Investigating the relationship between countermovement jump with other fatigue and recovery measures and workload in basketball players

An influential factor to performance is neuromuscular fatigue. For that reason, the countermovement jump (CMJ) is commonly used to provide a functional measure of neuromuscular fatigue (Spiteri, Nimphius, Wolski, Bird, 2013). The first aim of this study is to measure the relationship between countermovement jump and common neuromuscular fatigue and recovery measures. The second aim is to determine the relationship between a pre warm-up CMJ and a post warm-up CMJ. The first hypothesis is that there is high relationship between the CMJ and common neuromuscular fatigue, recovery, and workload measures. The second hypothesis is that there is high relationship between a pre warm-up CMJ and post warm-up CMJ. Measures were taken 5 days in a row: 1 session on the first day, and then 2 sessions on the following days for 9 training sessions in total. CMJ and 10 meters (m) sprint were collected as indicators of neuromuscular fatigue, and Total Quality of Recovery (TQR) questionnaire, Rate of Perceived Exertion (RPE), and microsensors were collected as indicators of external and internal load measures. The results of this study indicate that there are trivial to moderate relationships between the CMJ and 10 m sprint times, player load/minute (PL/min), TQR, sRPE and TL (R=-0.3; 0.2; -0.1; 0.2; 0.1 respectively). There is a strong association between pre warm-up CMJ and post warm-up CMJ. To conclude, basketball practitioners should consider using the CMJ test in conjunction with other neuromuscular fatigue measuring and monitoring tools to receive more accurate results.
Nors ir krūvio sekimas yra svarbus metodas norint nustatyti atleto pajėgumą ir pasiruošimą, tačiau taip pat svarbu ir nustatyti kokios priežastys lemia atleto pajėgumą ar traumų tikimybę. Viena iš priežaščių yra nuovargis. Dėl to, šuolis į aukštį yra populiarus būdas ištirti atleto nuovargį (Kennedy, Drake, 2017). Tyrime yra iškelti du tikslai: ištirti ryšį tarp šuolio į aukštį ir kitų nuovargį nusakančių testų; ištirti ryšį tarp šuolio į aukštį prieš apšilimą ir po apšilimo. Iškeltos dvi hipotezės: šuolis į aukštį stipriai koreliuos su kitais nuovargį nusakančiais testais; šuolis į aukštį prieš apšilimą stipriai koreliuos su šuoliu į aukštį po apšilimo. Tyrimas vyko 5 dienas, 9 treniruotes, kurių metu atletai turėjo įvykdyti šuolio į aukštį, 10 m., sprinto testus, taip pat užpildyti krūvio suvokimo ir atsigavimo anketas. Visose treniuotėse atletų krūvis taip pat buvo sekamas judesio davikliais. Tyrimas neparodė jokių stiprių koreliacijų tarp šuolio į aukštį ir kitų krūvio sekimo ir atsigavimo rodiklių. To pasekoje, treneriam ir sporto srityje dirbantiems žmonėms rekomenduojama sekti daugiau negu vieną atleto pasiruošimą ir atsigavimą indikuojantį rodiklį.