Trečiosios kartos pasakojimas : recenzija

Nuožmi taika – tai pirmiausia knyga, (po)tipografinis kodeksas. Knygos medžiagiškumas ir dizainas šiuo atveju yra neatskiriama veikalo dalis. Kino ir vizualumo tyrėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Natalija Arlauskaitė su knygos dailininke Agne Dautartaite-Krutule pradėjo diskutuoti apie leidinio išvaizdą, kai veikalas apie archyvinės fotografijos remediaciją dokumentiniame kine ir jam artimuose šiuolaikinio meno kūriniuose buvo tik sumanytas, bet dar neparašytas, nes nenorėjo tiesiog rašinio su iliustracijomis, o siekė, kad vaizdų pateikimas knygoje taip pat verstų mąstyti apie tai, kaip mes žiūrime į archyvinius vaizdus. [...] Nuožmios taikos autorei ir dailininkei bendromis jėgomis pavyko įdarbinti mediją, iš dalies paversti ją tiksliniu pranešimu, reflektuojama pasakojimo raiškos dalimi. Skaitant šią knygą medijos pranešimo neįmanoma nepastebėti, nes ji labai skiriasi nuo įprastų mokslo knygų.