Search

Siekiant aprašyti prototipų teorijos ir semantikos sąsajas straipsnyje pateikiama semantikos moksle taikoma reikšmės samprata. Kognityvinis požiūris į reikšmę atskleidžiamas per prototipų teoriją, todėl straipsnyje apžvelgiama prototipų teorijos ištakos, aptariami esminiai prototipų teorijos bruožai ir atskleidžiama, kaip prototipų teorija gali papildyti reikšmės tyrimus ir pateikti platesnį reikšmės vaizdą. Kalbos mokėjimas reiškia žinojimą, kaip sukurti ir suprasti sakinius, perteikiančius tam tikrą reikšmę. Tam, kad kalba atliktų savo komunikacinę funkciją, žodžiai ar sakiniai (gali būti ir tekstas) turi perduoti tam tikrą žinią (pranešimą). Bendrąja prasme toks žodžių, sakinių ar teksto dalių pranešimas, arba turinys vadinamas reikšme. Mokslas, tiriantis reikšmę arba reikšmės kitimus yra vadinamas semantika ir tiria morfemų, žodžių, žodžių junginių (frazių), sakinių ir diskurso reikšmę, kuri pastaruoju metu suvokiama per kalbos ir mąstymo ryšį. Žodžio reikšmės tyrimas priklauso nuo požiūrio į reikšmę. Lietuvoje ilgą laiką vyravo struktūrinis požiūris į reikšmę, kada analizuojami sintagminiai ir paradigminiai žodžių tarpusavio santykiai ir jais perteikiama reikšmė, tačiau pastaruoju metu pereinama prie kognityvinio požiūrio į reikšmę, kada žodžio reikšmė tiriama per kalbos ir mąstymo ryšį. Tačiau struktūrinis ir kognityvinis požiūriai į reikšmę yra retai siejami ir derinami vienas su kitu, todėl šiame straipsnyje ir siekiama aptarti struktūrinio ir kognityvinio požiūrių sąsajas, pasitelkiant prototipų teoriją. The meaning of words has been a focus of scientific investigations since Ancient times; however, at the moment the issues of meaning have become the focus of semantics, lexicology, lexicography, cognitive linguistics and other sciences. The study of meaning within Lithuanian context has been based on the structural conception of meaning with much attention to semantic component analysis. Such a conception of meaning has been currently criticized and changed by a cognitive perception of meaning that came to Lithuania from the West. The cognitive conception criticizes the structural one, as structural research on meaning does not provide a full scope of it. Both approaches to meaning within the Lithuanian context do not negate each other; however, no attempts to combine both approaches together have ever been noticed as the structural approach is regarded to be more advantageous. Having examined both structural and cognitive approaches to meaning, it was noticed that both approaches can complement one another and thus provide a more comprehensive view of meaning. Therefore, the article attempts to discuss the relationship of semantics and cognitive linguistics through prototype theory. In order to do this, various approaches to meaning applied are described. Further on, the origin of prototype theory and its development from Aristotle to Rosch are displayed, as well as the main features of the prototype theory are discussed. The last chapter on the prototype theory and semantics aims at finding the connections of both approaches, indicating the way they could extend the perception of meaning

Straipsnyje nagrinėjamos kognityvinės kategorijos: GYVŪNAS, ŠUO, VOKIEČIŲ AVIGANIS, remiantis Eleanoros Rosch prototipų teorija. Kalbama apie prototipus, kategorijų panašumus [family resamblance), jų ribas [fuzzy boundaries), „gestalt" sampratą ir hierachinę kategorijų struktūrą. Autorė apklausė amerikiečius, lietuvius ir lenkus prašydama pateikti minėtų kategorijų apibrėžimus, jų suvokimą. Straipsnyje nurodomi skirtumai ir panašumai, stengiamasi pažvelgti į kultūrinius ir socialinius elementus, darančius jtaką kategorijos sampratai. People are surrounded by an infinite variety of different phenomena, which are identified, classified, and, as a consequence, named. This process is conceived as a mental one, and it has recently become the heart of cognitive linguistics. Using language, people categorize the world around them by structuring their knowledge into categories. Therefore, it is interesting to explore categorization in different languages and to see whether the language influences the process. The theoretical background of the paper draws on the theory of prototypes and basic level categories developed by Eleanor Rosch (1986). The practical part analyzes native speakers' preferences in the understanding of cognitive categories ANIMAL, DOG, and the GERMAN SHEPHERD. The data for the research comes from the questionnaires, which were filled in by 50 native born Americans, 50 native born Lithuanians, and 50 native born Poles (women and men). The interviewed were 1 8 - 6 3 years old, representatives of the middle and working classes. The questionnaires were created trying to illustrate the main principles of the theory of prototypes and basic level categories as well as the validity of this theory for the cognitive exploration of categories.

Straipsnyje, remiantis tekstyno medžiaga, analizuojami kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuoti atvejai, kai vaiko elgesys gali būti suvokiamas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas. Dėmesys sutelktas į tuos atvejus, kai, verbalizuojant kokio nors abstraktaus fenomeno specifiką, pasitelkiamas palyginimas, kuriame yra minimos vaiko elgesio ypatybės. Pagrindinis vaiko elgesio bruožas – tikrumas, natūralumas. Suaugusio žmogaus polinkis elgtis vaikiškai kalbos pasaulėvaizdyje neretai gali būti laikomas nukrypimu nuo normos ir vertinamas neigiamai. Kategorizuojant pasaulį paranku remtis vaiko elgesiu kaip atskaitos tašku, savotišku prototipu, kadangi nėra tokio suaugusio žmogaus, kuris nebūtų buvęs vaikas. Lyginant vaiko elgesį su suaugusio žmogaus elgesiu visada brėžiama aiški riba: vaikas ir suaugęs priklauso skirtingoms kategorijoms. Jeigu suaugęs žmogus ima elgtis kaip vaikas, jis tarsi suardo kategorijos ribas, ima kategorizuoti pasaulį iš naujo. Rekategorizacijos rezultatas galėtų būti bent iš dalies naujas pasaulio vaizdas. Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota nuostata, kad tai, kas leidžiama vaikui, turi būti nebūdinga suaugusiam žmogui. Daroma išvada, kad dažniausiai pačiame kontekste yra implikuotas netradicinio suaugusio žmogaus elgesio vertinimas. Tekste tiesiogiai nenurodoma, kaip turi būti vertinamas vaikiškas nevaiko elgesys, tačiau leidžiama suprasti, kad tai jau laikoma nukrypimu nuo normos, vadinasi, dažniausiai ir vertinama neigiamai. Kai kuriais atvejais vaikiškas elgesys gali būti pateikiamas ir kaip teigiamas pavyzdys (pvz. kalbant apie džiaugsmo raišką). The aim of the present paper is to analyze the cases recorded in the world-view when a child's behaviour can be grasped as the point of departure of the world categorization. The examples are drawn from the expository parts of the Lithuanian language corpus compiled at Vytautas Magnus University Computational Linguistics Centre. The method of conceptual analysis is employed in the present study. The things or phenomena make the categories represent them differently: some better, others - worse. The member of the category which is the closest to the prototype is a more prototypical exemplar. After some time the category is supplemented by new representatives. Thus the prototype may change. Comparison is one of the verbalization examples of the prototype theory. Informative and interesting are those examples which specify the particularity of abstract phenomena. A prototypical situation is recorded in a comparison, by evaluating particularity and cultural norms. Summing up the analyzed examples the conclusion is drawn that while categorizing the world it is convenient to rely on a child's behaviour as a point of departure, i.e. peculiar prototype, as there is no adult who was not a child. The attitude recorded in the world-view can be obvious to a child but sometimes goes unnoticed by an adult.

Straipsnyje aiškinamasi sudėtinga žodžio „žalias“ semantika, bandoma atskleisti joje atspindėtą tautos pasaulėvaizdžio dalelę. Tiriama ne tik būdvardžių žalias, -a semantinė struktūra, bet ir vedinių semantika. Žalumo koncepto centrą lietuvių pasaulėvaizdyje sudaro žolės, vešlios lapijos spalvos įvaizdis, kuris kalboje reiškiamas prototipinėmis žodžių žalias, žaliuoti, žalumas reikšmėmis. Į prototipinę žalias reikšmę remiasi išplėtota metoniminė žalumo žodžių vartosena. Įprastinę metaforinė būdvardžio žalias vartosena remiasi šaltinio srities požymiu „pradedantis augti“. Specifine lietuvių kalbai laikytina metaforinė vartosena, kurios pagrindas – ištakos srities požymis „vešlus“. Skirtingų požymių dominavimas vadinamosiose perkeltinėse reikšmėse iliustruoja ambivalentišką žalumos vertinimą, kuris abiem atvejais orientuotas į žmogų: „netinkamas, nesubrendęs, neįgavęs reikiamų savybių“ ir „stiprus, gražus“. Paslaptingo chtoninio pasaulio reiškinių apibūdinimas žalia spalva remiasi opozocija žmogus – chtoninis pasaulis. Žmogaus, gyvybės spalva – raudona, o mirties, šešėlinio pasaulio būtybių – žalia. Žmogui žalia spalva – nenatūrali ir net grėsminga. Žmogus susijęs ir su fiziniu, ir su chtoniniu pasauliu, todėl abu šie pasauliai gali būti metaforiško žmogaus mąstymo šaltinių sferos ir todėl žmogaus apibūdinimai epitetais žalias, žaliuoti gali būti diametraliai priešingi. Taigi, koncepto žalias ambivalentiškumas sietinas su dviguba opozicija: „augmenijos pasaulis – žmogus“ su žalias – nežalias implikacija ir „žmogus – chtoninis pasaulis“ su nežalias – žalias implikacija. The article deals with the complex semantics of the word “žalias” [green] and aims to reveal elements of people’s worldviews reflected in it. The article focuses not only on the semantic structure of the masculine and feminine form of the word “žalias”, but also on the semantics of its derivatives. The core of the concept of the greenness in the Lithuanian worldview is the image of the colour of fresh grass, leaves of the trees, which is linguistically expressed via prototype meanings of the words “žalias”[green], “žaliuoti” [to green] and “žalumas” [greenness]. The developed metonymic usage of the words meaning green is based on the prototypical meanings of the word “žalias” [green.] The dominance of difference characteristics in metaphoric meanings illustrates the ambivalent evaluation of green, which in both cases is focused on the man: “unsuitable, immature, lacking necessary characteristics” and “strong, beautiful”. The relation of green to the phenomena of the mysterious chthonic world is based on the opposition of the man to the chthonic world. Red is the colour of the man, the life, whereas, green is the colour of the world of mysterious creatures. Green colour is unnatural and even threatening for the man. The man is related to the physical as well as the chthonic world, and these both worlds can represent the sphere of the sources of the man’s metaphoric thinking. Therefore, the ambivalence of the concept of green is related to a double opposition: “the world of vegetation – a man” with the implication green – not green, and “a man – chthonic world” with an implication “not green – green”.

Straipsnis skirtas teisinių sąvokų vartojimo Konstantino Širvydo žodyne ir Lietuvos statutuose nesutapimų analizei. Rekonstruojama teisinių terminų, vartotų XVI a. Lietuvos juridiniuose dokumentuose, sistema ir tiriant jų vartojimą tekstuose (statutuose) atskleidžiama, kaip juos suprato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė XVII a. Analizuojami lenkiški, rusiški, lotyniški ir lietuviški tekstai bei juridinės sąvokos. Asmenų tarpusavio santykius apibrėžiančių kategorijų prototipai (teisė, kaltė, teismas, valdžia), kaip ir analogiški juridinių kategorijų prototipai (teisė, skola, kaltė, žala) teisiniuose dokumentuose reflektuoja intelektualinio elito ir įstatymų leidėjų sąmonę, jie nesutampa su K. Širvydo lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyne pateikiamomis bendrinės kalbos prasmėmis. K. Širvydas teisinius terminus iš lenkų kalbos į lietuvių vertė pasinaudodamas lotynų kalba. Jo tikslas buvo fiksuoti plačiosios visuomenės kalbos sąvokas. Straipsnyje aptariama Europos šalims būdinga juridinių kategorijų semantinė raida, jų vartosena Lietuvos statutuose. Daroma išvada, jog Europos teisinis žodynas buvo pritaikytas vietos politinio bei socialinio gyvenimo sąlygoms. Lingvistinių šaltinių daugiakalbiškumas palengvina terminų prasmės nustatymą ir leidžia pastebėti pasirinktų kategorijų semantinę kaitą. The objective of the present research is to reconstruct the system of juridical terms in the language of 16th century Lithuanian legislation and then, to confront the textual realization of a pattern with the general social understanding of these particular terms, at the beginning of the 17th century in the Great Duchy of Lithua­nia. The prototypes of categories of establishing interpersonal relationships (LAW, GUILT, COURT, AUTHORITY) as well as the prototypes of categories of the classi­fication of a deed within interpersonal relations (LAW, DEBT, GUILT, HARM), researched in the context of a legislative act reflecting the awareness of legislators and the intellectual elite, are not adequate to the examples of the prototypes of categories certified by the Polish-Latin-Lithuanian dictionary according to the actual state of the common language. European juridical terms, taken on as a part of the Renaissance currents, were adopted to suit the local conditions of political and social life. Multilingualism of linguistic resources makes it considerably easier to identify the terms and to observe semantic reallocations of juridical terms in a given category.