Search

138 studentai is trijų salių (Japonijos (45), Lietuvos (50) ir JAV (43)) buvo apklausti, siekiant nustatyti, kaip skirtingų kultūrų žmonės suvokia stresą ir kaip patiriamo streso lygis susijes su individo tikėjimu, kad pavyks pasiekti tikslą, bei su savo As efektyvumo vertinimu. Vadovautasi prielaida, kad skirtingos kultūros lemia skirtingą streso isgyvenimą, o stresą patiriantis žmogus vertina savo As efektyvumą dar ir priklausomai nuo jį supancios kultūros. Tiksliau tariant, kolektyvistas, t. y. kolektyvistinės kultūros atstovas, isgyvens didesnį stresą ir prasciau vertins savo As efektyvumą, palyginti su tokią pat situaciją isgyvenanciu individualistu, t. y. individualistinės kultūros atstovu. Tyrimas parodė, kad JAV studentai, kaip didesni individualistai, geriau vertina savo As efektyvumą ir isgyvena mažesnį stresą nei Lietuvos studentai, gyvenantys bendruomeniskesnėje aplinkoje. Japonijoje atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad japonų studentai, pacios bendruomeniskiausios is tirtų tautos atstovai, isgyveno didžiausią stresą, prasciausiai vertino savo As efektyvumą. Gauti duomenys rodo, kad gilinantis į As efektyvumo, suvokiamo streso ir kultūrinių orientacijų rysį, būtų galima rasti atsakymą į klausimą, kaip skirtingose kultūrose gyvuojanti streso samprata padeda žmogui atlaikyti jo padarinius. Pagrindiniai žodžiai: kultūrinės orientacijos, individualizmas, kolektyvizmas, As efektyvumas, stresas. A cross-cultural comparisonof perceived stress and self-efficacy across Japanese, U.S. and Lithuanian students Konstantinas Kononovas, Theodora Dallas Summary A sample of 138 university students across Japan (45), Lithuania (50) and USA (43) were surveyed in order to compare their cultural orientations, self-efficacy and perceived stress levels. It was predicted that cultural orientations might differently affect participants’ levels of perceived stress and self-efficacy. Specifically, collectivists would have higher levels of stress and lower levels of self-efficacy in comparison with individualists. This study found that US students scored higher on individualistic scales, self-efficacy, and lower on perceived stress. In contrast, Lithuanian students had lower results on individualistic scales, self-efficacy, and higher on perceived stress. Lastly, Japanese students had significantly different results in comparison with Americans and in some cases with Lithuanians, scoring higher on collectivistic scales, perceived stress, and lower on self-efficacy. The implications of these results require an explanatory examination of the relationship between self-efficacy, stress and cultural orientations. Keywords: cultural orientations, individualism, collectivism, self-efficacy, stress.

Lietuvių literatūros klasikas, elegiškų, skaidraus liūdesio persmelktų apsakymų rašytojas Jonas Biliūnas savo pasaulėžiūra yra XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Rusijos visuomeninės minties augintinis. Tai paaiškina jo siektino idealo - žmonių laimės - pasirinkimą. Kita vertus, Biliūnas yra katalikiško tikėjimo vertybėms ištikimo Lietuvos kaimo sūnus. Ši aplinkybė, kaupiantis gyvenimo patirčiai, sąlygojo Biliūno idealo semantikos kaitą, evoliuciją nuo kolektyvizmo prie individualizmo, nuo revoliucinių visuomenės pertvarkymo užmojų prie demokratijos, prie pagarbos darbui ir žmogaus teisėms. Žmonių laimės idėja yra pastovusis Biliūno idealo elementas. 1896-1903 metais, t. y. aktyvios visuomeninės veiklos laikotarpiu, Biliūnas žmonių laimę siejo su socialistine santvarka, kuri įgyvendinama revoliuciniu būdu nuvertus caro valdžią. 1904-1907 metais, t. y. aktyvios kūrybinės veiklos laikotarpiu, išryški Jono Biliūno idealo kitimo tendencijos. Laimė imama suprasti kaip individuali žmogaus gerovė, pagrįsta troškimų ir realių galimybių pusiausvyra. Būdas siekti laimės - dvasinis tobulėjimas, žmoniškumo puoselėjimas. Jonas Biliūnas is a classic of Lithuanian literature, a prose writer whose elegiac short stories are permeated with deep grief. Owing to his world outlook, he is a representative of conventional public thinking in Russia at the turn of the 20h century. This accounts for his choice of an ideal - human happiness. On the other hand, Jonas Biliūnas is a countryman, faithful to the values of Catholicism. This factor along with his life experience determined a semantic change of his ideal, namely, the evolution from collectivism to individualism, from revolutionary ways of reconstructing society to democracy, respect for labour and human rights. The idea of human happiness is a key element of Jonas Biliūnas' ideal. In 1896-1903, i.e. at the time of his active social activity, Jonas Biliūnas associated human life with socialist regime that could be established by overthrowing the czar by revolutionary means. In 1904-1907, i.e. at the time of his vigorous creative activity, the tendencies of changes in his ideal became obvious. Happiness was understood as an individual well-being of humans, based on the balance between desires and real possibilities. The only way to seek happiness was spiritual perfectionism and fostering of humanism.