Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčios dailės kaita ir ikonografija

Straipsnyje tyrinėjami Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje esantys sakraliniai dailės kūriniai, žvelgiant į juos kaip į visumą. Nagrinėjama bažnyčios interjero kaita. Straipsnyje pirmą kartą aprašomas, tyrinėjamas ir atributuojamas šios bažnyčios dailės paveldas, apimantis visą jam būdingą įvairovę: tai altoriai su paveikslais, skulptūromis ir drožiniais, sakykla, vargonų choro prospektas, krikštykla, pavieniai paveikslai ir skulptūros, liturginiai reikmenys ir liturginė tekstilė, varpai, indai švęstam vandeniui ir kita. Bažnytinis paveldas ne tik gausus, bet ir skirtingos meninės vertės, o jo chronologinės ribos gana plačios – nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pabaigos. Straipsnyje išryškinami esminiai bažnyčios istorijos faktai, nustatoma jos statybų pradžia, šventovės atnaujinimą inicijavęs asmuo. Į tiriamą sakralinės dailės paveldą pirmiausia žvelgiama kaip į visumą, kuri laikui bėgant kito. Šiuo požiūriu išskiriami trys pagrindiniai etapai. Tyrinėjant Kristaus Atsimainymo bažnyčios ikonografiją nagrinėjamos svarbiausios idėjinės programos temos, susijusios su Jėzumi, Švč. Mergele Marija ir šventaisiais bei Šv. Barbora. Aptariama šventovę puošiančių meno kūrinių vertė. Šventybrasčio bažnyčioje esantys dailės kūriniai vertinami svarbumo, retumo ir tipiškumo požiūriais. Autentiškoje aplinkoje išlaikę ankstesniąją paskirtį, jie išsaugojo savo sakralumą. Aptartos dailės vertybės atspindi šios bažnyčios istorinės raidos etapus bei bažnytinio meno ikonografinę ir meninę įvairovę, glaudžiai susijusią su buvusiomis vietos tradicijomis. This article analyses, in all their variety, works of sacral art in the church of Christ’s Transfiguration in Šventybrastis. Changes in the interior of the church are also analysed. This is the first article to identify, describe and explore, in all its variety, the art contained in the church of Christ’s Transfiguration in Šventybrastis. It includes its altars with their paintings, sculptures and wood carvings as well as the pulpit, the organ and choir loft, the baptistery with its individual sculptures and paintings, liturgical appliances and textiles, bells, vessels for sacred water and other aspects. The legacy of the church is relatively rich, but the value of its art objects varies significantly. Their chronological distribution is wide, ranging from mid-18th c. to the end of the 20th c. The article deals with the key facts in the history of the church and establishes the surname of the sponsor responsible for its innovation. The analysed sacral legacy is firstly regarded as a complex, which changed with time. In this respect, three major stages of development can be distinguished. The treatment of the iconography of the Church of the Transfiguration of Christ by this article identifies and discusses several major themes, namely those of Jesus Christ, the Holy Virgin Mary and the saints, starting with Saint Barbara. The art value of specific works is also considered. Some are identified as exceptional in terms of their importance, rarity and typology. Having preserved their previous purpose within the authentic environment, they also preserved their sacral nature. The discussed art values reflect the stages in the history development of this church and the iconographic and artistic variety of art closely related to former local traditions.