Seneca: teachings concerning apolitical morals

Straipsnyje remiantis Senekos "Laiškais Lucilijui" aptariama politikos ir valstybės tarnybos reikšmė dorovės filosofijos požiūriu. Savaime politinės pareigos Senekai neturi nei teigiamos, nei neigiamos vertės. Apskritai aktyvus politinis gyvenimas gali būti ir geras, ir blogas, nelygu, kas ir kaip elgiasi. Tačiau iš tikrųjų politikos pasaulis, Senekos teigimu, yra nešvarus. Čia tyko tiek galimybių įgyti ydų, jog kiekvienas, pasirinkęs gyventi dorai, turėtų kiek įmanoma vengti politikos. Esama ir kitos priežasties, kodėl Seneka atsiriboja nuo aktyvaus dalyvavimo valstybės gyvenime: pakitę patys apibrėžimai, kas iš tikrųjų yra valstybė, šalis, tėvynė. Nuo politinės žmonių bendrabūvio santvarkos Seneka gręžiasi prie prigimtinės daiktų santvarkos. Būtent ši, viską apimanti pasaulinė santvarka, varoma lemties, tampa jo tikrąja tėvyne ir valstybe. The article discusses the place of politics and statesmanship in Seneca’s moral philosophy as it is unfolded in his "Ad Lucilium epistulae morales". For Seneca political office holds no intrinsic value. In principle, taking part in the affairs of state can be good and it can be evil. In actuality, however, the world of politics, for Seneca, is a dirty business. Political activities are fraught with so many ways to contract vice that everyone, who has chosen to pursue a life of virtue, should shun them as much as possible. Another reason why Seneca distances himself from active participation in the life of the state is his re-definition of what state, country, homeland really are. He turns away from a political order of human relations to a natural order of things. It is this all-encompassing world-order, driven by destiny, that becomes his true country and state.