Problem of the authentical artistic thinking in the Liezi’s aesthetics and in the Western philosophy

Straipsnyje remiantis kinų mąstytojo Liezi ir Vakarų filosofų – Husserlio, Nietzsche’ės, Kierkegardo, Anaksimeno, Epikūro – idėjomis nagrinėjama autentiško meninio mąstymo problema. Autentiškas meninis mąstymas – tai kūrėjo spontaniška natūrali laikysena atliekamos veiklos, jį supančios aplinkos atžvilgiu. Ši problema labiausiai išryškėja heterogeniškų Rytų / Vakarų civilizacijų estetikoje ir meno filosofijoje. Kinų filosofijos daoistinėje tradicijoje šią problemą vykusiai atskleidžia ziran, wuwei, qi mąstymo kategorijos, o klasikinėje Vakarų filosofijoje – būties prado ar Vienio sampratos. Esminiai žodžiai: kūryba, menas, kūrybinė projekcija, dvasingumas, estetika, meno filosofija, ziran, wuwei, daoizmas, klasikinė filosofija, neklasikinė filosofija. The article analyses the problem of an authentic artistical thinking which is based on the Chinese thinker’s Liezi and Western philosophers – Husserl, Nietzsche, Kierkegaard, Anaximenes, Epikur – ideas. The authentic artistical thinking – the creator’s spontaneous natural bearing in respect of an executable activity and with regard to the surrounding environment. This problem is the most expressed in the aesthetics and in the philosophy of art of heterogenuous East / West civilizations. It’s aptly revealed by the Chinese philosophical categories of Daoism tradition ziran, wuwei, qi and by the primordial spring of being or the God conceptions. Keywords: creation, art, creative projection, spirituality, aesthetics, philosophy of art, ziran, wuwei, daoism, classical philosophy, nonclassical philosophy