Japonizmo recepcija Europoje XIX a. pab. – XX a. pr. ir jo estetikos įtaka M. K. Čiurlionio kūrybai

Japonizmas (japonisme) buvo viena iš Europos XIX a. pab. – XX a. pr. estetikos srovių, tiesiogiai inspiruota Japonijos meno ir kultūros. Pirmą kartą japonizmo terminas panaudotas 1872 m. Prancūzijoje, ir nuo to laiko ši meno srovė yra atskiriama nuo kito termino – japoniškumo (japonaiserie), reiškiančio europiečių įsivaizdavimą apie japonų madą (aprangą) ir buitį. Japonizmas turėjo didelę įtaką Vakarų menininkams, privertęs permąstyti tradicinį pasaulio matymą. Lenkijoje japonų menas pirmą kartą buvo pristatytas Felikso Jasieńskio (1861–1929), kuris gyveno Paryžiuje nuo 1880 m. vidurio ir kur pirmą kartą pamatė ir susižavėjo Japonijos menu. Net ir grįžęs į Lenkiją apie 1890 m. jis toliau kolekcionavo Rytų šalių meną, ir galiausiai jo kolekcija pasiekė 15000 vienetų, tarp kurių buvo 6000 eksponatų iš Japonijos. Daugelis Jaunosios Lenkijos (Młoda Polska) judėjimo narių studijavo užsienyje ir žavėjosi Japonizmo estetika bei patys tapė „japoniškus“ paveikslus. 1890-ųjų pabaigoje japonizmas taip pat sužavėjo Rusijos menininkus. Panašiai kaip Jasieńskis Lenkijoje, Rusijoje taip pat buvo aistringas Japonijos meno kolekcionierius ir jūrų karininkas Sergejus Kitajevas (1864–1927). Pagal pareigas jis turėjo galimybę kelis kartus aplankyti Japoniją 1885–1896 m., kur surinko per 6000 meno eksponatų. Būtent jo kolekcijos parodų metu rusų menininkai turėjo galimybę tiesiogiai susipažinti su Japonijos menu. Dailininkai Igoris Grabaris (1871–1960) ir Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) studijavo Miunchene ir taip pat tapo dideli Japonijos meno gerbėjai. Grįžę į Rusiją jie tapo aktyviais Meno pasaulio (Mir iskusstva) draugijos nariais, ir japonizmas čia tapo vienu ryškiausių skiriamuoju grupės meninių bruožų. Lietuvių kompozitoriui ir dailininkui M. K. Čiurlioniui (1875–1911) japonizmas taip pat nebuvo svetimas. Jis gyveno tuo metu, kai Europoje ši meno srovė pasiekė piką. Čiurlionis studijavo muziką ir dailę Varšuvoje ir taip pat kompoziciją Leipcigo konservatorijoje. 1906 m. jis aplankė Prahą, Dresdeną, Niurnbergą, Miuncheną ir Vieną, kur japonizmas vis dar buvo labai populiarus. Po kelių metų jis išvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiko su rusų menininkais. Nors jis niekada nesilankė Londone ar Paryžiuje, tačiau jis turėjo daug progų tiesiogiai ar netiesiogiai susipažinti su Japonijos menu. Straipsnyje bus apžvelgta japonizmo įtaka Čiurlionio tapybai, ypač sąryšiai su Hiroshige ir Hokusai ukiyo-e (medžio raižiniai) stiliaus darbais. Garsusis Hokusai ukiyo-e darbas „Didžioji Kanagava banga“ paveikė daugelį Europos ir Rusijos menininkų. Kaip jie ir Čiurlionis absorbavo ukiyo-e estetiką savo darbuose ir bus stengiamasi atskleisti šiame straipsnyje. "Japonisme" was the aesthetic trend inspired by Japanese art and culture in the late 19th and early 20th century Europe. The term was used for the first time in 1872 in France, and was thenceforth often distinguished from japonaiserie, European imagery of Japanese fashion and objects. "Japonisme" had a strong impact on Western artists, challenging their traditional way of seeing. In this paper, the reception of "Japonisme" from the late 19th to the early 20th century Europe will be examined, followed by consideration of how it was imported into Poland and Russia through Polish and Russian art students absorbing the style during their studies in Paris, London, Munich and Vienna. The paper will also examine how the aesthetics of "Japonisme" were taken into art of Čiurlionis. Finally, by using Hokusai’s ukiyo-e (woodcut prints) of "The Great Wave off Kanagawa" as an example, the influence of the ukiyo-e on the works of painters throughout Europe and Russia will be considered with Čiurlionis’ painting of "Finale" from Sonata of the Sea.