Search

Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į pagrindinį keliamą klausimą – ar įmanoma Rorty moralės filosofija? Kokiu laipsniu įmanoma vertinti ją kaip autentišką teoriją? Ieškant atsakymo pasitelkiama Rorty kritika Kantui ir kantininkams, kaip vienas pagrindinių šiuolaikinės moralės filosofijos atsparos taškų, kuris lemia laikyseną moralės sritį grindžiančiais klausimais bei numato atitinkamą vietą diskurse. Straipsnyje teigiama, kad, nepaisant to, jog Rorty sistematizuotai nepateikia detalios moralės koncepcijos, ji laikytina įmanoma kaip fragmentuota atskirų teorinių nuostatų visuma, kurios viena sudedamųjų dalių yra agento atvirumas moralinės tapatybės pasirinkimui. Kartu kritiškai užklausime ir paties Rorty poziciją – išlaikydamas įtarumą moralės pažinimo šaltinių atžvilgiu, jis išlaiko nepakankamą distanciją su vienu iš savo paties moralės pažinimo šaltinių – istorine raida. This article aims to answer the main question raised – is Rorty’s moral philosophy possible? To what extent is it possible to treat it as an authentic theory? Rorty’s criticism of Kant and the Kantians, as one of the key points of contemporary moral philosophy, determines the posture in the moral domain and provides a certain place in discourse. The article states that, despite the fact that Rorty’s moral philosophy is not based on a particular theoretical concept, it can be considered as a fragmented whole consisting of several parts, one of which is the agent’s openness to the choice of moral identity. At the same time, we will critically question the position of Rorty himself – while maintaining the suspicion towards the sources of moral knowledge, he maintains an insufficient distance with one of his own sources of moral knowledge, namely historical progress.

Kas sieja šimtmečio skiriamus filosofus - XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje Amerikoje rašiusį Williamą Jamesą ir šiuolaikinius postmodernistus Richardą Rorty ir Jacques Derrida? Kodėl Rorty vertina Jameso posūkį filosofijos idėjų istorijoje kaip paralelų Friedricho Nietzsche's pradėtam mąstymo lūžiui? Kaip ir kodėl dekonstrukcijos idėja atliepia pragmatistinio mąstymo būdo paradigmą? Kas bendra tarp Derrida dekonstrukcijos etikos numanomos "paslapties" ir Jameso valios tikėti doktrinos postuluojamo "šuolio per bedugnę"? Kodėl pragmatistas vis dėlto nėra dekonstrukcionistas? Straipsnyje analizuojamos ir kritiškai vertinamos Rorty pastangos suartinti Jamesą ir Derrrida, tačiau neneigiama ir tai, jog galima įžvelgti sąlyčio taškų tarp Derrida "dekonstrukcijos moralizmo" ir Jameso meliorizmo. Prasminiai žodžiai: Williamas Jamesas, Richardas Rorty, Jacques Derrida. RECEPTION OF PRAGMATIZM IN POSTPHYLOSOPHY Jūratė Baranova Summary What unites philosophers from two different philosophical cultures: Williams James, who wrote at the end of XIX and at the beginning of XX century and contemporary postmodernists - Richard Rorty and Jacques Derrida? Why Rorty considers the jamesean turn in philosophy as paralel to Friedrich Nietzsche's impact to the break of philosophical thought? How and why the idea of deconstruction corresponds to the paradigm of postmodern thinking? What are the common points of view between the "mystery", which is presupposed at derridean ethics of deconstruction and the "jump across the abyss" which is the main leitmotif in William James's doctrine on the will to believe? Why pragmatist nevertheless is not deconstructionist? This article analyses and criticizes the attempts of Richard Rorty to bring together closer William James and Jacques Derrida. On the other hand, it does see some possible common parallels between these two trends of thought. Keywords: William James, Richard Rorty, Jacques Derrida.