Teigiamo santykio su Dostojevskio kūryba problema: Vydūnas

Straipsnyje pateikiama Vydūno teigiamo santykio su Dostojevskio kūryba problemos sklaida. Analizės lauką sudaro du šaltiniai: kritinis Vydūno tekstas apie Dostojevskio kūrybą ir jį apžvelgiantis žymiai vėlesnis Birutės Baltrušaitytės-Masionienės didžiąja dalimi faktografinis ir deskripcinis straipsnis „F. Dostojevskis lietuvių kritikoje“, kuriame mokslininkė taip pat pateikė ir itin glaustą kritinio Vydūno teksto analizę. Į abudu šiuos tekstus žvelgiama iš istorinio nuotolio projekcijos, remiantis literatūrine hermeneutika; siekiama suaktualinti Vydūną, įtarpinti jo kritikos tekstą į dabartį. Skirtingoms supratimo dalyvių žiūroms susidūrus, įvyksta ir kūrybinė, interpretacinė Dostojevskio romanų plėtra. Išanalizavus Vydūno Dostojevskio jubiliejui pažymėti skirtą straipsnį, galima tvirtinti, kad lietuvių filosofui jo puoselėtam savosios lietuviškos kultūros ir tautiškos sąmonės ugdymo mokymui rusų rašytojo kūryba nebuvo veiksminga, o vėlyvuosiuose jo romanuose išreikšta stačiatikių tikėjimui svarbi atgailos, sietinos su savęs tobulinimu, idėja nerado atgarsio kitokiais, protestantiško tikėjimo principais grįstame vydūniškajame mokyme. Neigiamai įvertinęs Dostojevskio kūrybą ir atmesdamas jo reikšmę lietuvių kultūrai, Vydūnas išreiškė ir dalies lietuvių kūrybinės inteligentijos nuotaikas. Vydūno straipsnį galima apibūdinti ir kaip subjektyvias autoriaus pažiūras išsakantį nekūrybišką kritikos etiudą, ir kaip savitą lietuvišką rusų rašytojo kūrybos recepciją, grįsta užtekstiniu kontekstu, sąlygotu tiek Mažosios, tiek Didžiosios Lietuvos XX a. pradžios egzistencine tikrove. The paper presents the dissemination of the problem of the positive relationship of Vydūnas and Dostoyevsky’s works. The field of analysis covers two sources: the critical text by Vydūnas about Dostoyevsky’s works and a much later synoptic, mainly factographical and descriptive article “Fyodor Dostoyevsky in Lithuanian criticism” by Birutė Baltrušaitytė-Masionienė, in which she also presents a very concise analysis of the critical text of Vydūnas. Both texts are viewed from the historical perspective, based on literary hermeneutics; the aim is to make Vydūnas relevant today and fit his critical text in the present-day context. Upon collision of different views of the participants of understanding, the creative and interpretational development of Dostoyevsky’s novels occurs. The analysis of Vydūnas’ article dedicated to Dostoyevsky’s anniversary leads to the statement that the Lithuanian philosopher did not find the works of the Russian writer effective for his teaching of the development of own Lithuanian culture and national consciousness, and the idea of penance, related to personal development and important for the Orthodox religion, expressed in his later novels, did not send ripples through Vydūnas’ teaching based on other principles of the Protestant religion. Having negatively evaluated Dostoyevsky’s works and rejected his significance for Lithuanian culture, Vydūnas also expressed the moods of part of Lithuanian creative intelligentsia. Vydūnas’ article might be described as a non-creative essay of criticism expressing the his subjective views and as a peculiar Lithuanian reception of the works of the Russian writer, based on the subtextual context determined by the existential reality of the beginning of the 20th c. of both Lithuania Minor and Lithuania Major.