Apyrankė iš Aukso ordos teritorijos, rasta Lietuvos Valdovų rūmuose

Straipsnio objektas – iš vario lydinio pagaminta apyrankė su arabišku įrašu, rasta archeologinių tyrinėjimų metu Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų rūsyje G 1993 m. (2 pav.; V: 1–2 iliustr.). Trapus papuošalas pagamintas iš plonos vario lydinio skardos, jo galus puošia stilizuotos liūtų fizionomijos, per patį arabiško įrašo vidurį įspaustas ornamentas vadinamas „laimės mazgu“. Ilgą laiką apyrankė nesulaukė didesnio tyrinėtojų dėmesio, nors jos nuotraukos buvo publikuotos keletą kartų, nemėginta radinį perskaityti ar tiksliau datuoti. Detaliau patyrinėjus vilniškę apyrankę paaiškėjo, kad analogiški rankų papuošalai randami visoje Aukso ordos teritorijoje – nuo Rytų Europos iki Centrinės Azijos, datuojami XIII–XV a., t. y. per visą Aukso ordos gyvavimo laikotarpį (1 pav.). Apyrankės su įrašais galėjo būti dėvimos kaip amuletai. Įrašai, linkintys laimės ir sėkmės, – gana dažni viduramžių islamo pasaulyje. Jais buvo išrašomi ne tik papuošalai, bet ir namų apyvokos reikmenys: žvakidės, įvairūs indai. Įdomu paminėti, kad Aukso ordos meistrai, gaminę matricas apyrankėms spausti, dažnai buvo neraštingi ir pridarydavo klaidų. Ši aplinkybė dažnai apsunkina įrašų dešifravimą ir jų interpretacijas. Vilniaus Žemutinėje pilyje rastos apyrankės įrašą siūloma skaityti taip: [Al-‘izz] al-dā’im wa-l-‘umr al-[sālim] wa-l-iqbāl – Amžina [šlovė] ir [ilgaamžis] gyvenimas ir klestėjimas. Daiktavardis gyvenimas „al-sālim“ taip pat gali būti verčiamas kaip sėkmingas ar ilgas. Apyrankių su tokiu pat įrašu ir gamybai naudojant panašią matricą rasta ir kituose Aukso ordos archeologiniuose objektuose – gyvenvietėse ir kapinynuose. Remiantis analogais ir kultūrinio sluoksnio stratigrafija, Vilniuje rastą apyrankę galima datuoti XIV a. antrąja puse – XV a. pradžia. Galima manyti, kad papuošalas į Žemutinės pilies teritoriją pateko kartu su variniu chano Džanibeko (1342–1357) pulu, tačiau ar šie radiniai yra karo grobis, ar atkeliavo prekybos keliu, telieka tik spėlioti. The aim of our article is to discuss a rather well-known artefact from the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius. Although the bracelet has been somewhat widely published and exhibited, the information that usually accompanies it is little more than modest. Although it is generally pointed out that the bracelet is adorned with an Arabic inscription, there is still a question mark present. In this article, we will offer a transcription and a translation of the inscription on the bracelet, along with some parallels, which will allow us to determine the origin of this unique find in Lithuanian archaeological material.