Old Lithuanian wood sculpture and decorative carving

Didelė senosios dailės palikimo dalis pražuvo istorijos kataklizmuose: buvo sunaikinta per karus, konfiskuota ir išvežta į Rusijos muziejus po XIX a. sukilimų. Tokiomis sąlygomis pirmųjų mūsų mokslininkų dėmesys krypo į liaudies dailę. Sovietmečio Lietuvoje liaudies dailės tyrimai buvo toleruojami, bet itin nepalankiai žiūrėta į mėginimus tirti profesionaliąją praėjusių amžių dailę, nes apie ją buvo neįmanoma kalbėti be istorinio konteksto. Blogiausioje padėtyje atsidūrė XVII-XVIII a. skulptūra, kadangi beveik visi jos kūriniai Lietuvoje – sakralinės dailės objektai, apie kuriuos vengta kalbėti. Todėl autorė, aštuntajame devintajame dešimtmetyje rinkdama medžiagą tyrimams, buvo priversta ieškoti sričių, nesusijusių su Bažnyčia. Ligi šiolei tyrinėtojų beveik nedominusi originali dekoratyvinė drožyba liudija didelę meninę šios srities specialistų kultūrą ir praplečia žinias apie praėjusių epochų dailę. Šiame straipsnyje mėginama supažindinti visuomenę su nepagrįstai pamiršta XVII–XVIII a. medžio plastika, stilistinėmis jos srovėmis ir kūrinių kaita dviejų šimtmečių laikotarpiu. Nagrinėjamas laikotarpis sutampa su mūsų kraštui būdingo baroko stiliaus viešpatavimu dailėje, analizuojami skulptūrų pavyzdžiai iliustruoja įvairias jo raidos pakopas. Šalia vertingų profesionaliai drožtų skulptūrų apstu darbų, kuriuos kūrė menkiau įgudę vietos meistrai, apibendrinę ir supaprastinę sudėtingas, įmantrias formas. Šis kūrinių, sudarančių pereinamąją pakopą tarp profesionaliosios ir būdingos liaudies skulptūros, tyrimas leidžia geriau suprasti jų atsiradimo bei brendimo aplinkybes. The major part of the heritage of ancient art disappeared in historical cataclysms: destroyed in wars, confiscated and taken to Russian museums after uprising of the 19th c. Under such conditions, the attention of first Lithuanian scientists focused on art. During the Soviet period, research of Lithuanian folk art was tolerated, yet efforts to analyse professional art of previous centuries were not favourably accepted, since it was impossible to discuss it without historical context. Sculpture of the 17th–18th c. faced the worst situation, since almost all of its works in Lithuania are objects of sacral art, discussions about of which were avoided. Therefore, the author, while collecting material of the research in the ninth decade, was forced to seek for fields unrelated to the Church. The original decorative carving, which has not attracted researchers’ attention so far, demonstrated the high artistic culture of specialists of this field and enhanced the knowledge about the art of the previous epochs. This article attempts to familiarise the reader with wood sculptor of the 17th–18th c., its stylistic flows and works of two decades’ period. The analysed period coincides with the prevalence of the Baroque style typical to our land in art, the analysed samples of sculpture illustrate various stages of its development. Along with valuable professionally carved sculptures, there is a vast number of works created by less skilled craftsmen. The research of these works, which create a bridge between professional and folk sculpture, allows better perceiving the circumstances of their emergence and maturity.