Concept of chinese art, artistic method, artistic schools and art trends

Straipsnyje, remiantis lyginamosios analizės metodu, atskleidžiami meno sampratos savitumai, išryškėję kinų tradicinėje meno filosofijoje. Glaustai aptariamos Vakarų tyrėjų koncepcijos tyrinėjant kinų meno savitumą, išryškinamas glaudus meno ir tos civilizacinės erdvės, kurioje jis formuojasi, ryšys. Atskleistas tradicinės kinų meno sampratos nevienalytiškumas, būtent parodoma esminė skirtis tarp darbinės praktinės veiklos formų, artimų amatams, ir rafinuotinesnių, su dvasine kūrybine veikla susijusių meninės kūrybos formų, būdingų „kilniems žmonėms“. Iš čia kyla aukštesniosioms meno formoms būdingi ryškesni dvasiniai, intelektualiniai ir etiniai aspektai. Aptariami metodai, stiliai, mokyklos ir kryptys. Parodoma, kad tradicinėje kinų kultūroje kuriantis mąstytojas ir menininkas siekia išplėsti savo įtakos lauką, buria apie save bendražygius, mokinius ir kuria savo mokyklą. Analizuojami įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai, darantys įtaką pagrindinių kinų meno mokyklų ir krypčių sklaidai. Article utilizes a comparative method: to the analyze the Chinese concept of art and the peculiarities of traditional Chinese philosophy of art; to summarize the results of Western inquirers in the field; to highlight the peculiarities of its concepts as the offsprings of the cooperation of art and cultural space; to explicate the heterogeneity of Chinese art concept; to discuss the methods, styles, schools and trends in Chinese music, poetry, calligraphy, painting; to explain how traditional Chinese artist creates, teaches and establishes his own school; to inquire into the various external and internal factors which influence the development of the main Chinese art schools and trends.