Search

The article reviews peculiarities of biographical research. Emphasis is placed on the experiences determined by the biographical circumstances, which have served educators as impetus for informal studies, as well as founding layers for the growth of pedagogical professional competencies. When discussing lifelong learning and the growing demands on educators' professionalism, it is most important to understand how the competences of the teaching profession develop in informal learning; next, it is possible to identify the structures that enable this process. The aim of the article is to reveal the peculiarities of a biographical method and the expression of pedagogical competences of the pedagogical professionals formed through informal learning and stimulated by biographical circumstances. The analysis and results of the obtained data base on the study logic of the construction of the abduction theory according to Peirce and the Grounded theory methodology according to Strauss and Corbin [1]. The research revealed that the processes of informal learning, critical for the competencies of an educator‘s profession, take their route in childhood. Learning experiences in childhood, as well as further biographical experiences not only determine the interest in the pedagogical profession, but also determine pedagogical abilities and values.

Lietuvos aukštojo mokslo studijų kokybė yra aktuali ir opi tema. Sparčiai kintantys verslo poreikiai ir iš jų kylantys reikalavimai aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacijai bei kintanti aukštojo mokslo aplinka sąlygoja būtinybę nuolatos analizuoti įmonių poreikius ir studijų programų aktualumą darbo rinkoje. Straipsnyje pateikti šalies įmonių, savo veikloje naudojančių e-verslo sistemas ir jų modulius arba juos projektuojančių, apklausos rezultatai. Tyrimas atliktas, siekiant įvertinti „Elektroninio verslo technologijų“ studijų programos studijų rezultatų atitikimą pirmosios pakopos profesinio bakalauro aprašo reikalavimus bei kompetencijų aktualumą dabartinėje darbo rinkoje. The quality of Lithuanian higher education is a relevant and sensitive subject. Rapidly changing business needs and the consequential requirements for the higher school graduate qualification as well as changing higher education environment lead to the need for regular assessments of the company demands and the relevance of the study programmes to the labor market. This article presents survey results of the country enterprises which use e-business systems and modules in their activities, or design them. The research was conducted to assess „E-business Technologies" study program results consistency with the first cycle professional bachelor description requirements and the relevance of competencies in the current labor market.

Straipsnyje pateikiama projekto „Kalbos ir dalyko integruoto mokymo (IDKM) plėtra švietime“ (2011–2013) dalyvių nuomonė apie projekto metu jų įgytas kompetencijas. Projekto tikslas – tobulinti tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinėse mokyklose dirbančių nekalbinių dalykų mokytojų IDKM diegimui reikalingas kompetencijas. Projekto dalyvių apklausos duomenys rodo, kad mokytojai teigiamai vertina IDKM diegimą ir projekto mokymų metu įgytas kompetencijas. Europos IDKM mokytojų švietimo metmenys, kurių pagrindu buvo sudaryta projekto dalyvių mokymo programa, yra tinkamas įrankis kurti mokytojų kompetencijų tobulinimo programas nekalbinių dalykų mokytojams, kurie jau turi bendrąsias pedagogines kompetencijas. Penkiasdešimties akademinių valandų trukmės mokymo programos pakako susipažinti su IDKM pagrindais. Projekto dalyviai teigiamai vertino projekto metu įgytas IDKM metodikos kompetencijas ir nurodė gebantys atrinkti mokymui tinkamą nekalbinio dalyko turinį. Labiausiai nepasitikima įgytomis kompetencijomis, susijusiomis su kalbiniais IDKM aspektais: gebėjimu paremti mokinių kalbos mokymąsi IDKM pamokų metu, mokytojų ir mokinių kalbinių kompetencijų darna bei mokytojų tikslinės kalbos mokėjimu. Kita projekto dalyvių įvardyta problema yra nepakankamas administracijos palaikymas, mokymo standartų ir gairių trūkumas bei nepakankamas IDKM mokymo kokybės užtikrinimas. The paper presents the findings of the research carried out among the participants of the project ”Development of Content and Language Integrated Learning (CLIL) in Education” (2011-2013) that aimed to upgrade the competences of subject teachers enabling them to implement content and foreign language integrated learning approach in general education and vocational training. The data obtained through a survey indicates that the project participants developed a positive attitude towards the CLIL approach and positively assess the competences acquired during the programme. European Framework for CLIL Teacher Education proves to be a useful tool when designing training courses for specific target groups of qualified content teachers and a fifty hours' programme seems to be adequate to get acquainted with the fundamentals of CLIL. The project participants were most positive about their CLIL methodology competence development during the project and ability to identify appropriate subject content for teaching by using the CLIL approach. The weakest point identified by the participants involves language-related issues, such as ability to support language learning in content, balancing the target language used between the learners' and teacher's linguistic ability, and overall insufficiency of linguistic competences. One more issue indicated by the respondents is the absence of standards, guidance and administrative support, as well as quality assurance (content delivery, materials and assessment) in CLIL.

International audience; يتحلى المهنيون اللذين تلقوا تعليمهم في الجامعة ليس فقط بالمعرفة الأساسية الضرورية لممارسة مهنتهم، وإنما يكتسبون كذلك المبادئ الأخلاقية التي تضمن الممارسة المهنية المسؤولة والفائدة المترتبة عنها للمجتمع. لمشروع البحث المقدم بهذا العنوان هدف السعي لتنشيط الكفاءات الأخلاقية والإلتزام بين معلمي المستقبل. أتيحت للمشاركون الفرصة، خلال التجربة، لتصميم مهام تحفز التفكير والنقاش والوعي النقدي.; Professionals who have undergone their training at university should possess not only the knowledge-base necessary to practice in their chosen profession, but also the ethical principles that ensure responsible professional practice and the corresponding benefits for society. The research project addressed in the present article aimed to contribute to fostering ethical competence and commitment amongst future teachers. During the experience the participants had the opportunity to design tasks that stimulated reflection, critique and ethical awareness.; Los profesionales que han recibido su formación en la Universidad, poseerán no solo el conocimiento base necesario para la práctica en su profesión, sino también los principios éticos que aseguran la práctica profesional responsable y el correspondiente beneficio para la sociedad. El proyecto de investigación presentado con este título tiene como objetivo contribuir a estimular la competencia ética y el compromiso entre los futuros docentes. Durante la experiencia, los participantes tuvieron la oportunidad de diseñar tareas que estimularan la reflexión, la crítica y la conciencia crítica.; Les professionnels ayant reçu leur formation auprès des Universités disposeront, non seulement des connaissances de base nécessaires à l'exercice de leur métier, mais aussi les principes éthiques garantissant un exercice professionnel responsable portant bénéfice sur la société. Le projet de recherche présenté sous ce titre a comme objectif la contribution à la favorisation de la compétence éthique et de l’engagement parmi les futurs enseignants. Lors de cette expérience, les participants ont eu l’occasion d’élaborer des tâches favorisant la réflexion, la critique et la pensée critique.; Specialistai, įgiję universitetinį išsilavinimą, turi būti sukaupę ne tik žinių, kurios būtinos profesinėje veikloje, bet ir gebėti vadovautis etikos principais, kurie užtikrintų atsakingą ir visuomenės gerovei reikalingą profesinę veiklą. Tyrime, pristatomame šiame straipsnyje, analizuojamos būsimųjų mokytojų etinės kompetencijos plėtros ir atsidavimo darbui problemos. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę kurti užduotis, kurios skatino refleksiją, kritiką ir etinį sąmoningumą.; Профессионалы, получившие университетское образование, не только получают основные знания для работы по своей профессии, но и моральные принципы, которые обеспечивают ответственную профессиональную работу и соответствующую выгоду для общества. Целью исследовательского проекта, представленного под этим именем, является участие в стимуляции профессиональной этики и компромисса среди будущих преподавателей. Во время проведения эксперимента, участники получили возможность разработать задания, стимулирующие размышление, критику и критичиское сознание.; 在大学接受过培训的专业人员，不仅要具备专业实践所必备的基本知识，还需保证具有负责任的专业实践和相应的社会效益道德原则。该主题的研究项目旨在促进未来教师的道德能力和承诺。在此过程中，参与者有机会设计作业，以激发反思，批评和批判意识。

Artículo elaborado a raíz del proyecto de innovación docente:"Desarrollo de la competencia "compromiso ético" durante el practicum a través del estudio de caso y los cuentos", coordinado por Purificación Pérez-García. (Código: 12-146). Año 2013. Aprobado por el Vicerrectorado de Ordenación Académica y Profesorado. Período de ejecución: 25-09-2012 a 10-02-2015 Professionals who have undergone their training at university should possess not only the knowledge-base necessary to practice in their chosen profession, but also the ethical principles that ensure responsible professional practice and the corresponding benefits for society. The research project addressed in the present article aimed to contribute to fostering ethical competence and commitment amongst future teachers. During the experience the participants had the opportunity to design tasks that stimulated reflection, critique and ethical awareness. Specialistai, įgiję universitetinį išsilavinimą, turi būti sukaupę ne tik žinių, kurios būtinos profesinėje veikloje, bet ir gebėti vadovautis etikos principais, kurie užtikrintų atsakingą ir vi- suomenės gerovei reikalingą profesinę veiklą. Tyrime, pristatomame šiame straipsnyje, analizuo- jamos būsimųjų mokytojų etinės kompetencijos plėtros ir atsidavimo darbui problemos. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę kurti užduotis, kurios skatino refleksiją, kritiką ir etinį sąmoningumą. Los profesionales que han recibido su formación en la Universidad, poseerán no solo el conocimiento base necesario para la práctica en su profesión, sino también los principios éticos que aseguran la práctica profesional responsable y el correspondiente beneficio para la sociedad. El proyecto de investigación presentado con este título tiene como objetivo contribuir a estimular la competencia ética y el compromiso entre los futuros docentes. Durante la experiencia, los participantes tuvieron la oportunidad de diseñar tareas que estimularan la reflexión, la crítica y la conciencia crítica. Les professionnels ayant reçu leur formation auprès des Universités disposeront, non seulement des connaissances de base nécessaires à l'exercice de leur métier, mais aussi les principes éthiques garantissant un exercice professionnel responsable portant bénéfice sur la société. Le projet de recherche présenté sous ce titre a comme objectif la contribution à la favorisation de la compétence éthique et de l’engagement parmi les futurs enseignants. Lors de cette expérience, les participants ont eu l’occasion d’élaborer des tâches favorisant la réflexion, la critique et la pensée critique. Профессионалы, получившие университетское образование, не только получают основные знания для работы по своей профессии, но и моральные принципы, которые обеспечивают ответственную профессиональную работу и соответствующую выгоду для общества. Целью исследовательского проекта, представленного под этим именем, является участие в стимуляции профессиональной этики и компромисса среди будущих преподавателей. Во время проведения эксперимента, участники получили возможность разработать задания, стимулирующие размышление, критику и критичиское сознание. 在大学接受过培训的专业人员，不仅要具备专业实践所必备的基本知识，还需保证具有负责任的专业实践和相应的社会效益道德原则。该主题的研究项目旨在促进未来教师的道德能力和承诺。在此过程中，参与者有机会设计作业，以激发反思，批评和批判意识 يتحلى المهنيون اللذين تلقوا تعليمهم في الجامعة ليس فقط بالمعرفة الأساسية الضرورية لممارسة مهنتهم، وإنما يكتسبون كذلك المبادئ الأخلاقية التي تضمن الممارسة المهنية المسؤولة والفائدة المترتبة عنها للمجتمع. لمشروع البحث المقدم بهذا العنوان هدف السعي لتنشيط الكفاءات الأخلاقية والإلتزام بين معلمي المستقبل. أتيحت للمشاركون الفرصة، خلال التجربة، لتصميم مهام تحفز التفكير والنقاش والوعي النقدي.

Dabartinis laikotarpis siejamas su žinių visuomenės formavimu, žmogiškųjų išteklių ugdymu, formuluojant šias savybes: gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių keičiant darbo būdus; žiniomis pagrįstas ūkio funkcionavimas; tęstinio mokymosi idėjos realizavimas; atsakomybės už žinių, gebėjimų ir įgūdžių ugdymo/ugdymosi formavimas; užimtumo strategijos veiksnių panaudojimas darbingumo, kompetentingumo, pritaikomumo ir pilnavertiškumo vystymui. Reikalavimai darbuotojų kompetencijai nuolat didėja ir sparčiai kinta. Kiekvienai naujai problemai spręsti reikalinga atitinkama darbuotojų kompetencija. Darbo objektas: Būsimų kūno kultūros mokytojų kompetencijos. Darbo tikslas: Įvertinti būsimų kūno kultūros mokytojų profesinę kompetenciją Darbo uždaviniai: 1. Aptarti kūno kultūros mokytojo veiklą. 2. Apžvelgti kūno kultūros mokytojų profesines kompetencijas ir raiška. 3. Išanalizuoti būsimų kūno kultūros mokytojų įgytas profesines kompetencijas. Išvados: 1. Mokytojo vaidmuo yra svarbus perteikiant mokiniams vertybes, skatinant jų kūrybiškumą, padedant formuotis vaiko asmenybei. Siekdamas tinkamai ugdyti vaikus pats pedagogas turi būti kūrybiškas, lankstus, gerbiantis save ir kitus, gebantis bendrauti su kitais. 2. Profesinės kompetencijos tai mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai. Tiek būsimiems tiek esamiems kūno kultūros mokytojams yra galimybė kelti savo profesionalumą (... [toliau žr. visą tekstą] The current period is associated with the formation of a knowledge society, human resource development, the formulation of the following characteristics: the ability to adapt to change through changing ways of working, functioning knowledge-based economy, the realization of the idea of lifelong learning, the responsibility for the knowledge, abilities and skills / education formation; employment strategy factor use capacity, competence, adaptability, and faculty development. Competence requirements are increasing constantly and rapidly changing. Each new problem requires the competence of personnel. The object: future physical education teachers. Aim: To evaluate the future of physical education teachers' professional competence. Job tasks: 1. Discuss the physical education teacher in 2. Overview of the physical education teachers' professional competencies and expression. 3. Analysis of future physical education teachers to acquire professional competencies Conclusion: 1. Teacher's role is to convey important values in students, encouraging their creativity, helping to shape the child's personality. In order to properly educate children the teacher must be creative, flexible, respecting yourself and others, able to communicate with others. 2. Professional competence is teachers' knowledge, skills, abilities, values, attitudes and other personal qualities needed to succeed in general education activities. A prospective and current physical education teacher is the ability to... [to full text]

Kelerius metus atliekant būsimų matematikos mokytojų profesinių kompetencijų ugdymo tyrimus buvo keliamas tikslas atskleisti matematikos ir informatikos studijų programos absolventų profesinio rengimo ypatybes ir išryškinti studijų tobulinimo galimybes. Tyrimų rezultatai parodė, kad matematikos didaktikos studijos ir pedagoginė praktika veiksmingai padeda studentams ugdytis profesines kompetencijas. The aim of this paper is to highlight the features of the improvement of student’s professional competencies in the final stage of the pedagogical studies in the Lithuanian University of Educational Sciences. 84 students of the fourth year studies of mathematics and computer science specialty were interviewed using questionnaire. The research methods: statistical quantitative analysis of empirical data; qualitative analysis of students’ reports of carried out teaching practice. The results revealed: the studies of mathematics didactics and teaching practice effectively helped students develop their professional competencies; the experience gained during the teaching practice determinated student’s choosing of teaching career mostly.

Pedagogas suteikdamas mokiniams ekonomines žinias vaidina svarbų vaidmenį. Jis turi tinkamai organizuoti ugdymo procesą, vadovaudamasis turimomis kompetencijomis. Taip pat ugdymo proceso organizavimas priklauso nuo mokytojo profesinio pasirengimo bei kvalifikacijos. Mokytojų profesinės kompetencijos išlieka svarbiausios, norint tinkamai pasirengti ekonomikos pamokai. Mokytojai nuolat plėtoja ir tobulina savo profesines kompetencijas. Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi tyrimą apie pedagogų pasirengimą mokyti ekonomikos. Bet nebuvo ištirta, kokia pedagogų nuomonė apie savo profesines kompetencijas organizuoti ekonomikos pamokas ir apie savo pasirengimą mokyti ekonomikos. The topic of this Bachelor‘s Thesis is “TEACHERS’ OPINION ABOUT THEIR PROFESSIONAL COMPETENCES TO TEACH ECONOMICS LESSONS IN 9th–10th CLASSES”. The role of an educator providing economic knowledge to pupils is very important. He or she has to organize education process appropriately, relying on his or her competences. Moreover, the organization of education process depends on teacher‘s professional training and qualification. Teachers’ professional competences remain the most significant element in planning economics lessons. Teachers constantly develop and improve their professional competences. The Ministry of Education and Science conducted a research on educators’ preparation to teach economics. However, the research has not established what was educators’ opinion about their professional competences to organize economics lessons and their preparation to teach economics.

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingų grupių respondentų požiūrius į vertimo ir interpretacijos kompetencijas. Pastebėta, kad literatūroje yra vertimo kompetencijų tyrimų stygius. Šios problemos nagrinėjimo empirinių mokslinių tyrinėjimų srityje sudaro šio darbo naujumą. Straipsnyje nagrinėjamos vertimo ir interpretacijos kompetencijos, kurias besimokantys universitete studentai turi įvaldyti ir kurių jiems reikės dirbant vertėjais Europos Sąjungos institucijose. Mokslinis tyrimas remiasi anketų duomenimis. Anketos buvo sudarytos pagal ES dokumentą „European Master's in Translation“. Nors ES dokumente yra daug vertimo bei interpretacijos kompetencijų, į autorių anketą buvo įtrauktos būtiniausios kompetencijos, be kurių vertėjo darbas negali būti sėkmingas. Nepriklausomų klausėjų buvo surinktos 2 imtys, kurios buvo analizuojamos ir lyginamos. Kiekviena imtis buvo sudaryta iš 4 respondentų grupių: darbdaviai, universiteto dėstytojai, studentai ir alumnai. Anketų rezultatai buvo apdoroti naudojant statistikos programine įrangą SPSS (Software Package for Social Sciences). Nustatyta, kad respondentų atsakymai abiejose imtyse gerai tarpusavyje koreliuoja. Gauti Pcarsono koreliacijos koeficientai tarp 0,663 ir 0,913 esant reikšmingumo lygiams 0,01 ir 0,05. Tai atitinka tikimybes 99% ir 95%, atitinkamai. Dviejų imčių respondentų nuomonių palyginimas rodo, kad abipusis atitikimas yra tik vienos respondentų poros iš keturių This paper examines competences in translation and interpreting that students have to acquire in University studies and need for translators or interpreter's jobs in the European Union (EU) institutions. The research is based on the analysis of responses obtained independently by two questioners. The survey was designed in accordance with the European Master's in Translation document. It was created to define the basic competences essential for translators working in various translation agencies. Two samples of responses, each of which contained opinions of 4 groups of respondents, were analyzed. The respondents in each sample were employers, lecturers, students and alumni. The data reveal respondents' attitudes to acquisition of competences in translation and interpreting at tertiary level. It has been found that responses are well correlated within each sample: the Pearson's coefficients vary between .663 and .913 at the levels of significance either 0.01 or 0.05, which corresponds to the probabilities 99% or 95%, respectively. It means that the respondents of all four groups agree that they have acquired the translation and interpreting skills necessary in their jobs. The comparison of the two sets of responses between different samples reveals that the only data for employers are comparable and might be extended beyond the studied sample, while the data for other groups of respondents are not mutually consistent. It means that employers are satisfied with translation and interpreting skills that their employees have acquired at Vilnius University. As there is no agreement between other groups of respondents on the issues of acquisition of translation and interpreting skills, this part of research needs further exploration

Straipsnyje pateikiami sutelktos grupės, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos socialinio darbo ir socialinės pedagogikos praktikai ir darbdaviai bei aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės nariai (N = 83), tyrimo duomenys. Tai yra socioedukacinės situacijos, specialistų pasirengimo ir absolventų kompetencijų Lietuvoje ir Ukrainoje ekspertiniai vertinimai. Kokybinio tyrimo – sutelktos grupės ir turinio analizės – rezultatai atskleidė, kad socioedukacinės problemos ir iššūkiai tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje, yra panašūs: didėjanti migracija, nedarbas, skurdas, priklausomybės ligų augimas, visuomenės pasyvumas ir socialinio dalyvavimo sumažėjimas. Sutelktos grupės tyrimo dalyviai (Lietuvos ir Ukrainos socialinio darbo ir pedagogikos praktikai bei darbdaviai ir akademinės bendruomenės nariai) išskyrė tokius teigiamus socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų rengimo aspektus: plačių teorinių ir dalykinių žinių suteikimas, praktinių įgūdžių formavimas, aukšta dėstytojų kvalifikacija. Neigiamais specialistų rengimo aspektais įvardyti medicininių, vadybinių žinių trūkumas ir būsimų specialistų atrankos pagal motyvaciją ir profesinę orientaciją spragos. This article presents research data from a focus group attended by Lithuanian and Ukrainian practitioners, employers of social work and social pedagogy and academic community members of higher education institutions (N = 83). These are expert assessments of the socio-educational situation of specialists’ preparation and graduates’ competences in Lithuania and the Ukraine. The results of the qualitative research – focus group and content analysis – have revealed that socio-educational problems and challenges both in Lithuania and the Ukraine are similar. They are influenced by increasing migration, unemployment, poverty, the growth of addictive illnesses, society’s passiveness and a reluctance to engage in social participation. Participants of the focus group (Lithuanian and Ukrainian practitioners, employers of social work and social pedagogy and academic community members of higher education institutions) highlighted the following positive aspects of training social workers and social pedagogues. These were the provision of a broad theoretical and subject knowledge, the formation of practical skills, and the high qualification status of university teachers. Negative aspects of the training were a lack of medical and managerial knowledge and a failure to assess the prospective specialists’ motivation and professional orientation during the recruitment and selection process.

Siekiant tobulinti vidurinės mokyklos matematikos mokytojų rengimą, tikslinga atlikti dabartinės matematikos mokytojų rengimo situacijos analizę, studentų profesinių kompetencijų ugdymo(si) teorinių studijų ir pedagoginės praktikos metu aspektais. Remiantis konstruktyvistine ugdymo paradigma, kuri suponuoja besimokančiojo profesinės patirties formavimosi veiksmingumą, jam naujose situacijose pritaikant anksčiau įgytą patirtį, straipsnyje analizuojamas kai kurių funkcinių pedagoginių kompetencijų tobulinimas pedagoginės praktikos metu. Atliekant tyrimą buvo keliamas tikslas išryškinti būsimų matematikos mokytojų profesinio pasirengimo raidos ypatybes, jiems tobulinant minėtas profesines kompetencijas baigiamajame teorinių studijų etape ir pedagoginės praktikos metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad absolventų apsisprendimą dirbti matematikos mokytojo darbą labiausiai lemia patirtis, įgyjama pedagoginės praktikos metu, kai studentai įsitikina turį pakankamą teorinį dalykinį ir metodinį pasirengimą. In order to improve the training of secondary school mathematics teachers, it is appropriate to analyze the current situation in mathematics teacher education. The paper analyzes the improvement of students’ pedagogical competencies through theoretical studies and teaching practice. Training students’ ability to develop mathematics teaching methodology, which comply with the current understanding of the educational process, it is necessary to give due attention to the functional competencies – planning and development of course content, learning process management. The article analyzes the differences (prior to teaching practice and get it done) in students’ attitudes on the work in the school. The objective of the investigation was to highlight the features of the development of students’ pedagogical competencies which they are improving in the final stage of theoretical studies and teaching experience during practice at school. The investigation revealed that: almost three-quarters of students said after practice teaching intend to choose teaching careers; a quarter of all students, which have been negatyve to the teacher profession prior the practice, decided to choose a teaching career when get practice done; teaching practice helped students to make sure of the eligibility of their subject knowledge; the studies of mathematics didactics and teaching practice effectively helped students develop their competencies of lesson planning and teaching process management; the experience gained during the teaching practice, when the students are satisfied with sufficient theoretical and methodological preparation, determinated students’ choosing of teaching career largely. The study also revealed some opportunities of the development of pedagogical education: it is worth to enhance studies coupled with a high school math subjects taught; it should be strengthen practical studies of pedagogy, psychology and mathematics didactics; as many students notes, the overmuch requirements of reporting consuming too much time and does not focus on the immediate practical work in school, does not allow for creativity to prepare lessons, so lecturers of pedagogy, psychology, health education and mathematics didactics should be consider on the optimal number of tasks; save time allotted reporting for all departments, can help the requesting of reports into a single folder.

Sparti socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo kaita kelia iššūkius Lietuvos švietimui. Ji neaplenkia ir pradinio ugdymo sistemos: įtakoja pradinio ugdymo specialybės studentų rengimą bei pradinio ugdymo pedagogų profesinę veiklą. Kad pedagogai gebėtų tenkinti visuomenės poreikius, sėkmingai ugdyti pradinių klasių moksleivius, yra itin svarbios pedagogų profesinės kompetencijos. Jas tyrę mokslininkai (Šalkauskis, 1992, Laužackas, 1999, Neifachas, 2006, Jurašaitė, 2006 ir kt) teigia, kad kompetentingi ir atsidavę savo darbui pedagogai- tai pagrindinė sąlyga siekiant ugdymo kokybės. Tyrimo objektas- Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto pradinio ugdymo specialybių studentų ir pradinio ugdymo pedagogų kompetencijos. Tyrimo tikslas- ištirti pradinio ugdymo specialybių studentų ir pedagogų profesines kompetencijas. Rapid changes in social, economic and cultural life set new challenges to education in Lithuania. Primary education system is not left behind as well: preparation of primary education speciality students and professional activities of primary education educators are influenced. Professional competences of educators are very important so that educators could meet the needs of society, successfully educate pupils attending primary classes. Scientists who had been researching them (Šalkauskis, 1992, Laužackas, 1999, Neifachas, 2006, Jurašaitė, 2006, etc.) claim that competent educators who were devoted to their work were the major condition seeking for education quality. The Object of the Research- Competences of primary education speciality students of Faculty of Education of Šiauliai University and primary education educators. The Goal of the Research- to analyse professional competences of primary education speciality students and educators.

Studijų kokybės vertinimo centro vykdomas studijų programų auditas skatina mokslininkų bendruomenės ir visuomenės diskusijas apie studijų kokybę. Tyrimo pristatyme analizuojama konkreti studijų programa – specialioji pedagogika. Ji vertinama programos moduliuose ugdomų gebėjimų atitikmens Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo ir studentų nuomonės apie studijų programoje ugdomas kompetencijas aspektu, diferencijuojant studentų nuomonę pagal lytį ir studijų pasiekimus. Atliekant tyrimą naudotasi literatūros, dokumentų, turinio (content) analizės, aprašomosios matematinės statistikos ir neparametrinių testų metodais. Kokybiniu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip specialiosios pedagogikos studijų programos formuojami gebėjimai dera su Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo gebėjimais, o kiekybiniu tyrimu – kaip būsimi specialieji pedagogai vertina savo įgyjamas profesines kompetencijas studijų procese. Audit of study programmes performed by the Centre of Quality Assessment in Higher Education encourages the scientists’ community and society to discuss quality of studies. The research deals with a concrete study programme – special education. It is being assessed in the aspect of correspondence of abilities developed according to the modules of the study programme to The Description of the Teacher’s Professional Competence and with regard to students’ opinion about competencies being developed in the study programme, differentiating students’ opinion according to gender and academic achievements. The research employed methods of literature analysis, document analysis, content analysis, descriptive mathematical statistics and non-parametric tests. Qualitative research aimed to identify how the abilities formed in the study programme of special education cohere with the abilities in The Description of the Teacher’s Professional Competence. The quantitative research aimed to identify how prospective special educators assess their professional competences obtained in the study process.

[...] 2006-2008 metais Lietuva dalyvavo Leonardo da Vinci projekte „Bendruomenės plėtra: socialinės inkliuzijos strategija“, kuriuo buvo siekiama tobulinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų kompetenciją. Projekte dalyvavusios šalys surengė mokymus, jų dalyviai įgijo su darbu bendruomenėje susijusių žinių, įgūdžių bei vertybių šešiose srityse: teoriniai bendruomenės darbo pagrindai, vadyba, metodologija, specifiniai klausimai, politiniai aspektai, socialinio darbuotojo vaidmuo ir identitetas. Buvo atlikta dalyvių anketinė apklausa, kurios pagrindas – kompetencijų sąrašas. Straipsnyje nagrinėjama, kokius lūkesčius savo kompetencijai kėlė trijų šalių (Vengrijos, Belgijos ir Lietuvos) bendruomenių darbuotojai. [...] Tyrimas parodė, kad lietuvių ir vengrų respondentai jaučia didesnį žinių ir gebėjimų stygių nei Belgijos socialiniai darbuotojai [...]. Iš visų kompetencijų sričių visiems mokymų dalyviams labiausiai pageidautina vadybos kompetencija. Kitas visų trijų šalių specialistų prioritetas – vidinių bendruomenės išteklių plėtra, jos narių aktyvinimas. [...]. Dominuojant vadybos metodams, sudėtinga sudominti bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Įdomi tendencija pastebėta Lietuvos dalyvių atsakymuose: greta pabrėžiamų vadybos gebėjimų respondentams rūpėjo savo vaidmens ir identiteto bendruomenėje paieška, rodanti socialinio darbuotojo statuso bendruomenėje kismą. Visas šalis siejo menkas poreikis įgyti gebėjimų, turinčių tarptautinį aspektą – atlikti tarpkultūrinius tyrimus, operuoti tarptautiniame kontekste pripažintomis socialinio darbo sąvokomis During 2006-2008, Lithuania took part in the Leonardo da Vinci project “Community development: social inclusion strategy”. The purpose of the project was to upgrade competences of social workers engaged in communities. The parties to the project organised training and training participants gained knowledge, skills and learned about values related to community work in six fields: theoretical basics of community work, management, methodology, specific issues, political aspects, the role and identity of a social worker. A survey was conducted to learn about the competences of participants. The article examines the expectations of community workers from three countries, including Hungary, Belgium and Lithuania. The survey revealed that Lithuanian and Hungarian respondents feel a bigger gap of knowledge and capacities than social workers from Belgium . Training participants highlighted management as the most wanted competence. Another priority identified by the experts of the three countries is the development of internal community resources and engagement of community members . With the management methods dominating it is not easy to motivate community members to engage actively into community life. An interesting trend has been notice with regard to the responses given by Lithuanian participants: apart from management capacities the respondents were keen to search for their role and identity in a community, showing the change of a social worker’s status in a community. All the countries were not too interested in gaining capacities with an international aspect: conducting intercultural research or usage of internationally recognised social work concepts.

Straipsnyje analizuojama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standartų turinio kaita ir kokybiniai pokyčiai. Remiantis švietimo politikos veiksnių konteksto analize ir šios pakopos tyrimų metaanalize, straipsnyje keliama hipotezė, kad Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standarto (2008) (toliau straipsnyje – Standarto) reikalavimai pedagogų rengimui yra aktualūs, šiuolaikiški ir savalaikiai, nes jame akcentuojami praktiniai pedagogo įgūdžiai "gebėti pažinti vaiką ir individualizuoti jo ugdymą; modeliuoti ugdymo turinį ir interpretuoti bei reflektuoti pedagoginę realybę“ (kadangi Standarte tos pačios formuluotės vartojamos ne vienoje vietoje, tai siekiant išvengti netikslumų ir painiavos straipsnyje cituojant Standartą, tikslus puslapis nenurodomas; daroma nuoroda: Standartas). Formuluojama išvada, jog naujasis Standartas natūraliai tęsia pirmajame Standarte (2001) plėtotas idėjas bei aktualizuoja svarbių The article deals with content changes and qualitative changes of the Preschool and Pre-primary Teacher Training Standards (further referred to as Standards) (2001, 2008). Based on the context analysis of the factors of the education policy, the article raises the hypothesis that teacher training requirements in the Standard are relevant, contemporary and timely because they focus on the teacher’s practical skills "to be able to cognize the child and individualize his/her education; to simulate the educational content, and interpret and reflect pedagogical reality" (because in the Standard the same phrasings are used in many places, in order to avoid inaccuracies, when the Standard is cited in the article the exact page is not indicated; there is only a reference to the Standard). It is concluded that the new Standard naturally continues the ideas developed in the first Standard (2001) and actualizes dissemination of pedagogical ideas relevant to education of Lithuania.

Darnios informacinės visuomenės klestėjimo periode, vykstant mokslo bei technologijų pažangai, kiekvienam asmeniui būtina tobulinti socialinius, komunikacinius, problemų sprendimo, veiklos bei kitus bendruosius gebėjimus ir kartu išsiugdyti svarbiausius įgūdžius, būtinus norint sėkmingai konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Aktuali tyrimo problema, atsakant į klausimą: koks pedagogų IKT taikymo kompetencijos turinys ir struktūra, nes nuo jų priklauso profesinio mokymo ir mokymosi proceso kokybė, pedagogų ir jų ugdytinių gebėjimas sėkmingai integruotis į pasaulinę ir šalies darbo rinką.Magistriniame darbe nagrinėjama kolegijų pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo (IKT) kompetencija, kaip profesinės kompetencijos komponentas. Informacinės visuomenės ir kultūros kaita bei pedagogų standarto reikalavimai ES ir Lietuvoje pedagogų IKT kompetencijai keičiasi, kintant mokymo ir mokymosi procesui ir nacionaliniams ugdymo tikslams, įtakojant socialiniams-demografiniams veiksniams. Anketiniu tyrimu nustatyta, kad šalies aukštųjų neuniversitetinių mokyklų (kolegijų) pedagogai sistemingai tobulina informacinio raštingumo kompetencijas įvairiomis formomis, dalyvaudami ES projektuose ir programose, savarankiškai mokydamiesi nuotoliniu būdu, norėdami kokybiškai ir sistemingai dirbti edukaciniame procese. Pristatomas pedagogų IKT taikymo kompetencijos turinio ir struktūros empirinis pagrindimas. Analizuojamos kolegijų pedagogų IKT elgsenos, pridedamosios... [toliau žr. visą tekstą] During the period of prosperity of harmonic informational society, as the economy globalyzes and the science and technology development increases, it is necessary for everyone to develop social, communicational, problem-solving, practical and other common skills as well as to bring up the most important habits in order to be able to compete in today’s employment market. The urgent problem, when solving the problem of what the application volume and structure of competence of pedagogue’s information and communication technology (ICT) would be, since the value of professional teaching and learning and pedagogues’ their apprentices abilities to successfully integrate to national and international job market depend on it.The work analyzes competence, as a part of professional competence, of college pedagogues in application of information and communication technologies (ICT). The informational society and culture as well as the requirements for the pedagogues’ ICT competence changes as changes the learning and teachning process for national training goals influenced by social and demografic factors. The questionaire research has showed that the pedagogues of national universities and colleges, in order to perform a quality educational work, systematically increase their competences of informational capabilities in various ways. This work also presents the volume and structure empirical substantiation of pedagogues’ ICT competences. Moreover, this article analyzes the ICT... [to full text]

Šiame straipsnyje pateikiamas autorių sudarytas viešbučio administratoriaus profesinis paveikslas, aptariami darbo rinkos keliami reikalavimai viešbučio administratoriui. Atlikus tyrimą nustatomas ir analizuojamas Šiaulių miesto viešbučių administratorių profesinių kompetencijų lygis. Identifikavus viešbučio administratoriui reikalingas profesines kompetencijas, būdingus bendruosius gebėjimus, asmenines savybes, gvildenamas viešbučio administratorių profesinių kompetencijų atitikimas darbo rinkos poreikiams. In this article the authors are describing and analysing the professional qualities that are required in order to become a manager in the hospitality industry. Research has been done in the city of Šiauliai to establish the actual competency level of the current managers in the hospitality industry. After analysing the required competency, general professional and personal qualities, the authors examine whether the current level of management meets the demands of the market. The research done has shown the general and personal qualities of the current hotel managers in the city of Šiauliai. They are usually young, have 2-4 years' work experience in the hospitality industry, have insufficient professional education with lack of proactivity to improve it, are able to communicate in English and Russian, but have insufficient knowledge of German language. They also seem to lack knowledge and experience of IT. The current hotel manager is fairly helpful, focused on personal hygiene, but quite often lacking such personal qualities as hard working, accuracy and good organisational skills. It is noted that the level of competency is lower in lower class hotels. In summary the recommendations are to proactively seek to increase the level of qualifications, IT skills, foreign languages and also to improve the standard of Lithuanian language.

The problem of survey is determined by the fact, that in Lithuania it is discussing a lot about the education change, the competences of pedagogues, but it was not analyzed how the pedagogues of to-school and pre-school educational institutions understand the professional competences, how they evaluate them, what is self-reflection of their professional competences. In the theoretical point of view this work will encourage to go deeper to the expression of the professional competences of to-school and pre-school education pedagogues and the needs and possibilities of their perfection. The purpose of work - is through the opening of the comprehension of the professional competences of to-school and pre-school pedagogues of educational institutions to highlight their structure and alternation in the context of educational change. 135 to-school and pre-school education pedagogues took part in the survey. The results of the survey represented, that the analysis of the opinions of to- school and pre-school education pedagogues about the importance of professional competences showed, that their role in the educational practice is not of equal value. As the most important competences were noted these of methodical, organising and planning. The results of different empirical investigation showed, that there is a relation between the point of view of the pedagogues about the importance of competence and their self-reflection. In the context of educational change is emerging the demand of new professional capability. One of them - is the application of information technologies in the educational practice. The pedagogues of to-school and pre-school education are well mastered the activities of the permanent learning.

Straipsnyje siekta išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie naujų studijų programų „Kompiuterinių tinklų administravimas“ ir „Elektroninė leidyba“ specialisto veiklos sritis, profesines kompetencijas, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus. Taikyti šie tyrimo metodai: apklausa ir dokumentinė analizė. Tyrime dalyvavo Alytaus apskrities organizacijos ir įstaigos, kuriose galėtų dirbti šių studijų programų absolventai. Apibūdinant „Kompiuterių tinklų administravimo“ specialisto profesines kompetencijas bei bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, vyrauja tokie kompiuterių sistemų inžinerijos sričių profesiniai įgūdžiai: projektavimas, įgyvendinimas, panaudojimas, eksploatacija. Taip pat išryškinami loginio mąstymo, komandinio darbo ir projektų vadybos įgūdžiai. Apibūdinant „Elektroninės leidybos“ specialisto profesines kompetencijas bei bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, išskiriami šių sričių profesiniai įgūdžiai: multimedia, komunikacija, informacija, įvairios dizaino rūšys (pvz., spaudos dizainas), skaitmeninės technologijos. Taip pat išryškinami kūrybiškumo, meniškumo, visapusiškumo, netradicinio mąstymo, komandinio darbo ir projektų vadybos įgūdžiai. Ryškios tendencijos rengti fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių specialistus informatikos ir informatikos inžinerijos studijų kryptims stebimos Jungtinės karalystės, Suomijos ir Vokietijos aukštojo mokslo institucijose. Čia yra ypač didelis šių studijų sričių ir krypčių programų pasirinkimas. New areas of application of information and communication technologies need fit users. The strategies of information technologies require high qualification specialists; therefore demand for qualifying more and better IT specialists has been increasing. The number of information and electronic communication technologies is growing fast in Lithuania. Public services in public administration, health, social area and education have been faster and faster placed on the Internet. Business services have been expanding even faster in the Internet environment. Great prospects are opening for dissemination of the Lithuanian language and culture in multicultural and information society. Already now these and other fields require engineers in e-publishing and computer network administration. In the region of Southern Lithuania Alytus College, one of higher education institutions has been qualifying specialists in e-publishing and computer network administration. Under the new specialist market conditions not only the opinion of employers in the region of Southern Lithuania about future specialists' vocational competencies and general and special skills is important, but also international experience in qualifying such kind of specialists

Straipsnyje analizuojami Specialiosios pedagogikos studijų programoje plėtojamų kompetencijų vertinimai. Šio vidinio studijų kokybės vertinimo tikslas buvo nustatyti, kaip Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dieninio skyriaus trečio ir ketvirto kurso studentai vertina Specialiosios pedagogikos studijų programos ugdomas/įgyjamas kompetencijas. Esminis tyrimo uždavinys - išanalizuoti studentų vertinimus apie studijų procese įgyjamas kompetencijas, atsižvelgiant į vertintojų lytį, užimtumą (tik studijuoja, studijuoja ir dirba), akademinį pažangumą (gerai, vidutiniškai, silpnai besimokantieji), studijavimo metus (trečias/ketvirtas kursas). Studentų vertinimams nustatyti taikyta apklausa raštu, naudojant pusiau uždaro tipo anketą, kurią sudarė Specialiojo ugdymo mokslinio centro mokslininkai. Tyrime dalyvavo 116 Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto dieninio skyriaus studentų, trečius ir ketvirtus metus studijuojančių Specialiosios pedagogikos studijų programą. Tyrimas atliktas 2007 metų vasario mėnesį. Studentų apklausa parodė, kad socialinę, mokinių pažinimo, jų motyvavimo bei komunikacinę kompetencijas studentai vertina kaip realiausiai plėtojamas studijų procese. Menkiausiai studentai vertina edukacinės aplinkos ir ugdymo programų kūrimo, gebėjimo adaptuoti ir individualizuoti bendrąsias ugdymo programas, edukacinių idėjų bei technologijų taikymo bei gebėjimo taikyti kompensacines priemones ugdant neįgalius asmenis kompetencijas. Studentų vertinimai susiję su subjektyviais vertintojų (studentų) veiksniais: lytimi, darbo ir studijų derinimu, akademiniu pažangumu, studijų metais. The paper analyses evaluation of competences developed in the study programme Special Education. The aim of the internal evaluation of the quality of studies was to establish how full-time students in Year 3 and 4 of the Faculty of Social Welfare and Disability Studies of Šiauliai University evaluate developed/acquired competences in the study programme Special Education. The key objective of the present research was to analyse the students' evaluation concerning competences acquired in the process of studies depending on their gender, occupancy (only studying or studying and working), academic achievement (high, average and low achievers), year of studies (third or fourth year). To establish the students' evaluation, a written survey was conducted by employing a semi-closed questionnaire designed by the researchers of the Special Education Research Centre. 116 students of the Faculty of Social Welfare and Disability Studies of Šiauliai University in their third and fourth year of studies in the study programme Special Education participated in the research. The research was conducted in February 2007. Having analysed how the students evaluate professional competences to be developed in the study programme Special Education, a conclusion can be made that the students highly evaluate social, pupils' evaluation and motivation, also communicative competences as important and actually implemented in the programme. The lowest evaluation was given to the competences of creating educational environment and developing educational programs, the ability to adapt and individualise general education curricula, also to the ability to apply educational ideas, technologies and compensatory means while educating people with disability. [...]

Straipsnyje analizuojami kai kurie naujosios edukacinės paradigmos įgalinimo Utenos kolegijoje klausimai. Akcentuojama, jog 21 a. aukštoji mokykla nebegali būti tik mokymą ir tyrimus akumuliuojanti aukštoji mokykla. Iškyla būtinybė ją įvardinti mokymosi institucija, kurioje mokymasis vyksta pačiomis įvairiausiomis jo formomis, aprėpia ne tik visus studentus, bet ir dėstytojus, t.y. visą bendruomenę. Tokia yra postmoderniojo amžiaus (Hargreaves, 1999) realybė, kurios kontekste vis dažniau ir garsiau diskutuojama apie mokymosi kokybės dalykus, taip vadinamą gilų mokymąsi, versus paviršutiniškam mokymuisi, siekiančiam tik formalių žinių. Šiuolaikinis aukštasis mokslas, patirdamas nuolatinius pokyčius, įtakojamus besikeičiančios akademinės, informacinės bei technologinės aplinkos, rinkos ekonomikos poveikio, pats neišvengiamai turi keistis. Remiantis naująja edukacine paradigma, akcentuojančia, jog šiuolaikiniame supratime mokymasis tiesiogiai nebesietinas su mokymu ar ugdymu, o mokymąsi nagrinėjant akcentuojamas besimokančiojo aprūpinimas efektyviomis mokymosi priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių ir poreikius (Bowden, Marton, 1998; Longworth, 1999), bei pripažįstant mokymosi per visą gyvenimą būtinybę, aukštoji mokykla turi iš esmės persitvarkyti. Minėtoje pokyčių erdvėje šiandieną savo veiklą plėtoja ir palyginti naujos Lietuvoje aukštojo mokslo institucijos – kolegijos. Šios aukštosios mokyklos ypač ryškiai jaučia minėtų pokyčių būtinybę.Todėl natūralu... [to full text] The article analyses some issues of the enablement of the modern educational paradigm at Utena College. It stresses out that a higher school of the 21st century can not any longer be a higher school that only accumulates teaching and research. There appears the necessity to call it an educational institution where learning takes its most various forms, covers not only all the students but also the teachers, i.e. the whole community. This is the reality of the postmodern age (Heargreaves, 1999), that gives a context to often and loud discussions on the study quality, so called profound learning versus superficial learning that seeks for formal knowledge. Modern higher education has to undergo changes due to its constant exposition to the changing academic, informational and technological environment and the influence of market economy. Taking into consideration the new educational paradigm which stresses that new understanding of learning is no longer related directly to the teaching and education and the analysis of learning means the provision of a learner with effective learning means and tools corresponding their learning style and needs (Bodwen, Marton, 1998; Longworth, 1999) and by acknowledging the need for the Long Life Learning, a higher school has to change itself from the very roots. Relatively new institutions of higher education in Lithuania – colleges – act in that changing environment. Those higher schools feel an urgent necessity for such changes. They... [to full text]