matematikos egzamino rezultatai yra geresni. Šie rezultatai taip pat patvirtinami nustatant studentų populiacijos klasterius, kuriuose jie sugrupuojami pagal mokyklos baigiamojo valstybinio egzamino ir taikomosios matematikos įvertinimus ir kiekybinių metodų studijų universitete rezultatus. The knowledge of basic mathematics of 178 students of second year of public administration at Mykolas Romeris University was tested. The analysis of students’ motivation and their knowledge of basic mathematics given in school (exams) and survey of the impact of teacher’s subjectivity to the final evaluation of knowledge is provided. Empirical analysis of data shows that students’ motivation has a direct impact to their knowledge and that provided students’ knowledge testing eliminates the subjectivity from the knowledge evaluation.

Artėjant 2011 m. visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui straipsnyje apibūdinamos Lietuvos Respublikos socialinės teritorinės struktūros pažinimo ypatybės, analizuojamos jo gilinimo galimybės. Pateikiamos pagrindinės surašymų charakteristikos JT Europos ekonomikos komisijai priklausančiose šalyse. Aprašomos aplinkybės, lėmusios mūsų šalies socialinės teritorinės struktūros pažinimo raidą. Nustatytos pagrindinės kliūtys siekiant pokyčių ir siūlomi sprendimai. Pateikiama pokomunistinę transformaciją vykdančioms šalims aktuali surašymų klasifikacija, lyginama skirtingų valstybių praktika. Tiriant Lietuvos socialinę teritorinę struktūrą mokslininkams siūloma koordinuoti veiksmus tarpusavyje, bendradarbiauti su Statistikos departamentu, rūpintis, kad išsamūs 2011 m. surašymo duomenys taptų lengviau prieinami, užtikrinti maksimalų 2001 ir 2011 m. surašymų mažų teritorijų duomenų palyginimą, studentų mokyme naudoti geografines informacines sistemas, stebėti ir vertinti informacijos poveikį politiniams procesams ir demokratijos raidai. The purpose of this work was to propose some improvements in the way the Population and Housing Census data are used in Lithuania. The article tackles the problem of insufficient knowledge of Lithuania’s socio-spatial structure and offers conceptual and practical solutions. The article presents and evaluates the essential features of Population and Housing Censuses in the UNECE countries. It describes the conditions that led to the current state of knowledge concerning the national socio-spatial structure. The article identifies the main obstacles to changes and offers feasible ways to overcome them. Finally, the sub-type level Census classification for the post-communist countries is presented and the main aspects of international practices are compared. The article invites researchers interested in the exploration of the national sociospatial structure to coordinate their actions (1), to collaborate more actively with the Statistics Lithuania (2), to take measures in order to guarantee the comparability of 2001 and 2011 decennial Censuses small-area data (3), to introduce high spatial resolution social statistics methods into academic curricula of the universities (4), to monitor the impact of the new data on the politics and the development of democracy (5).

Recenzuojama Kalifornijos Berkeley universiteto profesoriaus Dawido Fricko studija apie XVII amžiaus vilniečius, išleista Varšuvoje 2008 m. Knygos autorius yra gerai žinomas bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės XVI – XVII a. istorijos, literatūros ir kultūros tyrinėtojas. Recenzijoje nuosekliai aptariami šio naujausio jo tyrimo šaltiniai, daugiakalbė istoriografija (taip pat ir lietuvių), knygoje publikuoti XVII a. Vilniaus istorijos šaltiniai, iliustracijos. Pagrindinis studijos autoriaus tikslas buvo ištirti santykius tarp įvairių tikėjimų ir kultūrų vilniečių XVII a. Daugiausiai dėmesio recenzijoje skiriama 1636 m. šaltinio – Vilniaus namų ir jų savininkų surašymo – analizei. Atskleidžiama skirtinga istorikų D. Fricko ir Mindaugo Paknio (paskelbusio minėtą dokumentą) šio šaltinio duomenų interpretacija (žr.: M. Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 т.: namai, gyventojai, svečiai, Vilnius, 2006). Recenzijoje akcentuojamas ypač svarbus knygos autoriaus pastebėjimas, jog minėtame sąraše faktiškai neminima namų savininkų ir gyventojų tikyba: tai, „kad tikyba visiškai nedomino namų skirstytojo, kai ką mums sako apie viešojo diskurso pobūdį XVII amžiaus Vilniuje“. Recenzijos autorius labai teigiamai vertina D. Fricko studiją, nurodo jo paskelbtų šaltinių svarbą ir siūlo išversti knygą į lietuvių kalbą. The review discusses the study by Dawid Frick, Professor at California Berkeley University, about Vilnius dwellers in the 17th c., published in Warsaw in 2008. The book author is a well-known researcher of the 16th–17th c. history, literature and culture of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The review consistently discusses the sources of his latest research as well as multilingual historiography (including Lithuanian), the historical sources and illustrations of the 17th c. Vilnius published in the book. The main aim of the author of the study was to investigate the relations between Vilnius dwellers of different confessions and cultures in the 17th c. The review mainly focuses on the analysis of the 1636 source – the census of Vilnius houses and their owners. The book reveals different interpretations of the data of this source by historians Dawid Frick and Mindaugas Paknys (who published the mentioned document) (see Paknys “Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai” [Vilnius City and Dwellers in 1636: Buildings, Inhabitants, Guests], Vilnius, 2006). The review highlights a particularly important observation of the book author that the inventory factually does not mention the confession of house owners and city dwellers: the fact “that confession was totally irrelevant to the distributor of houses says something about the nature of public discourse in Vilnius in the 17th c.”. The reviewer very positively evaluates Frick’s study, mentions the importance of his published sources and offers to translate the book into Lithuanian.

Svarbi vieta gausiame informacijos apie ekonominę-socialinę raidą sraute, įvairiomis formomis ir būdais pateikiamame Statistikos departamento duomenų bazėje, tenka šalyje atsitiktinių imčių metodu vykdomiems namų ūkių biudžetų tyrimams (NŪBT), kurie yra svarbus duomenų apie namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir vartojimą, skurdą ir jo paplitimą šaltinis. Straipsnio tyrimo objektas - namų ūkių pagal gyvenamąją vietą vartojimo išlaidų lygis ir struktūra kraštinėse - neturtingųjų ir turtingųjų - decilinėse grupėse 2005-2008 m. Tyrimo tikslas - atspindėti socialinį visuomenės susiskaidymą ir jo pokyčius visoje šalyje, mieste ir kaime, tam panaudojant ne tik tradicinius, bet ir netradicinius vartojimo išlaidų lygio diferenciacijos ir koncentracijos, dinamikos bei struktūrinių skirtumų vertinimo rodiklius. Remiantis Statistikos departamento 2005-2008 m. namų ūkių biudžetų tyrimų duomenimis, naudojant tradicinius ir autorių siūlomus rodiklius bei metodus straipsnyje atlikta lyginamoji vartojimo išlaidų statistinė analizė pagal gyvenamąją vietą ir kraštinius decilius. Vartojimo išlaidų struktūriniai skirtumai visoje šalyje tarp dešimtadalio turtingųjų ir neturtingųjų namų ūkių tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai didesni nei vidutiniškai tarp miesto ir kaimo. Atlikta analizė patvirtino prielaidą, kad ekonominės krizės pradžia 2008 m. neigiamai paveikė namų ūkių vartojimo išlaidų lygį ir struktūrą ir kad šis poveikis labiau palietė miesto negu kaimo namų ūkius. Skaičiavimų rezultatai gali pasitarnauti analizuojant skurdo bei socialinės nelygybės mažinimo politikos veiksmingumą. The article presents an in-depth analysis of household consumption expenditure in Lithuania in 2005-2008 through the use of not only traditional indicators and methods but also those proposed by the authors of the article. The results of the calcula­tions might be useful in the analysis of the efficiency of the poverty and social inequality reduction policy. The purpose of the article is to reflect the socioeconomic stratification of society and its changes across the country, in urban and rural areas. In the survey, different - identification, secondary grouping, summary indicators, and index - methods were used. Traditional and elementary statistical indicators - an arithmetic mean, a mode, and a median - were used for the assessment of the asymmetry of the distribution of expenditure. In summarising structural differences in consumption expenditure, it is proposed to use the Gateva integral coefficient of structural differences; movement in this coefficient helps to reveal shifts in consumption patterns in household groups. The analysis carried out confirmed the assumption that the outbreak of the economic crisis in 2008 had a negative impact on the level and structure of household consumption expenditure, which was stronger in case of urban than rural households.

Concretization one or the other branches of theoretical science, the compliance categories and definitions they with specific social and economic phenomena are problems of economic statistics, agricultural statistics, social statistics and others science. This science is a science in so far as they are specific, have specific, distinctive methods to help shape the "statistics in the numbers". Knowledge of procedures these "statistical numbers" and governing this numeric information is the component the good professional competency. The economic statistics is the economical statistical calculation. The economic statistics have special methods. They are the statistical identical, the statistical classification, the statistical balance and the other economical calculation, the factorial index analysis, the calculation by econometrics methods. To detect macroeconomic occurrence, to description and to research this occurrence is originate the special procedure, one direction special methods of economic statistics, one direction of the statistical balance and the other economical calculation – the national account. Special methods it distinguishes economical statistics from the other science. Special methods of economic statistics are important to identical process of Economics State. The most important of special methods is statistical identical. This method is basis all economical – statistical calculations.

Straipsnyje palyginami matematinio ir matematikos istorijos teksto supratimo rezultatai, gauti testuojant socialinių mokslų srities studentus. Eksperimente buvo apklausti 128 Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo programos nuolatinių bakalauro studijų II kurso studentai, kuriems paskaitos metu buvo pateikti matematikos ir matematikos istorijos tekstai. Jų supratimui palyginti buvo panaudoti uždarojo tipo testai. Testavimo rezultatai analizuojami statistikos metodais. The article compares results of testing how students in the field of social sciences understand the text in mathematics and math history. During the experiment 128 second-year students in the Bachelor’s studies in the Public Administration Programme at Mykolas Romeris University were surveyed. They used given texts in mathematics and math history during the lecture. To compare their understanding, closed-end tests were used. The results of testing have been analysed using statistical methods.

Žemės ūkio statistika gyvuoja nuo 1918 m. susikūrusios pirmosios Lietuvos Respublikos. Prieš 90 metų buvo įsteigtas Bendrosios statistikos departamentas prie Prekybos ir pramonės ministerijos. Valstybei tvarkyti reikėjo statistinių duomenų. Tuo metu Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, todėl ir daugelis statistinių rodiklių buvo žemės ūkio. Žemės ūkio statistikos uždaviniai įvairiais laikotarpiais buvo tiesiogiai susiję su valstybės ekonomine ir socialine politika. Kiekvienu valstybės raidos etapu keliami atitinkami uždaviniai ir žemės ūkio statistikai, kadangi statistika - tai valstybėje vykstančių reiškinių, padėties, būklės atspindys. Tarpukario Lietuvoje vieni pirmųjų svarbių uždavinių buvo sutvarkyti žemės ūkio valdymo santykius, t. y. įvykdyti žemės reformą, paspartinti kaimų skirstymą vienkiemiais, nusausinti pernelyg šlapias žemes. Vokiečių okupacijos metais 1942 m. vasarą vyko Lietuvos žemės ūkio surašymas, o duomenys buvo panaudoti skiriant valstiečiams žemės ūkio prievoles ir mokesčius. Jau pirmąjį sovietmečio dešimtmetį Lietuvos centrinės valdymo ir kitos įstaigos buvo reorganizuojamos, derinant jas prie SSRS valdymo struktūrų. Statistikos darbas buvo orientuotas vien į valstybės interesus. Lietuvai įstojus į ES, žemės ūkio statistika turėjo būti sutvarkyta taip, kad atitiktų Europos Sąjungos statistikos standartus. Žemės ūkio statistikos informacijos rengimo plėtra priklauso nuo šalies ir Europos bendrosios žemės ūkio politikos sprendimų, kurių įgyvendinimui stebėti ir pasiektai pažangai vertinti reikalingi išsamūs ir palyginami duomenys. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ES teisės aktams, reglamentuojantiems žemės ūkio statistiką, įgyvendinti. Agricultural statistics have existed since the first Republic of Lithuanian established in 1918. 90 years ago the Department of General Statistics under the Ministry of Trade and Industry was established. Statistical data was necessary for the state governance. At those times Lithuania was an agricultural state; therefore, the majority of statistical data were concerned with agriculture. Objectives of agricultural statistics had always been directly related to the national economic and social policy. At every stage of the state development, statistics faced respective objectives, since statistics is the reflection of phenomena, events and situation of the state. One of the first major objectives of the interwar Lithuania was to administer agricultural management relations. During the German occupation in summer 1942, the inventory of the Lithuanian agriculture took place, and the data were used to impose agricultural duties and taxes on peasants. During the first Soviet decade Lithuanian central management and other institutions were reorganised by adjusting them to management structures of the Soviet Union. Statistical work was focused only on interests of the state. Lithuania having joined the EU, agricultural statistics had to be administered in order to correspond to the statistical standards of the European Union. The development of agricultural statistics depends on national as well as European general agricultural policy solutions, the monitoring of implementation of which and the evaluation of the achieved results require extensive and comparable data. Over the last few years a great deal of attention was paid to the implementation of EU legal acts governing agricultural statistics.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos vidurinės mokyklos matematikos vadovėlių tekstų apimtis, lyginami tekstų antraštinių žodžių dažniai. Tirti matematikos terminų pasikartojimų dažniai kiekvienos vidurinės mokyklos klasės vadovėliuose. Iš kiekvienos klasės vadovėlių kursą sudarančių tekstų buvo suformuotas elektroninis klasės matematikos dalyko tekstynas. Analizė parodė, kad, pereidami iš klasės į klasę, matematikos pamokų ir savarankiško darbo metu moksleiviai skaito vis didesnės apimties tekstus. Apskaičiuotas kiekvienos klasės vadovėlių tekstų sudėtingumo indeksas, kuris parodė, kad matematikos mokymo priemonių tekstai nėra sudėtingi, juose ne per daug matematinių terminų ir sąvokų. Nustatyta, kad dauguma terminų patenka į dažnumo intervalą nuo l i k i lO kartų ir intervalą nuo 11 iki20 kartų. The paper analyzes text volume in Lithuanian secondary school mathematics textbooks after comparing the frequency of words in texts. In texts mathematical terms were selected, frequency of their re-occurrence in textbooks of each form of secondary school was investigated. Text frequency characteristics of secondary school mathematics textbooks were evaluated. A set of words from words of each mathematics course textbook was formed. The analysis showed that as pupils move from form to form, in the mathematics lessons and during homework they read larger and larger volumes of text. For textbooks for each form it was estimated the complexity index, which showed that mathematics texts are not complicated, they do not contain too many mathematical terms and concepts. It was found that most of the terms belong to the frequency ranges from 1 to 10 times and from 11 to 20 times.

Galima teigti, kad tarybiniu laikotarpiu buvo atlikta nemažai įdomių ir svarbių statistikos darbų. Tikėtina, kad buvo realiai atspindima vadinamųjų gamybinių šakų veikla, pateikiami socialinės raidos (pagal to meto sampratas) rodikliai, užtikrintas gyventojų statistikos patikimumas, pradėta rengti makroekonomikos statistika. Labai svarbu, kad statistikos darbai leido atsakyti į bene svarbiausią klausimą - ar Lietuva yra Sąjungos išlaikytinė. Statistikos faktai patvirtino, kad ne. Laiku buvo pateikti statistikos skaičiai, reikalingi 1992 m. Lietuvos ekonominės politikos memorandumui. Apibendrinant galima sakyti, kad tarybinė statistika metodologine ir organizacine prasme buvo griežtai centralizuota sąjunginė respublikinė sistema (paskutiniaisiais dviem dešimtmečiais galima buvo įtraukti ir tik respublikinėms reikmėms skirtus rodiklius). Tačiau egzistavusi sistema leido rengti statistinius rodiklius, palyginti tiksliai atspindinčius ekonominę, socialinę ir demografinę būklę. Paskutiniame dešimtmetyje pradėjo formuotis makroekonomikos statistika, visuomet buvo rengiamos analitinės statistinės apžvalgos (mėnesinės, ketvirtinės, metinės), dauguma rodiklių buvo skaičiuojami pagal miestus ir rajonus, dedamos pastangos statistikos praktikai tobulinti. Tačiau nemažai svarbiausių rodiklių (ypač visuminio visuomeninio produkto, nacionalinių pajamų, finansų ir kainų) buvo nepalyginami tarptautiniu mastu. Palyginti galima buvo tik demografinius ir natūrinius gamybos rodiklius. Suprantama, tai ribojo statistinės, ypač palyginamosios, analizės galimybes. Per mažai dėmesio buvo skiriama imčių metodui (nors tikimybių teorijos ir matematinės statistikos lygis buvo aukštas). It can be stated that a number of interesting and important statistical works were performed in the Soviet times. It is likely that the actual situation of so-called manufacturing branches was revealed, indicators of social development (according to the then notions) were presented, statistical reliability was insured and macro economical statistics were launched. It is important to note that statistical work allowed finding an answer to one of the most important questions, i.e. whether Lithuania was totally maintained by the Soviet Union. Statistical facts proved that it was not true. Statistical data necessary for the Memorandum of Economy Policies of Lithuania in 1992 were submitted on time. In general, it could be stated that in terms of methodology and organisation, Soviet statistics was a strictly centralised republican system of the Soviet Union. However, this system allowed producing statistical data, which rather accurately reflected economical, social and demographic situation. The last decade witnessed the formation of macroeconomic statistics. Analytical statistical reviews (monthly, quarterly and annual) were regularly drafted. The majority of indicators were calculated according to cities and regions, and statistical practice was constantly improved. However, a number of key indicators (especially national product, national revenues, finances and prices) were incomparable on the international level. Only indicators on demographic situation and the situation in the field of subsistence economy could be compared. And this fact limited opportunities of statistical analysis, especially with regard to comparative analysis. Too little attention was paid to the method of samples (although the level of probability theory and mathematical statistics was high).