Kokybės samprata aukštajame moksle: kokybės kaip idėjos raiškos aukštųjų mokyklų strateginiuose dokumentuose analizė

Kokybės samprata daugiareikšmė ir vis dar kuriama, įvairūs tyrimai skirtingose mokslo kryptyse praplečia jos analizės parametrus ir atveria erdvę naujoms įžvalgoms. Pastaruoju metu išryškinta kokybės aukštojo mokslo institucijose tyrimų linija (aktuali straipsnyje taikomoms institucionalizavimo ir perkėlimo prieigoms) susieja kokybės tematiką su aukštojo mokslo institucijų kaitos raiška. Moksliniame diskurse išryškintas socialinių dalininkų vaidmuo kokybės užtikrinimo sistemoje siejamas su sisteminiais procedūriniais mechanizmais – tyrimuose analizuojama, kokiais būdais socialiniai dalininkai yra įtraukiami į aukštojo mokslo institucijos vadybos procesus, kaip plėtojami ryšiai. Mokslinėje literatūroje išryškinamos kokybės kaip keliaujančios idėjos tyrimo prielaidos, tačiau nėra tyrinėtas kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas (angl. translation) į aukštojo mokslo institucijos kontekstą. Strateginiuose dokumentuose fiksuojamos kokybės kaip idėjos reikšmės ir aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimo rodikliai įgalina kokybės kaip idėjos perkėlimą į aukštojo mokslo institucijos kontekstą. Socialinių dalininkų interesų raiška veiklos rodikliuose – kokybės kaip idėjos taikomojo perkėlimo į institucinį kontekstą rezultatas. Socialinių dalininkų požiūriai į aukštąjį mokslą skiriasi, todėl kokybė kaip idėja ir jos taikomasis perkėlimas aukštojo mokslo institucijose vertinamas skirtingais veiklos rodikliais. Rodiklių visumos vertinimas tampa pagrindu, kuriuo remiantis socialiniai dalininkai išreiškia poziciją apie kokybę aukštojo mokslo institucijoje. Šio straipsnio tikslas – ištirti kokybės kaip idėjos raišką aukštojo mokslo institucijų strateginiuose dokumentuose. Siekiant šio tikslo straipsnyje analizuojama kokybės samprata aukštajame moksle pasitelkiant skandinaviškojo institucionalizmo teorinę prieigą, apibūdinamas kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas į aukštojo mokslo institucijos kontekstą, taip pat tiriami Latvijos ir Lietuvos universitetų strateginiuose planuose suformuluoti kokybės indikatoriai, atspindintys skirtingus socialinių dalininkų interesus. The concept of quality is ambiguous and still under development – various studies in different fields of science expand the parameters of its analysis and open up a space for new insights. Recently, the researches in quality in higher education discuss quality issues in the context of changes that occur in the field of higher education. The role of the stakeholders in the quality assurance system could be linked to systemic procedural mechanisms – ways in which stakeholders are involved, how relationships among stakeholders and higher education institutions are developed. In scientific discourse, the role of stakeholders in quality assurance systems is linked to systemic procedural mechanisms and depends on the stakeholders’ interests. The scientific literature highlights the assumptions of quality as a traveling idea, but there is no research on the transfer of quality as an idea to the context of a higher education institution. This article analyzes the concept of quality in higher education through the theoretical perspective of Scandinavian institutionalism and examines the expression of quality as an idea in the strategic documents of higher education institutions. Indicators of quality applied for the analysis of the expression of quality as an idea in the strategic documents of higher education institution demonstrate the transfer of quality as an idea into the context of a higher education institution based on the interests of stakeholders. The roles of stakeholders in higher education institutions are different, so quality, as an idea, and its transfer to higher education institutions is assessed by different indicators, which express quality (quality as an idea) in higher education institutions based on the expectations of different stakeholders.