Search

Tyrimo tikslas. Pateikti literatūros apžvalgą apie lipidus mažinamųjų vaistų (LMV) sukeltą dermatomiozitą (DM) ir pristatyti 74 metų paciento klinikinį atvejį, kuriam nustatytas rozuvastatino sukeltas DM. Metodai. Aprašytas klinikinis atvejis ir, naudojantis „PubMed“ duomenų baze, atlikta mokslinės literatūros apžvalga. Pasirinktos anglų kalba parašytos ir straipsnio tikslą atitinkančios mokslinės publikacijos. Paieškai vartoti reikšminiai žodžiai: dermatomiozitas, statinai, klinikinis atvejis. Rezultatai. Retrospektyviojo kohortinio tyrimo duomenimis, LMV sukeltas DM (išbėrimas ir miopatija) ir polimiozitas (PM) (raumenų uždegimas be odos išbėrimų) pasitaiko labai retai. Abiejų miopatijų metu pasireiškia simetriškas galūnių proksimalinių raumenų silpnumas bei žymiai padidėja kreatinkinazės kiekis kraujo serume. Daugeliu atvejų, laiku skyrus sisteminį gydymą gliukokortikoidais, klinikiniai simptomai ir laboratoriniai pokyčiai regresuoja. Išvados. DM, sukeltas LMV, yra retas klinikinis atvejis. Svarbu pastebėti būdingus klinikinius požymius ir laiku skirti reikiamus tyrimus bei gydymą. Aprašytam pacientui ligos remisija pasiekta per 3 sav., nutraukus LMV ir skyrus sisteminį gydymą ligą modifikuojamaisiais vaistais (kortikosteroidais, metotrekstatu ir rituksimabu).

Tyrimo tikslas. Remiantis mokslinės literatūros apžvalga, išanalizuoti vėlyvosios aknės (angl. acne tarda) klinikines charakteristikas ir gydymo metodų veiksmingumą. Tyrimo metodai. Atlikta 2012–2022 m. mokslinių publikacijų analizė „PubMed“ ir „Google Scholar“ informacijos paieškos sistemose, vartojant reikšminius žodžius. Rezultatai. Acne tarda serga iki 45 proc. suaugusių moterų, įprastai – 25 metų ir vyresnės. Liga dažniausiai tęsiasi keletą metų ir neretai yra atspari įprastam aknės gydymui. Pagal ligos eigą ji skirstoma į persistuojančią, pasikartojančią bei vėlyvąją aknę. Dažniausiai ši aknės forma būna lengvos eigos ir komedonai bei uždegiminiai bėrimai pasireiškia skruostų, mandibuliarinėje, frontalinėje, temporalinėje srityse. Liga paūmėja patiriant stresą arba prieš mėnesines. Acne tarda gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir vartojamų vaistų, kurie skiriami įprastos aknės gydymui, reikalinga ir palaikomoji terapija vietiniais retinoidais arba azelaino rūgštimi. Išvados. Moterų acne tarda skiriasi nuo klasikinės aknės ligos eiga bei klinikiniais požymiais. Dėl ligos poveikio psichologinei sveikatai ir atsparumo įprastiems aknės gydymo variantams reikalingas individualus gydymas, orientuotas į klinikinius simptomus ir gyvenimo kokybės gerinimą.

BACKGROUND Hand eczema is a common inflammatory skin disorder. Health care providers need continuously updated information about the management of hand eczema to ensure best treatment for their patients. OBJECTIVES To update the European Society of Contact Dermatitis guideline on the diagnosis, prevention, and treatment on of hand eczema. METHOD The Guideline Development Group (GDG) was established on behalf of the ESCD. A call for interest was launched via the ESCD website and via the ESCD members' mailing list. Appraisal of the evidence for therapeutic and preventive interventions was applied and a structured method of developing consensus was used and moderated by an external methodologist. The final guideline was approved by the ESCD executive committee and was in external review on the ESCD webpage for 1 month. RESULTS Consensus was achieved for several statements and management strategies. CONCLUSION The updated guideline should improve management of hand eczema.

Atopinis dermatitas (AD) yra dažna lėtinė uždegiminė odos liga, kuria serga 10–20 proc. vaikų ir 2–5 proc. suaugusiųjų. Ligai būdingi dažni paūmėjimai, antrinė S. aureus infekcija, kuriai gydyti skiriami antibiotikai didina bakterijų atsparumą. Todėl, siekiant kontroliuoti odos infekciją, sergantiesiems AD, taikomos baliklio vonios. Darbo tikslas. Atlikti literatūros apžvalgą ir nustatyti 0,005 proc. natrio hipochlorito vonių veiksmingumą vidutinio sunkumo ir sunkaus AD simptomų kontrolei. Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga rengta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Mokslinių straipsnių paieška vykdyta elektroninėje duomenų bazėje „PubMed“, naudojant raktinius paieškos žodžius: „atopic dermatitis“, „atopic eczema“, „bleach baths“ and „sodium hypochlorite baths“. Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais, į literatūros apžvalgą įtraukti penki atvejo-kontrolės tyrimai. Rezultatai. Dviejuose tyrimuose po natrio hipochlorito vonių pacientams nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis AD skalės EASI (angl. Eczema Area and Severity Index) balų sumažėjimas, lyginant su placebo. Viename tyrime nustatyta, jog vandens vonios veiksmingesnės nei baliklio vonios, siekiant sumažinti SCORAD (angl. SCORing Atopic Dermatitis) balus ir AD simptomus. Kito tyrimo rezultatai rodo, jog natrio hipochlorito vonios ir gydymas flutikazono propionato kremu nėra veiksmingesni nei flutikazono propionato kremo terapija AD kontrolei. Išvados. Tyrimų rezultatų duomenys, vertinant baliklio vonių veiksmingumą AD gydyti, prieštaringi. Remiantis tyrimų rezultatais, 0,005 proc. natrio hipochlorito vonios nepažeidžia odos barjerinės funkcijos, yra gerai toleruojamos ir saugios.

ImportanceThe common use of isothiazolinones as preservatives is a global cause of allergic contact dermatitis. Differences in allowable concentrations of methylisothiazolinone (MI) exist in Europe, Canada, and the US.ObjectiveTo compare the prevalence of positive patch test reactions to the methylchloroisothiazolinone/methylisothiazolinone (MCI/MI) combination and MI alone in North America and Europe from 2009 to 2018.Design, Setting, and ParticipantsThis retrospective analysis of North American Contact Dermatitis Group, European Surveillance System on Contact Allergies (ESSCA), and the Information Network of Departments of Dermatology (IVDK) databases included data from patients presenting for patch testing at referral patch test clinics in North America and Europe.ExposuresPatch tests to MCI/MI and MI.Main Outcomes and MeasuresPrevalence of allergic contact dermatitis to MCI/MI and MI.ResultsFrom 2009 to 2018, participating sites in North America and Europe patch tested a total of 226 161 individuals to MCI/MI and 118 779 to MI. In Europe, positivity to MCI/MI peaked during 2013 and 2014 at 7.6% (ESSCA) and 5.4% (IVDK) before decreasing to 4.4% (ESSCA) and 3.2% (IVDK) during 2017 and 2018. Positive reactions to MI were 5.5% (ESSCA) and 3.4% (IVDK) during 2017 and 2018. In North America, the frequency of positivity to MCI/MI increased steadily through the study period, reaching 10.8% for MCI/MI during 2017 and 2018. Positive reactions to MI were 15.0% during 2017 and 2018.Conclusions and RelevanceThe study results suggest that in contrast to the continued increase in North America, isothiazolinone allergy is decreasing in Europe. This trend may coincide with earlier and more stringent government regulation of MI in Europe.

Tyrimo tikslas. Įvertinti genų mutacijas, susijusias su melanomos išsivystymo rizika. Metodai. Pagal raktinius žodžius, remiantis „PubMed“ duomenų bazės šaltiniais, atrinkti ir išanalizuoti 23 straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros analizę kriterijus. Rezultatai ir išvados. Nustatyta 20 genų svarbių melanomos išsivystymui ir vienas MITF genas, turintis įtakos melanomos metastazavimui. Didelę melanomos išsivystymo riziką sąlygoja labai reti genomo variantai šiuose genuose: CDKN2A, CDK4, TERT, POT1, ACD, TERF2IP, BAP1, RAD51B ir POLE. Vidutinę melanomos riziką sąlygoja – MITFE318K ir MC1R genų variantai. Mažą melanomos riziką turi dažni pokyčiai šiuose genuose: OCA2, ASIP, TYR, TYRP1, MATP, SCLC45A2, KIT ir PARP1. Genai (OCA, ASIP ir MC1R), kurių koduojami baltymai dalyvauja melanino sintezėje, reguliuoja ląstelių dalijimosi ciklo G1 fazės perėjimą į S fazę (CDKN2A ir CDK4), ląstelės telomerų ilgį (TERT, POT1, ACD ir TERF2IP) ir yra atsakingi už DNR atitaisymą (BAP1, RAD51B bei POLE) yra svarbūs ne tik odos, tačiau ir uvealinės melanomos išsivystymui. MITF ir KIT mutacijos turi įtakos melanocitų kilmei, o jų koduojami baltymai – vystymuisi bei funkcijai.

Įvadas. Rožinė yra lėtinė uždegiminė, pasikartojanti odos liga, kuri pasireiškia veido centrinės dalies eritema, telangiektazijomis, uždegiminėmis papulėmis ir (ar) pustulėmis. Tiksli ligos patogenezė nežinoma. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad antimikrobinis peptidas katelicidinas (AMPK) bei jo skilimo produktas peptidas LL-37 aktyvuojami per sąveiką su keratinocitų paviršiaus vitamino D receptoriais (VDR) ir sukelia rožinei artimą uždegimą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti, ar skiriasi vitamino D (VD) kiekis serume bei odoje tarp rožine sergančiųjų ir kontrolės grupės asmenų, remiantis atvejo–kontrolės tyrimų apžvalga. Metodika. Literatūros apžvalga parengta remiantis „PubMed“ duomenų bazės mokslinių straipsnių atranka pagal reikšminius žodžius: „rosacea“, „vitamin D“. Taikyti tokie įtraukimo kriterijai: klinikiniai atvejo–kontrolės tyrimai, publikacijos anglų kalba, publikacijos ne senesnės nei 10 metų. Atmetimo kriterijai: literatūros apžvalgos, konferencijų pranešimų tezės, publikacijos ne anglų kalba. Rezultatai ir išvados. Išanalizuotų trijų atvejo–kontrolės tyrimų duomenimis, sergančiųjų rožinės pažeistoje odoje ir serume nustatomas padidėjęs AMPK kiekis. VDR geno heterozigotiniai ir mutantiniai ApaI polimorfizmai padidina rožinės riziką. Apie VD kiekio serume skirtumą tarp sergančiųjų rožine ir kontrolės grupės asmenų pateikiami prieštaringi duomenys, nes nėra atlikta gerai suplanuotų daugiacentrių klinikinių tyrimų su didesnėmis tiriamųjų imtimis.

Veido rožinė – tai lėtinės eigos uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia centrinę veido dalį. Pagal klinikinius požymius išskiriami keturi pagrindiniai jos tipai: eriteminis-teleangiektazinis, papulopustulinis, fimatozinis-hiperplastinis bei akių. Duomenys apie rožinės paplitimą ir sąsajas su sociodemografiniais rodikliais bei klinikiniais savitumais prieštaringi. Tyrimo tikslas. Nustatyti veido rožinės paplitimo, klinikos ir gydymo savitumus tarp pacientų, kurie atvyksta dermatologo konsultacijos. Tyrimo metodai. Retrospektyviai vieno tyrėjo išanalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos ambulatorinių pacientų, kuriems 2014–2015 m. diagnozuota veido rožinė, medicininė dokumentacija. Tyrimui vykdyti gautas regioninio bioetikos komiteto leidimas. Rožinės simptomai ir formos skirstytos pagal ekspertų draugijos 2004 m. paskelbtą rožinės klinikinių formų klasifikaciją ir tarptautinės rožinės ekspertų grupės 2011 m. gydymo rekomendacijas. Rezultatai. Tyrimo laikotarpiu konsultuoti 24918 pacientai, iš jų 494 pacientams nustatyta veido rožinė. Liga diagnozuota 26,1 proc. vyrų ir 73,9 proc. moterų. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 89 metų. Moterims dažniau nei vyrams rožinė diagnozuota nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio. Eriteminė-teleangiektazinė forma nustatyta 22,7 proc., papulopustulinė – 66,4 proc., fimatozinė-hiperplastinė – 0,8 proc., akių rožinė – 8,9 proc. pacientų. Kitos rožinės formos diagnozuotos retai (1,2 proc.). Rožinei gydyti dažniausiai buvo skiriami vietiniai medikamentai, iš jų daugiau nei pusei atvejų skirtas gydymas metronidazolio tepalu arba geliu. Sisteminiam rožinės gydymui reikšmingai dažniau skirtas doksiciklinas nei kitas sisteminis vaistas. Gydymas Nd-YAG 1064 nm lazeriu taikytas 30 pacientų. Išvados. Veido rožinė tarp gydytojo dermatologo konsultuojamų pacientų nustatyta 2 proc. (95 proc. PI: 1,8–2,16) tiriamųjų, dažniau moterims nei vyrams nuo 30 metų. Pirmo pasirinkimo gydymas, nepriklausomai nuo ligos formos, yra vietinio poveikio metronidazolis, skiriamas dažniau nei kiti vaistiniai preparatai, tai atitinka tarptautines ekspertų rekomendacijas.

Įvadas. Odos melanoma (OM) formuojasi dėl genetinių veiksnių ir ultravioletinių spindulių poveikio sąveikos. Germinacinės linijos nuo ciklino priklausomo kinazės inhibitoriaus 2A (CDKN2A, 9p21, MIM 600160) geno mutacija yra vienas reikšmingiausių OM genetinių veiksnių. Tačiau šio geno dažnio raiška priklauso nuo geografinio regiono, dažniau nustatoma tarp šeiminių nei sporadinių OM. Baltijos šalyse CDKN2A geno mutacijos dažnis netirtas nei tarp šeiminių nei sporadinių OM. Tyrimo tikslas. Įvertinti CDKN2A geno mutacijos dažnį ir jo rizikos veiksnius tarp OM sergančiųjų ir kontrolinės grupės asmenų. Metodai. Pagal raktinius žodžius remiantis „PubMed“ duomenimis, atrinkti ir išanalizuoti 19 atvejo–kontrolės tyrimų, atliktų per 2015–2020 m. Literatūros šaltinio atmetimo kriterijai: apžvalginiai straipsniai pasirinkta tema, vaikų ir paauglių atvejo–kontrolės tyrimai, straipsniai ne anglų kalba. Rezultatai. Retrospektyviųjų tyrimų rezultatų apžvalgos duomenimis, CDKN2A geno mutacijos dažnis tarp pacientų, kuriems diagnozuota šeiminė OM, svyruoja nuo 6 iki 58 proc. Perspektyviųjų tyrimų rezultatų nuo 11 iki 38 proc. pacientų, sergančių sporadine OM, CDKN2A geno mutacijos dažnis svyruoja nuo 25 iki 33 proc. Iki šiol prieštaringi tyrimų autorių duomenys apie CDKN2A geno mutacijos dažnio sąsają su ultravioletinių spindulių poveikiu, ligos prognoze, kasos karcinoma bei sąsają su asocijuotais genais: CDK4, MITF ir MC1R tarp OM sergančiųjų šeimine arba sporadine OM. Išvados. Geno CDKN2A mutacijų turėtojai turi stipresnį polinkį sirgti šeimine OM nei asmenys, neturintys šio geno mutacijų. Sergančiųjų OM ir turinčių CDKN2A mutaciją, amžius, OM gylis ir morfologinis tipas nesiskiria nuo pacientų, kuriems nėra patvirtintos CDKN2A mutacijos. Pacientams, turintiems CDKN2A mutacijas, dažniau nustatomas atipinių pigmentinių apgamų sindromas, odos plokščiųjų ląstelių karcinoma ir dauginės OM.

The aim of this virtual conference is to share and increase dermatovenereology specialists’ knowledge about chronic inflammatory dermatoses. Attendees will be able to listen to latest scientific updates not only on psoriasis, but atopic dermatitis, hidradenitis suppurativa, acne, rosacea and other diseases as well. Experienced lecturers from Lithuania and other countries will present their research works, reviews and rare clinical cases, which are both of theoretical and practical benefit.

Tyrimo tikslas. Įvertinti genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių įtaką supūliavusio hidradenito (SH) atsiradimui ir progresavimui. Tyrimo metodai. 2020 m. liepos–spalio mėn. atrinktos mokslinės publikacijos iš „PubMed“ duomenų bazės pagal raktinius žodžius, remiantis įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijais. Rezultatai. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių SH atsiradimą, yra γ-sekretazės geno mutacija, dėl kurios sutrinka plauko folikulo keratinizacija, aktyvuojamos imuninės reakcijos. Nustatyta, jog SH sergančių pacientų odoje yra padidėjusi uždegimą skatinamųjų mediatorių (IL-17, IL-1β, TNF-α, IFN-γ) gamyba, kurioje dalyvauja įvairios imuninės ląstelės (Th1, Th17, reguliaciniai T limfocitai). Be to, uždegiminio proceso aktyvumą palaiko odos mikroorganizmų pokyčiai, hormonų pusiausvyros sutrikimas, tabako rūkymas ir nutukimas. Išvados. Plauko folikulo okliuzija yra svarbiausia SH patogenezės dalis, kurią sąlygoja genetinės mutacijos, imuninių ląstelių aktyvavimas bei aplinkos veiksniai, dėl kurių išryškėja SH būdingi klinikiniai simptomai.

Rankų egzemos paplitimas yra 9,1 proc., didesnis tarp moterų nei tarp vyrų, tai siejama su buities darbų bei profesijų skirtumais tarp lyčių. Moterims rankų egzema dažniausiai pasireiškia 19–29 metų ir mažėja su amžiumi, o vyrų rankų egzema didėja su amžiumi. Metodika. Remdamiesi 2011–2020 m. tyrimais, publikuotais Pubmed, atlikome literatūros analizę, kurios tikslas – apžvelgti rankų egzemos epidemiologiją ir ja sergančiųjų rizikos veiksnių savitumus bei gyvenimo kokybės pokytį. Rezultatai. Rankų egzemos rizikos veiksniai yra atopinis dermatitas vaikystėje, nuolatinis sunkus atopinis dermatitas, amžius iki 20 metų, Filaggrin’o geno mutacija, kontaktinė alergija, rankų darbas drėgnoje aplinkoje, šaltas ir sausas oras bei profesija. Rankų egzema turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Sergantieji rankų egzema dažniau patiria nerimą, serga depresija. Nustatyta, kad ši liga neigiamai paveikia pacientų asmeninius santykius, kasdienio gyvenimo veiklą. Išvados. Lėtinės eigos liga neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę ir turi sąsajų su atopiniu dermatitu, kontaktine alergija, jaunesniu nei 20 metų amžiumi bei profesija.

Tyrimo tikslas. Įvertinti lėtinių žaizdų gijimo savitumus ir pateikti šiuolaikišką požiūrį į jų gydymą, optimalią drėgmę žaizdos aplinkoje palaikomaisiais tvarsčiais. Metodai. Atrinktos pastarųjų penkių metų naujausios mokslinės publikacijos iš „PubMed“ duomenų bazės pagal raktinius žodžius, remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Rezultatai. Dažniausios lėtinės žaizdos: arterinės, veninės, diabetinės ir pragulos. Užsitęsęs uždegimas yra esminė jų patogenezės grandis. Šiuolaikiški drėgmę žaizdos aplinkoje palaikomieji tvarsčiai padeda sugyti lėtinėms žaizdoms. Jie skatina angiogenezę, epitelizaciją, kolageno sintezę, mažina infekcijos riziką. Išvados. Ilgiau nei 3 mėn. užsitęsus vienai iš žaizdos gijimo fazių – uždegimui, žaizda tampa lėtine. Ji persistuoja sukeldama daug neigiamų pasekmių pacientui: skausmą, funkcijos praradimą, rožę arba sepsį. Šių žaizdų priežiūrai naudojamų modernių tvarsčių pagrindinė paskirtis – palaikyti drėgmę žaizdos aplinkoje ir taip suteikti sąlygas žaizdai gyti.

In 2019, a number of allergens (haptens), henceforth, "the audit allergens," were considered as potential additions to the European Baseline Series (EBS), namely, sodium metabisulfite, 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol, diazolidinyl urea, imidazolidinyl urea, Compositae mix II (2.5% or 5% pet), linalool hydroperoxides (lin-OOH), limonene hydroperoxides (lim-OOH), benzisothiazolinone (BIT), octylisothiazolinone (OIT), decyl glucoside, and lauryl glucoside; Evernia furfuracea (tree moss), was additionally tested by some departments as well.To collect further data on patch test reactivity and clinical relevance of the audit allergens in consecutive patients across Europe.Patch test data covering the audit allergens in 2019 and 2020 were collected by those departments of the European Surveillance System on Contact Allergies testing these, as well as further collaborators from the EBS working group of the European Society of Contact Dermatitis (ESCD), and the Spanish Grupo Español de Investigación en Dermatitis de Contacto y Alergia Cutánea. As patch test outcome, reactions between day (D) 3 and D5 were considered.Altogether n = 12 403 patients were tested with any of the audit allergen. Positive reactions were most common to lin-OOH 1% pet. (8.74% [95%CI: 8.14-9.37%]), followed by lin-OOH 0.5% pet., and lim-OOH 0.3% pet (5.41% [95% CI: 4.95-5.89%]). Beyond these terpene hydroperoxides, BIT 0.1% pet. was the second most common allergen with 4.72% (95% CI: 4.2-5.28%), followed by sodium metabisulfite 1% pet. (3.75% [95%CI: 3.32-4.23%]) and Compositae mix 5% pet. (2.31% [95% CI: 1.84-2.87%]). For some allergens, clinical relevance was frequently difficult to ascertain.Despite many positive patch test reactions, it remains controversial whether lin- and lim-OOH should be tested routinely, while at least the two preservatives BIT and sodium metabisulfite appear suitable. The present results are a basis for further discussion and ultimately decision on their implementation into routine testing among the ESCD members.

Pūslinė – tai grupė retų, lėtinių autoimuninių pūslinių ligų, kurioms būdinga atsirandančios pūslės, erozijos gleivinėje ir (arba) odoje. Kol nebuvo gydymo sisteminiais gliukokortikoidais, liga buvo neišgydoma ir mirtingumas siekė 90–100 proc. Kadangi liga yra reta, atlikta tik keletas prospektyviųjų atvejo ir kontrolės klinikinių tyrimų, vertinančių skirtingus diagnostikos ir gydymo metodus. 2020 m. Europos dermatologų forume bendru Europos dermatologų ir venerologų akademijos ir Europos medicinos specialistų sąjungos sutarimu atnaujintos pūslinių ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, kurių apžvalga pateikiama straipsnyje.

Atopinis dermatitas (AD) – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas stiprus odos niežėjimas, sausumas, ligai paūmėjus, pūslelės, edema bei šašai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti AD, vitamino D ir filagrino mutacijos sąsajas, kurios yra reikšmingos ligos patogenezei. Metodika. Literatūros apžvalga parengta remiantis „PubMed“ duomenų bazės mokslinių straipsnių atranka pagal reikšminius žodžius: atopic dermatitis, filaggrin gene mutation, vitamin D receptors. Naudoti tokie įtraukimo kriterijai: klinikinių tyrimų rezultatų straipsniai, publikacijos anglų kalba, publikacijos ne senesnės nei 10 metų. Rezultatai. Dažniausios FLG mutacijos yra R501X ir 2282del4 ir su jomis nustatyta sąsaja tarp AD ligos eigos sunkumo. Skirtingos FLG geno mutacijos, susijusios su pacientų rase, AD rizikos veiksniais ir asmens odos mikrobiotos savybėmis. Vitaminas D veikia per keratinocitų vitamino D receptorius (VDR). VDR genų (ApaI, BsmI, FokI TaqI) polimorfizmas reguliuoja odos keratinocitų homeostazę ir epidermio barjerinę funkciją. BsmI geno turėjimas padidina riziką susirgti AD. Išvados. Atvejo ir kontrolės tyrimų duomenimis, sergantieji sunkios eigos AD dažniau turi VDR geno polimorfizmą ir FLG mutacijas priklausomai nuo rasės ir aplinkos veiksnių. Apie tai tyrimų rezultatų Baltijos šalyse nėra.

BACKGROUND Studies suggest that patch testing with formaldehyde releasers (FRs) gives significant additional information to formaldehyde 1% aq. and should be considered for addition to the European baseline series (EBS). It is not known if this is also true for formaldehyde 2% aq. OBJECTIVES To determine the frequency of sensitization to formaldehyde 2% aq. and co-reactivity with FRs. To establish whether there is justification for including FRs in the EBS. MATERIALS AND METHODS A 4-year, multi-center retrospective analysis of patients with positive patch test reactions to formaldehyde 2% aq. and five FRs. RESULTS A maximum of 15 067 patients were tested to formaldehyde 2% aq. and at least one FR. The percentage of isolated reactions to FR, without co-reactivity to, formaldehyde 2% aq. for each FR were: 46.8% for quarternium-15 1% pet.; 67.4% imidazolidinyl urea 2% pet.; 64% diazolidinyl urea 2% pet.; 83.3% 1,3-dimethylol-5, 5-dimethyl hydantoin (DMDM) hydantoin 2% pet. and 96.3% 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol 0.5% pet. This demonstrates that co-reactivity varies between FRs and formaldehyde, from being virtually non-existent in 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol 0.5% pet. (Cohen's kappa: 0, 95% confidence interval [CI] -0.02 to 0.02)], to only weak concordance for quaternium-15 [Cohen's kappa: 0.22, 95%CI 0.16 to 0.28)], where Cohen's kappa value of 1 would indicate full concordance. CONCLUSIONS Formaldehyde 2% aq. is an inadequate screen for contact allergy to the formaldehyde releasers, which should be considered for inclusion in any series dependant on the frequency of reactions to and relevance of each individual allergen.

Dermatoscopy, high-frequency ultrasonography (HFUS) and spectrophotometry are promising quantitative imaging techniques for the investigation and diagnostics of cutaneous melanocytic tumors. In this paper, we propose the hybrid technique and automatic prognostic models by combining the quantitative image parameters of ultrasonic B-scan images, dermatoscopic and spectrophotometric images (melanin, blood and collagen) to increase accuracy in the diagnostics of cutaneous melanoma. The extracted sets of various quantitative parameters and features of dermatoscopic, ultrasonic and spectrometric images were used to develop the four different classification models: logistic regression (LR), linear discriminant analysis (LDA), support vector machine (SVM) and Naive Bayes. The results were compared to the combination of only two techniques out of three. The reliable differentiation between melanocytic naevus and melanoma were achieved by the proposed technique. The accuracy of more than 90% was estimated in the case of LR, LDA and SVM by the proposed method.

Įvadas. Lietuvos bei kitų šalių populiacijose atvejo-kontrolės tyrimų duomenimis, nustatytas stiprus ryšys tarp HLA-Cw6 alelį turinčio paciento ir ankstyvos žvynelinės pradžios. Siekdami įvertinti HLA-Cw6 alelio nustatymo dažnio, šeiminio ligos pasireiškimo ir gydymo trukmės biologiniu vaistu sąsajas tarp sunkia žvyneline sergančių pacientų, atlikome pilotinį tyrimą. Metodika. Retrospektyviai iš LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos duomenų bazės (n = 80) atrinkome septynis pacientus, kurie neatsakė į gydymą daugiau nei vienu anti-TNF-α biologiniu vaistu, todėl vėliau gydyti IL 12/23 inhibitoriumi – ustekinumabu. Rezultatai. Pacientų žvynelinės trukmė >20 metų, iš jų daugiau nei pusė turėjo antsvorį (71,4 proc.) arba nutukimą (28,6 proc.). Visi HLA-Cw6 (+) pacientai lyginant su HLA-Cw6 (-) tiriamaisiais, turėjo šeiminę žvynelinės anamnezę. Daugiau nei pusė – 57,1 proc. (95 proc. PI 15,82–74,96) tiriamųjų, turinčių HLA-Cw6 alelį (HLA-Cw6 (+)), neatsakė į gydymą vienu arba dviem anti-TNF-α vaistais. Išvados. Tarp sunkia žvyneline sergančių tiriamųjų, kurieneatsakė į gydymą vienu ir daugiau anti-TNF-α vaistu, nustatytas 57,1 proc. (95 proc. PI 15,82–74,96) HLA-Cw6 alelio dažnis. HLA-Cw6 alelio patikra gali būti naudinga pasirenkant biologinės terapijos eiliškumą.

Tyrimo tikslas. Įvertinti įsijautrinimo Europos standartinio rinkinio kontaktiniams alergenams dažnį 2011–2018 m. tarp sergančiųjų lėtiniu dermatitu. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvusis tyrimas pagal tarptautinį Europos kontaktinės alergijos stebėsenos projekto (ESSCA) tyrimo protokolą. Išanalizuoti 2011–2018 m. Europos standartinio rinkinio kontaktinių alergenų mėginių tyrimo rezultatai pacientams (n=3099), sergantiems lėtiniu dermatitu (ligos trukmė daugiau nei keturios savaitės). Rezultatai. Įsijautrinimas vienam arba daugiau kontaktinių alergenų 2011 m. nustatytas 43,2 proc. (95 proc. PI 39,7–50,1) tiriamųjų, o 2018 m. – 51 proc. (95 proc. PI 49,1–58,9). Išskyrus 2013 m. (95 proc. PI 33,5–43,7), 2014 m. (95 proc. PI 55–67,8), kuomet nustatytas statistiškai reikšmingas kontaktinės alergijos pikas. Tyrimo laikotarpiu nustatyta dažnesnio kontaktinio įsijautrinimo nikeliui tarp moterų nei tarp vyrų tendencija. Įsijautrinimo dažnis nikeliui tarp moterų 2014 m. siekė 33,16 proc. (95 proc. PI 28,5–42,6), atitinkamai tarp – vyrų 7,32 proc. (95 proc. PI 0–11,19). Išvados. Vertinant kontaktinės alergijos pokyčius dinamikoje, įsijautrinimo dažnis 2011–2018 m. reikšmingai nekito. Tyrimo laikotarpiu kontaktinė alergija nustatyta pusei tirtų pacientų sergančių lėtiniu dermatitu. Didžiausia kontaktinio įsijautrinimo tendencija nustatyta 2014 m., kai įsijautrinusios nikeliui moterys sudarė daugiau nei trečdalį tiriamųjų.

BACKGROUND Cutaneous melanoma is a melanocytic skin tumour, which has very poor prognosis while it is highly resistant to treatment and tends to metastasize. Thickness of melanoma is one of the most important biomarker for stage of disease, prognosis and surgery planning. In this study, we hypothesized that the analysis of spectrophotometric (SIAscope) images can provide the information about skin tumour thickness. METHODS The intensity of blood displacement, "erythematous blush", collagen holes, intensity of collagen, dermal and epidermal melanin were estimated in SIAgraphs. Tumour thicknesses were evaluated non-invasively in ultrasound images before excision. The diagnosis and Breslow index of each tumour were evaluated during routine histological examination. RESULTS The logistic regression analysis of two thicknesses groups of melanocytic tumours (≤1 mm, n = 72 and >1 mm, n = 30), using six SIAscopic features lead to achieve the areas under the ROC curves of 0.9 and 0.96 respectively. Overall the sensitivity and specificity of SIAscopy observed in this study is 81.4% and 86.4% respectively. CONCLUSION The features of SIAgraphs individually are not enough specific for melanoma diagnosis with different thickness. Promising results were observed for differentiation of melanocytic skin tumour, using all 6 SIAscopic features, which correspond to the distribution, location and concentration of skin chromophores.

A long-term immunosuppression for solid organ transplant recipients (SOTRs) is associated with the increased risk for development of malignancies, especially skin cancer. The incidence of cutaneous malignancies in SOTRs is significantly higher compared to the general population. Non-melanoma skin cancer, primarily squamous cell carcinomas and basal cell carcinomas, account for 90% of all cutaneous malignancies diagnosed in SOTRs. Other types of skin malignancies associated with long-term immunosuppression include melanoma, Kaposi sarcoma, Merkel cell carcinoma and cutaneous T and B cell lymphomas. As the life expectancy of SOTRs has increased in recent years, skin cancer is becoming a major source of morbidity and mortality in this population. However, there is still a lack of information regarding the surveillance and treatment of these patients. In his review, we provide the latest data concerning epidemiology, risk factors, prevention and management of skin cancer in SOTRs.

BACKGROUND Work-related skin diseases (WSD) are caused or worsened by a professional activity. Occupational skin diseases (OSD) need to fulfil additional legal criteria which differ from country to country. OSD range amongst the five most frequently notified occupational diseases (musculoskeletal diseases, neurologic diseases, lung diseases, diseases of the sensory organs, skin diseases) in Europe. OBJECTIVE To retrieve information and compare the current state of national frameworks and pathways to manage patients with occupational skin disease with regard to prevention, diagnosis, treatment and rehabilitation in different European countries. METHODS A questionnaire-based survey of the current situation regarding OSD patient management pathways was carried out with experts on occupational dermatology and/or occupational medicine from 28 European countries contributing to the European Cooperation in Science and Technology (COST) Action TD 1206 (StanDerm) (www.standerm.eu). RESULTS Besides a national health service or a statutory health insurance, most European member states implemented a second insurance scheme specifically geared at occupational diseases [insurance against occupational risks (synonyms: insurance against work accidents and occupational injuries; statutory social accident insurance)]. Legal standards for the assessment of occupationally triggered diseases with a genetic background differ between different countries, however, in most European member states recognition as OSD is possible. In one-third of the countries UV light-induced tumours can be recognized as OSD under specific conditions. CONCLUSION OSD definitions vary between European countries and are not directly comparable, which hampers comparisons between statistics collected in different countries. Awareness of this fact and further efforts for standardization are necessary.

We describe a novel automatic diagnostic system based on quantitative analysis of ultrasound data for differential diagnosis of melanocytic skin tumors. The proposed method has been tested on 160 ultrasound data sets (80 of malignant melanoma and 80 of benign melanocytic nevi). Acoustical, textural and shape features have been evaluated for each segmented lesion. Using parameters selected according to Mahalanobis distance and linear support vector machine classifier, we are able to differentiate malignant melanoma from benign melanocytic skin tumors with 82.4% accuracy (sensitivity = 85.8%, specificity = 79.6%). The results indicate that high-frequency ultrasound has the potential to be used for differential diagnosis of melanocytic skin tumors and to provide supplementary information on lesion penetration depth. The proposed system can be used as an additional tool for clinical decision support to improve the early-stage detection of malignant melanoma.

BACKGROUND: Contact allergy is a common condition and can severely interfere with daily life or professional activities. Due to changes in exposures, a consequence of introduction of new substances, new products or formulations, and regulatory intervention, the spectrum of contact sensitisation changes. OBJECTIVE: To evaluate the current spectrum of contact allergy to allergens present in the European baseline series (EBS) across Europe. METHODS: Retrospective analysis of data collected by the European Surveillance System on Contact Allergies (ESSCA, www.essca-dc.org) in consecutively patch tested patients, 2013/14, in 46 departments in 12 European countries. RESULTS: Altogether, 31689 patients were included in the analysis. Compared to a similar analysis in 2004, the prevalence of contact allergy to methylisothiazolinone went up to around 20% in several departments. In comparison, contact allergy to the metals nickel, cobalt and chromium remained largely stable, at 18.1, 5.9 and 3.2%, respectively, similar to mostly unchanged prevalences with fragrance mix I, II and Myroxylon pereirae (Balsam of Peru) at 7.3, 3.8 and 5.3%, respectively. In the subgroup of departments diagnosing (mainly) patients with occupational contact dermatitis, the prevalence of work-related contact allergies such as to epoxy resin or rubber additives was increased, compared to general dermatology departments. CONCLUSION: Continuous surveillance of contact allergy based on network data offers the identification of time trends or persisting problems, and thus enables focussing in-depth research (subgroup analyses, exposure analysis) on areas where it is needed. This article is protected by copyright. All rights reserved.

Objective: The aim of this study was to compare the relationship between skin tumor thickness and homogeneity and to evaluate the accuracy of 14-MHz ultrasound while measuring the thickness of different skin tumors. Material and methods: The ultrasonographic and histological analysis of 72 skin tumors was performed. Preoperative vertical tumor thickness (T) and structure of 12 melanomas, 34 melanocytic nevi and 26 basal cell carcinomas was assessed by 14-MHz ultrasonography. After the tumors were excised the vertical thickness measurement (Breslow index, pT) was performed by pathologist. According to the histological thickness all skin tumors were divided to thin (≤1 mm) and thick (&gt, 1 mm). The accuracy of the 14-MHz ultrasound measurements and correlation between the ultrasonographic and histological tumor thickness were estimated. Results: Homogeneous structure was assessed for all thin (≤1 mm) and the majority (81.3%) of thick (&gt, 1 mm) melanocytic skin tumors. Nonhomogeneous structure was estimated in thin and thick basal cell carcinomas, accordingly 42.9% and 31.9%. Measurements of T and pT correlated moderately in thick (&gt, 1 mm) tumors (r = 0.694), while in thin (≤1 mm) tumors correlation was low (r = 0.336). Moderate correlation between ultrasonographic and histological thickness was computed for melanocytic skin tumors as well as for basal cell carcinomas (r = 0.564 and r = 0.690). Conclusions: Medium frequency ultrasound is not a reliable tool for the precise measurement of thin (≤1 mm) skin tumors. Ultrasonography using a 14-MHz frequency transducer enables more precisely to measure the thickness of basal cell carcinoma than melanocytic skin tumors. The 14-MHz ultrasound is support tool to suggest the morphologic type of skin tumor.

Background. The purpose of this study was to develop skin mimicking phantoms with melanoma-like insertion with acoustic properties similar to the human skin. In order to guarantee that these phantoms are suitable for mimicking of the skin, we measured their parameters with an ultrasonography tool and compared with the human skin properties measured by other authors. Materials and methods. Distilled water, gelatin and Intralipid® 20% IV fat emulsion were mixed in different proportions thus manufacturing four models of the skin tissue. For melanoma-mimicking insertion only gelatin and distilled water were used. Ultrasonic examinations of manufactured phantoms were performed with the ultrasound system DUB-USB equipped with a mechanically scanned single-element focused transducer. Results. The speed of sound and the attenuation coefficient of all the manufactured phantoms were evaluated. This study demonstrates that the speed of sound decreases increasing concentration of Intralipid and it is close to the human skin tissue. The ultrasound velocity in the phantom material varied from 1 533.9 m/s up to 1 565.8 m/s depending on Intralipid fat emulsion concentration. The ultrasound velocity in the melanomalike insertion was 1 602.4 ± 23.5 m/s (mean ± SD). It was also found that the concentration dependent magnitude of attenuation increment matched the theoretically defined tendency. The attenuation in the range of 0.15–0.4 dB/mm/MHz was estimated in the phantoms possessing different concentrations of Intralipid. The attenuation in the melanomalike insertion region was 0.16 ± 0.02 dB/mm/MHz (mean ± SD). The magnitude of the attenuation coefficient is close to the attenuation in the human tissue. Conclusions. The four skin tissue mimicking phantoms were developed and their acoustic properties were estimated during this study. The investigation showed that the estimated speed of sound and the attenuation coefficient were close to the values being estimated in the human skin tissue. Furthermore, it was noted that the acoustic proper­ties could be controlled by changing the concentration of Intralipid and such a flexible phantom could be used for mimicking of the external tissue of the human body.

Background and aim: Cutaneous squamous cell carcinoma (CSCC) is a malignant epithelial cell tumor. CSCC has a tendency to spread via lymphogenic pathway. Metastases are found in 2%–6% of cases. Prognosis of patients with CSCC is directly related to the morphology and localization of primary tumor. The aim of this study was to evaluate the recurrence-free survival of patients with CSCC after tumor excision and SLNB as well as to analyze morphologic CSCC features related to patient recurrence-free survival. Materials and materials: A retrospective analysis of 51 patients with CSCC, who underwent surgical treatment between January 1, 2012, and December 31, 2014, in the Clinic of Plastic and Reconstructive Surgery, Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences, was done. The diagnosis of CSCC was verified on a histological examination, and all patients had no clinical evidence of nodal or distant metastases on a physical examination or imaging studies. Sentinel lymph node biopsy (SLNB) was performed for low- and high-risk CSCC patients. Results: A total of 51 patients were enrolled into the study (34 women and 17 men). Total of 68 lymph nodes were removed during sentinel lymph node biopsy. No micrometastases were identified. Until April 1, 2015, no relapse event was documented. The mean time after operation was 27.5 months. During the follow-up period, no distant metastases were identified. Conclusions: No patient who had no micrometastases in sentinel lymph nodes developed local and distant CSCC metastases during the follow-up period. Our report supports the concept that SLNB can be applied for CSCC. It is obvious that larger prospective studies with longer follow-up period are needed to establish the efficacy of SLNB and define the optimal treatment of occult nodal metastasis for CSCC.

The article identifies the digital images of human skin using covariance functions and Wavelet theory. The terms of covariance functions are defined using random functions made of scattering arrays of the pixels of digital images considering columns as single vectors. The analysed digital images can differ in scale because the scale of the image changes while the frequencies of the colour waves of single pixels remain the same. Thus, the influence of scale change on calculation procedures of covariance functions can be hardly noticed. RGB colour spectrum was used for identifying the images of human skin. The paper describes the influence of single components of RGB colour spectrum on the values of covariance functions of digital images. The identity of digital images is evaluated taking into account changes in the values of correlation coefficients in the range of RGB colours using appropriate software. Santrauka Nagrinėjamas žmogaus odos skaitmeninių vaizdų identifikavimas taikant kovariacinių funkcijų ir Wavelet bangų teoriją. Kovariacinių funkcijų išraiškos sudaromos pagal atsitiktines funkcijas, sudarytas skleidžiant skaitmeninių vaizdų pikselių masyvus pagal stulpelius pavienių vektorių pavidalu. Tyrimams naudojami skaitmeniniai vaizdai gali būti skirtingo mastelio, nes, kintant vaizdo masteliui, pavienių pikselių spalvų bangų dažniai lieka nekintantys, todėl kovariacinių funkcijų skaičiavimo procedūrose mastelio kaitos įtaka nepasireiškia. žmogaus odos vaizdams identifikuoti taikytas RGB formato spalvų spektras. Analizuota RGB spalvų tenzoriaus pavienių dedamųjų įtaka skaitmeninių vaizdų kovariacinių funkcijų įverčiams. Skaitmeninių vaizdų tapatumas įvertinamas pagal koreliacijos koeficientų reikšmių kaitą RGB spalvų diapazone, taikant sudarytas kompiuterines programas. Резюме С применением теории ковариационных функций и Wavelet (маленьких волн) рассматривается идентификация цифровых изображений кожи человека. Выражения ковариационных функций определяются по случайным функциям, составленным при развертывании массивов пикселей цифровых изображений по столбикам в виде отдельных векторов. Цифровые изображения могут быть разных масштабов, так как при изменении масштаба для изображений частота волн цветов отдельных пикселей остается неизменной. В связи с этим влияние изменений масштаба в вычислительных процедурах ковариационных функций не проявляется. При идентификации цифровых изображений кожи человека использован цветовой спектр для формата RGB. Проведен анализ влияния отдельных составляющих тензора RGB цветов цифровых изображений на оценку ковариационных функций. Идентичность цифровых изображений оценивается по изменению значений коэффициентов корреляции в диапазоне спектра RGB цветов при использовании компьютерных программ. Reikšminia žodižiai:skaitmeniniai vaizdai,identifikavimas,kovariacinė funkcija Ключевые слова:цифровые изображения,идентификация,ковариационная функция

Summary Objective The aim of our study was to investigate the association between non-invasive ultrasound examination and morphologic test results in the measurement of cutaneous melanoma thickness influencing surgical treatment strategy. Methods Our prospective clinical study has been conducted in the Clinic of Plastic and Reconstructive Surgery of Kaunas University of Medicine Hospital (KUMH) since January 2004 until October 2008. A total of 100 patients with a clear clinical diagnosis of stage I–II cutaneous melanoma were enrolled in this study. Melanoma depth was measured using a linear 14-MHz frequency ultrasound sensor (Toshiba Xario XG). Surgically removed fragments of skin-subcutaneous tissue were fixated using 10% formalin solution in the operating theatre, and sent to KUMH Clinic of Pathological Anatomy. The most informative sections were analysed for tumour thickness, according to Breslow, as well as tumour type, vascular and lymphatic invasion and dissemination. A comparative data analysis of melanoma thickness measured by ultrasound (T) preoperatively and histologically estimated cutaneous melanoma (CM) thickness according to Breslow (pT) using the Bland–Altman method was performed. Results Higher mean difference of melanoma thickness (60μm) between T and pT measurements was found when tumour thickness matched pT1 and pT2 categories. In cases of CM depth exceeding 2mm, mean difference of measurements between CM thickness determined by ultrasound and histological examination was lower (30μm). Data regression analysis showed that correlation between T and pT measurements was lower when CM was thinner (1–2mm) (Pearson's correlation coefficient, r : 0.283). In cases of thicker melanoma (>2mm), strong and statistically significant ( p r : 0.869) was observed. Conclusions Correlation between melanoma thickness measured using a linear 14-MHz frequency ultrasound sensor and histologically estimated melanoma thickness according to Breslow was lower if melanoma was thinner (1–2mm). However, in cases of thicker melanoma (>2mm), very strong correlation between measurements was observed.

Lichen sclerosus et atrophicus is a chronic inflammatory sclerotic and atrophic disease of unknown cause that predominantly affects male and female genital skin. This study was designed to evaluate histological characteristics of congenital and acquired phimoses among pediatric (n=60) and adult (n=60) male patients who were admitted for circumcision to the Clinics of Urology and Pediatric Surgery of Kaunas University of Medicine Hospital between 2000 and 2003 and to determine the rate of lichen sclerosus et atrophicus and other histological diagnoses among them. This study demonstrates that 45.1% of congenital and 62.3% of acquired phimoses show histological signs of lichen sclerosus et atrophicus. The rate of lichen sclerosus et atrophicus was statistically significantly higher among patients with acquired than congenital phimosis. Boys with acquired narrowing of prepuce were statistically significantly 3.9 times more likely to develop lichen sclerosus et atrophicus than those with congenital phimosis. There were no statistically significant differences between rates of lichen sclerosus et atrophicus and other dermatological diagnoses among pediatric and adult male patients if the type of phimosis (acquired or congenital) was considered. Histological features of lichen sclerosus et atrophicus and other histological diagnoses in boys and men with phimosis were detected with equal frequency irrespective the age of the subjects. The rate of lichen sclerosus et atrophicus was similar among all boys (56.7%) and men (53.3%) treated for phimosis. Only the type of phimosis had a statistically significant influence on the rate of lichen sclerosus et atrophicus and other histological diagnoses.

Background and Objective. The pattern of contact sensitization among patients with chronic leg ulcers depends on the local practice of wound treatment along with demographic and clinical confounders. The study was aimed at revealing the associations between chronic leg ulcers and contact sensitization. Material and Methods. Between 2006 and 2008, 35 patients with chronic leg ulcers and surrounding dermatitis and 59 patients with contact dermatitis of the lower leg or foot were prospectively recruited at the Department of Skin and Venereal Diseases, Lithuanian University of Health Sciences. Demographic and clinical data were collected in accordance with the “minimal data set” of the European Surveillance System on Contact Allergy. Patch testing was performed with the allergens of the European baseline series. Results. At least one positive patch test reaction was found in 28 (80%) of the patients with chronic leg ulcers and in 24 (41%) of the patients with dermatitis of the lower leg or foot (P

Localized scleroderma is a chronic inflammatory disease primarily of the dermis and subcutaneous fat that ultimately leads to a scar-like sclerosis of connective tissue. The disorder manifests as various plaques of different shape and size with signs of skin inflammation, sclerosis, and atrophy. This is a relatively rare inflammatory disease characterized by a chronic course, unknown etiology, and insufficiently clear pathogenesis. Many factors may influence its appearance: trauma, genetic factors, disorders of the immune system or hormone metabolism, viral infections, toxic substances or pharmaceutical agents, neurogenic factors, and Borrelia burgdorferi infection. Various therapeutic modalities are being used for the treatment of localized scleroderma. There is no precise treatment scheme for this disease. A majority of patients can be successfully treated with topical pharmaceutical agents and phototherapy, but some of them with progressive, disseminated, and causing disability localized scleroderma are in need of systemic treatment. The aim of this article is not only to dispute about the clinical and morphological characteristics of localized scleroderma, but also to present the newest generalized data about the possible origin, pathogenesis, and treatment modalities of this disease.