Search

Straipsnis skirtas išsilavinimo kaip vieno iš bendrinės kalbos vaizdinio požymių integruotumo analizei pristatyti. Tyrimo pagrindas – mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ duomenys. Tyrimas vykdytas dešimtyje punktų, kurie, atsižvelgiant į užimamą plotą, proporcingai pasirinkti žemaičių (3) ir aukštaičių (7) geolektinėse ir regiolektinėse zonose. Bendra tyrimo imtis – 1415 tiriamųjų. Medžiagos tipas – sąmoningosios jaunuolių nuostatos, gautos atlikus anoniminį anketavimą. Pagrindinis anketos klausimų ir užduočių blokas yra skirtas regioninio variantiškumo vertinimui, savo požiūrį į bendrinę kalbą tiriamieji atskleidė per mentalinį žemėlapį ir atsakydami į atvirąjį ketvirtąjį anketos klausimą, skirtą bendrine kalba kalbančio žmogaus asociatams išsiaiškinti. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslui pasiekti yra svarbi bendrinės kalbos vartotojo asociatų užduoties medžiaga. Analizuojant laikomasi nuostatos, kad varianto ir jo vartotojo bruožai paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu iš esmės yra susiję. Plėtojant įžvalgas apie išsilavinimo kaip bendrinės kalbos požymio integruotumą Lietuvos jaunuolių vaizdiniuose, nuosekliai išskleidžiami visų dešimties tyrimo punktų duomenys, aiškinami juose fiksuoti bendrumai ir skirtumai. The paper analyses the integrality of education feature in the image of standard language constructed by ordinary members of a language community. A part of the material taken from the research project "The Position of Standard Language in the Mental Map of the Lithuanian Language" devoted to the analysis of geolinguistic competence of ordinary members of a language community makes the empirical basis for such inquiry. The geolinguistic competence research was carried out in ten areas across the entire territory of Lithuania. Its general sample is 1,415 respondents. The paper focuses on the data received during the so called associate task when the respondents had to name the major associates of a standard language user. Upon employing the "keywords" technique for the classification of the associate data, it was discovered that education was integrated into the standard language images both among highlanders and lowlanders. The education associate was verbalised by the categories of intelligence, education, learnedness, high intellect, knowledge, and other. Approximately one third of young lowlanders (i.e. around 32% respondents of Plungė geolect; 30.77% respondents of Mažeikiai geolect; 32.20% respondents of Kretinga geolect) pointed out education as the most distinct layer of the standard language image. The comparative analysis of the three areas of the Lowland background concerning an inclusion of the education element into the image of standard language revealed that the images distinguished by Kretinga youth and Mažeikiai youth were closer to each other. In the structure of their standard language conceptualisation, the education segment occupied the central position together with the city segment. Other features, such as contemporaneity, culture, (simply) Lithuanian, etc. operated as secondary. Education was integrated into the generalised images of standard language by representatives of all the young highlanders’ groups; yet this segment was not equally important to the respondents of all the groups. The highest percentage (51.90%) of the respondents of the West-eastern Highland regiolect centre distinguished education as a significant feature of the standard language image. The same attitude was verbalised by approximately one third of the respondents of the geolect zones of Biržai and Varėna (including Merkinė), the respondents of the North-western Highland regiolect centre (Šiauliai) and the border zone of the Eastern and Western regiolects of East Highland (Kupiškis). The attitudes of the Vilkaviškis young respondents were most exclusive among all the respondent groups representing the Highland linguistic background: the stereotypical evaluation of a standard language user which might include the education associate has not been spread more widely.

Straipsnyje apžvelgiama VDU matematikų veikla pirmosios sovietinės bei vokiečių okupacijos metais. Pateiktos patikslintos dirbusių žmonių biografijos. Detaliai išanalizuota J. Valukonio knyga „Aukštosios matematikos paskaitos”, iš kurios galima spręsti apie dėstomo matematikos kurso VDU techniškųjų fakultetų studentams turinį. On overview of pedagogical and methodical activities of Vytautas Magnus University mathematicians in 1940–1943 is given in this paper. Bibliographic data of Vytautas Magnus University mathematicians are supplemented by new facts. An analysis of the first and the third parts of J. Valukonis book “Lectures in High Mathematics” published in 1943 is presented in the paper. The second part of this book has not been found yet in Lithuania.

Šis straipsnis yra diskusinis atsakas į Danguolės Melnikienės straipsnį "Lemos pateikimo ir aiškinimo ypatumai dvikalbio žodyno straipsnyje" (Kalbotyra (3) 57, 2007, 177–185). Jame apžvelgiamos pagrindinės leksikografinės problemos, aprašant lemą. Ypatingas dėmesys kreipiamas į dvikalbių, ypač į dvikalbių frazeologizmų žodynų sudarymo problemas. Siūlomi galimi sprendimo būdai, jau naudojami garsiausiųjų Europos leidyklų praktinėje veikloje. This paper is a discussion response to the article “Lemos pateikimo ir aiškinimo ypatumai dvikalbio žodyno straipsnyje” [The Particularities of Presentation and Explanation of the Lemma in the Entry of a Bilingual Dictionary] by Danguolė Melnikienė (Kalbotyra (3) 57, 2007, 177–185). It overviews the main lexicographical problems of lemma description. Particular focus is shifted towards the problems of compiling bilingual dictionaries, especially bilingual phraseology dictionaries. The paper suggests possible solutions that are already used in the practice of the most outstanding European publishing houses.

Pastaruoju metu aukštas šalies konkurencingumo ir palankus verslo klimatas tapo viena svarbiausių sėkmingos ekonominės plėtros sudedamųjų dalių. Valstybės skiria vis daugiau dėmesio eksportuojamos produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Šiuo tikslu yra steigiamos specialios institucijos, kuriamos skatinamųjų priemonių programos. Daugybė įtakingų tarptautinių organizacijų, tyrimo centrų ir verslo lyderių stengiasi išmatuoti šalių konkurencingumo lygį, įvertinti jų pažangą šioje srityje. Tačiau reikėtų pripažinti, kad pasaulio konkurencingumo vertinimai dažnai neatspindi ekonominių tendencijų arba joms net prieštarauja. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų tarptautinio konkurencingumo rodikliai yra tinkamas ekonominės politikos orientyras siekiant sistemingai gerinti šalies verslo sąlygas. Šis straipsnio tikslas – įvertinti galimus tarptautinio institucijų ir nacionalinių agentūrų konkurencingumo vertinimo metodikų nukrypimus. Analizei buvo pasirinkti du plačiai ekonomikos literatūroje cituojami tarptautiniai tyrimai – Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko verslo klimato vertinimo apžvalgos „Verslas“ (angl. Doing Business) ir Pasaulio ekonomikos forumo „Globalaus konkurencingumo ataskaita“ (angl. Global Competitiveness Report). Be to, straipsnyje buvo panaudotos įmonių vadovų apklausos apie verslo sąlygas, svarbiausios kliūtys skatinant verslo plėtrą ir pritraukiant investicijas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad tarptautinių institucijų vertinimai tik iš dalies atitinka nacionalinę konkurencingumo koncepciją. Straipsnyje buvo pateiktos išvados ir siūlymai, kaip pagerinti verslo klimatą Lietuvoje ir padidinti šalies konkurencingumą. In recent years, the concept of national competitiveness and favourable business environment is broadly associated with economic development. The countries are increasingly paying attention to their competitiveness on global markets by promoting national programs and founding institutions aimed at tackling competitiveness issues. A number of leading international organizations, research institutes and business entities carry out global comparative studies on nation’s competitiveness. However, the global competitiveness ranking results are often inconsistent with economic trends. This raises a question whether the international competitiveness rankings provide a proper guidance for an individual economy in improving the business environment.The paper aims at revealing the factors behind the discrepancies in evaluating a national competitiveness by international institutions and national agents. The analysis is based on the datasets of two influential publications – Doing Business (the World Bank) and Global Competitiveness Report (World Economic Forum). The study was enriched by a questionnaire, specially tailored to assess the most problematic issues in measuring the business and investment environment.The research has shown that the international comparisons only partially correspond to the national perception of competitiveness. The paper also addresses policy insights for enhancing Lithuania’s competitiveness.

Straipsnio tikslas – pristatyti šiuolaikinės negalios filosofijos problematiką, susitelkiant prie ontologinių ir epistemologinių eiblistinės kultūros prielaidų. Negalia straipsnyje suprantama ir aiškinama kaip kultūrinis fenomenas, o ne kaip natūrali biologinė duotis (tai būdinga visai negalios filosofijos krypčiai, iš kurios čia daugiausia remiamasi Billo Hugheso, Lennardo Daviso, Margrit Shildrick tekstais). Pirmiausia straipsnyje trumpai aptariama žmogiško kūno normos problematika (pasak Daviso, Michelio Foucault, George’o Canguilhemo), aiškiamasi, kiek ir kaip atskirose kultūrose įsigalinčios normos lemia negalios sąvoką, pagal kurią savo ruožtu konstruojamos kūnus kategorizuojančios sistemos (Jackie Leach Scully). Aiškinant ontologines negalios sąvokos prielaidas analizuojama Hugheso pasiūlyta ontologinio nugalinimo sąvoka ir kaip vienas iš nugalinimo būdų minimas perteklinio kūniškumo fenomenas. Ontologinis nugalinimas susiejamas su radikaliais, žmogaus prigimtį hierarchizuojančiais dvasiniais ir politiniais judėjimais (remiantis Roberto Esposito, Sergejumi Prozorovu). Epistemologinės negalios sąvokos prielaidos pateikiamos pristatant atsieto nuo materialaus kūno epistemologinio subjekto kritiką, plėtojamą Catherine Malabou ir Tomo Sparrow plastiškumo filosofijoje, epizodiškai lyginant ją su Luce Irigaray ir Alfredo Schutzo teorijomis. Išvadose susiejamos ontologinė ir epistemologinė negalios sąvoką grindžiančios plotmės ir nužymimas galimas kelias link šios sąvokos ištirpimo pakitusiose socialinėse praktikose. The aim of the paper is to present the contemporary problematics of the philosophy of disability, focusing mainly on the ontological and epistemological presuppositions of an ableistic culture. In this article, instead of being regarded as a natural biological given, disability is considered and explained as a cultural phenomenon (such an attitude is inherent in the entire philosophy of disability, which is here mainly represented by texts of Bill Hughes, Lennard Davis, and Margrit Shildrick). The first section gives a short account of the philosophical problem of the bodily norm (according to Davis, Michel Foucault, and George Canguilhem). The prevailing norms give rise to different concepts of disability in different cultures, resulting in various systems of categorization of human bodies (J. L. Scully). Speaking of the ontological presuppositions of the concept of disability, the term “ontological disabling” (coined by Hughes) is analyzed, with the phenomenon of excessive corporality being one of the ways such disabling takes place. This article links ontological disabling to radical spiritual and political movements engendering hierarchies of human nature (texts of Robert Esposito, Giorgio Agamben, and Sergei Prozorov are taken as grounds here). Epistemological presuppositions of the concept of disability are explained with the help of a critique of the subject as well as classical epistemology, developed in the philosophy of plasticity of Catherine Malabou and Tom Sparrow.

Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į ekonominių procesų valdymą, akcentuojant grįžtamąjį ryšį ekonomikoje. Požiūris grindžiamas nauja holistine bendrųjų procentų idėja ir iš jos kylančiu soties (užpildymo) fenomenu. Parodoma, kad viena silpniausių vietų ekonomikoje yra neteisingas finansinio burbulo supratimas, teigiamo grįžtamojo ryšio nepakankamas ištyrimas ar netinkamas jo taikymas. Nustatyta, kad neigiamas grįžtamasis ryšys virsta teigiamu esant soties efektui, kurį lemia rinkos finansinis prisotinimas. Parodoma, kad atsiradus teigiamam grįžtamajam ryšiui formuojasi ekonominis burbulas. Pateikiamas patikslintas finansinio burbulo apibrėžimas. Taikant fenomenologinį metodą daroma prielaida, kad minios efektą gali paaiškinti susiformavęs soties efektas ir teigiamas grįžtamasis ryšys. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ekonominių procesų valdymo analizėje, orientuojantis į bendruosius procentus (bendrąsias palūkanas), atsiskleidė nauji jo aspektai, leidę geriau paaiškinti teigiamą grįžtamąjį ryšį, prisotinimą, soties paradoksą, finansinius burbulus, infliaciją ir kitus ekonominius reiškinius. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, modeliavimas, ekonominė logistinė analizė ir sintezė, fenomenologinis tyrimų metodas. This article is based on a newly discovered general interest model. The model is based on the paradox of market saturation. This model allows research of other economic phenomena, and provides a deeper understanding of economic mechanisms. Further analysis is grounded on the assumption that economics does not differ from other exact sciences. Economic science can be analysed with the same principles that are used in physics, but those principles have to be adapted to the specific needs of economic science. The biggest problem in economic science today is that major research is limited to observational or descriptive types. This means that ways of research are limited to correlation and other statistical data analyses. There is a lack of focus on the behaviour of economic phenomena and economic mechanics. That is why we see little research on understanding aspects such as capital saturation, financial bubbles and cycles, overproduction and inflation. This makes scientists change their attitudes and investigation paradigms. This article focuses on positive economic feedback, and its transformation from a negative phase to a positive one. The influence of capital saturation phenomena is emphasised in the research. This allows us to improve the management of economic processes. The new method of analysis is based on a new concept of general interest and financial saturation modelling. The study shows that positive feedback exists in investment practice, and has a major role in the process. Understanding the impact on the economy of positive feedback is essential for understanding investment processes. In this article, the holistic nature of the term general interest is explained together with the paradox of financial saturation. This allows us to understand the nature of financial bubbles, and to move forward to a deeper understanding of the influence of inflation on this process. The study shows that positive feedback allows the formation of financial bubbles. The definition of a financial bubble was created by applying a phenomenological method that combines theoretical and empirical levels. It sounds something like: a financial bubble is a large-scale and rapid price increase that is created by investment cycles that have a pattern of positive financial feedback triggered by an increase in returns in a deficit market together with the financial saturation effect. This definition explains the financial bubble as economic resonance, and lowers the importance of behavioural elements in explanations of the nature of the financial bubble. This approach also allows us to explain what the fundamental price is. The term fundamental price presents the price that is set in an oversupplied and financially not saturated market. The article also stresses the importance of a behavioural approach, especially in investment management. The crowd effect is used in the research process. The phenomenological method allows us to explain crowd effects by using the interaction between positive feedback and financial saturation. This allows us to understand that the financial bubble and the crowd effect are the outcome of the interaction between saturation and positive feedback. This paper shows that the use of general interest allows us to understand the economic process better. It allows us to explain the nature of financial bubbles in economic systems.

Straipsnyje gvildenamas rytų aukštaičių uteniškių ilgųjų balsių priegaidžių skyrimo klausimas. Pirmiausia dėmesys kreipiamas į istorinę klausimo analizę, tikintis, kad iš turimų šaltinių galima patikimai rekonstruoti pirminę rytinių lietuvių kalbos tarmių priegaidžių akustinę struktūrą. Nagrinėjamas Kuršaičio, Baranausko, Jauniaus rašytinis palikimas, taip pat nuo XX a. pr. rūpimu klausimu paskelbtų eksperimentinių tyrimų duomenys. Antroji straipsnio dalis skirta naujam instrumentiniam tyrimui, kuriuo siekiama išsiaiškinti dabartines rytų aukštaičių uteniškių prozodijos realijas, t. y. nustatyti, ar šiuo metu esama toninių ir (ar) dinaminių šios tarmės ilgųjų balsių priegaidžių skirtumų. Tiek teorinė klausimo perspektyva, tiek nauji empiriniai duomenys (nediferencijuoti tono tęstumo koeficiento rodikliai ir intensyvumo maksimumo taškai) daugiau argumentų teikia išvadai, kad uteniškių tarmės priegaidės ne(be)turi fonetinio pagrindo. Keliama prielaida, kad priegaidžių niveliacija galėtų būti sąlygojama ilgųjų kirčiuotų balsių redukcijos. The present paper deals with the question of whether there is an acoustic basis for pitch accent distinction in High Lithuanian (i.e. in Utena subdialect). First, a historical survey was conducted in which theoretical frameworks of Kuršaitis, Baranauskas, Jaunius were discussed. In addition, the data from experimental studies were taken into account. The second part of this article deals with a new experimental investigation in which both tone sustainability coefficient and intensity extrema of long stressed vowels were estimated. In comparison to other dialects, none of these parameters appeared to be of great significance. On the basis of these results a conclusion that there is no reliable theoretical or experimental basis for the pitch accent functionality in Utena subdialect might be drawn. The cause of such prosodic process might be explained by a significant reduction in vowel quantity.

Socialinis ugdymas(is) – tai gebėjimas suprasti visuomenėje vykstančius procesus, santykį ir poveikį sau, kitiems ir pasauliui1. Skurdas, vartotojiškumas, darbas, tarša, sveikata, migracija, socialiniai tinklai, balsavimas, propaganda – tai aštrios šių dienų kuriomis susiduria kiekvienas asmuo. Šios temos apima problemas, kurios gali būti asmeniniu, bendruomenės, visuomenės ar globaliais lygmenimis. Asmeniškai ieškoma apie visavertį gyvenimą, bendradarbiavimą, atskirtį, gerovės valstybę, socialinę partnerystę. problemas spręsti padeda integruotas ugdymo turinys, o ypač socialinio ugdymo dalykas, pirmiausia turėtų integruoti pilietinio ugdymo, etikos ir ekonomikos dalykus. Social Education – the ability to understand the processes taking place in society, make interactive relationship and the impact on themselves, community and the world. Poverty, consumerism, work, pollution, inequality, health, migration, social networking, voting, propaganda – these phenomena faced by each person. These topics include issues that may be discused like at personal, communities, society or global levels. Personally all of us searched for answers about a full life, cooperation, exclusion, welfare state, social partnership. Discusion about real the problems can be integrated in education curriculum, and especially in social education in first steps integrate civic education, ethical and economic issues. This problem was analize by questioner 271 teachers and qualitative survey of 4 experts and conducted 4 focus group discussions about socially conscious student’s education through the integrated social education lessons 9–10 – classes in economics, ethics, citizenship. Experts was selected from university lecturer from Finland (1), Vilnius (3), a teacher of Estonian high schools (2), 1 teacher from Vilnius Vytautas Magnus high schools (4). The paper used focus group discussions with school principals, teachers, counselors and teacher educators thoughts from Vilnius and Finland.

Straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos matematikų muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio vadovo doc. Henriko Jasiūno (1925–2015) gyvenimas ir veikla. Trumpai aptariamos pagrindinės muziejaus darbo kryptys įvairiais laikotarpiais, atskleidžiama šios kultūros įstaigos visuomeninė reikšmė. In the paper, a survey on the life and activity of the former and longtime chief of the Lithuanian museum of mathematicians Doc. Henrikas Jasiūnas (1925–2015) is given. The main directions of the museum work in variuos periods are shortly discussed, the public importance of this cultural institution is disclosed.

Straipsnyje analizuojama lietuvių kalbos dūrinių su neoklasikiniais dėmenimis struktūra ir jų integracija į lietuvių kalbos žodžių darybos sistemą. Taip pat aptariamas morfologinis neoklasikinių dėmenų statusas. Tyrimas atskleidžia, kad dūriniai su pirmuoju neoklasikiniu ir antruoju indigeniu dėmeniu arba pirmuoju indigeniu ir antruoju neoklasikiniu dėmeniu, išskyrus hibridinius dūrinius su pirmuoju sietiniu kamienu, darybos požiūriu nesiskiria nuo savakilmių dūrinių. Hibridiniai dūriniai, kurių pirmasis dėmuo yra sietinis, pasižymi silpna integracija į lietuvių kalbos sistemą. Pagal sandų tarpusavio santykį dauguma tiriamųjų kaip ir savakilmių dūrinių yra determinatyviniai, o kopuliatyvinių pasitaiko tik vienas kitas. The article focuses on the structure of Lithuanian compounds with neoclassical constituents and their integration into the native word formation system. The paper also discusses the morphological status of the constituent parts of neoclassical compounds. Two types of hybrid neoclassical formations can be singled out in Lithuanian from the point of view of their morphonological accommodation and integration into the word formation system: (1) compounds with the first indigenous or neoclassical stem or the first neoclassical and second indigenous stem and (2) compounds with the first bound stem. The patterns of neoclassical hybrid compounds that belong to the first type conform to the patterns of native compounds in the recipient language (cf. betòn-maiš-ė ‘concrete-mixer’ and pùs-metal-is see, examples 2a-6a), meanwhile neoclassical hybrid formations that belong to the second type show, as a rule, no morphonological accommodation and weak integration into the Lithuanian word formation system. In the morphological system such words function as if no neoclassical stem existed (cf. hidro-elektrìn-ė ‘hydrostation’ and elektrìn-ė ‘power-station’). However, in native word formation system, a new tendency to accommodate and integrate words with the first neoclassical bound stem can be observed (cf. turb-ó-grąžt-is ‘drill’ and turbo- ‘turbo’, grą̃žtas ‘drill’).The majority of analysed Lithuanian compounds with neoclassical constituents as compounds in general are determinative, namely they are characterized by a subordinate relation in which the first constituent modifies the second one which functions morphosyntactically and semantically as the head of the construction (e.g. pùs-metal-is ‘semi-metal’). Moreover, there are also some copulative compounds that encompass a coordinative relation between the native and indigenous constituent (e.g. atòm-laiv-is ‘tanker’).

Straipsnyje analizuojama savarankiško darbo įtaka matematinių kompetencijų ugdymui, apžvelgiami mokslinės literatūros šaltiniai, pateikiama Taikomosios matematikos dalyko savarankiško darbo organizavimo tvarka, užduočių pavyzdžiai ir jų sąsajos su matematinėmis kompetencijomis. Taip pat pristatomi tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti, kaip studentai supranta, kokias matematines kompetencijas išsiugdė atlikdami savarankiškus darbus, bei kaip savarankiškų darbų rezultatai daro įtaką galutiniam Taikomosios matematikos egzamino vertinimui, rezultatų analizė. The article describes how important an impact of own-study work skills for development of mathematical competences based on the analysis of the scientific literature. The paper presents organization order of Applied Mathematics own-study work as well as examples of tasks and their links with development of mathematical competences. This article presents a study aimed at determining how students understand which of mathematical competencies developed by doing independent work, as well as the results of individual work influence to the final exam Applied Mathematics assessment, analysis of the results.

Straipsnyje pristatomas tyrimas, atliktas siekiant išryškinti edukacinės aplinkos mokymo(si) proceso ir socialinių-psichologinių sąlygų charakteristikas, susijusias su aukštesniais IX-X klasių mokinių matematikos mokymosi pasiekimais. Tyrimo metu gauti duomenys leido nustatyti, su kokiais mokytojo taikomais mokymo(si) metodais ir būdais susiję matematikos mokymosi rezultatai ir kaip juos lemia matematikos mokytojų bendravimo su mokiniais pobūdis. Aukštesni mokinių matematikos mokymosi rezultatai susiję su tokiomis edukacinės aplinkos mokymo(si) proceso charakteristikomis: IX klasėje – klasės draugo arba suolo kaimyno darbo patikrinimas ir vertinimas, klasės arba namų darbų pasitikrinimas kelių mokinių grupėje, darbas kompiuteriu namie atliekant matematikos užduotis; X klasėje – matematikos istorijos elementų pateikimas. Aukštesni matematikos mokymosi rezultatai IX klasėje susiję su mokytojo dėmesiu mokinių interesams ir jų savijautai klasėje, išklausymu iki galo, kai jie atsakinėja, teikiama pagalba, kai mokiniai jos prašo, tikėjimu mokinių geranoriškumu ir gerumu, maloniu bendravimu su mokiniais, mokinių skatinimu būti pareigingiems; X klasėje svarbus mokytojo dėmesys mokinių gerovei ir interesams. This paper presents a study carried out for the purpose to highlight the characteristics of social-psychological conditions of educational environment associated with higher math learning outcomes of the IX–Xth form students. The study obtained data allowed to determine teachers’ teaching and learning methods and techniques are related with mathematics learning outcomes, and how they are determined by the nature of mathematics teachers’ communication with students. Higher mathematics learning outcomes are associated with such teachers’ teaching and learning methods and techniques: in the IXth grade – the checking and assessing of classmates’ work, check oneself class work or home work in the group of students, working with a computer at home; in the Xth grade-presentation of elements of the mathematics history. Higher mathematics learning out comes in grade IXth are related with teachers’ attention to student’s interests and emotions in the classroom, with listening to the end, when they are answering, the teachers’ assistance when the students requested it, believing in benevolence and kindness of students, pleas ant interaction with the students, the promotion of students to be dutiful; in the grade X-teachers’ attention to student well-being and interests.

Kiekviena etninė kalba turi daugiau ar mažiau skolinių, tad jau XX a. pradžioje Hermannas Paulis sukuria pirmąją sistemą, mėginančią juos suklasifikuoti. Nors per pastarąjį šimtmetį buvo nuolatos bandoma surasti geriausią ir aiškiausią skolinių klasifikacijos schemą, nesunku pastebėti, kad pateikiami šių sistemų kriterijai yra labai panašūs ir persipinantys. Dėl to neretai susiduriama su sunkumais, bandant priskirti vieną ar kitą iš svetimos kalbos atėjusį žodį kuriai nors konkrečiai skolinių kategorijai. Ne mažiau neaiškumų kyla dėl skolinius įvardijančių terminų. Antai lietuvių kalboje greta sąvokos „skolinys“, vartojamos ir tokios kaip „svetimžodis“, „svetimybė“, „vertinys“, „barbarizmas“. Viena vertus, šitokia terminų gausa liudija kalbos turtingumą ir jos leksines galimybes bei padeda tiksliau apibūdinti skolinius. Kita vertus, ji įneša nemažai painiavos ir subjektyvumo vertinant lingvistinius reiškinius. Šiame straipsnyje buvo surinkti dažniausiai lietuvių kalboje vartojami ispanų kalbos skoliniai (ispanizmai) ir, juos susisteminus ir suklasifikavus į skirtingas grupes, sudarytas jų sąvadas. Darbe taip pat buvo aptarta gausi terminija, vartojama šiuolaikinėje lietuvių kalboje svetimos kilmės žodžiams apibūdinti, bei pagrįsta nuostata, kodėl straipsnyje buvo pasirinktas „skolinio“ terminas. Every ethnic language has a greater or smaller number of borrowings. The first endeavour to classify loanwords by H. Paul are observed at the beginning of 20th century. Although, in the last century, effort has been made to find a good and clear loanword classification scheme, it is noticed that systematisation criteria presented by various researches are very similar and intertwining. Therefore, any attempts to classify such words in certain categories are frequently confronted with difficulties. A similar phenomenon is noticed in a variety of terms used to refer to loanwords. In the Lithuanian language, along with the term “loanword” such terms as “borrowing”, “alien-word”, “calque”, “barbarism” can also be found. On the one hand, such great number of different terms demonstrates the richness of the language and its lexical potentiality and helps to describe loanwords more specifically. On the other hand, this introduces confusion and subjectivity into the analysis of linguistic phenomena. The goal of this paper was to collect commonly used Spanish language borrowings (hispanisms) in Lithuanian language, systematize as well as classify them into different categories, and create a list. In the article, a deeper look was taken into today’s terminology used to describe loanwords in the contemporary Lithuanian, as well as to justify the choice of the term “loanword”. The list produced by the research shows that hispanisms belong to different areas and have different usage possibilities. The great majority of borrowings are used in art and zoology, but they are also found in such areas as botany, chemistry, economy. But, despite the fact that these words are used in the natural language, not all of them are included in the Contemporary Lithuanian Language Dictionary or international scientific dictionaries, not all of them can be found in Lithuanian language corpora either. A small amount of direct and indirect Spanish language borrowings used in the Lithuanian language suggests considerable cultural differences and a weak historical interaction between the two societies. The absence of sufficient information about Spanish language borrowings in the Lithuanian language as well as the lack of scientific research in this field shows that this is an area which may offer researchers interesting and important discoveries.

Straipsnyje apibūdinama mokymo metodų samprata bei jų skirstymas pagal įvairias mokslininkų metodikas, be to išskiriami inovatyvūs mokymo metodai (IMM), nagrinėjami šių metodų taikymo privalumai ir trūkumai dėstant matematiką. Kolegijų matematikos dėstytojų apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai taikomi tradiciniai mokymo metodai, technologijų ir skirtingų metodikų pagalba integruojant į juos inovatyvius metodus. This paper describes the concept of teaching methods and their distribution to the various scientific methods, in addition to described innovative teaching methods. Considered innovative teaching methods advantages and disadvantages of teaching mathematics, the math topics examples. College mathematics teachers survey showed that the most applied are traditional methods by integrating into them innovative methods, based on technologies and different methodologies.

Straipsnyje aptariamas pasikliautinųjų intervalų vertinimas oficialiosios statistikos tyrimuose. Atkreipiamas dėmesys į atvejus, kada įprasti normaliuoju skirstiniu pagrįsti pasikliautinųjų intervalų įvertiniai yra nepakankamai tikslūs. Tai iliustruojama Lietuvos statistinių tyrimų pavyzdžiais. Siūlomi alternatyvūs Edgewortho skleidinio ir savirankos metodais pagrįsti pasikliautinųjų intervalų įvertiniai. In the paper, the application of confidence intervals in the surveys of official statistics is discussed. It is noticed that there are situations where at the first sight natural normal distribution-based confidence intervals are not suitable. We demonstrate it by examples taken from Lithuanian statistical surveys. We also discuss an Edgeworth expansion and a bootstrap method as an alternative to the normal approximation.

Straipsnio nagrinėjami P. Vileišio vadovėlio „Keturi svarbiausiejie veikalai aritmetikos“ (1886) vartojami aritmetikos terminai, jų kilmė, darybos būdai ir priemonės bei sinoniminė raiška. Svarbu tai, kad vadovėlyje autorius pateikia kai kurių matematikos terminų apibrėžtis. Tyrimui surinkta apie 150 terminų. Būdingas vadovėlio terminų bruožas – lietuviškumas. Vienažodžiai lietuviškos kilmės terminai, kurie eina sudėtinių terminų pagrindu, sudaro net 75,8 proc. visų rastų terminų. Dauguma šių terminų aritmetikoje nebevartojami, pvz.: iszteisinimas, padaugintinis, vaisius. Nelietuviškos kilmės terminai sudaro 21 proc., hibridiniai terminai – 3,2 proc. Vienažodžių terminų, kuriais eina pirminiai žodžiai, vadovėlyje rasta tik 2 (4,1 proc. ): labas, spugas. Didžiąją dalį antrinių žodžių sudaro dariniai (priesagų, galūnių vediniai ir vienas dūrinys) – net 95,9 proc. visų vienažodžių terminų. Vyrauja priesagų vediniai, iš kurių gausiausią grupę sudaro priesagos -imas (-ymas) vediniai, kiek mažiau priesagų vedinių sudaro terminai, padaryti su kitomis priesagomis: -urnas, -ybė, -uotis, -tis, -tojas, -alas, -ana, -ėjas, -yklė, -lė, -line, -tinis. Galūnių vediniai sudaryti su galūnėmis -is (-ys), -ė, -(i)us. Vadovėlyje vartojami sudėtiniai terminai sudaro 57,8 proc. visų rastų terminų. Tai dvižodžiai ir trižodžiai terminai, kuriuos galima išskirti į derinamojo ir nederinamojo pažyminio junginius. Didžioji dalis nagrinėjamų terminų fiksuojami akademiniame Lietuvių kalbos žodyne, bet yra terminų ar jų reikšmių, nepatekusių į tą žodyną, pvz.: stalveikslis, padaugintinis, labas. The paper examines arithmetic terms used in P. Vileišis’ textbook “Keturi svarbiausiejie veikalai aritmetikos” [The Four Most Important Arithmetic Treatises] (1886), their origin, ways and means of word-formation as well as synonymic expression. The important fact is that the author gives the definitions of some mathematical terms in the textbook. About 150 terms were collected for the research. The Lithuanian aspect is a typical feature of terms from the textbook. One-word terms of Lithuanian origin, which form the basis for composite terms, constitute as much as 75.8% of all found terms. The majority of these terms are no longer used in arithmetic, e.g. iszteisinimas, padaugintinis, vaisius. Non-Lithuanian terms constitute 21%, hybrid terms – 3.2%. Only two one-word terms (4.1%) which are primary words, i.e. labas and spugas, were found in the textbook. The majority of secondary words are formations (suffixal or ending derivatives and one compound) – as much as 95.9% of all one-word terms. Suffixal derivatives prevail; the most numerous group of them are derivatives with the suffix -imas (-ymas), whereas other suffixes are used less often: -urnas, -ybė, -uotis, -tis, -tojas, -alas, -ana, -ėjas, -yklė, -lė, -line, -tinis. Ending derivatives have the endings -is (-ys), -ė, -(i)us. Composite terms used in the textbook constitute 57.8% of all found terms. These are two-word and three-word terms that may be classified as combinations of an agreeing modifier and combinations of a non-agreeing modifier. The majority of analysed terms are recorded in the Academic Dictionary of Lithuanian; however, there are terms or their meanings that are not included in the dictionary, e.g. stalveikslis, padaugintinis, labas.

Straipsnyje nagrinėjami 11–12 kl. mokiniams skirti matematikos mokymosi objektai, atrinkti iš Nacionalinės mokymosi objektų aprašų saugyklos. Mokymosi objektai nagrinėjami trim aspektais: 1) mokymosi objektų, skirtų 11–12 kl. gausos, paieškos problemos; 2) atrinktų mokymosi objektų turinio tyrimas; 3) mokymosi turinio ir mokinio veikimo sąveikos tyrimas. Sąveikos tyrimas parodė, kad dauguma mokymosi objektų neišnaudoja galimų turinio ir mokinio veiklos sąveikos būdų. This paper deals with LOs for mathematics of 11–12 class students. LOs from the national learning objects metadata repository have been selected. The discussion has been focused on three aspects: 1) how many LOs are there of 11–12 class students, search problems; 2) investigation of content provided in LOs; 3) investigation of interaction between learning content and students activities. It is found that LOs are poor in use of advanced interaction between content and students activities.

Mokymosi sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių ir sąlygų: mokinio, mokytojo asmenybės, mokyklinės situacijos, mikrosocialinės aplinkos bei makroaplinkos veiksnių. Straipsnyje nagrinėjamos harmoningai asmenybei išugdyti būtinos sąlygos visose ugdymo institucijose: šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje, keliamas klausimas, ar sudaromos palankios sąlygos pradinuko sėkmingam mokymuisi, kokie psichosocialinės aplinkos veiksniai padeda, o kokie trukdo vaiko ugdymui, jo mokymosi motyvacijai ir rezultatams. Siekiant atskleisti pradinių klasių moksleivių psichosocialinės aplinkos ir jų požiūrio į matematiką sąveiką, 2001-2003 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3389 mokiniai, besimokantys 1-5 klasėse įvairiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose. Remiantis gautų rezultatų analize, galima teigti, kad psichosocialinė pradinukų aplinka turi įtakos matematikos mokymuisi. Dalis mokinių (38,5 proc.) matematikos mokosi todėl, kad nenori atsilikti nuo savo draugų, o dalis (21,2 proc. tyrime dalyvavusių mokinių) - nes nori būti geresni už kitus. Net 68 proc. moksleivių gauna nemokamą maitinimą mokykloje: tai reiškia, kad daugeliui šeimų reikalinga valstybės parama vaikui ugdyti, nes šeima negali garantuoti harmoningo asmenybės vystymosi. Per pamokas mokytojai retai naudoja žaidimą kaip mokymo metodą (44,4 proc. moksleivių nurodė norį daugiau matematinių žaidimų). Atlikto tyrimo rezultatai leidžia kitaip pažvelgti į pradinukų mokymąsi, padeda optimizuoti papildomojo matematinio ugdymo vyksmą, atsižvelgti į moksleivių socialinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką jų matematiniams gebėjimams. The learning success depends on many factors and conditions: learner, teacher’s personality, school situation, microsocial environment and microenvironment factors. The paper investigates the conditions that are necessary in order to develop a harmonious personality in all education institutions: family, school and community; asks a question whether favourable conditions are created for the successful learning of the primary school pupil, which factors of the psychosocial environment help and which ones interfere with the child’s education, his learning motivation and results. Seeking to reveal the interaction of the psychosocial environment of primary school pupils and their attitude towards maths, a study was carried out in 2001–2003, which involved 3389 pupils learning in forms 1–5 in various Lithuanian cities and regions. Based on the analysis of obtained results, we could state that the psychosocial environment has an impact on the learning of maths. Some pupils (38.5 per cent) learn maths, because they do not want to lag behind their peers, whereas others (21.2 per cent of the respondents) want to be better than their peers. As much as 68 per cent of pupils receive free meals at school, which means that many families are in need of state support for the development of the child, because the family cannot guarantee the harmonious personality development. At classes, teachers rarely use games as the teaching method (44.4 per cent of pupils said they would like to play more mathematical games). The results of the study enable a different look at the teaching of primary school pupils, help to optimise supplementary maths education, pay regard to the factors of pupils’ social environment that influence their mathematical abilities.