Back to Search Start Over

Early and late reconstruction in brachial plexus palsy: a preliminary report

Authors :
Norkus, Tarvilas
Norkus, Martynas
Pranckevičius, Sigitas
Pamerneckas, Algimantas
Žobakas, Arūnas
Vizgirda, Antanas
Source :
Medicina, ISSN 1010-660X, 2006, T. 42, Nr. 6, p. 484-491
Publication Year :
2006
Publisher :
Lithuanian Academic e-Library (eLABa), 2006.

Abstract

Objective. To evaluate the most effective surgical procedures in the early and late reconstruction of brachial plexus after its traumatic injury. Material and methods. A total of 14 consecutive patients with brachial plexus injuries were examined and operated on at the Department of Plastic and Reconstructive Surgery and Burns at Kaunas University of Medicine Hospital. Less than half of them (43%) came for surgery in the early stage of disease – within 12 months after injury – and 57% in the late stage – 1–15 years after trauma. Altogether, 23 operations – neurolysis, nerve transfer, tendon transfer, and arthrodesis – were performed. Patients were followed up for an average of 12.5 months (range 4 to 19 months) after surgery. Postoperative motor assessment of hand function was based on the motor classification M0–M6 of Mallet and British Medical Research Council Muscle grading system. Results were considered positive if the range of active movements increased no less than 5–10odependently from the level of injury and motor strength – no less than 1–2 grades (M0-->M2 or M2-->M3). Results. Of the eight investigated, six patients from early group showed positive results. The most effective surgical procedures were neurolysis and nerve transfer. A significant improvement in the patients of late group was observed after tendon transfer procedure. Nevertheless, the recovery process of motor function was too slow or even minimal in 31% of patients to satisfy the patient and the... [to full text] Tikslas. Įvertinti efektyviausias chirurgines procedūras skubiai rekonstruojant traumos pažeistą peties rezginį ir vėliau. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vienas paskui kitą atvykę 14 ligonių, patyrusių peties rezginio traumą, ištirti ir operuoti Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos bei nudegimų skyriuje. 43 proc. jų kreipėsi dėl chirurginės pagalbos 12 mėnesių laikotarpiu po pažeidimo, t. y. ankstyvosios stadijos metu. 57 proc. ligonių atvyko 1–15 metų po traumos, t. y. vėlyvosios stadijos metu. Ligoniams atliktos 23 operacijos (neurolizė, nervų perkėlimas, sausgyslių perkėlimas, artrodezė). Kontroliniai tyrimai šių ligonių atlikti praėjus vidutiniškai 12,5 mėn. (svyravo nuo 4 iki 19) po operacijos. Pooperacinė motorinė rankos funkcija vertinta remiantis Mallet ir British Medical Research Council Muscle Grading (M0–M5) klasifikacijos sistemomis. Rankos funkcija vertinta teigiamai, jei raumens jėga padidėjo ne mažiau kaip 1–2 laipsniais (M0-->M2 ar M2-->M3), o aktyvių judesių amplitudė, priklausomai nuo pažeidimo lygio, padidėjo ne mažiau kaip 5–10 laipsnių. Rezultatai. Šeši iš aštuonių atvykusių išsitirti ligonių, kuriems konstatuota ankstyvoji peties rezginio pažeidimo stadija, rezultatai buvo teigiami. Efektyviausios chirurginės procedūros – neurolizė ir nervų perkėlimas. Sausgyslės perkėlimas buvo efektyviausias ligoniams, operuotiems vėlyvosios pažeidimo stadijos metu. Nepaisant to, motorinės funkcijos atsikūrimas, kad tenkintų... [toliau žr. visą tekstą]

Details

Language :
English
Database :
OpenAIRE
Journal :
Medicina, ISSN 1010-660X, 2006, T. 42, Nr. 6, p. 484-491
Accession number :
edsair.od......1338..9a335d74e6901f37b51b72be2bef3d31