Start Over

Praktinis klinikinis epilepsijos apibrėžimas.

Authors :: Fisher, R. S.
Acevedo, C.
Arzimanoglou, A.
Bogacz, A.
Cross, J. H.
Elger, C. E.
Engel Jr., J.
Forsgren, L.
French, J. A.
Glynn, M.
Hesdorffer, D. C.
Lee, B. I.
Mathern, G. W.
Moshé, S. L.
Perucca, E.
Scheffer, I. E.
Tomson, T.
Watanabe, M.
Wiebe, S.
Source :: Neurologijos Seminarai. 2014, Vol. 18 Issue 3, p218-225. 8p. 2 Charts.
Publication Year :: 2014
Abstract: 2005 m. sukurtas teorinis apibrėžimas epilepsiją apibūdino kaip galvos smegenų sutrikimą, kuriam būdingas ilgalaikis polinkis kilti epilepsijos priepuoliams. Praktiškai ilgalaikis polinkis kilti epilepsijos priepuoliams paprastai nustatomas pasireiškus dviem epilepsijos priepuoliams, kai laiko tarpas tarp jų viršija 24 val. Tarptautinė lyga prieš epilepsiją (angl. International League Against Epilepsy, ILAE) patvirtino darbo grupės rekomendacijas situacijoms, kurios neatitinka dviejų neprovokuotų priepuolių kriterijaus, vertinti. Darbo grupė pasiūlė, kad epilepsija būtų laikoma galvos smegenų liga, atitinkanti bent vieną iš minėtų sąlygų: 1) mažiausiai du neprovokuoti (ar refleksiniai) priepuoliai, kai laiko tarpas tarp jų yra daugiau nei 24 val.; 2) vienas neprovokuotas (ar refleksinis) priepuolis, kai pakartotinių priepuolių tikimybė per ateinančius 10 metų yra tokia pati, kaip po 2 neprovokuotų priepuolių (mažiausiai 60 %); 3) epilepsijos sindromo diagnozė. Epilepsija laikoma atsitraukusia asmenims, kurie turėjo nuo amžiaus priklausomą epilepsijos sindromą ir šiuo metu yra vyresni, nei pasireiškimo amžius, taip pat tiems, kuriems priepuoliai nesikartoja mažiausiai 10 metų, iš kurių mažiausiai pastaruosius 5 metus pacientas nevartoja vaistų nuo epilepsijos. „Atsitraukusios“ ligos terminas nėra identiškas tradiciniam „remisijos“ ar „išgijimo“ apibrėžimui. Skirtingi praktiniai apibrėžimai gali būti suformuluoti ir taikomi įvairiais specifiniais tikslais. Sis patikslintas apibrėžimas labiau atitinka įprastinį ligos supratimą. [ABSTRACT FROM AUTHOR]