Criteria for the evaluation of public relations effectiveness

The article reveals the specifics of public relations‘(PR) effectiveness evaluation while emphasizing its complex nature. Elements of PR effectiveness evaluation complex and their expediency are analyzed. After identifying the lack of clear corpus of the criteria for PR effectiveness evaluation, a research was carried out on the PR effectiveness evaluation in Lithuanian business companies. Quantitative and qualitative researches expanded the cognizance of PR effectiveness evaluation and made it more accurate. Based on the results of the researches, clear and adaptable corpus of evaluation criteria was suggested that ensures the adequacy of projected PR effectiveness evaluation solutions to the situation in question. Through the study of direct experience, the list of criteria for all stages of PR effectiveness evaluation was expanded and an additional stage of interim evaluation was identified. Evaluation criteria were grouped in line with the consistency of PR effectiveness evaluation process, defined by input, implementation, interim evaluation and impact evaluation stages. Results of the researches are presented following the same order of sequence. Criteria for the evaluation of PR objectives are suggested based on hierarchical levels of objectives, while distinguishing between evaluation criteria for tasks, target audiences and action plan. In PR implementation stage, the following criteria are presented: simplicity, informativeness, veracity, ethicality and novelty of communication message, purpose-centrality of information provided, attractiveness of the media and attractiveness of message presentation. [...]
Įmonės, siekdamos sukurti pozityvų savo įvaizdį, padidinti ženklo žinomumą ar sustiprinti marketingo programų veiksmingumą, aktyviai įgyvendina ryšių su visuomene (toliau - RsV) programas. Jų sėkmė neatsiejama nuo RsV efektyvumo vertinimo. RsV efektyvumo vertinimas leidžia ne tik užtikrinti veiklos atskaitingumą, bet, būdamas kompleksinio pobūdžio, įgalina koreguoti veiksmus skirtingose RsV programų stadijose ir sudaro galimybę atsisakyti neracionalių sprendimų. Sparčiai plėtojantis RsV, buvo vykdoma teorinių ir praktinių pagrindų pertvarka bei RsV efektyvumo vertinimo priemonių, leidžiančių RsV sprendimus susieti su verslo rezultatais, paieška. Šio straipsnio mokslinė problema - vertinimo kriterijų, leidžiančių nuosekliai ir kryptingai įvertinti RsV efektyvumą bei įrodyti RsV sprendimų tikslingumą, pagrindimas. Straipsnio tikslas – nustatyti kompleksinio RsV efektyvumo vertinimo kriterijus verslo įmonėse. Tyrimo objektas – RsV efektyvumo vertinimo kriterijai. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros lyginamoji, loginė ir apibendrinamoji analizė, kiekybinė ir kokybinė empirinių duomenų analizė. Pripažįstant RsV efektyvumo sampratų įvairovę, šiame straipsnyje vadovaujamasi daugialypiu požiūriu, kad RsV efektyvumas - tai RsV sprendimų vertė įmonei, kuri išreiškiama RsV programų efektyvumu (lyginant iškeltą tikslą ir pasiektą rezultatą) bei įmonės santykių su strateginėmis auditorijomis pažanga. Atsižvelgiant į kompleksinį RsV efektyvumo vertinimo pobūdį, grindžiamą skirtingų vertinimo etapų rezultatų grandinine reakcija, straipsnyje dėmesys kreipiamas į komplekso elementų ir juos apibūdinančių kriterijų nustatymą. Dominuojantys elementai yra šie: RsV tikslai, komunikacinių pranešimų kokybė, RsV produktyvumas ir pasekmės bei galutiniai RsV rezultatai. [...]