Search

1904 m. Vilnoje buvo pradėtas ambicingas, iki tol neregėtos apimties žurnalistinis ir literatūrinis projektas. Du pagrindiniai jo lyderiai – Ben Avigdoras (Avraham Leib Shalkowitz), siekęs į savo spaudos verslą įtraukti dienraščių leidybą, ir žurnalistas, redaktorius Benzionas Katzas, norėjęs atgaivinti savo laikraštį "Hazman", prieš metus pradėtą leisti Sankt Peterburge. Vilna buvo pasirinkta dėl keleto priežasčių. Po karčios patirties Sankt Peterburge Katzas norėjo šį laikraštį leisti žydų ir hebrajų senųjų kultūros tradicijų aplinkoje, o Ben Avigdoras siekė atsiriboti nuo Varšuvos, jau turinčios du populiarius laikraščius hebrajų kalba. Vilna, buvusi pačiame žydų sėslumo riba apibrėžiamos teritorijos centre, buvo patogi ir logistiškai, planuojant spaudos platinimą. Vilnoje buvo lengviau gauti laikraščio licenciją, švelniau veikė ir Rusijos vyriausybės cenzūra. Be to, buvo galima pasikliauti gerai žinoma Rommų spaustuve, įsipareigojusia spausdinti laikraštį ir du jo priedus – literatūrinį mėnesinį žurnalą ir vaikų savaitinį. Ben Avigdoras sutelkė įspūdingą maždaug dešimties nuolatinių "Hazman" darbuotojų komandą, taip pat turėjo neetatinių, reguliariai su laikraščiu bendradarbiavusių talkininkų. Pirmą kartą nuo žydų Apšvietos sąjūdžio suklestėjimo XIX a. viduryje vėl buvo galima kalbėti apie Vilną, kaip apie svarbų hebrajiško kūrybiškumo centrą su bohemiška jaunųjų rašytojų ir žurnalistų kuriama atmosfera, į kurią su visa jėga 1904 m. gruodį įsiliejo ir "Hazman". Tuo metu Rusija kentėjo nuo suirutės po pralaimėto karo su Japonija ir buvo krečiama vis smarkesnių revoliucinių neramumų. Žydų pasaulyje dienos irgi nebuvo ramios. Sionistų judėjimą po Theodoro Herclio mirties ir po Teritorialistų frakcijos atskilimo buvo ištikusi sunki krizė. Kita vertus, Bundo vadovaujami žydų socialistų būreliai veikė labai aktyviai. "Hazmano" redaktoriai priėmė strateginį sprendimą skaitytojams neprimesti vienos politinės linijos. Nors ir neišsižadėję savo įsipareigojimo karštai remti sionistų judėjimą, jie laikraštį atvėrė visoms žydų visuomenės politinėms grupėms. Didžiausias Katzo žurnalistinis proveržis įvyko tuomet, kai laikraštis pirmasis pasaulyje išspausdino naujos Rusijos Konstitucijos Projektą. Be to, "Hazman" sekė žydų teisių padėtį Rusijoje. Laikraštyje buvo solidus įvairių naujienų skyrius, kurio turinio kokybę užtikrino turėti ryšiai su tarptautinėmis naujienų agentūromis ir vertimai iš kitų Europos šalių spaudos. Literatūrinė dalis buvo antroji "Hazman" laikraščio stiprybė. Dalis kūrinių buvo spausdinami dienraštyje, tačiau dauguma skelbti mėnesiniame žurnale. Čia buvo publikuojami geriausi to meto literatūros kūriniai hebrajų kalba. 1906 m. visi šie darbai sustojo. Taip galėjo nutikti dėl revoliucinių įvykių Rusijoje, po kurių šalį ištiko politinis paralyžius, kilo riaušės ir pogromų banga prieš žydus. Per šiuos politinius neramumus paaiškėjo skaudus faktas, kad hebrajų kalba leidžiamas laikraštis žydų skaitytojui tapo nepatrauklus. Sparčiai augo susidomėjimas, ypač socialistų sluoksniuose, spauda jidiš kalba. Radosi naujo tipo jaunas žydų skaitytojas, kuriam jidiš kalba buvo jo tapatybės atrama, be to, savo estetines reikmes jis galėjo patenkinti skaitydamas ir kitomis Europos kalbomis. Tradicinė hebrajiškai skaitanti auditorija pamažu mažėjo prarasdama ryšį su nuolatinės hebrajiškojo modernizmo kaitos procesais. "Hazman" atvejis – dramatiškų pokyčių pavyzdys, aiškiai žymintis literatūros hebrajų kalba nuosmukio Rytų Europoje pradžią ir sykiu klojantis pamatus hebrajiškai literatūrai Izraelio žemėje. In 1904, a Hebrew journalistic and literary initiative was established in Vilna, headed by the writer and publisher Ben-Avigdor, and the journalist and editor Ben Zion Katz. Vilna was chosen, among other reasons, for being a deeply rooted centre of Hebrew culture, with a long tradition of printing and publishing. The new initiative revived it as a magnet for Hebrew writers and journalists, an impressive team that joined together to create the daily "Hazman" (The Time) and its supplements. The editors’ policy was not to impose a binding political line on the paper, but to give an opening to all the factions in the Jewish public, while also hoping to expand the target audience of the paper. The year 1905 was the time of glory of "Hazman", both for its news and its literary sections. But its momentum was halted during 1906, due to the political storm in Russia and the rapid decline of Hebrew journals, which lost most of their readership to the flourishing Yiddish press. Thus, the "Hazman" affair embodies a dramatic crossroads. It was the beginning of the decline of Hebrew literature in Eastern Europe, alongside the laying of the foundations for Hebrew literature in the Land of Israel during the first two decades of the 20th century. This essay draws an outline of the affair on the basis of a variety of sources, including the newspaper itself, memories of the personalities involved, and correspondence that has survived from those days.

Tyrime analizuojami keturi Antrojo pasaulinio karo metais gausiausiais tiražais leisti periodiniai leidiniai, stengiamasi nustatyti kultūrinės atminties būdingiausias tendencijas ir kaitą pereinant nuo tautininkų valdytos Lietuvos prie Lietuvos įtraukimo į Sovietų Sąjungą ir Vokietijos okupacijos. Taikomi kiekybinis ir kokybinis turinio analizės metodai, įtraukiama beveik 600 skirtingų kultūrinę atmintį ir istorijos vertinimą perteikiančių straipsnių. Analizė rodo, jog kultūrinė atmintis esant kiekvienam politiniam režimui buvo unikali, skiriasi kiekybinis tekstų pasiskirstymas aprašant skirtingas epochas ar temas, išaukštinami ir sumenkinami skirtingi istoriniai laikotarpiai, skiriasi praeities herojų ir priešų pasirinkimas, užsienio šalių praeities vertinimai. During World War II Lithuania was ruled by three completely different political regimes. In the first year Lithuania was authoritarian state ruled by group of nationalists, in 1940 Lithuania was occupied by Soviet Union and in 1941 State was occupied by Nazi Germany. All these political powers was undemocratic and propagated their ideologies. One of the most important aspect of every ideology is to suggest new concept of time. This change of perception of time could be seen in the change of cultural memory. Article try to analyze this change using the most popular Lithuanian periodical press of the period. This research analyzed main historical periods and the most popular themes represented in the main newspapers. Using theories of Anthony D. Smith and Raoul Girardet research showed what historical periods was seen positively and what negatively, what was main historical heroes and enemies; also how foreign history was represented in the periodical press. The quantitative content analysis showed that while representations of history in the so called independent Lithuania and in Lithuania occupied by Nazis was quite similar, historical representations during first Soviet occupation was unique. Qualitative content analysis showed that there was three very different paradigms of cultural memories, represented in periodical press. Lithuanian nationalist mostly tried to promote Lithuanian medieval times and especially Lithuanian dukes and historical capital Vilnius, also they tried to justify their politics creating myth of great welfare during their rule. They praised Soviet history, criticized Poland and poles, but wrote about most of the countries quite neutral. During Soviet occupation all Lithuanian history was harshly criticized and showed as negative times, this regime promoted only few Lithuanian heroes who died young or was known for their left wing politics. Main historical past represented in the newspapers was history of Soviet Union, other countries was ignored. Main enemies of Soviets was Lithuanian gentry, and Lithuanian rulers of the past. During Nazi occupation there was more Lithuanian national history than German history, but the main appreciable historical periods was Lithuanian prehistory and the 19th Century. Regime promoted history of Lithuanian culture and language, but tried to ignore Lithuanian state. Foreign history was mostly binary – propaganda criticized Soviet Union as well as Tsarist Russia, USA and United Kingdom, but appreciated history of Italy, Japan, Finland, Turkey, Spain etc. Main historical enemies were of course Bolsheviks and Jews.

Straipsnyje analizuojama Japonijos vicekonsulo Chiune’ės Sugiharos veikla. Labiausiai dėmesys kreipiamas į jo darbo Kaune 1939–1940 m. periodą, kai 1940 m. vasarą jis išdavė daug Japonijos tranzitinių vizų. Tyrimas grindžiamas Rusijos archyvų šaltiniais: pradedama nuo to, kodėl Sugihara nebuvo sovietų pusės patvirtintas kaip vertėjas Japonijos ambasadoje Maskvoje, taip pat pristatoma SSRS pozicija dėl galimybės 1940 m. kirsti šalies teritoriją Transsibiro geležinkeliu. Straipsnyje pateikiama šio sprendimo analizė ir pagrindiniai faktoriai, lėmę tokį SSRS vadovų apsisprendimą. Tyrime remiamasi ir valstybinės kelionių agentūros Inturist dokumentais, kurių duomenys leidžia teigti, jog su Sugiharos vizomis keliavo mažiau vaikų nei dažniausiai tvirtinama istoriografijoje. Taip pat analizuojamas padirbtų Sugiharos vizų klausimas ir bendras Japonijos diplomato išgelbėtų asmenų skaičius. The article analyses activities of the Japanese Vice-Consul Chiune Sugihara, mainly focusing on his Kaunas period 1939-1940, when in the summer of 1940 he issued Japanese transit visas. Research is based on Russian archival sources: starting from Sugiharas rejection as a translator in the Embassy of Japan in Moscow, later presenting USSR’s position regarding the transition through its territory via Trans-Siberian railroad. The article explains how decision on the Soviet side was made and what reasons forced Soviets to take such a decision. The role of Intourist, the official state travel agency of the USSR, and the agency’s sources are analysed, which provide several different interpretations of the transit, for example, it is stated in the agency’s documents that less children travelled with Sugiharas visas than it is usually indicated in historiography. Finally, the issues related to forgeries of Sugiharas visas and the number of people rescued by the Japanese Vice-Consul in Lithuania are discussed.

Vakarų menininkams modernistams japonizmas buvo kaip nauja religija – akstinas, pasiūlęs išsigelbėjimą iš konservatyvaus akademinio suvokimo ir kasdieniško realizmo. Rytų Europos fin de siècle menininkai taip pat palaipsniui susižavėjo Japonija ir jos kultūra. Straipsnyje nagrinėjama vieno iš entuziastiškiausių japonizmo šalininkų Rusijos ir Lietuvos menininko Mstislavo Dobužinskio kūryba yra vertinama platesniame Rytų Europos japonizmo kontekste, analizuojama Japonijos įtaka dailininko meniniams siekiams. Pirmaisiais XX a. metais Dobužinskio kūriniai įgavo naujas formas ir tam turėjo įtakos Japonijos estetika, į Dobužinskio dailę įnešusi visiškai naujas idėjas, ne tik suvaidinusi svarbų vaidmenį formuojantis jo naujam stiliui, bet galbūt paskatinusi susidomėti grafikos menu. For Western modern artists Japonisme was like a new religion – a stimulus that offered salvation from the conservative grasp of academism and unimaginative realism. Fin de siècle Eastern European artists also gradually developed a strong fascination with Japan and its culture. This paper examines one of the most enthusiastic advocates of Japonisme – a Russian-Lithuanian artist Mstislav Dobuzhinsky. Placing Dobuzhinsky’s art in the broader context of Eastern European Japonisme, this paper examines the role of Japanese stimuli in Dobuzhinsky’s artistic pursuits. Starting from the early 1900s, Dobuzhinsky’s art was visibly recast under the influence of Japanese aesthetics. The paper argues that Japanese aesthetics brought electrifying new ideas into Dobuzhinsky’s art and not only played a seminal role in the formation of his style but may have ignited his interest in graphics.

Straipsnis analizuoja keletą klausimų. Pirmiausia – tai Japonijos UNESCO komiteto siūlymas Jaotsu mieste, Gifu prefektūroje, saugomus dokumentus, įrodančius Chiune’ės Sugiharos atliktus žydų gelbėjimo veiksmus Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje, 2017 m. įtraukti į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Vėliau aiškinama, kodėl Japonijoje domimasi Sugiharos veikla 1940-ųjų vasarą Kaune, taip pat šio klausimo istoriografijos analize. Pagrindinė priežastis – Sugiharos žmonos Yukiko išleista knyga „Vizos gyvenimui“, kuri parengta pagal paties Sugiharos nepublikuotus memuarus. Po jos pasirodė kitos knygos, pavyzdžiui, Hillel Levine „In search for Sugihara“ ir kitos. Nėra abejonių, kad Sugihara Kaune dideliais kiekiais išdavinėjo vizas, bet kol kas vis dar nežinomas tikslus išgelbėtųjų skaičius. Paties Sugiharos ataskaitoje Japonijos vyriausybei, rašytoje 1941 m. vasario 28 d., minima, kad Kaune buvo išduotos 2139 vizos, bet bendras Sugiharos išgelbėtųjų skaičius įvardijamas apie 6000 asmenų. Pažymėtina, jog šiuo metu Rusijoje ir Europoje pasirodė naujų tyrinėjimų, susijusių su Sugihara, o šiame straipsnyje gretinamos ir analizuojamos skirtingos istoriografinės pozicijos, susijusios su Sugiharos išgelbėtų asmenų skaičiumi. Galiausiai apibendrinant esamus tyrimus tampa aišku, kad labai svarbu rasti ir išanalizuoti Imigracijos tarnybos Tsurugoje, taip pat pabėgėlių registracijos Kobėje dokumentus. This article addresses several questions. First of all, the Japanese committee of the UNESCO applied documents held in Yaotsu Town, Gifii Prefecture, concerning historical facts how Sugihara rescued Jews from the Holocaust in Lithuania during WWII, as a candidate of the Memory of the World Resister in 2017 - UNESCO. Later, it presents the reasons, due to which the memory about Sugiharas activities in Kaunas in the summer of 1940 was enhanced in Japan, and quite a lot of attention was given to the analysis of historiography on Sugihara. The main trigger was his wife Yukikos memoirs provided in her book entitled Visas for Life, based on Chiune Sugiharas own hand written, unpublished memoirs. Later, other books followed, such as Hillel Levines In Search for Sugihara, and others. There is no doubt that Sugihara issued visas on a large scale in Kaunas, but the exact number of persons rescued is still unknown and disputable. In Sugiharas own report to Japanese government dated February 28, 1941 it is said that in Kaunas 2,139 visas were issued. But usually the number 6,000 denoting the number о persons saved by Sugihara is given. However, some new researches about Sugihara have already appeared in Europe and Russia. The article presents different historiographical considerations about people saved by Sugihara. Finally, summing up the discussed material, it is very important to discover and examine documents of Immigration Office in Tsuruga and reports on registration of refugees in Kobe.

Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių, ypač žydų, tarp jų ir Lenkijos žydų, gelbėjimo problema yra iki šiol aktuali ir plačiai diskutuojama. Ji tebekelia klausimus, kas ir kodėl gelbėjo. Ši problema neatsiejama nuo Lenkijos žydų bei lenkų, kurie buvo išgelbėti nuo Vokietijos nacių ir Rusijos sovietų ir kurie pabėgo nuo mirties ar tremties į Sibirą per Kauną į Japoniją. Prieš prasidedant karui Kaune buvo du konsulai, gana gerai žinomi žydų gelbėtojai, Chiune Sugihara iš Japanijos ir Janas Zwartendijkas iš Olandijos. Straipsnio autorė atkreipia dėmesį į mažiau žinomą pabėgėlių gelbėjimo atvejį, susijusį su Tadeuszu Romeriu, Lenkijos ambasadoriumi Japanijoje (1937–1941), o kiek vėliau specialiosios misijos ambasadoriumi Šanchajuje (1941–1942), kuris taip pat įdėjo pastangų gelbėdamas pabėgėlius. The issue of the rescue of war refugees, especially Jews, including Polish Jews, during World War II, as well as the questions “Who saved who?” and “Why did they save each other?” are still very important and widely discussed. The above mentioned issues apply to the Polish Jews and Poles, saved from Nazi Germans and Soviet Russians, who managed to avoid death or exile in Siberia by escaping through Kaunas in Lithuania, as well as to the role of Japan in these events. Among the relatively well-known rescuers of Jews acting in Kaunas at the beginning of the war there were two consuls, Sugihara Chiune from Japan and Jan Zwartendijk from the Netherlands. The author of the present article focuses on a lesser known stage in those efforts to save the people from exile or death - on the role that Tadeusz Romer, as the Polish Ambassador to Japan (1937-1941), and later as the Ambassador in Shanghai on a special mission (1941-1942), played in these efforts.

Japonizmas (japonisme) buvo viena iš Europos XIX a. pab. – XX a. pr. estetikos srovių, tiesiogiai inspiruota Japonijos meno ir kultūros. Pirmą kartą japonizmo terminas panaudotas 1872 m. Prancūzijoje, ir nuo to laiko ši meno srovė yra atskiriama nuo kito termino – japoniškumo (japonaiserie), reiškiančio europiečių įsivaizdavimą apie japonų madą (aprangą) ir buitį. Japonizmas turėjo didelę įtaką Vakarų menininkams, privertęs permąstyti tradicinį pasaulio matymą. Lenkijoje japonų menas pirmą kartą buvo pristatytas Felikso Jasieńskio (1861–1929), kuris gyveno Paryžiuje nuo 1880 m. vidurio ir kur pirmą kartą pamatė ir susižavėjo Japonijos menu. Net ir grįžęs į Lenkiją apie 1890 m. jis toliau kolekcionavo Rytų šalių meną, ir galiausiai jo kolekcija pasiekė 15000 vienetų, tarp kurių buvo 6000 eksponatų iš Japonijos. Daugelis Jaunosios Lenkijos (Młoda Polska) judėjimo narių studijavo užsienyje ir žavėjosi Japonizmo estetika bei patys tapė „japoniškus“ paveikslus. 1890-ųjų pabaigoje japonizmas taip pat sužavėjo Rusijos menininkus. Panašiai kaip Jasieńskis Lenkijoje, Rusijoje taip pat buvo aistringas Japonijos meno kolekcionierius ir jūrų karininkas Sergejus Kitajevas (1864–1927). Pagal pareigas jis turėjo galimybę kelis kartus aplankyti Japoniją 1885–1896 m., kur surinko per 6000 meno eksponatų. Būtent jo kolekcijos parodų metu rusų menininkai turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti su Japonijos menu. Dailininkai Igoris Grabaris (1871–1960) ir Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) studijavo Miunchene ir taip pat tapo dideli Japonijos meno gerbėjai. Grįžę į Rusiją jie tapo aktyviais Meno pasaulio (Mir iskusstva) draugijos nariais, ir japonizmas čia tapo vienu ryškiausių skiriamuoju grupės meninių bruožų. Lietuvių kompozitoriui ir dailininkui M. K. Čiurlioniui (1875–1911) japonizmas taip pat nebuvo svetimas. Jis gyveno tuo metu, kai Europoje ši meno srovė pasiekė piką. Čiurlionis studijavo muziką ir dailę Varšuvoje ir taip pat kompoziciją Leipcigo konservatorijoje. 1906 m. jis aplankė Prahą, Dresdeną, Niurnbergą, Miuncheną ir Vieną, kur japonizmas vis dar buvo labai populiarus. Po kelių metų jis išvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiko su rusų menininkais. Nors jis niekada nesilankė Londone ar Paryžiuje, tačiau jis turėjo daug progų tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti su Japonijos menu. Straipsnyje bus apžvelgta japonizmo įtaka Čiurlionio tapybai, ypač sąryšiai su Hiroshige ir Hokusai ukiyo-e (medžio raižiniai) stiliaus darbais. Garsusis Hokusai ukiyo-e darbas „Didžioji Kanagava banga“ paveikė daugelį Europos ir Rusijos menininkų. Kaip jie ir Čiurlionis absorbavo ukiyo-e estetiką savo darbuose ir bus stengiamasi atskleisti šiame straipsnyje. "Japonisme" was the aesthetic trend inspired by Japanese art and culture in the late 19th and early 20th century Europe. The term was used for the first time in 1872 in France, and was thenceforth often distinguished from japonaiserie, European imagery of Japanese fashion and objects. "Japonisme" had a strong impact on Western artists, challenging their traditional way of seeing. In this paper, the reception of "Japonisme" from the late 19th to the early 20th century Europe will be examined, followed by consideration of how it was imported into Poland and Russia through Polish and Russian art students absorbing the style during their studies in Paris, London, Munich and Vienna. The paper will also examine how the aesthetics of "Japonisme" were taken into art of Čiurlionis. Finally, by using Hokusai’s ukiyo-e (woodcut prints) of "The Great Wave off Kanagawa" as an example, the influence of the ukiyo-e on the works of painters throughout Europe and Russia will be considered with Čiurlionis’ painting of "Finale" from Sonata of the Sea.

Straipsnyje aptariami smulkaus ir vidutinio verslo nustatymo kriterijai bei reikšmė šalies ekonomikos vystymui. Analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo būklės tendencijos Lietuvoje 2002–2009 m., detalizuojant smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kitimą bei verslo veiklos rezultatyvumą. Daugiausia dėmesio skiriama smulkaus ir vidutinio verslo vystymo problemų Lietuvos apskrityse analizei. Atlikto tyrimo pagrindu formuluojamos smulkaus ir vidutinio verslo regioninės plėtros kryptys bei priemonės. Criteria of small and medium business and its impact on country's economic development are discusessed in this article. Analysis of Lithuanian small and medium business state trends in 2002–2009 was performed, focusing on dynamics of number of small and medium enterprises and business development problems in Lithuanian counties. Guidelines and instruments of small and medium business development in regions are formulated on the basis of performed analysis. Criteria of small and medium business are discussed on the basis of practice of Great Britain, Japan, USA, Russia and Lithuania. Problems of business development are specified by comparing performance indicators across counties (according to data from Department of Statistics of Lithuania database). Perspective guidelines of business development are foreseen according to performed analysis. Investigation results may be applied when solving regional cohesion issues. Small and medium size enterprises are getting more and more important in the whole world. There are established a lot of special programs to support this business sector. Nowadays a lot of countries admit that small and medium size enterprises. Definition and criteria of small and medium business varies across different states. Lithuanian conception of small and medium business coincides with that one of proposed by European Commission. Small and medium enterprises accounts up to 99% of total active enterprises in Lithuania. The number of such enterprises grew by 19% during 2002–2009. Trends of activities expansion, growth of turnover and market share are seen. Such processes cause growth of revenues. One of the main objects of regional politics is equivalent economical development in all regions which is achieved by efficient and stable activities of small and medium size enterprises. However, the development of small and medium size enterprises in different regions are not equal because of not identically amplified industrial and social infrastructure, different possibilities to get secondary or higher education, huge differences in countryside and city residents earnings per month, problems with financial support to the business and other factors indicating regional differences. Significant differerences of regional development as well as lack of information unfavourable legal basis and insufficient financing subdue development of small and medium business. The most (57%) of small and medium enterprises are run in Vilnius and Kaunas counties which are highly developed and where the greatest part of GDP is created. Other counties possess underdeveloped infrastructure, lower scientific and intellectual potential. Promotion of small and medium size enterprises development is one of the main economical tasks which allow materializing objects of country development: growth of GDP, establishment of new work places, improvement of residents’ economic and social life and reduction of regional differences. The major strategic trends of small and medium size enterprises development are the accessibility of proper information for the business, the support of innovations and new technologies, improvement of financial support programs and law system, and one of the most important things is the unification of current regional differences.

Šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis nacionalinių ekonomikų optimalus funkcionavimas siejamas su efektyvia ir lanksčia tarptautinės prekybos sistema. Šiame straipsnyje siekiama identifikuoti veiksnius, kurie turi įtakos Lietuvos, kaip mažos atviros ekonomikos ir narės vieno galingiausių pasaulio ekonominių blokų, konkuruojančio globaliose rinkose su kitais blokais (APEC, NAFTA, ASEAN, NVS), ir atskiromis, didžiausią ekonominę galią turinčiomis šalimis (JAV, Kinija, Japonija, Rusija), eksporto plėtros galimybėms vieningoje Europos Sąjungos (ES) prekybos erdvėje. Empirinis tyrimas, atspindintis Lietuvos eksporto ES vidaus rinkoje konkurencingumo ypatumus, atliktas naudojant atskleisto santykinio pranašumo modelio, besiremiančio RCA ir RTB rodiklių kiekybiniu vertinimu, atmaina, suformuluota Japonijos banko ekspertų grupės.[...] Tyrime atskleistas konfliktinis prieštaravimų aspektas tarp daugiašalės prekybos sistemos, besąlygiškai skatinamos Pasaulio prekybos organizacijos, ir regioninių prekybinių susitarimų, kuriuos realizuojant dalyvauja visos pasaulio šalys. Dohos derybų ciklo, besitęsiančio nuo 2001 m., problemas daugiausia lemia tai, kad nemažai šalių, ypač ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių ir sparčiausiai besivystančių, nesilaiko daugiašalės prekybos principų. Lietuva kaip visateisė ES narė patiria visas teigiamas ir neigiamas bendros prekybos politikos pasekmes.[...] It is no exaggeration to claim that the international trade system, alongside the economic and managerial activities of individual enterprises, plays an ever increasing role in the contemporary process of trade relations. This process is further characterised by extensive participation of transnational corporations and government institutions. Lithuania's accession to the EU has also marked a shift of its export flows in that direction. In its own right the European Union (EU) as one of the largest trading blocks in the world, is engaged in fierce competition with other blocks as well as individual countries for domination in the global products markets. While a special co-ordinating role is played by the World Trade Organisation (WTO), it is the emergence of the Regional Trade Agreements (RTAs), particularly in the form of regional trading blocks, that represents the main dynamic development in trade relations. The difficulties of reaching trade agreements are particularly severe between the developed and developing nations, something that the trade negotiations round at Doha illustrated vividly. The path that trade negotiations will take in the future will have a profound effect on the competitiveness of Lithuania's exports both inside and outside the EU, owing particularly to Lithuania's status as a small and open economy. The aim of this article is to evaluate the key aspects of the world trade and EU trade system with a view to assess their possible impact on the trends and prospects for Lithuania's export flows within the EU internal market. The revealed comparative advantage is used to measure the important changes in Lithuania's export competitiveness over 2004-2008 time frame in the EU internal market and attempt to assess how a possible adoption of new trade measures through Doha trade round could further affect Lithuania's export competitiveness.

Straipsnyje analizuojami Lituanistinio vaikų ugdymo užsienio šalyse ypatumai. Į užsienio valstybes emigravusios lietuvių šeimos skirtingai suvokia ir vertina savo vaikų lituanistinį ugdymą, jo reikalingumą bei šio ugdymo strategijas. Tiriant šiuolaikinės lietuvių migracijos priežastis, įsikūrimo užsienio šalyse procesus ir siekiant išsiaiškinti lituanistinio ugdymo svarbą emigracijoje, dėmesys kreipiamas į du šalių blokus. Pirmojo bloko, kurį sudaro dažniausiai migrantų pasirenkamos šalys – JAV, D. Britanija, Airija ir Š. Airija, interviu medžiaga pasitarnaus pristatant bendras migracijos tendencijas. Antrojo bloko, kurį sudaro mažesniais migracijos srautais pasižyminčios šalys (Vokietija, Norvegija, Švedija, Danija, Belgija, Rusija, Japonija), interviu medžiaga naudojama norint pristatyti individualius, šioms šalims būdingus atvejus. Atskira antrojo bloko analizės dalis bus skiriama Rusijos mokyklų lituanistiniam ugdymui, nes jis gana ryškiai kontrastuoja su kitų šalių interviu medžiaga. Atskleista, jog yra keletas veiksnių, lemiančių tėvų požiūrį į vaikų lituanistinį ugdymą bei jų veiksmus, kuriant „lituanistinio ugdymo programą“. Didžiausios įtakos tam turi emigracijos priežastys, ateities planai bei požiūris į Lietuvą. Tie, kurie išvyko nusivylę ekonomine padėtimi Lietuvoje, ieškodami geresnio gyvenimo užsienio šalyje, grįžti dažniausiai neketina, todėl šie tėvai nesistengia rūpintis vaikų lituanistiniu ugdymu. Kiti išvyko tikėdamiesi, jog į Lietuvą grįš, bet po kiek laiko, praleisto užsienio šalyje, ėmė dvejoti dėl savo ateities planų. The attitude of parents towards their children's Lithuanian-oriented education in foreign countries as well as their efforts in creating a program for such schooling is influenced by the reasons they emigrated, their plans for the future, and their attitude toward Lithuania. Depending on these factors Lithuanian emigrants are to a greater or lesser extent concerned with educating their children in a Lithuanian spirit at home and in specially established Lithuanian schools running on weekends. The latter become a factor in cementing the Lithuanian community because the parents interact among themselves not only after dropping their children off at school but also by participating in school events. Respondents in the survey here described also noted some perceived shortcomings of these schools: their alleged ineffectiveness in that the children supposedly got no benefit from them and the difficulties in transporting children to the schools due to the great distances involved. In addition to Lithuanian schooling in classes the children are also educated at home. The least that parents can do at home is to talk with their children in Lithuanian. But often the children resist this; they favor the foreign language because after a certain amount of time spent abroad they find it difficult to express their thoughts in Lithuanian. Similar problems occur in mixed families, in which there may even be opposition to a Lithuanian-oriented education for the children.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti prekybos šakos viduje įtaką tarptautinės prekybos pobūdžiui. Straipsnyje analizuojama tarpšakinės prekybos reikšmė remiantis įvairiomis teorijomis ir tuo pagrindu pateikti tarpšakinės ir prekybos šakos viduje skirtumai. Atlikti tyrimai rodo, kad pagal pateiktus požymius (prekybos vystymo sąlygas, prekybos prekinę struktūrą ir kt.) šalims atsivėrusios kitų šalių didelės rinkos sudaro galimybę mažinti produkcijos vieneto kaštus, didinti užimtumą ir užtikrinti gaminamų prekių konkurencingumą užsienio rinkose. Taigi prekyba šakos viduje užtikrina, kad visų gamybos veiksnių savininkų pajamos, nepriklausomai nuo to, ar gamybos veiksniai palyginti pertekliniai, ar negausūs, padidėja dėl gamybos masto efekto. Antra vertus, tarpšakinė prekyba sąlygoja daugelio gamybos šakų, negalinčių atlaikyti pigesnių užsieninių prekių konkurencijos, sužlugdymą. Pasitelkus Grubelio-Loido indeksą (GLi), straipsnyje atlikta prekybos šakos viduje tarp ES ir jos pagrindinių partnerių 1999-2005 metų laikotarpiu analizė. Nustatyta, kad ES prekybai šakos viduje su Japonija ir Rusija - būdinga didėjimo tendencija, o su kitais partneriais - mažėjimo tendencija. Straipsnyje atlikta prekybos šakos viduje analizė rodo, kad Lietuvai tapus ES nare, vystantis šalies ekonomikai, vyksta Lietuvos ūkio struktūriniai pokyčiai. Lietuvai prekiaujant su daugeliu šalių laisvosios prekybos režimu, didėja eksporto ir importo apimtys. Todėl padidėjo prekybos šakos viduje dalis, jos reikšmingumas. Taigi atlikti tyrimai rodo, kad keičiasi tarptautinės prekybos pobūdis ir jos prekinė struktūra, nes gilėja specializacija šakos viduje, plėsdama gaminamų prekių įvairovę. The globalization and integration processes opened additional possibilities for development of international trade. A large part of trade consists of intra-industry trade, defined as the exchange of broadly similar goods. Intra-industry trade has risen rapidly in the past three decades and now accounts for more than half of all trade manufactures among the industrial countries. Current economic integration process expanded the boundaries of the European Union thus influencing tendencies of changes of intra-industry trade. The causes of intra-industry trade, and its implications for structural adjustment and the gains from trade, have been the subject of much study. Traditional theories such as comparative advantages or factor endowments state that countries with different resources or factor endowments will trade with each other. But empirical evidences show that countries with similar endowments do more trade these days. Based on new theories, monopolistic competition and increasing returns lead to intra-industry trade among countries, whereas the old comparative advantage is still applied for countries separated by high economic distance. Many studies suggest that more developed countries and more specialized trade structure lead to higher intra-industry trade. To under-stand why economists have to turn their attention to intra-industry trade and its importance are analyzed in this article. The importance of intra-industry trade arises from its basic character: it does not need to be based on comparative advantage. To a large extent intra-industry trade arises from the facts that products are differentiated and the production of any particular product re-quires some fixed costs. Increasing part of intra-industry trade in the volume of global trade is of the importance to the changes of economy, export and import structure of separate countries. This leads to changing nature of international trade and its structure of goods. Therefore the influence of intra-industry trade on the nature of international trade is analyzed in this article. Seeking to define the influence of intra-industry trade on the nature of international trade the basic theories of intra-industry trade, differences of inter-industry and intra-industry trade are analyzed in the article. For the analysis of the importance of intra-industry trade its share in international trade is measured. Therefore the methods of measurement of importance of intra-industry trade are analyzed in this article. Using Grubel-Lloyd index and standard international trade classification, there was established the nature of international trade between the European Union and its main partners and performed the analysis of Lithuanian intra-industry trade. On the basis of researches the importance of intra-industry trade in respect of international trade nature changes was evaluated in the article.

Konkurencingumui įtakos turi daugelis aplinkybių. Neatsiejama verslo dalimi išlieka būtinybė turėti vadybos ir produktų sertifikatus, nepaisant didelių išlaidų, reikalingų jiems gauti ir palaikyti. Tai, kad akcinėje bendrovėje (AB) „Ekranas“ gaminami kineskopai nesprogsta, neskleidžia jonizuojančios spinduliuotės, yra degumui atsparūs, patvirtina iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, JAV, Rusijos ir kt. gauti sertifikatai. Tai – ne naujiena, kadangi šie esmi-niai reikalavimai, išdėstyti standartuose, egzistavo nuo pat kineskopų gamybos pradžios. Tačiau jau antri metai galioja dvi naujos Europos Sąjungos (ES) direktyvos. Viena jų yra WEEE direktyva (elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo). Lietuva privalo pasiekti, kad iki 2008 metų iš privačių namų ūkių būtų surinkta ne mažiau kaip 4 kg tokių atliekų vienam gyventojui per metus. Turės būti sukurta visa atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo sistema. AB „Ekranas“ tai paveiks netiesiogiai, tačiau nevalia užmiršti, kad po kiek laiko kineskopai taps pagrindine televizoriaus atlieka. Dalis tų atliekų tvarkymo išlaidų bus priskirta ir gamintojams. Siekiant būsimą atlieką padaryti kuo mažiau kenksmingą žmogui ir gamtai, skirta kita direktyva, vadinama RoHS (pavojingų junginių naudojimo apribojimo elektriniuose ir elektroniniuose prietaisuose). Šioje direktyvoje pateiktas medžiagų, kurių naudojimas apribojamas minėtuose prietaisuose, sąrašas. Tai – švinas, gyvsidabris, kadmis, heksavalentinis chromas, polibrominuoti bifenoliai (PBB) ir polibro-minuoti difenilo eteriai (PBDE). Taipogi, reikia įrodyti savo vartotojams ir tikrinančioms organizacijoms – pateikti iš įvairių laboratorijų gautus sertifikatus, kad AB „Ekranas“ gaminami kineskopai neturi šių medžiagų arba turi leistiną koncentraciją. Problema, kad Lietuvoje trūksta mokslinių tyrimų duomenų bei visaapimančios informacijos, ypač globalizacijos kontekste, apie pastaruoju metu vykstančius pasikeitimus, susijusius su gaminių kenksmingumo aplinkai mažinimo reikalavimais. Tai ypač aktualu elektros ir elektroniniams gaminiams, kadangi direktyvos RoHS reikalavimai įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Pagrindinis tikslas – išnagrinėti ES direktyvas dėl elektros ir elektroninių gaminių kenksmingumo, akcentuojant šių direktyvų svarbą globalios konkurencijos sąlygomis. Uždaviniai: išanalizuoti šiuo metu egzistuojančią griežtėjančių reikalavimų aplinką; apibrėžti problemas, iškylančias diegiant ES direktyvas dėl elektros ir elektroninių gaminių kenksmingumo; AB „Ekranas“ pavyzdžiu pateikti minėtų direktyvų diegimo bei integravimo į veikiančią šiuo metu kokybės ir aplinkos vadybos sistemą rekomendacijas. Problemai tirti naudojamas mokslinės literatūros, teisės aktų, internetinės informacijos šaltinių analizė ir daugiametis praktinės patirties dirbant kokybės ir aplinkos vadybos srityje apibendrinimas. Atlikus analizę, išskirtos ir apibrėžtos pagrindinės RoHS ir WEEE direktyvų diegimo problemos. Pateikta ES direktyvų dėl elektros ir elektroninių gaminių kenksmingumo diegimo patirtis AB „Ekranas“. Vadybine prasme RoHS ir WEEE sistemos palaipsniui integruojamos į šiuo metu veikiančią verslo vadybos sistemą, kurios pagrindą sudaro pagal tarptautinius standartus ISO 9001 ir ISO 14001 sukurta ir įdiegta kokybės ir aplinkos vadybos sistema. Kokybės valdymo metodų integravimo principai, išbandyti ilgametėje praktikoje, gerai tinka ir šiuo atveju. Remiantis Goodman (2005) rekomendacijomis, AB „Ekranas“ sudarytas ir praktiškai naudojamas komponento ar medžiagos RoHS direktyvos atitikties įvertinimo sprendimų medis. Pateikiamos tokios išvados. Prognozuojama, kad RoHS ir WEEE atitikties deklaravimo ir palaikymo išlaidos bus didesnės negu tradicinėse saugos (produkto ir aplinkos) užtikrinimo sistemose. Papildomas privalumas – sertifikuotos aplinkos vadybos sistemos pagal ISO 14001 turėjimas. RoHS ir WEEE sistemų diegimo patirtis dar kartą patvirtina, kad vadybos metodų ir sistemų integracijos tendencija yra neišvengiama, o sritys, kurias apima ši integracija, nuolat plečiasi. RoHS ir WEEE direktyvų pasirodymas – tai tik ilgo laikotarpio pradžia, kai aplinkosauginių reikalavimų daugės, o jų vykdymas daugiausia lems elektros ir elektroninių gaminių vystymosi tendencijas ateityje, ypač globalinės konkurencijos sąlygomis. The problems of implementation of two new EU Directives is discussed in this article. It is so called WEEE (Waste Electrical and Electronic Equipment) and RoHS (Restriction of use of certain Hazardous Substances in electrical and electronic equipment), as well as influence of these directives to quality and environmental management systems. The RoHS directive requires a number of potentially hazardous substances (lead, mercury, cadmium, hexavalent chromium, polybrominated byphenyls (PBB) and polybrominated diphenyl ethers (PBDE)) to be phased out by 1 July 2006. Both directives will help reduce the environmental impact of electrical and electronic goods at the end of their life and contribute towards our sustainable development. The overall situation of legislation strenghtening, especially in globalization context, is analysed, including examples from the USA, Japan and China. There are suspects that EU directives RoHS and WEEE are just the beginning of a long period of environmental regulations. We may have entered a decades-long period where the chemical makeup of electrical and electronic components will be a big part of business success. The principles of sustainable design and integrating environmental aspects into product design are presented. The main problems of RoHS and WEEE implementation are discussed (totally 17 problems are highlighted and defined). The experience about these directives implementation in the company "Ekranas", producing colour picture tubes, is presented. An example of integrating RoHS and WEEE systems into quality and environmental management system using the same key elements and processes are given in the table. Decision tree, which is used in the company "Ekranas" to guide decisions on compliance issues, is shown in the figure. The list of literature is presented.

Straipsnyje nagrinėjama gyvenimo kokybės matavimo problema. Tinkamai įvertinti socialinę - ekonominę gerovę savarankiškų statistinių rodiklių aritmetiniu vidurkiu yra sunku, autoriai pristato naują gyvenimo kokybės indeksą, kaip integruotą rodiklį, apibendrina skirtingus požiūrius, pateikia Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Recently, the concept of the quality of life as established in Western Culture and its evaluation are widely discussed by specialists of various fields of science. The prevailing understanding of the quality of life in the narrow sense (Lithuanians regard the high quality of life as high income of the household and good health), the quality of life analysis and evaluation often carried out superficially encouraged the authors of article to deeper analyze the problem of the evaluation of the quality of life, to present the integrated index of the quality of life (QLI) as well as carry out the research of the evaluation of the quality of life in Lithuania. The analysis of the concept of the quality of life showed that there does not exist an unanimous definition of the quality of life: some authors provide comprehensive definitions, others - more general, still others - rather short ones. At present, the quality of life in the wide sense is understood as a political and economic ideal that, by the created means, assures the society not only the satisfaction of primary needs, but also the desired wellbeing: the economic wealth, the social security, the sufficient health care, the satisfactory maintenance of the natural environment. Along with the concept of the quality of life, its evaluation methodology has also changed. Many indices for the analysis of the quality of life have been proposed, however, the results has shown that only the integrated complex index, and not many separate indices, may properly evaluate the quality of life. Following the new — multiple concept of the quality of life, having evaluated the criticism and mistakes of previous attempts to measure the quality of life, the Economist Intelligence Unit proposed a new, global, complex index to analyze the quality of life (Quality of life index) that consists of 9 dimensions: the standard of life, health, political stability, family, social life, climate, work safety, political freedom and the gender equality. The Economist Intelligence Unit, having applied the QLI computation method to calculate the index of the quality of life of world countries in 2005, graded countries according to the obtained meanings of constituents of the index (from 1 to 10). Ireland, having surpassed such countries as Switzerland, Norway and Luxembourg, was rated No 1 according to the quality of life, leaving behind the USA, Japan, the Great Britain, etc. The citizens of former social countries that took the last places as regards the quality of life - Ukraine, Russia and Belarus - are mostly unsatisfied with the life. The Lithuanian case, which was analyzed with the help of the constituents of the quality of life index, showed that Lithuania, having surpassed the other two Baltic States - Latvia and Estonia, took the 63rd place out of 111 countries under the research. This position of Lithuania was determined due to rather low meanings of the indices of QLI, except for the unemployment rate according to which the country is amongst the topmost in the EU, and the increasing gender equality in Lithuania. The opinion survey carried out in Lithuania for the first time is presented in the article, and its aim is to generalize the evaluation of the quality of life of the citizens according to the quality of life index dimensions. The method of the interview of citizens was used in order to achieve the aim of the research. The contingent of the interviewed citizens consisted of randomly selected citizens of Lithuania that were grouped according to the age and sex. 5 age groups of respondents were distinguished during the research. The interviewed citizens distributed almost equally according to the sex: 90 women and 110 men were interviewed, 20 out of whom refused to take part in the survey. The survey was carried out with the help of the SPSS programme. The results of the performed survey confirmed that the indices of the quality of life are rapidly improving not only by the statistical indices of the country, but also by the evaluation of the Lithuanian citizens. The increased gender equality, the political freedom, the intensive social life - all that is very important evaluating the quality of life. The Lithuanian citizens have a lot more possibilities to selfexpression, more rights to the full-fledged life. The article analyses the concept of the complex quality of life and its development, presents a new attitude towards the quality of life and its evaluation underlining the global, integrated quality of life index, which should broaden the understanding of the Lithuanian citizens evaluating the quality of life. The direct identification of the quality of life with the financial wellbeing and seek for amenities should change bringing up such values as family, religion, sustainable development, political freedom and safety.

Skaudus pralaimėjimas kare su Japonija, 1905 m. kilęs revoliucinis judėjimas sudrebino Rusijos biurokratinės imperijos pagrindus. Valdžia ėmėsi laviravimo politikos. 1905 m. spalio 17 d. paskelbė Manifestą, pažadėjo sušaukti Valstybės dūmą, įvesti lyg ir parlamentinę, konstitucinę monarchiją. Dūmos veikloje dalyvaujančiųjų skaičius siekė iki 448, lietuviai sudarė 2,2%. Lietuvių tautos atstovai vyko su 1905 m. Vilniaus didžiojo seimo nutarimais ir rinkiminiuose susibūrimuose formuluojamais priesakais. Lietuviai siekė laisvės tvarkyti savo tautinius kultūrinius ir ūkinius reikalus. Skyrėsi Lietuvos atstovų socialiniai klasiniai interesai, tačiau svarbiausiais klausimais - agrariniu ir tautiniu - didesnių prieštaravimų nekilo. Lietuviai Dūmoje reiškėsi aktyviai. Lietuvių atstovai Dūmoje vos ėmus jai veikti įsiliejo į įvairių sąjungų, frakcijų ir kuopų veiklą, dalyvavo jų susirinkimuose, diskusijose. Siekė telktis ir tarpusavy. Lietuvos tuometiniam gyvenimui ir lietuvių tautai Rusijos valstybės dūmos sušaukimas ir krašto gyventojų atstovų dalyvavimas didesnės reikšmės neturėjo. Veikla Dūmoje šiek tiek subrandino politinius veikėjus, tačiau I-ojoje Dūmoje nebuvo ryškesnių tautos atstovų, kurie tuo metu ir vėliau nešė politinės veiklos gairelę, vadovavo susikūrusioms ir besikuriančioms lietuvių politinėms partijoms, redagavo lietuvišką spaudą, buvo didesnės erudicijos bei labiau išsilavinę. Dūma kiek padėjo lietuvių tikslų propagandai daugiatautėje imperijoje, supažindino ne tik su lietuvių tautos egzistencija, bet ir su Lietuvos gyventojų siekiais. The article deals with the Lithuania’s representatives of the Duma in 1906. Among Duma’s 500 representatives, the Lithuanian provinces had the right to elect 22 representatives to the Duma, the national distribution being as follows: 10 Lithuanians, 5 Poles, 2 Russians, 3 Jews, and 2 Byelorussians. Working in different commissions and subcommissions, participating in legislative activities and expressing their opinion in the state Duma, Lithuania’s representatives raised issues relevant to Lithuanians and other national minorities within the Russian empire, such as cultural autonomy, justice, law and order, democratic freedoms and land reform. Moreover, the participation of Lithuania’s representatives in the Duma strengthened their own political maturity as well as served national interests, i.e. propagated Lithuania’s aims among other nations under the imperial subjugation, acquainted them with Lithuania’s history and the aspirations of its people.

Straipsnyje supažindinama su aktyvumo indeksų taikymu ekonominiams procesams analizuoti ir prognozuoti užsienio šalyse, pateikiama Lietuvos realaus ekonomikos sektoriaus indekso LBIX R sudarymo ir skaičiavimo metodika. Pagrindinis straipsnio tikslas – parodyti, kad aktyvumo indeksai įtraukti į prognozuoti bendrąjį vidaus produktą (BVP) skirtus modelius, leidžia patobulinti prognozavimo algoritmus ir patikslinti BVP prognozes. Aktyvumo indeksų naudojimo būtinumą lemia ir tai, kad jiems skaičiuoti reikiami duomenys gaunami gerokai anksčiau negu skelbiamas BVP In this article the Lithuanian real sector activity index LBIX R is presented. This index is calculated without using weights and values, i.e. all data arc provided in physical terms. That means inflationary processes arc eliminated. Time scries data are aggregated into 5 subindices: industry, agriculture, transport, communication and construction. The activity indices were calculated for all of these sectors, and after that they were combined into the consolidated index LBIX R. Similar indices arc successfully used at many central banks, e.g. Japan, Germany, France, Russia, etc. The methodology of calculation of LBIX R is also presented. The second part of this paper is devoted to describe different models of GDR The join behaviour of Lithuanian GDP, exports of goods and services and average monthly salaries is examined by the structural vector auto-regression models (SVAR). Striving for the larger accuracy, apart the aggregated indicators their components arc analysed as well. To describe relations of cointegration, vector error correction model (VECM) was used. The accuracy of forecasts that were calculated as a sum of forecasts of separate parts of GDP was made more precise by using the residual of cointegration. In the third part of this paper different models of GDP were added by activity indices as new regressors. An accuracy of the forecast of each model differs. Therefore, two kinds of errors were calculated: ordinary errors as difference between actual data and forecasted values and Jack knife errors (in absolute terms or modulus). Two periods of modelling results were analysed: before the Russian crisis and after it. Such general conclusion can be made: before the Russian crisis better forecasts of GDP were got using VEC model, and after the Russian crisis VEC model with LBIX R index as a new regressor gave better results, i.e. the average modulus errors of this model were the least

Straipsnyje skelbiamas Samuelio Boguslavo Chilinskio (apie 1632–1668) darbas „Biblijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindimas“. Tai dalis S. B. Chilinskio plano išversti ir išspausdinti visą Šventąjį Raštą lietuvių kalba. To meto politinės (1655–1667 m. vyko Abiejų Tautų Respublikos karas su Rusija ir Švedija) ir kultūrinės (S. B. Chilinskis evangelikų reformatų sinodo lėšomis aukštąjį išsilavinimą galėjo įgyti tik užsienyje) aplinkybės buvo viena iš paskatų, lėmusių tai, kad šio darbo jis ėmėsi Anglijoje. Straipsnio autorė pateikdama Chilinskio biografijos dalį ir analizuodama dokumento angliškąjį ir lotyniškąjį tekstus nagrinėja, ar „Biblijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindimas“ atsirado kaip sudėtingos kultūrų sąveikos rezultatas. Autorė straipsnyje atskleidžia, kad S. B. Chilinskis deklaruodamas kai kurias vertybes demonstruoja naujųjų laikų mentaliteto elementus, taip pat I. Lukšaitė daro išvadą, kad skelbiamas tekstas yra ryškus kontaktų mezgimo ir atsivėrimo kitų kultūrų siūlomoms vertybėms liudijimas. Šioje publikacijoje S. B. Chilinskio darbas „Biblijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindimas“ pateikiamas paeiliui lotynų ir lietuvių kalbomis. Į lietuvių kalbą tekstą išvertė Irena Balčienė, vertimą taisė dr. Sigitas Narbutas. Komentarus apie LDK realijas parašė Ingė Lukšaitė, Anglijos istorijos realijas komentavo Sugiko Nishikawa (Japonija, Kobe) ir Stephenas C. Rowellas (Vilnius) This article introduces the work of Samuelis Boguslavas Chilinskis (1632?-1668) entitled “An Account of the Translation of the Bible into the Lithuanian Tongue...”. This is the part revealing the plan by S.B. Chilinskis to translate and print the Holy Scripture in its entirety in Lithuanian. The political circumstances (the Commonwealth‘s war with Russia and Sweden in 1655-1667) and cultural circumstances (S.B. Chilinskis could only receive higher education abroad with the financial support of the Evangelical Reformed Synod) were some of the motives that determined that he began this work in England. The author of this article provides a part of Chilinskis’ biography and analyses the document written in English and Latin, examining whether “An Account of the Translation of the Bible into the Lithuanian Tongue...” appeared as the result of the complicated interaction of cultures. The author reveals in the article, that S.B. Chilinskis demonstrated elements of a new mentality reflecting the times by declaring certain values, and I. Lukšaitė also makes a conclusion, that the text that is presented is a significant testimony to contact and openness to values offered by other cultures. S.B. Chilinskis’ work “An Account of the Translation of the Bible into the Lithuanian Tongue” is provided in this publication line by line in both Lithuanian and Latin. The text was translated into Lithuanian by Irena Balčienė, and corrected by Dr. Sigitas Narbutas. Ingė Lukšaitė provided remarks on aspects related to the history of the Grand Duchy of Lithuania, with remarks on aspects of English history provided by Sugiko Nishikawa (Kobe, Japan) and Stephan C. Rowell (Vilnius, Lithuania).

Straipsnyje gilinamasi į vėlyvųjų lietuvių karinių-istorinių dainų istoriografiją. Pagrindinis dėmesys skiriamas XX amžiuje sukurtų (visiškai naujų bei atsiradusių perkuriant senąsias karo dainas) dainų rinkimui, skelbimui bei vertinimui. XX a. pirmojoje pusėje nemažai naujų, su aktualiais istoriniais įvykiais (pvz., su Rusijos-Japonijos karu, Pirmuoju pasauliniu karu) susijusių dainų buvo skelbiama lietuvių periodikoje bei įvairiuose dainynėliuose. Tuo pačiu metu pasirodė ir pirmieji šių dainų tyrinėjimai, kurių autoriai - Jonas Norkus, Jonas Balys, Mykolas Biržiška, Zigmas Kuzmickas ir kt. XX a. antrojoje pusėje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į senąsias lietuvių karines-istorines dainas, vėlyvosios užrašinėtos ir tirtos labai negausiai. Kiek daugiau dėmesio joms savo studijoje "Lietuvių liaudies karinės-istorinės dainos" (1965) skyrė folkloristė Danutė Krištopaitė. XX a. devintajame dešimtmetyje vėlyvosios karinės-istorinės dainos sulaukė rimtesnio folkloristų dėmesio: nemaža jų dalis publikuota akademiniame "Lietuvių liaudies dainyne", savo tyrimams (dažniausiai lyginamiesiems) jas pasitelkdavo vis daugiau tyrinėtojų (Pranė Jokimaitienė, Leonardas Sauka, Daiva Vaitkevičienė ir kt.). Straipsnyje siekiama išryškinti vėlyvųjų karinių-istorinių dainų, kaip savarankiško lietuvių dainų klodo, sampratos formavimąsi bei raidą. The article presents the data on the Lithuanian folk songs of war, created in the Ш^-гО"1 centuries with greater attention on those of the first half of the 20№ century, i.e. before 1940. These songs show a significant difference from the old war songs. They feature the historical events of the 20t h century, namely, World War I, the fights for Lithuanian Independence in the years 1919- 1932 and reveal a strong influence on the part of literary tradition: the lyrical formulae of old folk songs are supplemented with the details of individual poetry. The songs under discussion also feature the change in folklore tradition, vigorous adaptation of folklore to the dynamical change of historical conditions, rural people's outlook on war. Jonas Balys was the first to analyze late war songs. The article presents therefore the review of his works, as well as those of other folklorists. All ever-published collections of war songs or their smaller publications arc provided together with their assessment made by folklore scientists.