Search

Socialiniai tyrimai apie elektroninius nusikaltimus sudaro lauką, apimantį platų temų diapazoną ir jungiantį įvairias disciplinas. Straipsnyje, remiantis išsamia literatūros analize ir egzistuojančiuose apžvalginiuose straipsniuose (Holt, Bossler 2014; Stratton, Powell, Cameron 2017; Maimon, Louderback 2019) identifikuotais trūkumais, išskirta 41 elektroninių nusikaltimų socialinių tyrimų tema, suklasifikuota į keturias kategorijas: 1) tyrimai, charakterizuojantys atskirus nusikaltimų tipus; 2) tyrimai, sutelkti į pažeidėjus, nukentėjusiuosius ir teisėsaugą; 3) tyrimai apie elektroninių nusikaltimų diskursus; 4) tyrimai apie lokalius ir globalius elektroninių nusikaltimų ypatumus. Remiantis sudaryta temų schema, buvo atlikta sisteminė publikacijų apžvalga apie Lietuvoje įgyvendintus socialinių mokslų empirinius tyrimus apie elektroninius nusikaltimus. Rezultatai parodė, kad Lietuvoje tokių tyrimų atliekama mažai. Nuo 2004 m. iki 2020 m. iš viso rastos 26 publikacijos, iš kurių 10 yra teorinio pobūdžio, o 16 pristato atliktus empirinius tyrimus. Iš 41 išskirtos temos 14 temų turėjo teorinių arba empirinių publikacijų, o 27, arba du trečdaliai visų temų, Lietuvoje buvo nenagrinėtos. Kaupiant savalaikes, pagrįstas, kritinį mąstymą skatinančias, krizinėse situacijose reikalingas žinias apie elektroninius nusikaltimus, būtina plėtoti šią tyrimų sritį, didinti joje nagrinėjamų temų įvairovę ir skirtingų disciplinų indėlį, pildyti susikaupusias spragas, ypatingą dėmesį skiriant išsamiems, kompleksiniams ir validžiais empiriniais duomenimis pagrįstiems tyrimams plėtoti. Pagrindiniai žodžiai: elektroniniai nusikaltimai, technologijos ir nusikaltimai, technologijų diskursai, interneto tyrimai, sisteminė apžvalga. Social research about online crime is a multi-disciplinary field addressing a wide array of topics since its inception in the 1980s. Based on a broad review of state-of-the-art literature and gaps identified in review publications (Holt, Bossler 2014; Stratton, Powell, Cameron 2017; Maimon, Louderback 2019, and others), in this paper I outline 41 key topic in social research about online crime, classified into four broad categories: 1) research focusing on specific types of online crime, 2) research about perpetrators, victims, and law enforcement, 3) research about online crime discourses and public perceptions, 4) research putting the local and global specifics of online crime into perspective. Based on the topic map, I undertook a systematic review of literature on research about online crime published in Lithuania from the empirical social scientific perspective. The results show that very few such studies are carried out in Lithuania. From 2004 to 2020, 26 publications have been found in total. 10 of them were theoretical briefs, while 16 were based on empirical data. Out of the 41 key topic, 14 were covered in the publications, while 29 or roughly two thirds remained unaddressed. The dominant contributors were legal scholars writing about the social aspects of online crime across a variety of topics, and mostly focusing on specific crime types. The most developed topic was cyberbullying, with contributions by scholars mostly from the fields of psychology and education. To fill in these glaring gaps, it is vital to develop this field of research with an emphasis on both wider and deeper research agendas, complex, valid and reliable research data and critical theoretical approaches, inviting systematic contributions from criminology, sociology, communication and media studies, and political science. Keywords: technology and crime, online crime, technological discourses, internet research, systematic review.

Straipsnio tikslas – nustatyti, kokiomis pagrindinėmis teorinėmis ir metodologinėmis pozicijomis remiasi tyrėjai, atlikdami socialinius tyrimus apie elektroninius nusikaltimus. Temos aktualumą lemia tai, kad dauguma šios srities apžvalgų apsiriboja vienos arba kelių siauresnių teorinių prieigų pristatymu, todėl trūksta sisteminės viso tyrimų lauko analizės. Nustatyta, kad dvi pagrindinės paradigmos elektroninių nusikaltimų tyrimuose – neopozityvistinė, kuri telkia dėmesį į individualius veiksnius ir remiasi kiekybine metodologija, bei kritinė-kultūrinė, kuri telkia dėmesį į platesnius socialinius veiksnius ir teikia pirmenybę kokybinės metodologijos taikymui tyrimuose. Lietuvoje tyrimai apie elektroninius nusikaltimus kaip socialines praktikas atliekami retai ir fragmentiškai, jie kol kas nepateikia išsamesnių teorinių debatų ir metodologinės įvairovės. This paper analyses key differences between two paradigms dominant in social research on online crime: the more prevalent neopositivist paradigm and the more recent critical–cultural paradigm. Based on an extensive analysis of up-to-date literature, the key paradigmatic oppositions in online crime research encompass: 1) in neopositivism, the conceptual separation of technological and social practices, the reliance on rational choice approaches in theory, especially routine activity theory, and the tendency towards quantitative research methods; 2) in the critical–cultural paradigm, a complex and context-dependent approach to the technosocial as a continuum, theoretical roots in critical theory, cultural criminology, actor-network theory, and feminist theory, and the emphasis on qualitative methods. The field of online crime research in Lithuania is dominated by legal studies, while social research is rare and fragmented. The existing social research of online crime in Lithuania lacks a solid theoretical basis in either paradigm. Methodologically, there are examples of both quantitative (surveys, analysis of registered crime statistics) and qualitative studies (interviews, discussion groups, content analysis). However, most of the studies are small-scale and their scarcity makes it nearly impossible to evaluate the strengths, weaknesses, and complimentary potential of each approach in the specific national and regional context.

Straipsnio tikslas – nustatyti ir kritiškai aptarti, su kokiomis etinėmis dilemomis susiduria kriminologai, tirdami internetines bendruomenes ir tokiose bendruomenėse sukurtą turinį – pavyzdžiui, tekstus diskusijų forumuose ir tinklaraščiuose, įvairios formos pranešimus atvirose ir uždarose grupėse socialinės tinklaveikos priemonėse, vaizdinę ir audiovizualinę medžiagą „Instagram“, „Youtube“, „TikTok“ platformose, organizuotų nusikalstamų grupių komunikaciją uždaruose, viešai neprieinamuose kanaluose. Ši turinio ir formos įvairovė lemia, kad vieni tyrimai susitelkia į turinio analizę, kiti – į socialinius ryšius ir bendruomenių etnografines charakteristikas, o daugelis užima tarpinę poziciją šiame spektre. Analogiškai ir tyrėjų pozicijos gali skirtis nuo interaktyvaus įsitraukimo iki pasyvaus (ir kartais nepaskelbto) stebėjimo. Ši įvairovė lemia, kad tokiems tyrimams negali būti taikomi vienodi etiniai reikalavimai. Remiantis išsamia metodologinės literatūros analize, interneto bendruomenių tyrimų etika yra situacinė, o argumentuotus sprendimus tyrėjai turi priimti penkiose probleminėse srityse: informacijos viešumo ir privatumo lūkesčiai, informuoto sutikimo poreikis arba jo nebuvimas, anonimiškumo užtikrinimas ir autorystės nurodymas, duomenų saugumas, rizikos įvertinimas. Pagrindiniai žodžiai: tyrimų etika, internetinės bendruomenės, interneto tyrimai, technologijos ir nusikaltimai. The aim of this paper is to outline and critically analyse the ethical dilemmas faced by criminologists tasked with online community research. Online communities and online content serve as a valuable sources of criminological knowledge about online crime and deviance as well as formal and informal norm-making and means of social control. From discussion forum texts and blogs to multimedia posts in open and closed social networking groups, from visual and video materials on Instagram, Youtube, or Tiktok to organized crime group data exchanges in publicly inaccessible communication channels, there is great diversity and variety of the contents and forms of online communication enacted by online communities. Correspondingly, research projects are different – some focusing on the content as a linguistic object, others focusing on social relations, social network structure, and its ethnographic characteristics, while many fall in between. In addition, depending on the research goals and sensitivity of the research questions, researchers may opt for active interaction or passive (and sometimes covert) observation. Therefore there is no one-size-fits-all ethical solution for approaching online communities in criminology. Based on an in-depth analysis of methodological literature, the paper suggests that online community research is largely a matter of situational ethics, wherein researchers must make situation-aware ethical decisions about several key issues. In particular, they should aim to choose and provide arguments regarding: 1) expectations of publicity or privacy in publicly accessible information; 2) the need for informed consent or absence of such need; 3) ensuring balance between anonymity and authorship attribution; 4) securing collected data; and 5) correctly assessing risks to the researched individuals and communities, and the researchers themselves. Keywords: research ethics, online research, technology and crime.

The aim of this article is to reveal how two Foucauldian modalities of power, disciplinarity and biopolitics, are enacted in urban space as practices of social control and negotiation of norms beyond the limits of sovereign juridical power. The article contributes to other spatial studies based on the Foucauldian perspective in two respects: by combining the analysis of both disciplinarity and biopolitics, and by focusing on an urban neighbourhood, rather than a single institution. The characteristics of built structures in a mixed-use neighbourhood in Vilnius were analysed by combining observation and photo-documentation. Qualitative data analysis and thematic mapping of the data was based on coding categories originated from the Foucault’s discussion on the divides and interrelations of power modalities in his lectures at the Collège de France. The findings show that each structure, regardless of its function, employs both dis - ciplinary and biopolitical techniques of social control at three distinct levels: a) urban planning, prescribed functionality and its correspondence to actual use; b) means of limiting access, containment and transparency; c) circulation of populations and their compliance to the particular spatial setup they find themselves in

Šiame darbe teorinį galios diskurso pagrindą sudaro keturi prancūzų tradicijos teoretikai – M. Foucault, P. Bourdieu, M. de Certeau ir J. Baudrillard. Remiantis jų darbais yra analizuojami skirtingi aspektai, kurie sudaro galios cirkuliacijos sistemą šiuolaikiniuose miestuose. Esminį vaidmenį šioje sistemoje vaidina galios tarpininkai, kurie leidžia galiai sklisti nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginis ryšys tarp galios šaltinio ir kasdienio veikėjo. Darbo tikslas yra apibrėžti, kas būdinga galios tarpininkams, kurie lemia galios santykius šiuolaikinių miestų viešosiose erdvėse. Tam, visų pirma buvo išanalizuoti svarbiausi aspektai iš M. Foucault disciplinuojančios galios, P. Bourdieu laukų teorijos, M. de Certeau kasdienio gyvenimo praktikų, J. Baurillard simuliacijų ir daiktų bei individų santykio koncepcijų. Remiantis teorinės analizės rezultatais, sudarytas galios cirkuliacijos modelis, atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti pritaikomas empiriškai nagrinėti galios santykiams miestų viešosiose erdvėse. Empirinę darbo dalį sudarė dviejų etapų kokybinis tyrimas. Pirmame etape buvo taikoma fotodokumentacija ir užfiksuoto vaizdo analizė, kurios rezultatas – 732 fotografijos, o antrajame – atlikta 16 pusiau struktūruotų interviu. Medžiaga buvo renkama dviejuose miestuose – Berlyne ir Vilniuje. Tyrimo rezultatai atspindėjo išryškintus galios tarpininkų aspektus ir leido pamatyti, kaip jie atsispindi tikrovėje – dviejų skirtingų miestų viešosiose erdvėse. Teorinė analizė ir... [toliau žr. visą tekstą] The theoretical groundwork of power discourse used in this paper is based on the works of four French authors: M. Foucault, P. Bourdieu, M. de Certeau and J. Baudrillard. The different aspects that these authors explore in their search for the meaning of power enable one to look at different aspects in a system of power relations: power itself, which emanates from a power source and reaches everyday agents by means of a power mediator. As the separation of the power source from the everyday agents that it strives to influence increases predominantly, the power mediator plays a crucial role, as it enables power to dissipate without direct contact between the two acting parts of the power equation. The aim of this paper is to define what characterizes the power mediators that influence power relations in contemporary urban public space. In order to achieve this aim, first of all the main theoretical aspects were analyzed from M. Foucault's concept of disciplinary power, P. Bourdieu's field theory, M. de Certeau's practice of everyday life and J. Baudrillard's simulations. A theoretical analysis of the aforementioned allows for constructing a model of power circulation in a form which may later be applied to further research power relations in urban public space. Qualitative research was conducted in two stages in Berlin and Vilnius. The first stage used photographic documentation as the primary method for data gathering. 732 photographs were made and analyzed. During the second... [to full text]