Devil in the rhymed fairy tales of Martynas Vainilaitis

Martyno Vainilaičio eiliuotos pasakos visiškai pagrįstai turėtų būti vadinamos mitologinėmis, nes jose knibždėte knibžda velnių, kipšiukų, kaukučių, raganų, laumių ir gausybė įvairiausių kitų fantazmų. Turbūt nerasime nė vienos Vainilaičio mitologinės pasakos, kurioje nebūtų vaizduojamas velnias. Tai viena spalvingiausių Vainilaičio eiliuotų pasakų būtybių. Velnio paveiksle įkūnyti mitinės tautosakos, stebuklinių pasakų ir paties poeto išmonės bruožai. Kai kurie poeto pasakų velniai neturi analogų nei tautosakoje, nei literatūroje. Straipsnyje siekiama, pasinaudojant Norberto Vėliaus „bendrojo velnio vaizdinio charakteristikos“ modeliu, palyginti tautosakos ir Vainilaičio eiliuotų pasakų velnio paveikslus, išryškinti poeto išmonės galias. Aptariami minėto herojaus bendriniai ir tikriniai vardai, išvaizda, būdo ir charakterio bruožai, pasirodymo vieta ir laikas, santykiai su kitais herojais, jo likimas, įtaka ir įtaiga pasakų meniniam pasaulio savitumui išryškinti. Teigiama, kad Vainilaičio pasakose velnio paveikslas spalvingai modifikuotas, įvairiasluoksnis, charakteringas, nors jo likimas liūdnas: velnias visada lieka nugalėtas. Pyktis, tamsiosios blogio jėgos, įkūnytos velnio paveiksle, leidžia giliau išryškinti teigiamų herojų paveikslus, atveria svarbiausias pasakų vertybes: meilę, gėrio pergalę prieš blogį, doros ir tiesos paieškas. The rhymed fairy tales of Martynas Vainilaitis rightly deserve to be called mythological because they are infested with devils, evil spirits, goblins, witches, hags and other phantoms. Evil creatures, who appear in nearly every tale, are very colourful, some taken from mythology, folklore, folk tales they are created anew and look different, others have no analogues either in folklore or in other creative writings. Applying Norbertas Vėlius’ model the author of this paper has attempted to reveal the general visual characteristics of the devil and compare how he is characterised in Lithuanian folklore and M. Vainilaitis’ rhymed fairy tales thus showing the poet’s creativity. Common and specific names of the devil, his character, looks, manners, the place and time where he is acting, his relationship with other characters, fate, influence and mesmerism are discussed in the paper. The specificity and originality of the fairy tales allows to state that the image of the devil, modified by M. Vainilaitis in his fairy tales, is a multifaceted character, doomed and defeated. The demonic forces are depicted in dark colours, the positive characters − in bright ones. Victory of good over evil in the fairy tales motivates their readers to seek love, honesty, truth.