Trys Jono Aisčio straipsniai

Publikuojami trys iki šiol neskelbti Jono Aisčio tekstai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriaus – du autografai ir vienas autorinis mašinraštis. Publikacija siekiama praplėsti žinias apie Aistį publicistą ir literatūros žinovą, kuris net juodraštiniuose tekstuose išlaikė jam būdingas stiliaus ypatybes. Nė vienas iš trijų tekstų nedatuotas, tačiau iš konteksto nuorodų galima apytikriai spėti jų parašymo laiką. Straipsnis „Kas geriau – menas ar amatas?“ rašytas veikiausiai 1940 m. pirmoje pusėje. Straipsnyje atsispindi nepriklausomos Lietuvos respublikos laikų aktualijos: meno komercializacija, religinės dailės skurdėjimas, polemika dėl modernistinio meno primityvių formų, provincijos (sodžiaus) kultūrinio gyvenimo pokyčiai, grynojo („muziejinio“) ir taikomojo meno skirtis. „Nepriklausomos Lietuvos rašto apžvalga“ buvo rašoma suvokiant, kad svarbus lietuvių literatūros etapas yra neabejotinai pasibaigęs ir kad įvykęs perversmas lemsiąs reikšmingus padarinius kultūrai. Jis taip pat pasirašytas J. Aisčio pseudonimu. Poetas ir literatūros kritikas, pats aktyviai dalyvavęs 4-ojo dešimtmečio kultūriniame gyvenime, stengėsi apibrėžti objektyvų santykį su šio laikotarpio literatūra, apibendrinti svarbiausius jos istorijos faktus, prisidėti prie kanono kūrimo. Straipsnis įdomus kaip konspektyvus mėginimas papasakoti Nepriklausomybės dvidešimtmečio literatūrinio gyvenimo istoriją iš tiesioginio dalyvio perspektyvos. Trečiasis tekstas „Giliausia čionykščio lietuvio žaizda“ rašytas persikėlus į Jungtines Amerikos Valstijas. Straipsnyje užsimenama apie lietuvių kultūrinę veiklą pokarinėje Vakarų Europoje, tuometinius knygų leidybos centrus – Tiubingeną, Miuncheną, Romą.