Search

Introduction: Weight regains after weight loss is a frequent problem that people with obesity or athletes of weight-making sports face (Fothergill et al. 2016). It is suggested that diets high in carbohydrates or protein decrease or increase energy expenditure, respectively, and thus affect energy balance and the success of weight maintenance (Oliveira et al. 2021; Ebbeling et al. 2018). Our goal is to examine the role of diet composition on weight maintenance and energy metabolism in aged mice during caloric restriction (CR) and post-caloric restriction (P-CR). Methods: Males of C57BL/6J mice strain were grown until 18-month-old and then mice with overweight were selected and divided into 4 groups matched by body mass: low-fat (LFD; 20, 20, 60% of kcal from fat, protein, carbohydrate), low-carbohydrate (LCD; 60, 20, 20%, respectively), high-protein (HPD; 30, 35, 35%, respectively) and control (regular chow diet) (n=9-11 each). Mice were subjected to 30% CR for 4 weeks followed by ad libitum P-CR feeding for 4 weeks using the same diets. Controls were fed chow diet ad libitum all the time. Body mass and 23-h indirect calorimetry in the metabolic cage (energy expenditure, respiratory quotient, physical activity levels) were assessed during CR and P-CR. Results: Weight reduction was similar between the diet groups during CR (P > 0.05) but only LCD group regained more weight in P-CR than had initially prior CR. Energy expenditure did not change between diet groups neither during CR nor P-CR (P > 0.05) but was lower in CR and higher in P-CR compared to controls. Energy expenditure normalized to body mass was similar between diet groups during CR but lower in LCD group during P-CR compared to HPD and especially LFD group (P < 0.001). Physical activity did not vary between diet groups neither during CR nor P-CR (P > 0.05). Respiratory quotient was significantly lower in LCD group compared to all groups during both CR and P-CR (P < 0.001). Conclusion: Low-carb but high-fat diet is associated with greater weight regain and lower relative energy expenditure after previous weight loss compared to other types of diets in aged mice. Low respiratory quotient during this diet indicates overall fat metabolism and oxidation but is not a good predictor of burned body fat., Įvadas: Svorio atsistatymas po svorio metimo yra dažna problema, su kuria susiduria žmonės su nutukimu arba svorį mažinančių sporto šakų sportininkai (Fothergill et al. 2016). Manoma, kad dietos, kuriose yra daug angliavandenių arba daug baltymų, atitinkamai mažina arba didina energijos sąnaudas, todėl gali turėti įtakos energijos balansui ir svorio išlaikymo sėkmei (Oliveira et al. 2021; Ebbeling et al. 2018). Tyrimo tikslas buvo ištirti dietos kompozicijos vaidmenį svorio išlaikymui ir medžiagų apykaitai senstančiose pelėse kalorijų apribojimo (CR) ir po kalorijų apribojimo metu (P-CR). Metodai: C57BL/6J linijos pelių patinai buvo auginami iki 18 mėn. amžiaus, kuomet buvo atrinktos antsvorį turinčios pelės ir suskirstytos į 4 vienodas grupes pagal kūno masę: mažai riebalų (LFD; 20, 20, 60 % kcal sudaro riebalai, baltymai, angliavandeniai), mažai angliavandenių (LCD; atitinkamai 60, 20, 20, % kcal), daug baltymų (HPD; atitinkamai 35, 30, 35 % kcal) ir kontrolinę (įprastas graužikų pašaras) (n=9-11 kiekvienoje). Pelės 4 sav. patyrė 30 % CR, o po to 4 sav. buvo maitinamos ad libitum naudojant tas pačias dietas (P-CR). Kontrolinė grupė visą laiką buvo šeriama ad libitum. Kūno masė ir 23 val. netiesioginė kalorimetrija metaboliniame narvelyje (energijos sąnaudos, kvėpavimo koeficientas, fizinio aktyvumo lygis) buvo vertinami CR ir P-CR metu. Rezultatai: CR metu svoris dietų grupėse sumažėjo vienodai (P > 0,05), tačiau tik LCD grupė P-CR metu atgal priaugo daugiau svorio nei turėjo iš pradžių prieš CR. Energijos sąnaudos tarp dietos grupių nesiskyrė nei CR, nei P-CR metu (P > 0,05), tačiau buvo mažesnės CR ir didesnės P-CR metu, palyginti su kontroline grupe. Energijos sąnaudos, normalizuotos pagal kūno masę, buvo panašios tarp dietos grupių CR metu, tačiau P-CR metu LCD grupėje jos buvo mažesnės, palyginti su HPD ir ypač LFD grupe (P < 0,001). Fizinis aktyvumas tarp mitybos grupių nesiskyrė nei CR, nei P-CR metu (P > 0,05). Kvėpavimo koeficientas buvo reikšmingai mažesnis LCD grupėje, palyginti su visomis grupėmis, tiek CR, tiek P-CR metu (P < 0,001). Išvada: Mažai angliavandenių, bet daug riebalų turinti dieta yra susijusi su vyresnio amžiaus pelių didesniu svorio atsistatymu ir mažesnėmis santykinėmis energijos sąnaudomis po ankstesnio svorio netekimo, palyginti su kitų tipų dietomis. Mažas kvėpavimo koeficientas naudojant šią dietą rodo padidėjusią bendrą riebalų apykaitą ir oksidaciją, bet nėra geras sudegintų kūno riebalų prognozės rodiklis.

Svorio metimo ir kūno kompozicijos pagerinimo tikslai, kurių siekia asmenys turintys antsvorio ir atletai, gali būti pasiekiami kalorijų apribojimo (KA) pagalba, naudojant įvairaus makromedžiagų paskirstymo dietas (Ge ir kt., 2020, Aragon ir kt., 2017). Vis dėlto, laikotarpis po dietos yra mažai tyrinėtas ir, nėra aišku, kaip pasirinktas maistinis makromedžiagų paskirstymas išlaiko šiuos pasiekimus, ypač sugrįžus prie ad libitum („pagal savo norą“) maitinimo (Muhammad ir kt., 2017). Tyrimo tikslas buvo ištirti šią problemą naudojant pelės modelį. Buvo tirti 18 mėnesių amžiaus C57BL/6J pelių linijos patinai, kurie natūraliai per savo gyvenimą įgijo antsvorio. Jie buvo suskirstyti pagal kūno masę į tris vienodas grupes (kiekvienoje n = 23) ir 4 sav. patyrė 30% KA su viena iš šių dietų: mažo riebalų kiekio (MRK; 20, 60, 20% visų kcal iš baltymų, angliavandenių ir riebalų), mažo angliavandenių kiekio (MAK; atitinkamai, 20, 20, 60 %) arba didelio baltymų kiekio (DBK; 35, 35, 30 %), po kurios sekė 4 sav. atmaitinimo laikotarpis (AT) laikantis tų pačių dietų ad libitum. Pelių kūno masė buvo stebima kasdien, o KA arba AT pabaigoje pelės buvo eutanazuojamos ir užpakalinių galūnių raumenys, pagrindinės kūno riebalų sankaupos buvo išpreparuojamos ir tiksliai pasveriamos. Vienuolika pelių, kurios buvo maitintos ad libitum įprasta dieta viso eksperimento metu buvo laikomos kaip kontrolinės. KA sukėlė daugiau negu 30% svorio netekimo, bet skirtumų tarp dietų grupių nebuvo (P > 0,05). Didžioji dalis netekto svorio buvo dėl kūno riebalų sumažėjimo, o raumenų masės sumažėjimas nors ir buvo reikšmingas, bet daug mažesnis negu riebalų masės lyginant su reikšmėmis gautomis iš kontrolinės grupės (P < 0,01- 0,001). Vėlgi, skirtumų tarp pačių dietų grupių nebuvo (P < 0,05). AT laikotarpiu tiek MRK, tiek DBK grupės atgavo prarastą kūno, raumenų ir riebalų masę iki kontrolinės grupės lygio (P > 0,05). Tačiau MAK grupė stipriai pralenkė kontrolinę ir kitas dietų grupes kūno ir riebalų mase, 18-21% ir 100- 118%, atitinkamai (P < 0,001). Tyrimo išvada - mažai angliavandenių, bet daug riebalų turinti dieta panašiai pagerina kūno kompoziciją KA metu kaip kitos dietos, tačiau sukelia daug didesnį kūno riebalų susigrąžinimą ir perteklių ad libitum laikotarpiu pagyvenusio amžiaus pelėms., Weight loss and body composition improvements pursued by overweight persons and athletes can be achieved with caloric restriction (CR) using different dietary macronutrient distribution (Ge et al. 2020, Aragon et al. 2017). However, a post-diet period is less studied and it is not clear how selected dietary macronutrient distribution sustains these achievements particularly when return to ad libitum feeding (Muhammad et al. 2017). The aim of the study was to examine this issue using the mouse model. 18-month-old naturally overweight males of the C57BL/6J mouse strain were examined. They were matched by body mass into three groups (n = 23 each) and subjected to 30% CR for 4 weeks with either low-fat (LFD; 20, 60, 20% of total kcal for protein, carbohydrate, fat, respectively), low-carbohydrate diet (LCD; 20, 20, 60%) or high-protein (HPD; 35, 35, 30%) followed by 4 weeks of refeeding period (RFD) on the same diets ad libitum. Body mass was monitored daily and hindlimb muscles as well as major body fat sites were dissected and precisely weighted at the end of CR or RFD. Eleven mice on ad libitum chow diet served as controls throughout the experiment. CR resulted in more than 30% weight loss with no differences between diet groups (P > 0.05). Majority of it was contributed to body fat loss while muscle mass loss was much less but still significant compared to controls (P < 0.01-0.001), however with no differences between diet groups (P < 0.05). During RFD period both LFD and HPD groups regained back lost body, muscle and fat mass to levels of controls (P > 0.05). However, LCD overshot controls and both other diet groups in body and fat mass by 18-21% and 100-118%, respectively (P < 0.001). In conclusion, the low-carb-high-fat diet leads to similar improvements in body composition during CR compared to other types of diets but much greater body fat recovery and overshoot during ad libitum post-diet period in aged mice.

The aim: to examine the role of diet composition on weight maintenance and appetite control mechanisms in the post-dieting period when energy intake is not controlled. The problem: Caloric restriction (CR) has been proven as a successful strategy for obesity treatment and management of weight (Minderis et al. 2020). However, the majority of individuals do not maintain their weight loss for longer periods (Kraschnewski et al. 2010). It is suggested that diet composition affects hunger and food cravings leading to increase energy intake (Ludwig & Ebbeling, 2018). Methods: Mouse model, caloric restriction, ad libitum feeding, dynamic weighing for body mass, blood sample gathering, ELISA method for hormone assessments, statistical analysis. Objectives: 1. To compare the weight gain and energy intake on the low carbohydrate, low fat and high protein diets in ad libitum feeding conditions; 2. To compare leptin and ghrelin hormones on the low carbohydrate, low fat and high protein diets after caloric restriction and refeeding periods. Hypothesis: the high protein diet will result in the most satiety-promoting leptin and ghrelin concentrations after the 4-week weight loss and 4-week ad libitum feeding periods in mice. High protein diet will also induce the lowest weight regain during ad libitum eating period due to lower energy intake compared to other diets. Results: our findings showed that low-carb group regained the biggest amount of weight and significantly exceeded the low fat and high protein groups in post-diet period (P < 0.001). Weight gain strongly correlated with consumed calories (r=0.9, P < 0.001) and leptin values (r=0.6, P > 0.001) but neither leptin nor ghrelin caused the weight gain in low-carb group as the hormones were not different between groups at the start of refeeding period (P > 0.05). Conclusions: low-carb diet has the least favourable effects on body composition when energy intake is not controlled in aged and overweight mice. It seems to be caused by the caloric density of the diet rather than hormonal changes in satiety and hunger., Tyrimo tikslas: išsiaiškinti dietos sudėties poveikį svorio palaikymui ir apetito kontrolės mechanizmams podietiniu laikotarpiu, kada energijos suvartojimas nėra kontroliuojamas. Problema: Kalorijų apribojimas yra žinomas kaip sėkminga nutukimo gydymo ir svorio kontrolės strategija (Minderis et al. 2020). Vis dėlto, dauguma numetusiųjų svorį šių rezultatų neišlaiko ilguoju laikotarpiu (Kraschnewski et al. 2010). Manoma, kad dietos sudėtis turi poveikį alkio pojūčiui ir gali nulemti didesnį energijos suvartojimą (Ludwig & Ebbeling, 2018). Metodai: pelės modelis, kalorjų apribojimas, valgymas iki sotumo, svorio pokyčių sekimas, kraujo mėginių surinkimas, ELISA metodo pritaikymas hormonų nustatymui, statistinė analizė. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti svorio augimą ir energijos suvartojimą žemo angliavandenių, žemo riebalų ir aukšto baltymų kiekio dietose, valgant iki sotumo; 2. Palyginti leptino ir grelino koncentracijas žemo angliavandenių, žemo riebalų ir aukšto baltymų kiekio dietų grupėse, tiek po kalorijų apribojimo, tiek po valgymo iki soties periodų. Hipotezė: Aukšto baltymų kiekio dieta nulems sotumui palankiausias leptino ir grelino koncentracijas tiek po 4 savaičių kalorijų apribojimo, tiek po 4 savaičių valgymo iki soties periodų. Ši dieta taip pat iššauks mažiausią svorio priaugį valgant iki sotumo dėl mažesnio lyginant su kitomis dietomis energijos suvartojimo. Rezultatai: žemo angliavandenių kiekio dieta nulėmė didžiausią svorio prieaugį podietiniu laikotarpiu (P0.05). Išvados: žemo angliavandenių kiekio dieta yra mažiausiai palanki suaugusių ir viršsvorį turinčių pelių svorio palaikymui, kada energijos suvartojimas nėra kontroliuojamas. Vis dėlto, tai nulemia ne alkio ir sotumo hormonai, o dietos kalorinis tankumas.

Dėl žinių trūkumo ar subjektyvaus įsitikinimo sportuojančios moterys treniruotėse su pasipriešinimu dažnai bijo ir net nebando atlikti pratimų su dideliu, bet joms įveikiamu svoriu. Raumenų stiprinimui ir auginimui yra būtina laikytis progresinės apkrovos taisyklės – naudoti tokį pasipriešinimą, kuris su laiku ir treniruočių stažu yra didinamas. Pastangų suvokimas (kiek arti esame iki nebegalėjimo atlikti didesnį krūvį) ir apkrovos intensyvumas (kiek didelis yra įrankio svoris treniruojantis) yra svarbūs treniruočių komponentai vystant raumenų hipertrofiją. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar egzistuoja teigiamas placebo poveikis treniruotėse su pasipriešinimu tarp moterų pastoviai lankančių sporto klubus. Tyrime buvo atliekami pratimai, apimantys didžiąsias kūno raumenų grupes (spaudimas nuo krūtinės treniruoklyje, vertikali trauka treniruoklyje ir kojų spaudimas treniruoklyje). Netiesioginiu būdu įvertinus moterų vieną maksimalų kartojimą (1MK) visuose pratimuose, sekančių susitikimų metu moterys turėjo atlikti kiek įmanoma daugiau pakartojimų su "tuo pačiu" svoriu. Pimojo testavimo metu jos atliko krūvį su 80% nuo MK, o po savaitės per antrąjį testavimą - su 85% nuo MK. Moterys nebuvo informuojamos apie krūvio intensyvumo padidinimą 5%. Taip pat abiejų testavimų metu buvo vertinamas suvokiamų krūvio pastangų dydis naudojant RPE skalę. Viso tyrimo metu buvo stebimi moterų kūno kompozicijos pokyčiai. Nustatyta, kad tarp moterų egzistuoja teigiamas placebo poveikis treniruotėse su pasipriešinimu. Tyrime dalyvavusios moterys nejautė nuo jų slepiamo pasipriešinimo krūvio intensyvumo padidinimo ir atliko tokį patį ar didesnį pakartojimų skaičių su mažesnėmis suvokiamomis pastangomis. Dviejuose pratimuose (spaudime kojomis treniruoklyje ir vertikalioje traukoje treniruoklyje) šis pagerėjimas buvo statistiškai reikšmingas. Kūno kompozicijos pokyčiai nėra atsakingi už rezultatų pagerėjimą., Often, due to a lack of knowledge or subjective beliefs, women who exercise with resistance feel unable to lift heavy weights, are afraid, and do not even try to do exercises with a ‘to do exercises near to their potential limit’. It is important to follow the rule of progressive overload for the muscles to grow – to use such resistance, which increases with time and training experience. Therefore, two important aspects of hypertrophy need to be noted: the perception of effort (how close we are to not being able to carry more load) and the intensity of the load (how much weight of the tool that is being used for training). The aim of the research: is to determine whether there is a positive effect of placebo in resistance training in women. Exercises involving the entire body muscles will be performed on: chest press machine, vertical/lat pulldown machine and on leg press machine. After the first meeting, the ability of the subjects to perform the exercises was assessed. During the second meeting, the intensity of 80% of the exercises performed from 1 repetition maximum (1 RM) will be tested. The weight of the exercises performed during the third meeting will be increased to 85% from 1 RM without the subject's knowledge, and the subject will be informed that the exercises are performed with the same resistance that was used during the second meeting. Hypothesis of research: it is likely that subjects will not experience a change in weight if it is stated that it is the same lifting weight that was used at the previous meeting. In other words, a positive effect of placebo will be demonstrated. Research tasks: 1. To determine how women’s strength results change during exercises with resistance for the main muscle groups, when the intensity of resistance is increased without revealing it to the women under the study (using placebo); 2. To determine how strength results relate using such a placebo “cheating” method to women’s perceived effort. Conclusions: There was a positive effect of placebo in training with resistance among women. All women did not feel an increase in the intensity of their latent resistance load and performed the same or greater number of repetitions as in the exercises indicated a week ago with a known submaximal intensity. In two exercises (leg press and pulldown machines), this improvement was statistically significant. Due to lack of knowledge or subjective beliefs, women who exercise with resistance are often afraid and do not even try to do exercises with heavy weight that they can overcome. Muscle strengthening and hypertrophy must follow the progressive overload rule - use such resistance, which increases with time and training experience. Perception of efforts (how close we are to no longer being able to carry exercise) and load intensity (how heavy weight of the tool in exercise) are important components of training in the development of muscle hypertrophy. The aim of the study was to determine whether there is a positive effect of placebo on training with resistance among women who regularly attend sports clubs. The study involves exercises that cover the major muscle groups in the body (machine bench press, vertical pulldown, and leg press). By indirectly estimating the womens' maximum single repetition (1RM) in all exercises, the women had to perform as many repetitions with “the same” weight as possible in subsequent meetings. During the first test, they loaded with 80% of the RM, and a week later during the second test, with 85% of the RM. Women were not informed of a 5% increase in exercise intensity. Perceived magnitude of load effort was also assessed using the RPE scale in both tests. Changes in women body composition were observed throughout the study. Among women, a positive effect of placebo on training with resistance has been found. Women in the study did not feel an increase in the intensity of hidden from them resistance load and caried out a higher number of repetitions with less perceived effort. In two exercises (leg press and vertical pulldown), this improvement was statistically significant. Changes in body composition are not responsible for improving results.