Search

Donji dio leđa, koji se naziva i lumbalna regija, područje je leđa koje započinje ispod rebra. Gotovo svi u nekom trenutku života imaju bolove u križima. To je jedan od glavnih uzroka odsutnosti s radnog mjesta u svijetu. Srećom, često samo po sebi stanje se popravi i postane bolje. Ako se to ne dogodi, liječnik može pomoći s nekoliko učinkovitih tretmana. Bolovi se mogu kretati od tupih bolova do osjećaja uboda ili pucajuče boli. Bol može otežati pomicanje ili samo uspravljanje. Bol koja se iznenada pojavi "akutna je" te se može dogoditi bilo tijekom sporta ili dizanja teškog tereta. Prisutnost boli u trajanju dužem od 3 mjeseca smatra se "kroničnom". Ako se bol ne povuče u roku od 72 sata, trebate se posavjetovati s liječnikom. Obzirom na uzroke, bol možemo dijeliti na nespecifičnu i specifičnu. Promjene na strukturi kralježnice uglavnom su povezane sa specifičnom boli, dok su nespecifične one kojima se ne može naći uzrok. Rizični čimbenici koji se povezuju sa nastankom križobolje, mogu se podijeliti na psihosocijalne (odnos prema boli, ne/zadovoljstvo poslom, same kognitivne funkcije, stres, depresija itd.), individualne čimbenike (spol, dob, obrazovanje, slabost leđne i trbušne muskulature, pušenje), te na čimbenike povezane sa opterećenjima (jakost i način opterećenja kod rada ili kod slobodnih aktivnosti te specifičnost posla koji se obavlja). Kad se govori o cilju liječenja, onda kod akutne križobolje to je smanjenje boli, dok kod kronične križobolje, na prvom mjestu je oporavak funkcije. The lower back, also caled the lumbar regon, is the area of the back that starts below the ribs. Almost everyone has low back pain at some point in their lives. It is one of the main causes of absenteeism in the world. Fortunately, often the condition improves on it's own and gets better. If this does not happen, your doctor can help with several effective treatments. The pain can range from dull aches to a feeling of stinging or shooting pain. Pain may make it difficult to move or just stand up straight. Pain that suddenly appears is „acute“ and can occur either during sports or lifting heavy loads. The pain itself, wich lasts longer than 3 months, is considered „chronic“. If the pain does not go away within 72 hours, you should consult a doctor. Depending on the causes, paine can be divided into nonspecific and specific. Changes in the structure of the spine are mainly associated with specific pain, while non specific ones are those for which no cause can be found. Risk factors associated with low back pain can be divided into psychosocial (attitude to pain, job satisfacton, cognitive functions themselves, stress, depression, etc. ) individul factors (gender, age, education, weakness of the back and abdominal muscles, smoking), and the factors associated with the load (strenght and mode of load at work or in leisure activities and the specificity of the work performed). When it comes to the goal of treatment, then in acute low back pain, it is pain reduction, while in chronic low back pain, recovery of function is in the first place.

Tyrimo pagrindimas. Histerektomija – tai procedūra, kurios metu chirurginiu būdu pašalinama gimda. Histerektomijos apimtis ir būdas gali skirtis, tačiau pati chirurginė intervencija yra pooperaci - nio šlapimo nelaikymo rizikos veiksnys nepriklausomai nuo operacijos apimties ir būdo (Skorupska, Miotla, Kubik-Komar, Rechberger, Adamiak-Godlewska, Rechberger, 2016). Šlapimo nelaikymo prevencijos metodai: tinkamo kūno svorio palaikymas, gimdymų ribojimas, gyvenimo būdo korekci - ja, mokymas taisyklingai atlikti dubens dugno raumenų (DDR) treniravimo pratimus (Habib, Chau - dhary, 2016). Tačiau vis dar stinga tyrimų duomenų, kaip DDR treniravimą būtų galima derinti su kitomis intervencijomis (Silantyeva et al., 2019), skirtingi autoriai pateikia prieštaringus rezultatus. Tikslas – įvertinti DDR stiprinimo pratimų programų poveikį šlapimo nelaikymo sutrikimui mo - terims po gimdos pašalinimo operacijos. Metodai. Pirmai tiriamųjų grupei taikytas grįžtamasis ryšys ir įprasta kineziterapija (GR + IK), antrai – tik įprasta kineziterapija (IK). Visoms tiriamosioms įvertintas jaučiamas skausmas, DDR jėga, gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, bendroji gyvenimo kokybė prieš poveikio taikymą ir po jo. Skausmo intensyvumas ir DDR jėga papildomai įvertinti po 5 ir 10 dienų. Rezultatai. Po poveikio taikymo pastebėtas reikšmingas rezultatų pagerėjimas GR + IK grupėje: padidėjo DDR jėga, pagerėjo gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, palyginus su IK grupe (p < 0,05). Jaučiamas skausmas ir bendrosios gyvenimo kokybės rezultatai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Išvados. Įprasta kineziterapija, derinama su grįžtamuoju ryšiu, elgsenos požiūriu yra veiksmin - gesnė dubens dugno raumenų jėgai didinti, gyvenimo kokybei, susijusiai su šlapimo nelaikymu, gerinti nei vien tik įprasta kineziterapija., Background. Hysterectomy (HT) is a very common procedure in which the uterus is removed surgically. The extent and type of HT surgery may vary, but the surgical intervention itself is a risk factor for the development of postoperative urinary incontinence regardless of the extent and type of surgery (Skorupska, Mio - tla, Kubik–Komar, Rechberger, Adamiak–Godlewska & Rechberger, 2016). Tech - niques for preventing urinary incontinence include maintaining proper weight, limiting the number of children, making lifestyle adjustments, and educating to perform pelvic floor muscle (PFM) training exercises correctly (Habib & Chaud - hary, 2016). However, there is still a lack of research on how PFM training can be combined with other interventions (Silantyeva et al., 2019), and different authors presernt conflicting results. Aim. The purpose was to evaluate the effect of pelvic floor muscle strengthe - ning exercises on urinary incontinence in women after uterus removal sur gery. Methods. The first group of subjects received biofeedback and usual physical therapy (BF + UT), while the second group of patients received only usual therapy (UT). All subjects were assessed for perceived pain, PFM strength, quality of life associated with urinary incontinence, and overall quality of life, before and after exposure. Pain intensity and PFM stregth were additionally assessed after 5 and 10 days. Results. After exposure, there was a significant increase in outcome in the BF + UT group – PFM strength, and quality of life associated with urinary incontinence compared to the UT group. Perceived pain and overall quality of life outcomes did not differ between groups (p > 0.05). Conclusion. Usual therapy combined with biofeedback is more effective in in - creasing pelvic floor muscle strength, and quality of life related to urinary inconti - nence, in terms of behavior, than usual therapy alone.

Tyrimo pagrindimas. Dermoidinės cistos pasitaiko retai, dažniausiai jos diagnozuojamos vai - kams. Nepaisant gerybinio šių cistų pobūdžio, neurochirurginė pašalinimo operacija, galinti sukelti neurologinį deficitą, dažnai yra neišvengiama. Veiksmingas pooperacinių liekamųjų reiškinių pašali - nimas arba lengvinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas yra labai aktualūs klausimai, todėl tyrėme, ar inovatyvios technologijos, pavyzdžiui, kineziterapija derinama su funkcine elektrostimuliacija ,,Bioness L300“, padeda pasiekti reikšmingus rezultatus. Tyrimo tikslas . Nustatyti fizinių pratimų ir funkcinės elektrostimuliacijos poveikį kojos funkci - joms po juosmeninės stuburo srities dermoidinės cistos pašalinimo. Metodai . Tyrime dalyvavo viena tiriamoji po juosmeninės stuburo srities dermoidinės cistos pašalinimo. Buvo vertinami neurologiniai požymiai (miotomos, dermatomos, refleksai), skausmo intensyvumas, dinaminė pusiausvyra, kojų apimtys, eisenos kokybė, subjektyvi pėdos ir čiurnos funkcinė būklė, atliktas paveiktos kojos manualinis raumenų testavimas ir goniometrija. Rezultatai. Tyrimo rezultatų kaita parodė, kad labiausiai pagerėjo pėdos ir čiurnos funkcija, pa - didėjo paveiktos kojos sąnarių judesių amplitudės, raumenų jėga bei apimtis. Vėlyvuoju laikotarpiu išnyko skausmas, labiausiai pagerėjo dinaminė pusiausvyra, eisenos kokybė, paveiktos kojos jutimai ir funkcija. Achilo ir girnelės sausgyslių refleksai dešinėje pusėje išliko pakitę visu reabilitacijos laikotarpiu. Išvados. Fiziniai pratimai ir funkcinė elektrostimuliacija yra veiksmingi, gerina kojos funkciją po dermoidinės cistos pašalinimo juosmeninėje stuburo srityje., Research background. Dermoid cysts are rare and usually diagnosed in children. Despite the benign nature of the dermoid cyst, neurosurgical removal operation, which can cause neurological deficits, is often performed. Elimination or alleviation of postoperative residual events and improvement of quality of life remains the most relevant questions, thus this study overview whether innovate technologies such as physiotherapy combined with functional electrostimulation ,,Bioness L300“ can enable to achieve significant benefits. The aim. To assess the effects of physical exercise and functional electrostimulation on leg function after lumbar spine dermoid cyst removal. Methods. One subject participated after lumbar spine dermoid cyst removal. Neurological symptoms (myotomes, dermatomes, reflexes), pain intensity, dynamic balance, legs volumes, gait quality and subjective functional condition of the foot were assessed as well as manual muscle testing and goniometry of affected leg were applied. Results. The results showed that functional condition of foot and ankle, active range of motion, muscle strength, volume of affected leg during the physiotherapy significantly increased. Pain reduced in the late period, dynamic balance, gait quality, sensations and function of the affected leg improved the most. Achilles and patellar tendons reflexes in the right side remained impaired. Conclusion. Physical exercises and functional electrostimulation are effective in improving leg function after lumbar spine dermoid cyst removal.

Straipsnyje analizuojamas kineziterapijos poveikis kvėpavimo sistemos funkciniams rodikliams asmenims, sergantiems COVID-19 virusu. COVID-19 virusinė infekcija aktualiausia tema visame pasaulyje jau daugiau nei metus laiko. Šios infekcijos padariniai sukelia įvairiausių funkcinių sutrikimų ne tik kvėpavimo, bet ir širdies ir kraujagyslių bei griaučių-raumenų sistemose. Kineziterapija vienas iš pagrindinių reabilitacijos gydymo metodų padedančių pagerinti funkcinius pokyčius tiek ūmioje, tiek poūmėje COVID-19 virusinės infekcijos stadijoje. Buvo atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurioje analizuojami įtraukos kriterijus atitikę straipsniai, bei remiantis jų duomenimis padarytos išvados apie kineziterapijos poveikį kvėpavimo funkciniams rodikliams asmenims, sergantiems COVID-19 virusu., To literary review has been included five research articles in which have been analyzed physiotherapy effect on respiratory functionals indicators and physical capacity in patients with COVID-19 virus. Research results showed that physiotherapy improved the respiratory funcional indicators and physical capacity in patients with COVID-19 virus.

Pagal Tosun (2019), veiksniai, dėl kurių gali atsirasti šlapimo nelaikymas yra moteriškoji lytis, vyresnis amžius, gimdymo tipas, nutukimas, menopauzė. Visi šie veiksniai didina šlapimo nelaikymo atsiradimą. Vis aktualesnė šlapimo nelaikymo problema išlieka dėl didelio paplitimo, nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos ligos pradžioje ir taikomų neefektyvių gydymo metodų. Darbo tikslas - išanalizuoti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį, vyresnio amžiaus moterų šlapimo nelaikymui. Mokslinės literatūros analizės metu buvo nustatyta, kad vyresnis amžius turi didelę įtaką šlapimo nelaikymo atsiradimui, nes senstant šlapimo pūslės raumenys praranda tonusą ir elastingumą, susilpnėja šlapimo pūslės sfinkteris, todėl tampa mažiau veiksmingi kontroliuojant šlapimo srautą. Esant šlapimo nelaikymui atsiranda nepasitikėjimas savimi, sunkumai kasdieninėje veikloje ir pablogėjusi gyvenimo kokybė. Remiantis išanalizuotais moksliniais straipsniais, pilvo ir dubens raumenų treniruotė naudojant virtualią realybę ir kūno fizinio pasirengimo programą kartu su DDR treniravimo protokolu yra efektyvūs būdai DDR jėgai gerinti, nes buvo žymus rezultatų pokytis pagal modifikuotą Oxford skalę., According to Tosun (2019), risk factors for urinary incontinence are female sex, old age, childbirth type, obesity and menopause. The urinary incontinence problem is increasingly relevant due to high prevalence, inability to find medical help in the beginning stages of the illness and ineffective treatment methods. Work objective is to analyse effects of different physiotherapy methods for treating urinary incontinence in older women. In this scientific literature review it was found that old age has a high influence on the onset of urinary incontinence because with aging bladder muscles lose tone and elasticity, urethral sphincters weaken, and therefore become less effective at controlling urine flow. Urinary incontinence leads to self-doubt, difficulties in daily activities and lower quality of life. Based on the scientific studies analysed, abdominal and pelvic muscle training using virtual reality and body fitness program in conjunction with PFM training protocol are effective methods for PFM strength improvement because a significant change was found in the results using modified Oxford scale.

Tyrimo tikslas - įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį čiurnos sąnario funkcijai ir skausmui esant būklei po šoninių čiurnos sąnario raiščių pažeidimo. Tyrimo metodai - mokslinių šaltinių paieška ir analizė. Mokslinės literatūros analizės rezultatai rodo, kad dažniausiai šoniniai čiurnos sąnario raiščiai pažeidžiami pasyvios pėdos inversijos ir planarinės fleksijos judesio metu, vaikščiojant nelygiu paviršiumi ar atliekant veiklą, kur reikalingi greiti ir staigūs judesiai. Čiurnos sąnario šoninių raiščių pažeidimams nustatyti naudojami klinikiniai testai, tokie kaip: priekinis stalčiaus ir „Talar Tilt“ testas. Esant poūmioje būklėje svarbu akcentuoti judesio amplitudę, raumenų jėgą, pusiausvyrą lavinančius pratimus. Mulligan mobilizacijos metodas yra veiksmingas būdas siekiant sumažinti čiurnos sąnario skausmo intensyvumą esant čiurnos sąnario raiščių pažeidimui. Mulligan mobilizacijos metodas yra veiksmingas būdas siekiant didinti čiurnos sąnario judesio amplitudes esant čiurnos sąnario raiščių pažeidimui. Jėgos stiprinimo pratimai yra veiksmingas būdas siekiant padidinti blauzdos raumenų jėgą esant čiurnos sąnario pažeidimui. Pusiausvyros pratimai ir Mulligan mobilizacijos metodas yra veiksmingas būdas siekiant pagerinti pusiausvyrą esant čiurnos sąnario raiščių pažeidimui., Research aim - to evaluate the effect of different physiotherapy methods on ankle joint function and paint in condition after lateral ankle joint ligaments rupture. Research methods - analysis of the scientific references. The results of scientific literature demonstrate that most often lateral ankle joint ligaments are damaged during passive foot inversion and plantar flexion in movement, walking on an uneven surface, or by performing activities where rapid and sudden movements are required. Clinical tests, such as anterior drawer test and the “Talar Tilt” test are used to determine the damage of lateral ankle joint ligaments. In the state of subacute, it is important to emphasize the amplitude of movement, muscle strength, balance exercises. The Mulligan mobilization method is an effective way to reduce the pain intensity of ankle joint in the presence of ankle ligament injury. The Mulligan mobilization method is an effective way to increase the amplitudes of ankle joint movement in the presence of the ankle joint ligament injury. Strength training exercises are an effective way to increase calf muscle strength in the presence of ankle joint injury. Balance exercises and the Mulligan mobilization method are an effective way to improve balance in the presence of ankle joint injury.

Tyrimo tikslas - įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį peties sąnario funkcijai esant sąauginiam kapsulitui. Išanalizavus mokslinę literatūrą, galima teigti, jog adhezinio kapsulito diagnozė yra dažniausiai nustatoma moterims, asmenims, sergantiems cukriniu diabetu ir skydliaukės ligomis ir vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms. Esant sąauginiam kapsulitui pasireiškia skausmas peties srityje ir sumažėjusi peties sąnario judesių amplitudė, todėl yra taikomi veiksmingi kineziterapijos metodai: Mulligano koncepcija, Maitlando mobilizacinės technikos, Kaltenborno mobilizacinės technikos, raumenų energijos technikos. Taikant Mulligano koncepciją, Maitlando mobilizacines technikas, Kaltenborno mobilizacines technikas, raumenų energijos technikas, peties skausmo intensyvumas esant sąauginiam kapsulitui reikšmingai sumažėja. Taikant Mulligano koncepciją, Maitlando mobilizacines technikas, Kaltenborno mobilizacines technikas, raumenų energijos technikas, peties sąnario judesių amplitudė esant adheziniam kapsulitui ženkliai padidėja., Research aim - to evaluate the effect of the different physiotherapy methods on shoulder joint function in the presence of adhesive capsulitis. After reviewing the scientific literature, it can be stated that the diagnosis of adhesive capsulitis is most common in women, people with diabetes and thyroid diseases and persons over 40 years old. In the presence of adhesive capsulitis pain in the shoulder area is felt and range of shoulder joint motion is decreased, so effective physiotherapy methods, such as the Mulligan concept, Maitland mobilization techniques, Kaltenborn mobilization techniques, muscle energy techniques are applied. After applying the Mulligan concept, Maitland mobilization techniques, Kaltenborn mobilization techniques, muscle energy techniques the intensity of shoulder pain significantly reduces in the presence of adhesive capsulitis. After applying the Mulligan concept, Maitland mobilization techniques, Kaltenborn mobilization techniques, muscle energy techniques the range of shoulder joint motion notably increases in the presence of adhesive capsulitis.

Tyrimo problema - raumenų disbalansas ir laikysenos sutrikimai šiais laikais yra labai dažnas dalykas. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad viršutinis kryžminis sindromas yra vienas iš labiausiai paplitusių kaklo, viršutinės nugaros dalies ir pečių skausmo atsiradimo priežasčių. Pagrindinės viršutinio kryžminio sindromo atsiradimo priežastys: netinkamo darbo įpročiai, bloga propriocepcinė informacija, netaisyklingas raumenų treniravimas, netaisyklingos sėdimos ir gulimos pozos ir kai kurie psichologiniai faktoriai. Dauguma autorių mano, kad viena iš svarbiausių reabilitacijos priemonių gydant viršutinį kryžminį sindromą yra kineziterapija. Įtemptų raumenų atpalaidavimas ir sutrumpėjusių raumenų stiprinimas fiziniais pratimais yra naudingiausias ir dažniausiai naudojamas metodas. Apibendrinant visus išanalizuotus straipsnius, galima teigti, kad veiksmingiausi ilgalaikiai gydymo rezultatai yra pasiekiami derinant kelis skirtingus gydymo metodus tarpusavyje., Research problem - muscle imbalance and postural disorders are very common nowadays in this case it is the upper cross syndrome that can be caused by many factors such as work habits, proprioceptive information, even psychological factors. An analysis of the scientific literature suggests that upper cross syndrome is one of the most common causes of neck, upper back, and shoulder pain. The main causes of upper cross syndrome are poor work habits, poor proprioceptive information, irregular muscle training, irregular sitting and lying postures and some psychological factors. Most authors believe that one of the most important rehabilitation measures in the treatment of upper cross syndrome is physiotherapy. Relaxing tense muscles and strengthening shortened muscles with physical exercise is the most beneficial and commonly used method. Summarizing all the analyzed articles, it can be stated that the most effective long-term treatment results are achieved by combining several different treatment methods with each other.

Tyrimo tikslas - palyginti skirtingas kineziterapines metodikas esant hallux valgus deformacijai. Hallux valgus deformacijai gydyti naudojamos skirtingos kineziterapinės metodikos, tokios kaip sąnario mobilizacijos, tempimo pratimai, kineziterapinė pratimų programa, kinezioteipavimas bei sportinis teipavimas. Nagrinėjant mokslinius straipsnius buvo pastebėta, jog tyrimų trukmė variavo nuo 3 iki 8 savaičių, tyrimų dažnis kito nuo pratimų bei mobilizacijų kasdien iki kinezioteipavimo, kuris buvo atliekamas kas 3 dienas. Kiekviename straipsnyje buvo taikomos dvi skirtingos kineziterapinės metodikos, kurios siekė sumažinti hallux valgus kampą ir skausmą. Palyginus skirtingų kineziterapijos metodų veiksmingumą hallux valgus deformacijai, nustatyta, jog efektyviausias skausmo bei hallux valgus kampo mažinimo metodas yra kinezioteipavimas kartu su pirmojo pirštakaulinio – padikaulinio sąnario mobilizacija., Research aim - to analyse different physiotherapy techniques for hallux valgus deformation. There are several different physical therapy techniques for treating hallux valgus, such as joint mobilisation, stretching exercises, physiotherapy exercise program, kinesiotaping and athletic taping. By analysing scientific articles was found that duration of research varied from 3 to 8 weeks, research frequency has changed from exercises and mobilisations daily to every 3 days in kinesiotaping. In every article 2 different physiotherapy techniques have been aplied, aimed at reducing Hallux valgus angle and relieving pain. By comparing effectiveness of different physical therapy techniques was found that most effective physical therapy method for pain reduction and hallux valgus angle decreasion is kinesiotaping with first MTP joint mobilisation.

Tyrimo tikslas: palyginti skirtingų kineziterapijos procedūrų poveikis kognityvinėms funkcijoms, pusiausvyrai ir gyvenimo kokybės aspektams vyresnio amžiaus moterims. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti pacientų procedūrų poveikį kognityvinėms funkcijoms, pusiausvyrai ir gyvenimo kokybės aspektams vyresnio amžiaus moterims, taikant žemo ir viduinio intensyvumo kineziterapijos procedūras. 2) Įvertinti pacientų procedūrų poveikis kognityvinėms funkcijoms, pusiausvyrai ir gyvenimo kokybės aspektams vyresnio amžiaus moterims, taikant aukšto intensyvumo kineziterapijos procedūras. 3) Palyginti pacientų reabilitacijos efektyvumą, taikant žemo kartu su vidutinio intensyvumo ir aukšto intensyvumo kineziterapijos procedūras. Tyrimo metodai: Antropometrija (tiriamųjų svoris (kg). Motorinių funkcijų vertinimas: statinė pusiausvyra vertinta modifikuotu Rombergo testu. Testas buvo atliekamas pagal standartizuotą protokolą. Kognityvinių funkcijų vertinimas, sudarytas iš kelių dalių: atminties užduotis. Atminties paieškos užduoties metu dalyviams buvo pateikta šešių raidžių eilutė. Po šio pristatymo buvo paprašyta paspausti kairįjį pelės mygtuką, jei pateikta raidė priklauso rinkiniui, ir paspausti dešinįjį pelės mygtuką, jei pateikta raidė nepriklauso rinkiniui. Kompiuterizuoto automatizuoto neuropsichologinio įvertinimo metrika 4 versija, vertinant paprastą motorinės reakcijos laiką (paprasta reakcijos laiko užduotis). Taip pat vertinamas maksimalus deguonies suvartojimas (VO2max). Sveikatos įvertinimui pateikta anketa sudaryta iš 10 klausimų, remiantis SF-36 bei motyvacinė anketa. Rezultatai ir išvados: 1. Taikant žemo žemo ir vidutinio intesyvumo kineziterapijos procedūras vyresnio amžiaus moterims 10 savaičių trik kartus per savaitę, kognityvinės funkcijos ir pusiausvyra nepakito. 2. Taikant aukšto intensyvumo kineziterapijos procedūras vyresnio amžiaus moterims 10 savaičių tris kartus per savaitę, reikšmingai pagerėja pusiausvyra ir reakcijos laikas. 3. Lyginant 10 savaičių žemo ir vidutinio intensyvumo kineziterapijos procedūrų poveikį ir aukšto intesyvumo kineziterapijos procedūrų paveikį vyresnio amžiaus moterims, statistiškai reikšmingas skirtumas pusiausvyrai, kognityvinėms funkcijoms bei deguonies suvartojimui nenustatytas., The aim of the study was to compare the effects of different physiotherapy procedures on psychoneurological and motor functions in older women. Research tasks: 1) To assess patients' psychoneurological and motor functions before and after low- and moderate-intensity physiotherapy procedures. 2) To evaluate patients' psychoneurological and motor functions before and after high-intensity physiotherapy procedures. 3) To compare the effectiveness of patient rehabilitation using low-to-moderate to high-intensity physiotherapy procedures. Test methods: Anthropometry (subjects' weight (kg). Motor function assessment: static equilibrium was assessed by a modified Romberg test. The test was performed according to a standardized protocol. Cognitive function assessment consisting of several parts: memory task. Participants were given six letters during the memory search task). Following this presentation, we were asked to left-click if the given letter belongs to a set and right-click if the given letter does not belong to the set. Computer Automated Neuropsychological Assessment Metrics Version 4 for Assessing a Simple Motor Response Time (Simple Response Time Task). Maximum oxygen consumption (VO2max) is also assessed. The questionnaire submitted for health assessment consists of 10 questions based on SF-36 and a motivational questionnaire. Results and conclusions: 1. Low and medium intensity physiotherapy procedures in older women at 10 weeks did not improve motor psychoneurological function and the results were not statistically significant. 2. High-intensity physiotherapy procedures in older women at 10 weeks resulted in statistically significant improvements in motor and psychoneurological functions and improved response time and balance. 3. There is no statistical difference when comparing low-intensity, together with medium-intensity and high-intensity physiotherapy procedures.

Procjenjuje se da između 20% i 60% bolesnica oboljelih od raka dojke navodi simptome limfedema. Limfedem povezan s rakom dojke karakterizira nakupljanje tekućine u intersticijskim tkivima u ruci, ramenu, vratu ili trupu i pripisuje se oštećenju limfnih čvorova tijekom tretmana karcinoma dojke koji uključuju zračenje i disekciju aksilarnih čvorova. Cilj ovog rada bio je utvrditi postoji li povezanost između kineziterapijskog programa na kontrolu limfedema tijekom adjuvantne radioterapije nakon kirurškog liječenja u žena oboljelih od karcinoma dojke. U ovo retrospektivno istraživanje uključeno je 454 bolesnice oboljelih od karcinoma dojke (prosječne životne dobi 58.01±10.66). Bolesnice su istovremeno primale adjuvantnu radioterapiju i provodile individualno planiranu kineziterapiju, te su ovisno o trajanju terapija podijeljene u četiri skupine (16, 20, 25 i 30). Prosječan broj kineziterapijskih postupaka u ovome istraživanju iznosio je 23.57±5.05. Prije početka individualne kineziterapije prosječna vrijednost indeksa ruke bila je 2.98±3.61 cm, a na kraju je iznosila 2.47±3.26 cm. Prosječna vrijednost razlike početnog i završnog indeksa ruke je iznosila -0.51±1.71 cm. Od ukupnog broja bolesnica njih 424 imalo je limfedem na početku kineziterapijskog programa (93.4%) , a njih 30 nije imalo limfedem (6.6%). Nakon završetka kineziterapijskog programa od ukupnog broja bolesnica njih 398 je imalo limfedem (87.7%), a njih 56 nije imalo (12.3%). Ovo istraživanje pokazalo je korist individualiziranog kineziterapijskog programa u smanjenju limfedema i naglašava važnost protokola multimodalne rehabilitacije kod ove skupine bolesnika. It is estimated that between 20% and 60% of breast cancer patients report symptoms of lymphedema. Lymphedema associated with breast cancer is characterized by accumulation of fluid in the interstitial tissues in the arm, shoulder, neck, or torso and is attributed to lymph node damage during breast cancer treatment involving radiation and axillary node dissection. The aim of this study was to determine whether there is an association between a kinesitherapy program on lymphedema control during adjuvant radiotherapy after surgical treatment in women with breast cancer. This retrospective study included 454 patients with breast cancer (mean age 58.01 ± 10.66). Patients received concomitant adjuvant radiotherapy and individually planned kinesitherapy, and were divided into four groups (16, 20, 25 and 30) according on the duration of therapy. The average number of kinesitherapy procedures in this study was 23.57 ± 5.05. Prior to the start of individual kinesitherapy, the mean value of the hand index was 2.98 ± 3.61 cm, and at the end it was 2.47 ± 3.26 cm. The mean value of the difference between the initial and final index of the hand was -0.51 ± 1.71 cm. Out of the total number of patients, 424 had lymphedema at the beginning of the kinesitherapy program (93.4%), and 30 of them did not have (6.6%). After the completion of the kinesitherapy program, out of the total number of patients, 398 had lymphedema (87.7%), and 56 did not (12.3%). This research showed the benefit of comprehensive kinesitherapy programme in reduction of lymphoedema and emphasizes the importance of multimodal rehabilitation protocol in this group of patients.

Tyrimo pagrindimas. Kaklo skausmas yra vienas dažniausių sėdimą darbą dirbančių žmonių sveikatos sutrikimų (Kocur et al., 2019). Tikslas – įvertinti ir palyginti masažo poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, skausmo slenksčiui, judesio baimei, giliųjų raumenų funkcijai, judesių amplitudei, funkcinės kaklo negalios lygiui ir gyvenimo kokybei. Metodai. Tirta 20 sėdimą darbą dirbančių moterų, kurios jautė nespecifinį kaklo skausmą. Atrankos metu į tyrimą nebuvo įtrauktos moterys, turinčios kaklinės radikulopatijos galimybę. Įvertinant tiriamųjų būklę buvo naudojami specialieji testai: Spurlingʼo testas, kaklinės dalies distrakcijos testas, rankos nervų tempimo testai. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes po 10 tiriamųjų, abiem grupėm taikytos mankštos procedūros (kaklo ir viršutinės kūno dalies tempimo pratimai, kaklo stabilizavimo pratimai), vienai grupei papildomai taikytos masažo procedūros. Kaklo skausmo įtaka kasdienėms veikloms vertinta Kaklo negalios indeksu, judesio baimė – TAMPA skale, skausmo intensyvumas vertinamas skaitmenine skausmo analogijos skale (SAS), kaklo judesių (tiesimo, lenkimo, šoninio lenkimo ir sukimo) amplitudėms įvertini naudota goniometrija, raumenų skausmo slenkstis vertintas naudojant algometriją, kaklo giliųjų raumenų funkcija vertinta „Stabilizer“ aparatu. Rezultatai. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse skausmo intensyvumas, judesio baimė, kaklo negalia statistiškai reikšmingai sumažėjo, o kaklo judesių amplitudės, giliųjų raumenų funkcija ir skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05). Grupėje, kuriai buvo taikomos pratimų ir masažo procedūros, statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo skausmas, kaklo negalia ir padidėjo kaklo judesių amplitudės bei skausmo slenkstis, nei taikant tik pratimų programą (p < 0,05). Lyginant rodiklius tarp grupių, judesio baimė sumažėjo ir giliųjų raumenų funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai vienodai (p < 0,05). Išvados. 1. Kaklo skausmas sumažėjo ir raumenų skausmo slenkstis padidėjo labiau taikant pratimų programą kartu su masažu. 2. Kaklo judesių amplitudės labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. 3. Funkcinis kaklo negalios lygis ir gyvenimo kokybė labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu., The problem of research. Neck pain is one of the most common health problems among office workers (Kocur et al., 2019). The purpose of research: to evaluate physiotherapy effect on the neck pain, pain threshold, kinesiophobia, neck range of motion, deep neck muscle function and quality of life, and neck disability index among women office workers. The methods of research. The study included 20 women office workers who complained of non-specific neck pain. Participants’ exclusion criteria were patients with radiculopathy or with some other neurological disorders; special clinical tests (Spurling, neck distraction test and upper limb tension tests) were used for differentiation. Patient’s daily life was evaluated using neck disability index, kinesiophobia was evaluated using TAMPA scale, neck pain intensity was evaluated using numeral rating scale, neck range of motion was evaluated using goniometer, pain threshold was evaluated using algometer and deep neck muscle function was evaluated using “Stabilizer”. The results of research. In the end of the research, both groups had a significant effect on reducing neck pain intensity, kinesiophobia and neck disability index and on improving neck range of motion, pain threshold, deep neck muscles function (p < 0.05). Physiotherapy with massage group showed better significant improvement in pain intensity, neck disability index, neck range of motion and pain threshold (p < 0,05). Comparing the results between groups, kinesiophobia and deep neck muscles function showed equal significant improvement (p < 0.05). The conclusions of research. 1. Neck pain and pain threshold showed better improvement after physiotherapy with massage, and kinesiophobia showed equal improvement after both procedures. 2. Neck range of motion showed better improvement after physiotherapy with massage and deep neck muscle function showed equal improvement after both procedures. 3. Neck disability index and quality of life showed better improvement after physiotherapy with massage.

Hallux valgus is one of the most usual malformations of the human foot. It causes pain, walking difficulties, and can even be problematic for choosing the proper footwear. According to the definition, it is described as a lateral deviation of the great toe at the metatarsophalangeal joint. In physiotherapeutic practice, patients with hallux valgus are normally treated with physiotherapy procedures. Various methods of conservative treatment are applied in order to reduce pain, decrease the angle, and improve gait and balance patterns., Hallux valgus yra viena iš labiausiai paplitusių žmogaus pėdos deformacijų. Ji sukelia skausmą, vaikščiojimo sunkumus ir netgi gali sukelti problemų renkantis tinkamą avalynę. Pagal apibrėžimą hallux valgus apibūdinamas kaip šoninis didžiojo piršto nuokrypis ties metatarsofalango sąnariu. Kineziterapinis gydymas sustiprina raumenis, padidina sąnarių judrumą, mažina skausmą ir diskomfortą bei apsaugo nuo deformacijos progresavimo.

Sveobuhvatan kineziterapijski priručnik koji daje mnoštvo informacija i odgovora na brojna pitanja povezana s liječenjem pokretom.

Skolioza je trodimenzionalna deformacija kralježnice u sve tri ravnine, a danas se javlja sve češće zbog sjedilačkog načina života. Osoba koja ima skoliozu najčešće svoje držanje i posturu drži u pasivnom obliku zbog hipotonije ili hipertonije muskulature. Prema etiologiji dijele se na dvije velike skupine: funkcionalne i strukturalne. Funkcionalne se dijele na posturalne i kompenzatorne, dok se strukturalne dijele na kongenitalne i stečene (idiopatske) skolioze. Čimbenici koji utječu na pojavu skolioza najčešće su nagli rast u pubertetu, genetske predispozicije, neurološki deficiti, promjene u mišićnim i vezivnim strukturama, no najčešće je problem u načinu života, odnosno premalo tjelesne aktivnosti. Češće su u djevojčica, nego u dječaka te stvaraju velike zdravstvene, ali i estetske probleme. Dijagnostičke metode uz pomoć kojih se ustanovljuje skolioza ili skoliotično držanje su klinički pregled koji obuhvaća specifične testove, mogućnost rendgenskih snimaka, CT, magnetska rezonanca. Skolioze se liječe konzervativno uz pomoć tjelesne aktivnosti, korektivne gimnastike i primjenom ortoza. Visoku učinkovitost u korekciji skolioza pokazuju primjena kinesio tape-a, plivanje i hipoterapija. Skoliozu je potrebno otkriti što ranije i započeti liječenje na vrijeme kako bi se spriječile moguće komplikacije. Prije operativnog liječenja, ukoliko je neophodno, važno je provesti sve konzervativne metode liječenja kojih je danas sve više. U rehabilitaciji skolioza neophodna je suradnja svih članova tima, uključujući pacijenta i njegovu obitelj. Nastanak skolioze i skoliotičnog držanja mogu se spriječiti edukacijom populacije o korisnosti kretanja i tjelesne aktivnosti te pravilnih navika sjedenja, stajanja, hodanja i nošenja tereta. Scoliosis is a three-dimensional deformity of the spine in all three planes, and today it occurs more and more often due to a sedentary lifestyle. A person who has scoliosis usually keeps his posture in a passive form due to hypotonia or hypertension of the musculature. According to the etiology, we can divide them into two large groups: functional and structural. Functional are divided into postural and compensatory, and structural into congenital and acquired (idiopathic) scoliosis. Factors influencing the occurrence of scoliosis are most often sudden growth at puberty, genetic predispositions, neurological deficits, changes in muscles and connective structures, but most often the problem is lifestyle, or too little physical activity. They are more common in girls than in boys and create major health and aesthetic problems. Diagnostic methods used to establish scoliosis or scoliotic posture are a clinical examination that includes specific tests, the possibility of X-rays, CT, magnetic resonance imaging. Scoliosis is treated conservatively with the help of physical activity, corrective gymnastics and the use of orthoses. The use of kinesio tape, swimming and hippotherapy show high efficiency in the correction of scoliosis. Scoliosis needs to be detected as early as possible and treatment started on time to prevent possible complications. Before surgical treatment, if necessary, it is important to implement all conservative methods of treatment, which are more and more common today. In the rehabilitation of scoliosis, the cooperation of all team members is necessary, including the patient and his family. The development of scoliosis and scoliotic posture can be prevented by educating the population about the usefulness of movement and physical activity and proper habits of sitting, standing, walking and carrying loads.

Uvod: Dosadašnja istraživanja ukazuju na narušenu živčano–mišićnu kontrolu u osoba s križoboljom. Specifične vježbe za obnavljanje narušenih živčano–mišićnih funkcija preporučuju se kao prvi izbor liječenja u području križobolje. Svrha ovog rada bila je napraviti pregled svih metoda vježbanja koje se odnose na obnavljanje živčano–mišićne kontrole u osoba s križoboljom. Materijali i metode: Članak se temelji na pretraživanju znanstvenih radova PubMed baze podataka, objavljenih u razdoblju od prosinca 2015. do siječnja 2021. godine. Radovi su ekstrahirani pomoću ključnih riječi: živčano– mišićna kontrola, živčano–mišićni trening, križobolja, neuromišićne abnormalnosti, kao i njihove kombinacije. Rezultati: Kod odabira programa vježbanja za osobe koje pate od križobolje, od izuzetne je važnosti odabrati efikasan i dostupan program kako bi se što ranije započelo s adekvatnim liječenjem. Nakon određenog vremenskog razdoblja u kojem je primjenjivan ciljani terapijski postupak, prati se napredak te korisni učinci provedenog programa. U treningu živčano–mišićne kontrole koriste se različite metode vježbanja, čiji je cilj obnova narušene kontrole dubokih mišića trupa, slabe mišićne izdržljivosti muskulature trupa, te disfunkcije u području kuka i zdjelice. Koriste se različiti programi vježbanja: trening proprioceptivne neuromuskularne Zbornik radova / Conference Proceedings 122 facilitacije, trening motoričke kontrole, vježbe stabilizacije, jačanja, istezanja, trening uz pomoć oscilirajuće platforme (HUBER), te vježbe stabilizacije uz primjenu uređaja za vibracije. Zaključak: Iako su sve veća ulaganja u modernu tehnologiju i nove uređaje za dijagnostiku i liječenje križobolje, u posljednjim desetljećima funkcionalna onesposobljenost zbog križobolje je u porastu. Radi kontradiktornih rezultata, kao i velikog broja praćenih varijabli koje se razlikuju od istraživanja do istraživanja, nije moguće zaključiti da je jedan tip vježbi ili pristup razvoju živčano-mišićne kontrole učinkovitiji od drugoga niti je utvrđena optimalna doza, intenzitet i frekvencija vježbi. Rečeno naglašava kompleksnost područja te potrebu za daljnjim istraživanjem, uz precizno postavljanje i opisivanje korištene metodologije.

Cilj ovog istraživanja bio je utvrditi učinkovitost kombinacije manualne terapije yumeiho tehnikom i vježbi na bol i poboljšanja hernijacije diska koja su praćena magnetnom rezonancom kod osoba koje pate od križobolje. Pacijent 1 je osoba muškog spola u dobi od 28 kojoj je magnetnom rezonancom dijagnosticirana dorzolateralna ljevostrana ekstruzija intervertebralnog diska koja se mjeri u promjeru oko 15 milimetara sa sekvestrom i s kompresijom na korijen živca S1 lijevo koji je edematozan. Prikazuje se i ispupčenje „bulging“ diska L3-L4, L4-L5, s oštećenjem anulus fibrosusa (slika 1). Pacijent 2 je osoba ženskog spola u dobi od 29 kojoj je magnetnom rezonancom dijagnosticirana dorzomedijalna protruzija intervertebralnog diska u segmentu L4-L5, koja centralno potiskuje duralnu vreću uz mogući ljevostrani radikularni konflikt (slika 3). Oba pacijenta se odlučuju na alternativno liječenje koje je provodio educirani kineziolog i yumeiho terapeut. U prvih mjesec dana kombinacija manualne terapije yumeiho tehnikom i vježbanja izvodila se 3 puta tjedno (ponedjeljak–srijeda– Zbornik radova / Conference Proceedings 131 petak) u trajanju 30 minuta, dok su zasebni tretmani vježbanja provođeni 2 puta tjedno (utorak i četvrtak). Pacijenti nastavljaju provoditi naučene vježbe kod kuće 4 puta tjedno (ponedjeljak, utorak, četvrtak i petak) s naznakom da svakih 15 dana dolaze na kontrolu kako bi se utvrdila kvaliteta izvođenja naučenih vježbi i povećala progresija opterećenja dodatkom elastične gume i pilates lopte. Program vježbanja sastojao se od vježbi koje za cilj imaju jačanje dubokih mišića zdjelice te povećanje pokretljivosti lumbalno- glutealne regije. S obzirom da nakon provedbe rehabilitacijskog programa prema nalazu liječnika specijalista radiologa nije bilo pritiska na korijen živca L5-S1 te se smanjila ekstruzija intervertebralnog diska s 15 milimetara na 5-7 milimetara kod pacijenta 1 (slika 2), možemo utvrditi da je rehabilitacijski program koji uključuje manualnu terapiju yumeiho tehnikom i vježbe učinkovita metoda kod liječenja pacijenata koji pate od križobolje. Tu pretpostavku potvrđuju i rezultati dobiveni kod pacijenta 2 kod kojeg je također došlo do smanjenja protruzije intervertebralnog diska L4-L5 sa 6 na 4 milimetara bez kompromitacije korijena spinalnih živaca (slika 4). Također, bol se prema vizualno analognoj skali kod oba pacijenta smanjila s 9 koliko je iznosila prije rehabilitacijskog programa na 1 koliko je iznosila nakon završetka rehabilitacijskog programa. Oba pacijenta su nakon rehabilitacijskog programa obavili konzultacije s liječnicima specijalistima neurokirurgije te se niti jednom za razliku od inicijalne snimke magnetne rezonance ne preporučuje kirurško liječenje.

Straipsnyje analizuojama kineziterapijos poveikis skausmui, liemens funkcinei būklei pacientams su juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvarža. Asmenų, turinčių šią patologiją vis daugėja, o nuolatinis apatinės nugaros dalies skausmas ir funkcinė negalia apriboja judėjimą, kas šiuolaikiniam žmogui yra labai svarbu. Nejudrumas sukelia tolimesnes pasekmes – atsiranda raumenų jėgos pokyčiai, stuburo nestabilumas, asmenys susiduria su problemomis kasdieninėje veikloje. Norint, kad problemų spiralė nesitęstų, rekomenduojama kineziterapiją pradėti kiek įmanoma anksčiau. Stabilizavimo pratimai yra efektyvus gydymo būdas, ypač tiems pacientams, kurie kenčia apatinės nugaros dalies skausmus dėl juosmeninės stuburo dalies disko išvaržos., Analyzing the results of the study, it was noticed a positive change in the assessment of pain intensity. Before physical therapy the patients mostly suffered moderate pain. The levels of pain following physical therapy reduced, decreasing to mild pain. It can be argued that the stability exercise program helped reduce pain in all of the subjects. Analysis of the study results showed, that before physiotherapy, flexor, extensor and lateral flexor core muscle endurance was poor. After physiotherapy, core muscle strenght changed slightly, but remained low. Analyzing the results of the Oswestry Functional Disability Index, it was noticed, that after physiotherapy, functional impairment in daily activities decreased from severe to moderate for all of the subjects. It can be argued that the stability exercise program helped to reduce the effect of lower back pain on daily activities.

Straipsnyje analizuojamas virtualios realybės ir įprastos kineziterapijos poveikis pacientų po galvos smegenų insulto eisenai ir pusiausvyrai. Patyrus galvos smegenų insultą atsiranda eisenos ir pusiausvyros sutrikimai, tai riboja judėjimą, didina griuvimo riziką, blogina paciento gyvenimo kokybę. Neuroreabilitacija po galvos smegenų insulto grindžiama prielaida, kad tinkamai parinktų pratimų programa gali skatinti smegenų plastiškumą ir sustiprinti motorinių funkcijų atsigavimo procesą. Smegenų plastiškumui skatinti rekomenduota į užduotis orientuota kineziterapija ar virtuali realybė ant bėgimo takelio suteikianti grįžtamąjį ryšį. Taip pat reabilitacijos procese svarbi paciento motyvacija, kuri prisideda siekiant gerų rezultatų., Research problem. To reveal the effects of virtual reality and conventional physiotherapy on the development of gait and balance functions in patients after a stroke. The research subject. The effect of virtual reality and conventional physiotherapy for gait and balance. The research aim. To evaluate the effects of virtual reality and conventional physiotherapy on the gait and balance of patients after stroke. Research methods: scientific literature analysis, testing-experiment, mathematical statistical analysis. Results. In order to restore balance and gait for patients with stroke there was applied virtual reality on a treadmill and conventional physiotherapy. At the beginning and end of the study, gait and balance by appropriate tests. Thus, after analyzing received data and observing change, it is obvious that the applied virtual reality on the treadmill and physiotherapy was effective. All patients' gait and balance tests scores increased significantly.

Šiuo tyrimu buvo atlikta sisteminė literatūros apžvalga, siekiant įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį pusiausvyrai pacientams patyrusiems galvos smegenų išeminį insultą. Buvo nagrinėjimi du moksliniai straipsniai. Pirmąjame straipsnyje buvo 2 tiriamųjų grupės. I tiriamųjų grupė atliko ciklines treniruotes veloergometru Monark, II tiriamųjų grupė atliko ciklines treniruotes ėjimo takeliu Biodex Gait Trainer. Antrąjame straipsnyje tiriamieji buvo suskirstyti taip pat į dvi grupes: tiriamąją – taikoma kompleksinė reabilitacijos programa ir kontrolinę – kompleksinė reabilitacijos programa ir kasdien po 20 minučių taikoma papildomai parengta eisenos lavinimo programa. Lyginant rezultatų pokyčius nustatyta, kad ciklinės treniruotės atliekamos ėjimo takeliu efektyviau pagerina pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, ėjimo greitį, nueinamą atstumą ir žingsnio ilgį sveikąja koja, nei ciklinės treniruotės atliekamos veloergometru. Taigi išanalizavus abu straipsnius galime daryti išvadą tokią, jog palyginus paprastą ėjimą su ėjimą užduotimis jis yra efektyvesnis pacientams patyrusiems galvos smegenų išeminį insultą, This study included a systematic review of the literature to assess the effect of different physiotherapy methods on balance in patients with cerebral ischaemic stroke. Two scientific articles were examined. The first article included 2 groups of subjects. The group of subjects performed cyclic drills on the veloergometer Monark, and the Group II conducted cyclic drills on the walking track Biodex Gait Trainer. In the second article, the subjects were also divided into two groups: a cross-cutting rehabilitation programme and a control programme, a cross-cutting rehabilitation programme, and an additional gait training programme developed daily after 20 minutes. Comparing the changes in results showed that cyclical workouts on the walking track improve more effectively the walking speed, distance and step length of patients who have suffered a stroke, a healthy foot than a cycle exercise with a veloergometer. Thus, by analyzing both articles, we can conclude that when comparing simple walking with walking tasks, it is more effective for patients who have had a brain ischemic stroke.

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti kokią įtaką turi kineziterapijos metodikų poveikis cerebrinio paralyžiaus, tetraplegijos formos vaikui, raumenų spastiškumui ir stambiosios motorikos funkcijai. Buvo atliktas atvejo analizės tyrimas, Klaipėdos „Medeinės” mokykloje. Tyrimas truko 5 savaites, tiriamasis kineziterapijos užsiėmimus lankė 3 kartus per savaitę po 45 minutes. Tyrime buvo pasirinkta kineziterapija: neurodinaminė terapija (NDT) ir laisvojo kybojimo terapija (S-E-T). Testavimas: stambiosios motorikos tyrimo skalė (GMFM 88), Ashworth skalė - raumenų spastiškumui vertinti. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kineziterapijos metodikų poveikis cerebrinio paralyžiaus, tetraplegijos formos vaikui, raumenų spastiškumui ir stambiosios motorikos funkcijai, taikant neurodinaminė terapija ir laisvojo kybojimo terapija, mažėjo spastiškumas ir gerėjo stambiosios motorikos funkcijos., The aim of this study is to study the effect of physiotherapy methods on a child with cerebral palsy, tetraplegia, muscle spasticity and basic motor function. A case study was conducted in Klaipeda, Medeines School, which lasted 5 weeks, and the subject attended physiotherapy sessions 3 times a week for 45 minutes. In the study, physiotherapeutic procedures were chosen: neurodynamic therapy (NDT) and sling exercise therapy (S-E-T). Testing: Gross Motor Function Measure (GMFM 88), Ashworth Scale for Muscle Spasticity. The study showed that the effect of physiotherapy methods on cerebral palsy, tetraplegia in a child, muscle spasticity and basic motor functions, neurodynamic therapy and hanging muscle therapy, decreased spasticity and improved basic motor functions

Šios analizės tikslas išanalizuoti skirtingų kineziterapijos metodų taikymą gydant lumbalgiją. Analizėje buvo apžvelgiama Pilates ir McKenzie mankštų programos, stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumas, kurių metu buvo taikytos mankštos su gimnastiniais kamuoliais, bei diržais, taip pat analizavo PNF tempimų efektyvumą. Atlikus analizę galima teigti, jog efektyviausia mažinant skausmą ir negalios indeksą yra Pilates mankštos programa, bei stuburo stabilizavimo pratimai., The systematic analysis of the literature included 5 scientific articles with a total number of 176 subjects. The effectiveness of Pilates, McKenzie exercises, the effectiveness of spinal stabilization exercises, as well as the effectiveness of PNF stretches. Conclusion: after analysing the scientific articles, it can be stated that the Pilates exercise program is the most effective, as it not only reduces pain but also has a greater impact on overall health, and as well spinal stabilization exercise is one of the most effective.

U ovom radu objašnjena je uloga stabilnosti trupa kod sportaša. Stabilni trup znatno utječe na sportsku funkciju te u konačnici i na sportsku efikasnost i uspješnost. U radu je, stoga, najprije objašnjena anatomija trupa, a zatim su izneseni čimbenici o kojima ovisi stabilnost trupa. Također, rad opisuje značaj i funkciju aktivnih i pasivnih stabilizatora koji su iznimno važni u kontekstu postizanja stabilnog trupa. Kao posljednje, rad ukratko opisuje postupke treniranja, rehabilitacije te jačanja istih struktura. Stabilnost trupa iznimno je važna jer utječe na različite aspekte ljudskog funkcioniranja (posebice na posturu i pokret), a u ovom radu ona će biti preciznije objašnjena u kontekstu zahtjeva sportske aktivnosti. This paper explains the role of core stability in athletes. A stable core significantly affects sports function and ultimately an athlete’s efficiency and performance. Therefore, this paper first explains core anatomy, and further presents the factors on which core stability depends on. Also, this paper describes the importance and function of active and passive stabilizers, which are extremely important in the context of achieving core stability. Lastly, the paper briefly describes the procedure for training, rehabilitating, and strengthening the mentioned structures. Core stability is extremely important because it affects various aspects of human function (especially posture and movement), which in this paper will be more precisely explained in the context of the sports activity requirements.

Glavni cilj ovog završnog rada bio je provesti pregled literature s ciljem otkrivanja kakav je utjecaj stabilizacijskih vježbi za lumbalnu kralježnicu na intenzitet boli i onesposobljenost kod osoba s križoboljom. U ovom radu biti će prikazano općenito o križobolji, njenim simptomima, uzrocima, patologiji intervertebralnog diska, učestalosti, rizičnim čimbenicima i njezinom zdravstvenom i ekonomskom značaju (izostanci s posla, nesposobnost za rad). Također biti će istraženo i prikazano liječenje križobolje, kineziterapija i utjecaj stabilizacijskih vježbi na križobolju. Križobolja postaje sve rašireniji problem današnjice. Sve je više mladih koji se susreću s ovakvim problemom jer sve više vremena provode za računalima i pametnim telefonima dok tjelesnu aktivnost zanemaruju. Zbog nepravovremenog pristupanja prvim simptomima križobolje ljudi su često primorani uzeti bolovanje i izostajati s posla. Najučinkovitiji oblici liječenja križobolje su fizikalna terapija i kineziterapija u kombinaciji s drugim metodama oporavka. Prema pregledanoj literaturi o križobolji i njenom liječenju zaključilo se da stabilizacijske vježbe jačanja trupa koje se provode uz stručnu osobu (kineziolog) pozitivno utječu na smanjenje boli kod križobolje. The main goal of this thesis was to conduct a literature review with the aim of discovering the impact of lumbar spine stabilization exercises on pain intensity and disability in people with low back pain. This paper will present in general the low back pain, its symptoms, causes, pathology of the intervertebral disc, frequency, risk factors, and its health and economic significance (absences from work, incapacity for work). The treatment of low back pain, kinesitherapy, and the influence of stabilizing exercises on low back pain will also be researched and presented. Low back pain is becoming an increasingly common problem today. More and more young people are facing this problem because they are spending more and more time on computers and smartphones while neglecting physical activity. Due to untimely treatment of the first symptoms of low back pain, people are often forced to take sick leave and be absent from work. The most effective forms of back pain treatment are physical therapy and kinesitherapy in combination with other methods of recovery. According to the reviewed literature on low back pain and its treatment, it was concluded that stabilization exercises for strengthening the torso that are performed with a professional (kinesiologist) have a positive effect on reducing pain in lumbar pain syndrome.

Bol u lumbalnom dijelu kralježnice je jedan od najučestalijih zdravstvenih problema modernog društva, uzrok je znatnim troškovima bolničkog liječenja i bolovanja. Tome uvelike pridonosi sedentarni način života kojemu sve češće pribjegavamo iz mnogobrojnih razloga, od modernizacije poslova do stvorene iluzije da čovječanstvo više nema toliku potrebu za kretanjem, ali i sve učestalijim prometnim traumatizmom uz posljedične ozljede kralježnice. Cilj ovog diplomskog rada je prikazati detaljan opis uzroka koji su doveli i pridonose boli u lumbalnom području kralježnice i njihovih simptoma na jednom specifičnom slučaju te dati primjer individualiziranog kineziterapijskog plana i programa. Posljedično, nakon pojave boli u lumbalnom dijelu kralježnice, u nekim slučajevima dolazi i do upale ishijadičnog živca (nervus ishijadicus), što će također biti opisano u radu. Nadalje, bit će navedeni rizični čimbenici koji dovode do bolova u lumbalnom dijelu kralježnice i upale ishijadičnog živca te važnost tjelesne aktivnosti. Opisat će se anatomska specifičnost lumbalne kralježnice, organizacija živčanog sustava ljudskog tijela, testovi koji se primjenjuju u kineziterapiji i uvelike pomažu pri postavljanju dijagnoze te klinička slika pacijentice, kao i planiranja daljnjeg individualiziranog terapijskog pristupa. Pain in the lumbar spine is one of the most common health problems of modern society. It plays a major role in the significant costs of hospital treatment and sick leave. This is largely due to the sedentary lifestyle that we are increasingly resorting to for many reasons. Some of these include the modernization of jobs and the created illusion that humanity no longer has such necessity to move. Not to mention, the increase in traffic injuries with consequent spinal injuries. The aim of this thesis is to present a detailed description of the causes that led to and contribute to pain in the lumbar spine, their symptoms in a specific case, and to provide an example of an individualized kinesitherapy plan and program. In some cases, after the onset of pain in the lumbar spine there is inflammation of the sciatic nerve (nervus ishijadicus), which will be further explained in the paper. Furthermore, risk factors leading to lumbar spine pain and sciatica will be discussed, along with the importance of physical activity. The anatomical specificity of the lumbar spine, the organization of the nervous system of the human body, various tests used in kinesitherapy, which greatly helps with the diagnosis and clinical picture of the patient, and planning individualized therapeutic approaches will all be described throughout the paper.

Primarni cilj ovog rada bio je objasniti kako i zbog čega te koliko često dolazi do ozljeda mišića stražnje strane natkoljenice u nogometu. Osim toga, pojašnjene su anatomske specifičnosti ovih mišića, mehanizmi i klasifikacija ozljeda do kojih dolazi te kineziterapijski postupci liječenja i metode prevencije istih. Ozljede mišića stražnje strane natkoljenice su najzastupljenije u nogometu. Najčešće se do ozljede dolazi u situacijama koje zahtijevaju sprinterske aktivnosti ili brze i nagle promjene smjera kretanja. Do ozljede dolazi jer se mišići stražnje strane natkoljenice tada nalaze u ekscentričnom (izduženom) položaju te su najaktivniji i proizvode najveću silu. Dva najčešća mehanizma nastanka ozljeda ovih mišića su istezajući i sprinterski tip ozljede. U nogometu se najčešće javlja sprinterski tip ozljede zbog velikog broja ubrzavanja i usporavanja te naglih i brzih promjena smjera kretanja. Načini liječenja ozljede mišića stražnje strane natkoljenice ovisit će o stupnju same ozljede. Razlikujemo kineziterapijske postupke koji su specifični za ozljede istegnuća, djelomične rupture i potpune rupture mišića. Kako bi se ozljede ovih mišića svele na minimum, potrebno se puno više posvetiti jačanju mišića te provoditi mjere prevencije koje bi trebale biti sastavni dio svakog treninga. The primary goal of this paper is to explain how and why is the hamstring muscle injury so common in football. Furthermore, anatomical specificities of hamstring muscles, mechanisms, and common injury categorization, kinesitherapy treatment procedures and methods of injury prevention, will be presented in this paper. Injuries of hamstrings muscles are the most common in football. Muscles are mostly injured in activities that require fast changes in speed and direction. Injury happens because hamstring muscles are in eccentric, extended, position which makes them the most active muscles which are producing the strongest muscle force. The stretch and sprint type of injury are the two most common mechanisms in which injury occurs. The sprint type of injury is seen most often in football because of the great number of accelerations and decelerations and fast changes of direction. The way of treatment for the injury of hamstring muscles depends on the state of injury. We differ kinesitherapy procedures that are specific for stretching injuries, partial ruptures and complete muscle ruptures. In order to minimize injuries of this kind, there should be a much greater accent to strengthening the muscles and prevention measures should make a part of each training.

Jedna od najčešćih ozljeda u nogometu današnjice je puknuće prednje ukrižene sveze koja zahtjeva višemjesečni proces oporavka. Mehanizam nastajanja ozljede je kontaktni ili učestaliji ne kontaktni. Proces rehabilitacije traje najmanje šest mjeseci te zbog toga profesionalni sportaš gubi veliki dio sezone. Nogometaš će proći predoperativnu fazu, samu operaciju rekonstrukcije prednje ukrižene sveze te slijedi postoperativna kineziološka rehabilitacija. Cilj ovog rada je prikazati strukturu koljena, moguće rizične faktore i mehanizme nastanka ozljede, kao i prikazati elemente kineziološke rehabilitacije od trenutka ozljeđivanja do povratka na teren. One of the most common injuries in football today is a rupture of anterior cruciate ligament which demands a process of more than a month rehabilitation. Mechanism of getting injured is contactable or more often noncontactable. A process of rehabilitation takes up to six months or more and that is why a professional player loses a big part of season. A football player will go thru preoperational stage, operation itself (reconstruction of anterior cruciate ligament) continuing to post operational kinesiology rehab. The aim of this paperwork is to present a structure of a knee, possible risk factors and mechanism of getting hurt, as to show elements of kinesiology rehab from the moment injury occurred to getting a player back on the pitch.

Ruptura Ahilove tetive predstavlja vrlo ozbiljnu i bolnu ozljedu. Njezina incidencija je zadnjih godina u porastu. Ovom ozljedom su najviše zahvaćeni muškarci. Najbolja vrsta liječenja rupture Ahilove tetive kod nogometaša je perkutana operativna tehnika. Cilj ovog rada je prikazati anatomiju Ahilove tetive te navesti mehanizme, rizične faktore i uzroke nastanka rupture. Isto tako cilj je prikazati i preventivni program te kineziterapijski program za nogometaša koji je pretrpio ozljedu rupture Ahilove tetive. Achilles tendon rupture is a very serious and painful injury. Its incidence has been on the rise in recent years. Men are the most affected by this injury. The best type of treatment for Achilles tendon rupture in football players is percutaneous surgery. The aim of this study is to show the anatomy of the Achilles tendon and to indicate the mechanisms, risk factors and causes of rupture. Also the aim of this study is to present a preventive program and a kinesitherapy program for a football player who suffered an Achilles tendon rupture.

U ovom diplomskom radu govorit će se o primjeni Vojta i Bobath koncepta u tretmanu, odnosno liječenju neurorizične djece. Opisat će se rizični čimbenici koji utječu na neuromotorni razvoj djeteta, svojstvo neuroplastičnosti ljudskog mozga kao temelj navedenih terapija te način provedbe tretmana po Bobath i Vojta metodi. Na kraju će se usporediti prednosti i nedostaci oba koncepta te objasniti primjena kombinacije Bobath i Vojta tehnika. Navedene tehnike razvijane su sredinom 20. stoljeća, a zbog svoje učinkovitosti posebno su aktualne danas zbog sve veće pojavnosti djece pod neurološkim rizikom. Ovu interdisciplinarnu temu zanimljivo je promotriti s kineziološkog i kineziterapijskog aspekta. S kineziološkog aspekta predmet interesa su promjene u djetetovoj motorici nastale zbog izloženosti rizičnim čimbenicima te principi i tehnike koje se koriste u terapijama. S kineziterapijskog aspekta, osim navedenog, interesantan je učinak samih tretmana na ostvarenje što boljeg motoričkog razvoja, a time i na smanjenje nastanka kasnijeg invaliditeta i postizanje što bolje kvalitete života neurorizičnog djeteta This thesis will discuss the application of Vojta and Bobath concept in treatment of neurorisk children. Risk factors that affect the neuromotor development of the child, neuroplasticity of the human brain as the basis of these therapies and the method of treatment according to the Bobath and Vojta concept will be described. Finally, the advantages and disadvantages of both concepts will be compared and the application of the combination of Bobath and Vojta techniques will be explained. These techniques were developed in the middle of the 20th century, and due to their effectiveness, they are especially relevant today because of the increasing incidence of children at neurological risk. It is interesting to look at this topic from a kinesiological and kinesitherapeutic aspect. From the kinesiological point of view, the subject of interest are changes in child´s motor performance caused by exposure to risk factors, and principles and techniques used in therapies. From kinesitherapeutic point of view, in addition to the above, interesting are the effects of the treatments on achieving the best possible motor development, and thus on reducing the occurance of later disability and achieving great quality of life of the neurorisk child.

Tyrimo tikslas. Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį kojos funkcijai po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos. Tyrimo duomenų rinkimo ir analizės metodai-1.Mokslinės literatūros analizė; 2.Retrospektyvinė duomenų analizė; 3.Matematinė duomenų analizė; 4.Lyginamoji analizė. Išvados-1. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos gali būti taikomos fizioterapijos procedūros – krioterapija ir elektrostimuliacija, kurių tikslas mažinti skausmą, tinimą ir uždegimą. Taikomi fiziniai pratimai, kurie grąžina prarastas blauzdos judesių amplitudes, raumenų jėgą, lavina propriocepciją ir nervų-raumenų kontrolę. Taikomi pasyvūs judesiai izokinetinio dinamometro pagalba, dėl tokio gydymo metodo pagerėja blauzdos judesių amplitudė, mažėja skysčių kaupimasis audiniuose, sąaugų susidarymas, didėja kolageno kiekis raiščio transplanto pluoštuose. 2.Taikant fizinius pratimus ir fizinius pratimus kartu su mechanoterapija, tiriamųjų kelio sąnario skausmas mažėjo panašiai, tačiau fizinių pratimų grupėje pastebėta didesnė skausmo mažėjimo tendencija. 3.Fiziniai pratimai ir fiziniai pratimai kartu su mechanoterapija, turi panašų poveikį blauzdos lenkimo amplitudei, tačiau blauzdos tiesimo amplitudė didėjo labiau, kai buvo taikomi fiziniai pratimai kartu su mechanoterapija. 4.Taikant fizinius pratimus ir fizinius pratimus kartu su mechanoterapija, blauzdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos pokytis yra panašus, tačiau taikant fizinius pratimus kartu su mechanoterapija pastebėta didesnė blauzdos lenkiamųjų, tiesiamųjų raumenų jėgos didėjimo tendencija., Research object. The effects of different physiotherapy methods on leg function after anterior cruciate ligament reconstruction. Research methods-1.Analysis of the scientific literature. 2.Retrospective data analysis. 3.Mathematical data analysis. 4.Comperative analysis. Conclusions. 1.Scientific literature analysis demonstrates that cryotherapy and electrical stimulation can be used after reconstruction of anterior cruciate ligament, reducing pain, swelling and inflammation. Physical exercises are applied in order to restore original knee range of motion, muscle strength, as well as helping develop proprioception and neuromuscular control. Passive movements applied with isokinetic dynamometer, which also improves knee range of motion, reduces fluid accumulation in tissues, coalescence formation and increases collagen quantity in anterior cruciate ligament graft fibers. 2.When physiotherapy exercises alone and physiotherapy exercises together with mechanotherapy was applied, pain reduction was similar, but physiotherapy exercise alone group showed more noticeable pain reduction. 3.Physiotherapy exercise alone and physiotherapy exercise together with mechanotherapy demonstrated similar effect on knee flexion range of motion, but knee extension range of motion improved more when mechanotherapy was applied. 4.It was noticed that both physiotherapy exercise alone and physiotherapy exercise together with mechanotherapy had similar effect in knee extensors anf flexors strength, but when physiotherapy exercise was used with mechanotherapy, more noticeable increase in strength for both knee flexors and extensors strenght.

Hallux valgus yra dažnas ir negalią keliants sutrikimas. Ši deformacija yra viena dažniausių atsirandanti žmogaus pėdoje. Ji sukelia skausmą, sunkumą vaikščiojant, bei kelia problemų renkantis tinkamą avalynę. Tad iškyla klausimas, koks skirtingų kineziterapijos metodų taikymo poveikis pėdos funkcijai, esant skirtingomis hallux valgus deformacijoms?, Hallux valgus is a common and disabling disorder. This deformity is one of the most common occurrences in the human foot. It triggers pain, difficulty walking and causes problems in choosing the right footwear. So what is the impact of different physiotherapy methods on foot function in different hallux valgus deformities?

Darbo tikslas buvo išanalizuoti „Pilates“ metodo poveikį pagyvenusio amžiaus žmonių pusiausvyrai ir griuvimo rizikai. Darbe taikyti metodai- mokslinių šaltinių analizė. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad pagyvenusio amžiaus žmonių griuvimai dažnai sukelia sužalojimus, negalią, savarankiškumo praradimą. Kūno šerdį stiprinantys pratimai yra naudingi pusiausvyros gerinimo ir griuvimo rizikos mažinimo programose, nes jie veiksmingi juosmens stabilizavimui ir motorinės kontrolės treniravimui. „Pilates“ metodo pratimai taikomi vyresnio amžiaus žmonėms gali pagerinti raumenų jėgą, koordinaciją ir pusiausvyrą. „Pilates“ metodas turi teigimą poveikį pagyvenusio amžiaus žmonių statinei ir dinaminei pusiausvyrai ir tai gali sumažinti griuvimo riziką, bei griuvimo baimę., Research aim was to evaluate the effect of “Pilates” method for balance and fall risk of older adults. Research methods: Analysis of the scientific references.Conclusion: When scientific references were analyzed,it can be summarized that,older people falls are often and causes injuries, disability and loss of independence. Core strengthening exercises have a positive effect on balance improvement and fall risk reduction programs because they are effective for lumbar stabilization and motor control training. “Pilates” exercises for the elderly improve muscle strength, coordination and balance. The “Pilates” method has a positive effect on the static and dynamic balance of the elderly and reduces the risk of fall and the fear of falling.

Tyrimo problema. Kaip virtualios realybės ir įprastinės kineziterapijos taikymas pacientams po galvos smegenų insulto gali pagerinti eisenos ir pusiausvyros funkcijas? Tyrimo objektas. Virtualios realybės ir įprastinės kineziterapijos poveikis eisenai ir pusiausvyrai. Tyrimo tikslas. Įvertinti virtualios realybės ir įprastinės kineziterapijos poveikį pacientų patyrusių galvos smegenų insultą eisenai ir pusiausvyrai. Tyrimo metodai. 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Testavimas – eksperimentas. 3. Matematinė rezultatų analizė. Išvados. 1.Patyrus galvos smegenų insultą atsiranda eisenos ir pusiausvyros sutrikimai, tai riboja judėjimą, didina griuvimo riziką, blogina paciento gyvenimo kokybę. Neuroreabilitacija po galvos smegenų insulto grindžiama prielaida, kad tinkamai parinktų pratimų programa gali skatinti smegenų plastiškumą ir sustiprinti motorinių funkcijų atsigavimo procesą. Smegenų plastiškumui skatinti rekomenduota į užduotis orientuota kineziterapija ar virtuali realybė ant bėgimo takelio suteikianti grįžtamąjį ryšį. Taip pat reabilitacijos procese svarbi paciento motyvacija, kuri prisideda siekiant gerų rezultatų. 2.Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad virtualios realybės ir įprastinės kineziterapijos taikymas pagerina pusiausvyros rezultatus, prieš tyrimą griuvimo rizika buvo vidutinė, po intervencijos tapo maža. 3.Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad virtuali realybė ir įprastinė kineziterapija efektyviai pagerina eisenos parametrus: ėjimo greitį, žingsnio ilgį ir žingsnių ritmą., Research problem. How conventional physiotherapy and virtual reality can improve on the of gait and balance functions in patients after a stroke? The research subject. The effect of virtual reality and conventional physiotherapy for gait and balance. The research aim. To evaluate the effects of virtual reality and conventional physiotherapy on the gait and balance of patients after stroke. Research methods: scientific literature analysis, testing-experiment, mathematical statistical analysis. Conslusions. 1.After a stroke occurs gait and balance disorders, gait and balance disorders after a stroke, which restricts movement, increases the risk of falling, impairs the patient's quality of life. Neurorehabilitacion after a stroke is based on the premise that a properly selected exercise program can promote brain plasticity and enhance the recovery process of motor functions. To promote brain plasticity, recomended task-oriented physiotherapy or virtual reality on the treadmill providing feedback. Also important in the rehabilitation process is the motivation of the patient, which contributes to achieving good results. 2.Analized received data established that virtual reality and conventional physiotherapy application improve balance results of all patients and reduced the risk of falling. 3.Analized recieved data established that virtual reality and conventional physiotherapy application effective improved of gait parameters such as gait speed, paretic step length, stride lenght and step cadence.

Tyrimo problema. Kokį efektyvumą pusiausvyrai, raumenų jėgai ir bendrajai motorinei funkcijai suteikia kineziterapija salėje ir virtuali realybė, vaikui sergančiam cerebriniu paralyžiumi? Tyrimo objektas. Kineziterapijos efektyvumas sergančiam CP. Tyrimo tikslas. Įvertinti kineziterapijos efektyvumą, papildomai taikant virtualų kineziterapijos aparatą „Doctor Kinetic“, sergančiam cerebriniu paralyžiumi. Tyrimo metodai. 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Testavimas. 3. Matematinė duomenų analizė., Research problem. What effectiveness for balance, muscle strenght and general motoric function does physiotherapy in hall and virtual reality have for child diagnosed with cerebral palsy? Research object. Effectiveness of physiotherapy for child with CP. Research aim. To evaluate effectiveness of physiotherapy, additionally using virtual physiotherapy device “Doctor Kinetic” for people with cerebral palsy. Research methods. 1. Analysis of scientific literature. 2. Testing. 3. Mathematical analysis of data.

Tyrimo problema. Mokslininkai pagrindinį dėmesį sutelkia apatinės nugaros dalies skausmo mažinimo galimybių tyrimui, taikant kineziterapijos metodus, tačiau trūksta kompleksinio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų atskleistos liemens raumenų funkcijos ir šlaunų raumenų ilgio sąsajos su apatinės nugaros dalies skausmu ir kineziterapijos metodų pritaikomumas. Iškyla mokslinė problema atskleisti, koks tokių metodų efektyvumas, kai siekiama lavinti liemens raumenų funkciją arba koreguoti kojų raumenų ilgį jaučiant lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą? Tyrimo objektas. Fizinių pratimų poveikis apatinės nugaros dalies skausmui ir liemens raumenų funkcijos bei šlaunies raumenų ilgio sąsajos. Tyrimo tikslas. Nustatyti fizinių pratimų poveikį apatinės nugaros dalies skausmui ir išanalizuoti skausmo, liemens raumenų funkcijos bei šlaunies raumenų ilgio sąsajas., Research problem. Researchers are focusing on investigating the potential for lower back pain relief through physiotherapy, but there is a lack of complex research to reveal the relationship between torso muscle function and thigh muscle length and lower back pain and the applicability of physiotherapy methods. A scientific problem arises to reveal the effectiveness of such methods in developing torso muscle function or correcting leg muscle length by feeling chronic lower back pain? Research object. Effects of physical exercise on lower back pain and the relationship between torso muscle function and thigh muscle length. Research aim. To determine the effect of physical exercise on lower back pain and to analyze the relationships between pain, torso muscle function and thigh muscle length.

Nespecifiniai nugaros skausmai paveikia visų amžiaus grupių žmones ir išlieka pagrindine liga visame pasaulyje. Nespecifinis juosmeninės nugaros dalies skausmas neturi žinomos patogenezinės priežasties, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas skausmo ir jo padarinių mažinimui. Juosmeninės nugaros dalies skausmai yra pagrindinė nedarbingumo ir medicininės reabilitacijos priežastis., Nonspecific back pain effects people of all ages and persists major disease worldwide. Specific lumbar back pain has no known pathogenic cause, so the focus is on pain and its consequences reduction. Lumbar back pain is a major cause of incapacity for work and medical rehabilitation.

Tyrimo problema – Kokie kineziterapijos metodai yra veiksmingi mažinant priekinį kelio sąnario skausmą. Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti, dažniausiai taikomų kineziterapijos metodikų poveikį priekiniam kelio sąnario skausmui ir funkcijai. Tyrimo metodai - sisteminė mokslinės literatūros analizė, aprašomoji duomenų analizė. Išvados – 1.Remiantis mokslinės literatūros analize, priekinio kelio sąnario skausmas gali atsirasti darbingo amžiaus asmenims (18 - 65 m.), daugiausiai moterims. Pats skausmo centras yra aplink girnelę arba ji pati. Dažniausios priekinio kelio sąnario skausmo priežastys yra: trauminiai sužalojimai, mechaniniai sužalojimai ir artritas. 2.Esant priekiniam kelio sąnario skausmui dažniausiai taikomi raumenų jėgos lavinimo pratimai, tempimo pratimai, R.I.C.E. metodas, kinezioteipavimas, girnelės mobilizacija. 3.Priekinio kelio sąnario skausmą efektyviausiai mažina, girnelės mobilizacijos pratimai ir kinezioteipavimas, o funkciją efektyviausiai gerina jėgos pratimai, tempimo pratimais ir girnelės mobilizacija su judesiu., Research problem – which physiotherapy methods are effective for reducing frontal knee pain. Research aim – To determine the efficiency of commonly used physiotherapy methods for patellofemoral joint pain. Research methods - systematic analysis of scientific literature, descriptive data analysis. Conclusions – 1.According to the analysis of the scientific literature, anterior knee joint pain can occur in persons of working age (18 - 65 years), mostly women. The center of pain itself is around the patella or itself. The most common causes of frontal knee pain are: traumatic injuries, mechanical injuries, and arthritis. 2. For anterior knee pain, commonly methods used are: muscle strength training exercises, stretching exercises, R.I.C.E. method, kinesiotaping, patellar mobilization. 3. Anterior knee pain is most effectively reduced by patellar mobilization exercises and kinesiotaping, and for function is most effectively improved by strength exercises, stretching exercises, and patellar mobilization with movement.

Kaklinės dalies radikulopatija yra viena dažniausių nervų šakneles pažeidžiančių ligų. Sergant kaklinės dalies radikulopatija pacientus dažniausiai kamuoja tokie simptomai kaip galvos, kaklo srities skausmai, mažėjančios judesių amplitudės, palaipsniui mažėjanti viršutinių galūnių raumenų jėga, ypač distalinėje dalyje. Šiai ligai būdingi ir eigoje ryškėjantys neurologiniai sutrikimai: sutrikę kai kurie motoriniai raumenų refleksai, atitinkamų dermatomų srityse pasireiškiantys odos jutimų sutrikimai. Tokių pažeidimų pasėkoje asmenų gyvenimo kokybė prastėja, sutrinka apsitarnavimo galimybės, prarandamas darbingumas. Siekiant gerinti pacientų asmens apsitarnavimo galimybes, bei gražinti prarasta darbingumą, būtina žinoti kokie kineziterapiniai metodai yra efektyviausi. Daugelyje literatūrinių šaltinių analizuojami įvairūs kineziterapinių metodikų poveikei kaklo radikulopatijos gydymui. Sukauptų žinių dėka galime nustatyti kokių metodų pagalba pasiekiamas greičiausiais raumenų jėgos ir prarastų judesių amplitudžių atsistatymas. Darbo problema: Koks yra kineziterapijos poveikis viršutinių galūnių raumenų jėgos ir judesių amplitudžių didinimui, sergant kaklinės dalies radikulopatija? Darbo objektas: kineziterapijos poveikis viršutinių galūnių jėgos ir judesių amplitudžių didinimui, pacientei sergančiai kaklinės dalies radikulopatija. Darbo tikslas: nustatyti kineziterapijos poveikį viršutinių galūnių jėgos ir judesių amplitudžių didinimui, pacientei sergančiai kaklinės dalies radikulopatija. Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, testavimas, matematinė duomenų analizė., Cervical radiculopathy is one of the most common diseases affecting the nerve roots. Patients with cervical radiculopathy usually suffer from symptoms such as headache, neck pain, gradually decreasing range of motions, upper limbs muscle strength, especially in the distal part. The disease is also characterized by progressive neurological disorders: impaired motor reflexes, skin sensory disturbances in the relevant dermatome areas. As a result of such violations, the quality of life of individuals deteriorates, service opportunities are disrupted, and work capacity is lost. In order to improve patients' personal service and restore their lost ability to work, it is necessary to know which physiotherapy methods are the most effective. Many literature sources analyze the impact of various physiotherapy techniques on the treatment of cervical radiculopathy. Thanks to the accumulated knowledge, we can determine which methods achieve the fastest recovery of muscle strength and amplitudes of lost movements. Research problem: What are the effects of physiotherapy to increase upper limbs strength and range of motion in patients with cervical radiculopathy? Research object: the impact of physiotherapy to increase upper limbs strength and range of motion for patient with cervical radiculopathy. Research aim: to determine the impact of physiotherapy to increase upper limbs strength and range of motion for patient with cervical radiculopathy. Research methods: Analysis of scientific literature, testing, mathematical data analysis. Results: testing results shown that upper limbs strength increased after physiotherapy application, upper limbs and neck range of motions was significantly increased after physiotherapy. The intensity of pain also decreased after the application of the physiotherapy program. Increased upper limb muscle strength, range of motion, decreased pain intensity after the physiotherapy program led to increased patient recovery motivation. The data collected by the E-LINK dynamometer showed increased hand muscle strength, improved control, and hand grip function.

Priekinio kryžminio raiščio pažeidimai sudaro didelę dalį traumų, tarp jauno amžiaus aktyvių sportuojančių pacientų, todėl labai svarbu taikyti efektyvius gydymo metodus. Tyrimo tikslas - įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį kelio sąnario funkcijai po priekinio kryžminio raiščio plyšimo. Tyrimas atliktas medicinos centre „Lorna“, tirti pacientai po priekinio kryžminio raiščio plyšimo. Sudarytos dvi tiriamųjų grupės – vienai taikyta kineziterapija salėje, kitai kineziterapija vandenyje. Po 10 kineziterapijos vandenyje procedūrų visiems tiriamiesiems nustatytas būklės pagerėjimas. Kineziterapija vandenyje pasirodė esanti efektyvesnė priemonė, siekiant sumažinti pažeisto kelio sąnario skausmą, nei kineziterapija salėje. Lyginant kineziterapiją salėje bei kineziterapiją vandenyje veiksmingumą pažeistojo kelio sąnario paslankumui bei raumenų jėgai lavinti nustatyta, kad taikant kineziterapiją vandenyje, gaunami nežymiai geresni rezultatai, nei taikant kineziterapiją salėje., Rupture of the anterior cruciate ligament account for a large part of the injuries, among active sports patients at a young age, so it is very important to apply effective methods of treatment. The purpose of the study is to assess the effect of different physiotherapy methods on the function of the knee joint after the rupture of the anterior cruciate ligament. The study was carried out in the medical center "Lorna", examined patients after the rupture of the anterior cruciate ligament. Two groups of subjects were treated, one in the gym and the other in water physiotherapy. After 10 water physiotherapy procedures, improvement was observed in all subjects. Physiotherapy in water turned out to be a more effective therapy to reduce pain in the injured knee joint than physiotherapy in a gym. When comparing physiotherapy in a gym with physiotherapy in water to improve the mobility and muscle strength of the affected knee joint, the incidence of physiotherapy in water resulted in slightly better results than physiotherapy in a gym.

Darbo probleminis klausimas. Išsiaiškinti, kuri kineziterapijos programa yra efektyvesnė pacientų skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei, esant juosmeninės stuburo dalies stenozei? Darbo objektas. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei. Darbo tikslas. Įvertinti skirtingų kineziterapijos programų poveikį skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei, esant juosmeninės stuburo dalies stenozei. Darbo uždaviniai. 1. Išanalizuoti juosmeninės stuburo stenozės atsiradimo priežastis, simptomus ir gydymą. 2. Nustatyti skirtindų kineziterapijos programų poveikį pacientams, esant juosmeninės stuburo dalies stenozei., Research problem. Find out, which physical therapy program is more efective on pain intensity and functional state in lumbar spine stenosis? Research object. Efects of different physical therapy programs on pain intensity and functional state. Research aim. To assess efects of different physical therpy programs on pain intensity and functional state in lumbar spine stenosis. Research tasks. 1. Analize lumbar spinal stenosis causes of occurrence, symptoms and treatment. 2. Determine efects of different physical therapy programs in lumbar spinal stenosis. Research methods. Analysis of scientific literature and systemic literature analysis. Both Lithuanian and foreign scientific articles were used.

Tyrimo aktualumas: Dėl įtempto gyvenimo ritmo, ergonominių įgūdžių trūkumo, netaisyklingos laikysenos su stuburo patologijomis, tokiomis kaip osteochondrozė, spondilozė, stuburo kanalo stenozė, radikulopatija kasmet susiduria 40-45 procentai gyventojų, iš kurių 15 procentų – paauglių (Fehlings et al, 2015). Fizinių pratimų nauda pusiausvyros ir liemens kontrolės lavinimui yra moksliškai įrodyta (Marshall, 2011 et al; Schilling et al, 2012). Vis dažniau kineziterapijoje yra taikoma sensomotorinė treniruotė naudojant vibracinę lazdą, tačiau nėra vieningos nuomonės kaip šis metodas veikia pacientų su stuburo patologijomis statinę ir dinaminę pusiausvyrą bei liemens kontrolę (Madou et al., 2008; Mani et al., 2010, Wysocki et al., 2011). Tyrimo tikslas: Įvertinti sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą poveikį pacientų su stuburo patologijomis pusiausvyrai ir liemens kontrolei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti pacientų su stuburo patologijomis pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos pratimų ir sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą taikymo. 2. Įvertinti ir palyginti pacientų su stuburo patologijomis liemens kontrolę prieš ir po kineziziterapijos pratimų ir sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą taikymo. 3. Atlikti lyginamąją gautų duomenų prieš ir po kineziterapijos pratimų ir sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą taikymo analizę. Tyrimo objektas: sensomotorinės treniruotės įtaka pacientų su stuburo patologijomis pusiausvyrai ir liemens kontrolei. Tyrimo imtis: tyrime dalyvavo 30 14-18 metų amžiaus paauglių, kuriems nustatytos stuburo patologijos. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi eksperimentines grupes. I eksperimentinei grupei buvo taikyta sensomotorinė treniruotė su vibracine bodyblade lazda, II ekperimentinei grupei – gydomųjų pratimų programa. Tyrimo metodai: 1. Analoginė skausmo vertinimo skalė (VAS) 2. Liemens raumenų ištvermės vertinimas pagal McGill. 3. Berg pusiausvyros skalė. Šią skalė sudaro 14 statinių ir dinaminių užduočių. Testo metu vertinamas paciento sugebėjimas išlaikyti padėtį, esant maţesniam atramos plotui sėdint, stovint abejomis ar ant vienos kojos. 4. Funkcinis siekimo testas. Funkcinio siekimo testo metu vertinamas maksimalus atstumas, kurį žmogus gali pasiekti tiesiai prieš save tvirtai stovėdamas ant kojų. Tyrimo organizavimas: Testavimas buvo kartotas du kartus: tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje. Kineziterapijos užsiėmimai abiem grupėms buvo vykdomi kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio, 3 savaites. Užsiėmimai vyko Druskininkų „Saulutės“ kineziterapijos salėje. Užsiėmimų metu su pirma eksperimentine grupe buvo atliekami sensomotoriniai pratimai naudojant vibracinę „Bodyblade“ lazdą, o su antra eksperimentine grupe – spec. gydomieji pratimai, raumenų tempimo, pusiausvyros lavinimo pratimai. Išvados: 1. Pacientų su stuburo patologijomis pusiausvyra reikšmingai pagerėjo po kineziterapijos pratimų ir po sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą taikymo 2. Pacientų su stuburo patologijomis liemens kontrolė reikšmingai pagerėjo po kineziterapijos pratimų ir po sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą taikymo. 3. Pacientų su stuburo patologijomis pusiausvyros ir liemens kontrolės vertinimo rezultatai po sensomotorinės treniruotės naudojant vibracinę lazdą taikymo buvo statistiškai reikšmingai geresni, nei po kineziterapijos pratimų., Relevance of the study: Every year due to the tense rythm of life, bad posture, absence of ergonomic skills 40-45 procents of population of whom 15 procentes are teenagers, is diagnosed with spine pathologies such as osteochondrosis, spondylosis, radiculopathy. Physiotheraphy is one of main treatment methods for this problem. Sensorymothor training with Bodyblade flexi-bar is one of the newest treatment methods for correction of balance and trunk control for patients with spine pathologies. There is not many researches in scientific literature, that proves efficiency of sesorimotor training with flexi-bar in patiens with spine pathologies. The aim of study: – to evaluate the effectiveness of sensorimotor training with flexi-bar in correcting static balance and trunk control for patients with spine pathologies. Objectives of study: 1. To evaluate a static balance for patients diagnosed with spine pathologies at the beginning and at the end of research. 2. To evaluate trunk control for patients diagnosed with spine pathologies at the beginning and at the end of research. 3. To do the comparative analysis between two experimental groups. The object of the study: the effectiveness of sensorimotor training with flexi-bar in correcting balance and trunk control for patients, whos is diagnosed with spine pahologies. The sample of study: 30 14-18 years old teenagers diagnosed with spine pathologies. Subjects were divided into two experimental groups. Methods: 1. VAS pain evaluation scale; 2. Trunk muscles endurance test; 3. Berg balance scale. 4. Functional reach test. Organisation of study: the study took place in Druskininkų „Saulutė“ physiotherapy room. Testing was performed twice during the research: at the beggining of the study and after that. Subjects took five physiotherapy activities in a week. First experimental group was treated with sensorimotor training with flexi-bar, second – with physical exercises for muscular endurance, trunk control and balance tarining. Total time of the study was three weeks. Conclusions: 1. Static balance was significantly improved in subjects diagnosed with spine pathologies after sensorimotor training and physical exercises. 2. Trunk control was significantly improved in subjects diagnosed with spine pathologies after sensorimotor training and physical exercises. 3. Sensorimotor taining with flexi-bar seems to have more effects on balance and trunk control than standart physiotherapy.

Tyrimo problema. Net ir atlikus klubo sąnario endoprotezavimo operaciją, pacientams stebimas padidėjęs skausmo lygis bei ribotas mobilumas ir savarankiškumas (Juocevičius ir kt., 2010). Šių simptomų koregavimui geriausiai tinka kineziterapija, kurios paskirtis yra gydyti, grąžinti bei kompensuoti prarastas judėjimo funkcijas ir mažinti skausmą (Muntianaitė ir kt., 2014). Tyrimo tikslas – nustatyti kineziterapijos poveikį klubo sąnario skausmui, mobilumui ir tiriamųjų savarankiškumui po endoprotezavimo operacijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti klubo sąnario skausmą prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti tiriamųjų mobilumą prieš ir po kineziterapijos. 3. Įvertinti tiriamųjų savarankiškumą prieš ir po kineziterapijos. 4. Įvertinti klubo sąnario skausmo, mobilumo ir tiriamųjų savarankiškumo pokytį pagal lytį ir amžių. 5. Nustatyti kineziterapijos poveikį ankstyvame pooperaciniame periode. Tyrimo hipotezė: Manome, kad po kineziterapijos pagerės tiriamųjų mobilumas ir savarankiškumas, o klubo sąnario skausmas sumažės. Tyrimo metodai. Tiriamiesiems buvo atliekami skausmo lygio (VAS), mobilumo (goniometrija, Oxford skalė, Keitel indeksas) ir savarankiškumo (Barthel indeksas) nustatymo testai. Tiriamųjų testavimas buvo atliekamas 2 kartus: iš kart po operacijos ir po 7 dienų, pasibaigus pirminei kineziterapijos programai. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimas parodė, kad prieš kineziterapiją klubo sąnario skausmo lygis buvo padidėjęs, o po kineziterapijos reikšmingai sumažėjo. Prieš kineziterapiją tiriamųjų mobilumas buvo apribotas, o po kineziterapijos reikšmingai padidėjo. Prieš kineziterapija tiriamųjų savarankiškumas buvo nežymiai apribotas, o po kineziterapijos reikšmingai padidėjo. Kineziterapijos poveikis klubo sąnario skausmui ir tiriamųjų mobilumui bei savarankiškumui turi tiesinę priklausomybę nuo tiriamųjų lyties ir amžiaus. Galima daryti išvadą, kad kineziterapijos taikymas ankstyvame pooperaciniame periode reikšmingai sumažina klubo sąnario skausmą bei padidina ligonių mobilumą ir savarankiškumą., Problem of the research. Even after hip replacement surgery, patients tend to experience a decreased range of motion of the joint that was operated on as well as decreased muscle strength of the leg, limited mobility, decreased independence level and pain (Juocevicius et al., 2010). Physical therapy, the purpose of which is to treat, restore and compensate for lost motor functions, is best suited for the correction of these symptoms. (Muntianaite et al., 2014). Aim of the research – to evaluate the effect of physical therapy on hip joint pain, mobility and subjects' independence level after hip replacement surgery. Objectives of the research: 1. To evaluate pain of the hip joint before and after physical therapy. 2. To evaluate subjects' mobility before and after physical therapy. 3. To evaluate subjects' independence level before and after physical therapy. 4. To evaluate the changes in pain, mobility of the hip joint, and subjects' independence level by gender and age. 5. To evaluate the impact of physical therapy at the early postoperative period. Research hypothesis: We assume that after physical therapy, the mobility and independence of the subjects will improve, and pain of the hip joint will decrease. Research methods. Assessment of subjects' pain level (VAS), mobility (goniometry, Oxford scale, Keitel index) and independence level (Barthel index) was performed. Subjects were tested twice: immediately after surgery and 7 days after the end of the initial physical therapy program. Research results and conclusions. The study showed that the level of hip joint pain was increased before physical therapy, but decreased significantly after application of physical therapy. Before physical therapy, subjects' mobility was limited, and after physical therapy it increased significantly. The subjects' independence level was slightly limited before physical therapy, and after application of physical therapy it increased significantly. The impact of physical therapy on hip joint pain and subjects' mobility and independence level is linearly dependent on subjects' gender and age. It can be concluded that the application of physical therapy at the early postoperative period significantly reduces hip joint pain and increases patients' mobility and independence level.

Tyrimo problema. Juosmeninės stuburo dalies skausmas yra labai dažnas negalavimas tarp darbingo amžiaus asmenų. Skausmo intensyvumui mažinti yra naudojamas naujas terapijos būdas su virtualios realybės akiniais. Tačiau dar nėra aišku kaip ši terapija veikia atliekant ją kartu su kineziterapijos procedūromis esant ūmiems juosmeninės stuburo dalies skausmams. Hipotezė: Mosadeghi (2016) ir Spiegel (2019) teigimu, virtuali realybė yra efektyvi ūmaus skausmo mažinimo priemonė, todėl hipotetizuojame, kad virtuali realybė ir kineziterapija pacientams, patiriantiems ūmius juosmeninės stuburo dalies skausmus, gali reikšmingai sumažinti skausmą, pagerinti funkcinę ir emocinę būkles. Tyrimo tikslas: nustatyti skausmo intensyvumo, funkcinės ir emocinės būklių kaitą taikant virtualios realybės ir kineziterapijos procedūrų komplektą pacientams, patiriantiems ūmius juosmeninės stuburo dalies skausmus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti skausmo intensyvumo kaitą tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse prieš ir po tyrimo. 2. Įvertinti ir palyginti funkcinės būklės kaitą tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse prieš ir po tyrimo. 3. Įvertinti ir palyginti emocinės būklės kaitą tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse prieš ir po tyrimo. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdomas VšĮ Druskininkų ligoninėje nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Tyrime dalyvavo 30 asmenų, patiriančių juosmeninės stuburo dalies skausmus. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 49,63±10,68 metai. Tiriamieji atsitiktiniu atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n=15) ir kontrolinę (n=15). Tiriamųjų juosmeninės stuburo dalies paslankumas vertintas inklinometru ir modifikuotu Šober‘o testu, skausmas - skaičių analogine skale (SAS), funkcinė būklė - Oswestry ir Roland – Morris klausimynais, emocinė būklė - nerimo ir depresijos vertinimo klausimynu (HAD). Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 for Windows ir Microsoft Excel 2015 programas. Rezultatai: Nustatyta, kad tiriamosios grupės visi analizuoti parametrai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p, Problem of the study. Low back pain is a very common ailment among people of working age. Therapeutic virtual reality has emerged as an effective, drug-free tool for pain management, but it is not yet clear how this therapy works when combined with physical therapy procedures for acute low back pain. Hypothesis of the study: according to Mosadeghi (2016) and Spiegel (2019), virtual reality is an effective mean of reducing acute pain, therefore we hypothesize that virtual reality in conjunction with physical therapy can significantly reduce pain, improve functional and emotional states in patients experiencing acute low back pain. The aim of the study: to identify changes in pain intensity, functional, and emotional states using virtual reality and physical therapy for patients experiencing acute low back pain. The tasks of the study: 1. To assess and compare the change in pain intensity in the test and control groups before and after the study. 2. To assess and compare the changes in functional status in the test and control groups before and after the study. 3. To assess and compare the change of emotional status in the test and control groups before and after the study. Materials and methods. The research was conducted at Hospital Druskininkai, between September, 2019 and February, 2020. The scope of the research was 30 patients suffering from lower back pain. The average age of research subjects was 49,63±10,68 years. The subjects were randomized into the following two groups: a test group (n=15) and a control group (n=15). The low back mobility of the subjects has been measured using an inclinometer and modified Schober's test, pain – using a Numeric Pain Rating Scale. The functional status has been assessed using Oswestry Disability Index and Roland - Morris questionnaire, the emotional state – using the Hospital Anxiety and Depression scale. Data analysis has been conducted using SPSS 23.0 for Windows and Microsoft Excel 2015 software. Results. It was found that all analysed parameters of the test group increased statistically significant (p