Japonisme in Lithuanian art culture

XIX a. antrojoje pusėje Europoje pradėjęs plisti japonizmas tapo vienu meninės kultūros modernizaciją skatinusią šaltinių. Kiek pavėluotai šis reiškinys pasiekė ir Lietuvą, kur susilaukė vietos dailininką ir intelektualų dėmesio. Nemažai jų savo rinkiniuose turėjo japoniškų graviūrų, jų kopijų ar Tolimųjų Rytų meno paveiktų objektų, prenumeravo su japonizmu susijusią periodiką ar net buvo įsigiję japoniškų leidinių. Dailėtyrininkė Gabrielė Mišeikytė rašo apie Pauliaus Galaunės ir Antano Žmuidzinavičiaus sąsajas su Tolimųjų Rytų menu ir bando apčiuopti japonų meno poveikį Petro Rimšos kūrybai, kelia kultūrinių ryšių bei meninių įtakų klausimus, į kuriuos bando atsakyti nagrinėdama kultūros veikėjų sąsajas su kaimyninėse šalyse bei Europos kultūros centruose vykusiais procesais. Japonisme started to spread in the second half of the 19th century in Europe, and became one of the factors which activated the modernisation of art culture. A little later, japonisme reached Lithuania, where it was given a lot of attention by local artists and intellectuals. Many of them had Japanese engravings in their collections, or copies of them, or objects influenced by the Far East. They subscribed to periodicals connected with japonisme, or even purchased Japanese publications. The art researcher Gabrielė Mišeikytė writes about the connection of Paulius Galaunė and Antanas Žmuidžinavičius to the art of the Far East. She tries to identify the influence of Japan in the art of Petras Rimša, and asks questions about cultural connections and artistic influences, which she attempts to answer by examining the connections between cultural personalities and processes in neighbouring countries and European cultural centres.