Old Lithuanian añskat, šìskat, tàskat and cognates

Šio straipsnio tikslas - aptarti parodomųjų dalelyčių poklasiui - pristatomosioms dalelytėms - priklausančių anskat, šiskat, täskat, gausiai paliudytų senuosiuose lietuviškuose raštuose ir kai kuriose dabartinėse lietuvių tarmėse, etimologijas. Išsamiau analizuojamos dvi šių dalelyčių kilmės versijos, kurias iškėlė Adalbertas Bezzenbergeris ir Ernstas Fraenkelis: 1) anskat, šiskat, täskat traktuojami kaip dūriniai, sudaryti iš parodomųjų įvardžių ans (anäs), sis, täs ir įvairių parodomųjų dalelyčių; 2) anskat, šiskat, täskat laikomi dariniais iš parodomųjų įvardžių ans (anas), šis, täs, parodomosios dalelytės -ka- ir sutrumpėjusio asmeninio įvardžio antrojo asmens vienaskaitos naudininko linksnio (-fi ,tau' >-t). Detaliai aptarus šias hipotezes ir nurodžius argumentus pro ir contra, prieita prie išvados, kad verifikuoti kurią nors iš šių hipotezių galėtų tik išsami lietuvių kalbos duomenų analizė. The aim of this article is to discuss the etymology of anskat, šiskat, täskat belonging to the subclass of presentative particles, which are widely used in old Lithuanian writings and in some modern Lithuanian dialects. Two versions of origin of these particles proposed by Adalbert Bezzenbergeris and Ernst Fraenkel are analysed in detail: anskat, šiskat, täskat are considered to be compound forms of the demonstrative pronouns ans (anäs), sis, täs in combination with different deictic particles; 2) anskat, šiskat, täskat are considered to be derived from the demonstrative pronouns ans (anas), šis, täs in combination with a deictic particle -ka- and a shortened form of the second singular personal pronoun in the dative case (-fi ,tau' >-t). Having discussed these hypotheses in detail and indicated pros and cons, the following conclusion was made: any of these hypotheses could be verified by a comprehensive analysis of the Lithuanian language data.