Mokytojo profesinės tapatybės formavimas ir transformavimas

Straipsnyje pristatomi moksliniai darbai ir tyrinėjimai susiję su identiteto problema, siekiama pažvelgti į mokytojo profesinio tapatumo pasikeitimus šiuolaikinėje edukacinėje sistemoje. Remiamasi 2007 metais surinktais duomenimis apie Lietuvos anglų kalbos mokytojų požiūrį į jų profesinę tapatybę, jos formavimąsi, bei mokytojų vaidmenį formuojant šiuolaikinę kalbų mokymo politiką. [...] Viena iš populiariausių identiteto interpretacijų pabrėžia asmeninės ir sociokultūrinės tapatybės dvilypumą. Mokytojo tapatybė yra viena iš sociokultūrinio identiteto dalių, kuri turi tiesioginį ryšį su asmenine tapatybe. Jos formavimui didžiausią įtaką daro socialinė aplinka, profesinio tobulėjimo procesas, bei individo charakterio savybės. Tyrinėtojai pabrėžia didėjantį atotrūkį tarp mokytojo profesinio ir asmeninio tapatumo, kuris lemia sunkesnius mokytojų ir mokinių santykius. Tai yra susiję su per dideliu mokytojų darbo krūviu. Platus mokytojo vaidmenų spektras sukelia daug diskusijų. Mokytojai vengia prisiimti tyrėjo vaidmenis, ir yra ypač nepatenkinti dėl jiems primetamų socialinio darbuotojo funkcijų. Be to, mokytojai turi demonstruoti daugybę kompetencijų. Daugiausia svarstymų yra susiję su mokytojų sugebėjimu dirbti su skirtingo lygio studentais. Nagrinėjama mokytojų įtraukimo į europinio ir lietuviško mokymo modelio kūrimą problema. Mokytojai jaučiasi neturintys jokios įtakos mokymo procesą keičiantiems sprendimams. Dauguma mokytojų pozityviai žiūri į profesinį tobulėjimą, kuris įtakoja ir profesinės tapatybės transformaciją. Nowadays, in the face of globalization, the concept of identity becomes increasingly popular. Modern language education policy raises new demands and establishes specific teacher competences that put educators into the reshaping of their professional self. For some teachers it is a possibility to increase the effectiveness of their profession, while others view it as a big challenge in their career. The survey carried out in Lithuania shows that English teachers have quite a positive attitude towards a reconstruction of professional self. The main factors in shaping the identity are considered to be personal traits. However, teachers are convinced that there is a lack of their involvement in the decision making related to education policy. Therefore, teachers are not motivated to follow the prescribed rules, and changes do not gain ground. Some authors point out to the division between teacher‘s personal identity and professional self. Respondents of the survey indicate endless duties as the main reason of teacher‘s stress at work. They are also quite cautious in attributing different roles to themselves and choose those that sound more neutral, like a facilitator of learning or a guide. Yet teachers feel rather confident about their competences and have doubts only about their work with mix ability students. All things considered, reshaping of teachers professional identity seems to be a difficult task and should be analysed in greater detail before making any decisions. The methods used in this paper are both empirical and analytical. The first part presents some scientific works related to the topic of teacher identity, the second one is an analysis of the results of the survey.