Body and carnality in Czesław Miłosz’s essay The Roadside Dog

Straipsnyje analizuojama kūno ir kūniškumo tema Cz. Miłoszo esė „Pakelės šunytis“. Autorė pažymi, kad Cz. Miłoszo – poststruktūralizmo ir dekonstrukcijos amžininko – tekstai analizuojami postmoderniosios filosofijos kontekste ir šios filosofijos metodais: siekiama rasti intertekstualinius ryšius su Cz. Miłoszo amžininkų ir jam artimų pagal dvasinę sanklodą pirmtakų tekstais. Tyrimo tema motyvuota poststruktūralistine kūno traktuote, kurios esmė – subjekto kaip transcendentalinio subjekto įveika. Straipsnyje parodoma, kad įvairūs kūniškumo ir kūno ženklai gali būti įtraukti į vieningą teksto skaitymo strategiją. Autorė daug dėmesio skiria vadinamosioms marginalijoms – kūnui, ligai, mirčiai, kurių analizė, jos manymu, leidžia geriau suprasti Cz. Miłoszo filosofiją ir pasaulėjautą. Pažymima, kad į kūną Cz. Miłoszas žvelgia ne kaip į žmogaus organų „talpyklą“, o kaip į visumą, impulsyviai pereinančią iš vienos savo raiškos į kitą. Taip pat plačiai sustojama ties Eroso tema. Pažymima, kad Cz. Miłoszas erotiką laiko prigimtine stichija, bendra visiems žmonėms, taip pat ir visai gyvasčiai. Autorė konstatuoja, kad analizuojamoje Cz. Miłoszo esė kūno „materialumas“ nenaikina kultūrinio kodo, atvirkščiai, kūno ir dvasios sferų susvetimėjimas, Cz. Miłoszo požiūriu, atima prigimtinius pradus iš sferų, kurias priimta laikyti „dvasinėmis“. Konstatuojama, kad kultūrinė Cz. Miłoszo dominantė vis dėlto buvo krikščionybė, ji buvo ta konceptualinė ašis, aplink kurią sukosi Cz. Miłoszo būties prasmės ieškojimai, taip pat- dorovinių būties koordinačių paieškos. The article concentrates on the concept of body in the essay The Roadside Dog (1998) by Czeslaw Milosz, the Nobel Prize winner, considering carnality from the postructuralist perspective of deanthropologisation and subject decentration. The postmodern aesthetics criticizes the traditional representation and focuses on the idea of the subjects death. The subject of the contemporary world cannot be identified to itself. It loses its metaphysical stability and can only be described through reflection, difference and self expression. Its identity can change with every new perception of its own body for it is the body that allows new forms of representation. The used strategy of the text analysis is deconstruction. The author of the article is demonstrating how the variety of evidence of body and carnality can be brought to a unified text deconstruction strategy. This approach allows an unlimited number of text reading versions. The analysis of the important marginal points of the source text leads to weighty results too. However, the article, actually, points at the problem rather than its solution.