Bendradarbiavimo link: suinteresuotųjų įgalinimas formuojant agrarinę politiką

Suinteresuotųjų dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant agrarinę politiką tapo itin aktualus iššūkis Lietuvai. ES svarstomi naujo laikotarpio politikos pokyčių scenarijai kalba apie didesnį sprendimų savarankiškumą šalyse narėse. Dėl to Lietuvai kyla uždavinys iš esmės peržiūrėti agrarinės politikos įgyvendinimo principus. Suinteresuotųjų galios balanso pokyčiai globalios rinkos, kintančių vartotojų poreikių ir technologinės pažangos sąlygomis tapo būtini dar ir dėl to, kad nebepakanka ligšiolinės tradicijos, kai asocijuotos interesų grupės daugiau reprezentuoja, nei gina atstovaujamus interesus. Šios problematikos pagrindu formuluojamas straipsnio tikslas – pateikti koncepcinį agrarinio sektoriaus suinteresuotųjų galios pusiausvyros modelį. Tikslui pasiekti pasitelkta valdysenos bendradarbiaujant teorinė prieiga ir mokslinių publikacijų meta-analizė. In the wake of Brexit, the change scenarios discussed by the EU speak of a higher decision independence in member states. Therefore, Lithuania faces a task to essentially review the practice of policy of agriculture. Also, the changes in balance of the power of stakeholders have become mandatory in consideration of global market, changing consumers’ needs and technological progress. Thus, a current tradition where interest groups represent the stakeholders’ rather than participate in protecting joint interests, should be changed. With respect to the relevance, the goal of the article is to propose the conceptual model of balanced stakeholder power in the processes of decision making when forming agrarian policy. Theoretical approach of collaborative governance was invoked along with meta-analysis of publications on stakeholder participation, collaboration and empowerment.