Child - the point of departure of world categorization (based on the materials of the Lithuanian language world-view)

Straipsnyje, remiantis tekstyno medžiaga, analizuojami kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuoti atvejai, kai vaiko elgesys gali būti suvokiamas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas. Dėmesys sutelktas į tuos atvejus, kai, verbalizuojant kokio nors abstraktaus fenomeno specifiką, pasitelkiamas palyginimas, kuriame yra minimos vaiko elgesio ypatybės. Pagrindinis vaiko elgesio bruožas – tikrumas, natūralumas. Suaugusio žmogaus polinkis elgtis vaikiškai kalbos pasaulėvaizdyje neretai gali būti laikomas nukrypimu nuo normos ir vertinamas neigiamai. Kategorizuojant pasaulį paranku remtis vaiko elgesiu kaip atskaitos tašku, savotišku prototipu, kadangi nėra tokio suaugusio žmogaus, kuris nebūtų buvęs vaikas. Lyginant vaiko elgesį su suaugusio žmogaus elgesiu visada brėžiama aiški riba: vaikas ir suaugęs priklauso skirtingoms kategorijoms. Jeigu suaugęs žmogus ima elgtis kaip vaikas, jis tarsi suardo kategorijos ribas, ima kategorizuoti pasaulį iš naujo. Rekategorizacijos rezultatas galėtų būti bent iš dalies naujas pasaulio vaizdas. Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota nuostata, kad tai, kas leidžiama vaikui, turi būti nebūdinga suaugusiam žmogui. Daroma išvada, kad dažniausiai pačiame kontekste yra implikuotas netradicinio suaugusio žmogaus elgesio vertinimas. Tekste tiesiogiai nenurodoma, kaip turi būti vertinamas vaikiškas nevaiko elgesys, tačiau leidžiama suprasti, kad tai jau laikoma nukrypimu nuo normos, vadinasi, dažniausiai ir vertinama neigiamai. Kai kuriais atvejais vaikiškas elgesys gali būti pateikiamas ir kaip teigiamas pavyzdys (pvz. kalbant apie džiaugsmo raišką). The aim of the present paper is to analyze the cases recorded in the world-view when a child's behaviour can be grasped as the point of departure of the world categorization. The examples are drawn from the expository parts of the Lithuanian language corpus compiled at Vytautas Magnus University Computational Linguistics Centre. The method of conceptual analysis is employed in the present study. The things or phenomena make the categories represent them differently: some better, others - worse. The member of the category which is the closest to the prototype is a more prototypical exemplar. After some time the category is supplemented by new representatives. Thus the prototype may change. Comparison is one of the verbalization examples of the prototype theory. Informative and interesting are those examples which specify the particularity of abstract phenomena. A prototypical situation is recorded in a comparison, by evaluating particularity and cultural norms. Summing up the analyzed examples the conclusion is drawn that while categorizing the world it is convenient to rely on a child's behaviour as a point of departure, i.e. peculiar prototype, as there is no adult who was not a child. The attitude recorded in the world-view can be obvious to a child but sometimes goes unnoticed by an adult.