JAV ir Lotynų Amerikos valstybių interesų sankirta: Venesuelos inicijuojamo pasipriešinimo JAV vykdomai politikai analizė

Noam Chomsky žodžiais tariant, Lotynų Amerika iš naujo kovoja nepriklausomybės karus. Tik šį kartą ne siekdama išsivaduoti nuo Ispanijos imperijos kaip tai darė XIX a. pradžioje, bet trokšdama nusimesti JAV diktatą. Nuo XIX a. pabaigos JAV siekia dominuoti visoje Lotynų Amerikoje. Tam buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės – ekonominė įtaką, politinis spaudimas, karinės intervencijos, kovos su narkotikais bei terorizmu priedangos. Tokia politika tęsiasi iki šiol. Tačiau regione pradeda kilti neramumai ir pasipriešinimas JAV vykdomam politikos kursui. Kalbama, kad XXI amžius Lotynų Amerikoje bus žinomas Antiamerikietiško amžiaus vardu. Daugelyje regiono valstybių, tokių kaip Venesuela, Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva, Argentina, Brazilija, Čilė ir kt., įsigalėjo kairiųjų ar centro kairiųjų pažiūrų prezidentai bei partijos, ne daug iki pergalės kairiesiems pritrūko Meksikoje bei Peru. Kairiųjų politika bei valdymo stilius nėra vienalyčiai. Jie varijuoja nuo populizmo, reformizmo iki nuosaikių reformų, tačiau visi jie turi bendrą tikslą – užsitikrinti didesnę nepriklausomybę nuo JAV. Pastaruoju metu didžiausias nepasitenkinimas JAV vykdoma politika kyla Venesueloje su prezidentu Hugo Chávez priešakyje. Jis jau tapo XXI amžiaus kovos su JAV įtaka simboliu, tokiu, kokiu XX amžiuje buvo Fidel Castro. JAV jį paskelbė pagrindiniu priešu Lotynų Amerikoje. Taigi jis iš šios pozicijos išstūmė ilgą laiką karaliavusį Kubos vadovą. Todėl šio darbo objektas ir yra JAV vykdoma... [toliau žr. visą tekstą]
The revolt against U.S. hegemony in Latin America in the opening years of the twenty-first century constitutes nothing less than a new historical moment. Latin America, to quote Noam Chomsky, is “reasserting its independence” in an attempt to free itself from centuries of imperialist domination. From the end of XIX century US was dominating in Latin America. US domination historically developed in four different spheres of influence: trade, economic penetration, political pressure and military intervention. In recent years US started to use the war on drugs and terrorism cover to interfere to region’s affairs. Now Latin America turns left. In Argentina, Bolivia, Brazil, Chile, Ecuador, Nicaragua, Paraguay, and Uruguay leftist or central-left presidents and parties were elected. Just Mexico and Peru missed joining this new Latin American consensus, but only by narrow, if not fraudulent, election outcomes. Yet the left is not homogeneous, it varies from reformism, populism to moderate reforms. However, they all have the same goal – to reduce the influence of United States in the region. In recent years the biggest opposition to US implemented policy in Latin America is rising in Venezuela. As a result, Hugo Chávez became a symbol of resistance. Venezuelan leader soon replaced Cuban president Fidel Castro as Washington’s public enemy number one in the region. Hugo Chávez calls its policy – 21st century socialism. This embraces implementation of equivalence economy and... [to full text]