Conventional and existential semiotics in the analysis of opera

Straipsnyje kalbama apie muzikos semiotiko Eero Tarasti mokslinių leidinių „Mitas ir muzika“ („Myth and Music“), „Muzikos semiotikos teorija“ („A Theory of Musical Semiotics“), „Egzistencinė semiotika“ („Existential Semiotics“), „Klasikinės muzikos semiotika“ („Semiotics of Classical Music“) problematiką, apie jo veikalų pritaikymą analizuojant meno tekstus ir muzikos kūrinius. Tam tikri Tarasti darbų epizodai taikomi charakteringiems naratyviniams lietuvių autorių – Jono Tamulionio, Jurgio Gaižausko ir Zitos Bružaitės – operų bruožams atskleisti. Kūriniai analizuojami skirtingais, atskiriems veikalams struktūriškai ir žanro požiūriu artimesniais (struktūralistiniu ir egzistencinės semiotikos) aspektais. Atkreipiamas dėmesys į skirtingą operų formavimą ir traktuotę, konkrečiai naratyvumą kaip procesą ir sistemą vaizduojamojo ir psichologizuoto pobūdžio operose. Article is about the topics of academic works by music semiotic Eero Tarasti "Myth and Music", "A Theory of Musical Semiotics", "Existential Semiotics", "Semiotics of Classical Music", where issues are raised about the application of his works while analyzing art texts and music works. Separate episodes of Tarasti’s works are applied for revealing characteristic narrative features of operas by Lithuanian composers – Jonas Tamulionis, Jurgis Gaižauskas and Zita Bružaitė. The works are analyzed from different aspects (structural and existential semiotics of music) closer structurally and with genre to separate works. Attention is given to different opera formation and approach, specifically, narrativity as a process and as a system in the operas of descriptive and psychologized nature.