Postkomunistinės revoliucijos želmenys: į postmodernią Lietuvą?

Šiandieną vargu ar surastume sociologą, kuris sugebėtų argumentuotai paneigti, kad, praėjus jau bene dešimtmečiui po "dainuojančios revoliucijos" pradžios, Lietuvoje tikrai įvyko svarbių struktūrinių pokyčių. Pasikeitė ne tik politinis krašto statusas, ekonomikos ir monetarinės politikos modelis - po truputį, nors ir labai nenorom ir palengva, transformuojasi ir tai, kas keičiasi lėčiausiai: visuomenės struktūra, jos pobūdis, vertybės, kasdienio bendrabūvio normos bei nuostatos. Kokia yra tokių pokyčių logika, ar jau galima įvardinti postkomunistinio socialinio kismo etapus, nuspėti tolesnes raidos tendencijas? Ar Lietuva, sykiu su kitomis Rytų Europos kaimynėmis, įstengs supanašėti su "post-modernėjančiomis" Vakarų pasaulio demokratijomis, ar, nepaisant visų pastangų, jos laukia ypatingas, Vakaruose dar nematytas visuomeninis būvis?