Search

Straipsnyje analizuojama su kokiais iššūkiais sporto šakų trenerių nuomone susidūrė jie patys ir jų ugdytiniai COVID-19 pandemijos metu. Buvo išskirtas jaunųjų sportininkų motyvacijos sportuoti mažėjimas, jų negebėjimas išpildyti treniruočių sąlygų bei neigiama aplinkos, kurioje jie treniruojasi, įtaka sportinei veiklai. Treneriai, prisitaikydami prie pasikeitusių sąlygų buvo priversti papildomai ieškoti informacijos, investuoti savas lėšas į treniruočių procesą, suprasti treniruočių vedimo nuotoliniu būdu ypatumus, demonstruoti savo išradingumą vykdant užsiėmimus, nuolatos kelti sportininkų motyvaciją., Relevance of the topic. In recent years, in the face of the COVID-19 pandemic, the traditional education system, including various non-formal education activities, has faced enormous challenges and problems. This pandemic not only claimed millions of lives, but also affected people’s daily lives and lifestyles. Most of the economic sectors in Lithuania also encountered various problems. Education, which traditionally carried out educational activities in physical environments, was not an exception and faced the sudden and strict closure of all institutions. In this situation, the application of technology and digital learning practices became the main solutions that helped to ensure the continuity of education and training, including non-formal ones (González, Bonal, 2021). Unfortunately, this decision had a particularly painful impact on organized sports for children and youth (Reece et al., 2020). This area, of course, faced an even greater challenge than other, more theoretical, subjects, since sport, being a physical, practical and interactive activity, is not easily and simply transferred to an online environment (Iuliano et al., 2021). The problem. The idea of the problem has been increased by the fact that direct social interaction between the coach and the athlete is considered an essential condition in order to supervise the actions performed by the athletes and to ensure the high-quality implementation of the sports program (Emery & Tyreman, 2009). In the context of the pandemic, researchers began to emphasize the changed organization and execution of sports activities (Ratten, 2020; Escamilla-Fajardo et al., 2020), but there is still a lack of research-based data on the characteristics of these activities. In Lithuania, this topic has so far been little studied in the context of school sports. And although the sports activities implemented in sports schools, as state educational institutions, are regulated by the legislation of the Republic of Lithuania and the orders and instructions of the Ministry of Science, Education, Science and Sports, there is no data in the scientific literature about how informal sports education programs were implemented in them during the COVID-19 pandemic. The purpose of the study : To highlight the challenges of non-formal sports education during the COVID-19 pandemic. Research object: Challenges of informal sports education. The results. Research data revealed that the sports activities organized and carried out in sports schools during the COVID-19 pandemic had certain characteristics associated with the challenges experienced by coaches as providers of non-formal sports education programs and the challenges experienced by schoolchildren participating in sports. During the pandemic, the decrease in the motivation of young athletes to play sports, their inability to fulfill the training conditions and the negative influence of the environment in which they train on sports activities became apparent. The coaches, adapting to the changed conditions, were led to search for additional information, invest their own funds in the training process, understand the peculiarities of conducting training remotely, demonstrate their ingenuity while conducting classes, and constantly raise the motivation of athletes. However, when faced with these obstacles, they did not avoid ignoring the existing rules for the or ganization of sports activities.

Tyrimo tikslas – įvertinti valdymo sprendimų įtaką ketinimui keisti darbą sporto klube Covid-19 pandemijos metu. Tyrimo problema – kaip valdymo sprendimai lemia darbuotojų ketinimą keisti darbą Covid-19 pandemijos metu? Darbo uždaviniai: 1. Aptarti darbuotojų ketinimo keisti darbą veiksnius vadovų valdymo sprendimų kontekste. 2. Nustatyti sporto klubų trenerių ketinimo keisti darbą raišką Covid-19 pandemijos metu. 3. Įvertinti sporto klubų vadovų valdymo sprendimus susijusius su sporto klubo veiklos organizavimu Covid-19 pandemijos metu. 4. Atskleisti vadovų valdymo sprendimų įtaką darbuotojų ketinimui keisti darbą. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė ir anketinė apklausa. Į instrumentą integruoti šių autorių laisvai prieinami klausimynai ar jų dalys: Rohani ir Mishaliny (2012, p. 702-709), Brasheara, Manolis ir Brooks, (2005, p. 241–249) skalių, susijusių su darbuotojų ketinimu keisti darbą dalys. Tyrimo anketą sudaro trys klausimų blokai, I dalis – darbuotojo socialiniai - demografiniai duomenys, II dalis – darbuotojo įsidarbinimo galimybės ir ketinimas keisti darbą ir III dalis – sporto klubo vadovų valdymo sprendimų COVID-19 pandemijos metu vertinimas. Iš viso anketa sudaryta iš 27 klausimų, iš kurių: 6 uždaro tipo (kai atsakymo variantai yra pasirenkami), bei 21 klausimo, kurių atsakymo variantai buvo pateikiami penkių pakopų (Likerto) įvertinimo skalėmis, nuo 1 iki 5, kur 1 reiškė – visiškai nesutinku, o 5 – visiškai sutinku. Svarbiausi rezultatai – analizuojant Kauno miesto sporto klubuose dirbančių trenerių ketinimo keisti darbą Covid-19 pandemijos metu raišką, buvo nustatyta, jog trečdalis tiriamųjų ketina išeiti iš dabartinės sporto organizacijos. Treneriai, kuriems tai trečioji ar daugiau tokio pobūdžio darbovietė, išreiškia didesnį norą keisti darbą, lyginant juos su treneriais, kuriems tai pirmoji arba antroji darbo vieta. Šiame tyrime taip pat buvo nustatyta, kad darbuotojų pasitenkinimą vadovybės sprendimais Covid-19 pandemijos metu ir norą keisti darbą sieja vidutinio stiprumo atvirkštinis statistiškai patikimas ryšys (-0,650**). Taigi, galima teigti, kad patenkinti savo vadovų valdymo sprendimais darbuotojai yra linkę nekeisti darbo. Tyrimo išvados - Tiriamieji neskuba priimti sprendimo palikti organizaciją Covid-19 pandemijos metu, net jeigu ir tiki, jog gali rasti kitą darbą. Jaunesni sporto klubų darbuotojai yra labiau linkę keisti darbą Covid-19 pandemijos metu, negu vyresni. Taip pat jaunesni darbuotojai dažniau yra neapsisprendę, ar nori keisti darbovietę, negu vyresni jų kolegos. Vyrai, lyginant juos su moterimis, dažniau išreiškia norą keisti darbą sporto klubuose. Sporto klubų darbuotojai, kurie yra pakeitę daugiau darbo vietų dažniau išreiškia norą keisti darbovietę, negu darbuotojai, kuriems tai pirmoji arba antroji darbo vieta. Kauno sporto klubų darbuotojai nėra tvirtai apsisprendę, ar savo darbovietės vadovų valdymo sprendimus Covid-19 pandemijos metu vertina teigiamai, ar neigiamai. Sporto klubų vadovų organizuojamos veiklos Covid-19 pandemijos metu turi įtakos darbuotojų ketinimui keisti darbą pandemijos metu. Jeigu darbuotojai savo vadovybę vertina gerai ir yra patenkinti priimtais sprendimais, jie nėra linkę keisti darbo vietos., The aim of the research - to evaluate management solutions impact on employee’s intent to leave workplace during Covid-19 pandemic. The research problem – how do management solutions determine employee’s intent to leave workplace during Covid-19 pandemic? Research tasks: 1. To discuss factors affecting employees turnover intention in the context of management solutions. 2. To determine fitness clubs employees turnover intention during Covid-19 pandemic. 3. Assess fitness clubs management solutions, related to organization’s course of actions during the pandemic. 4. To reveal the links between management solutions and employees turnover intention. Research methods - analysis of scientific literature and questionnaire survey. Freely available questionnaires or parts of the following authors are integrated into the instrument: Rohani and Mishaliny (2012, pp. 702-709), Brasheara, Manolis and Brooks, (2005, pp. 241–249). The research questionnaire consists of three blocks of questions, Part I - socio - demographic data, Part II - the employee 's employment opportunities and intention to change jobs and Part III – employee’s evaluation of their workplace manager’s management solutions during Covid-19 pandemic. In total, the questionnaire consisted of 27 questions, of which: 6 were of the closed type (when the answer options are optional) and 21 questions, the answer options of which were presented on five-point (Likert) rating scales, where 1 meant - strongly disagree and 5 meant strongly agree. The most important results - Analyzing turnover intention of employees working in Kaunas city fitness clubs during Covid-19 pandemic, it was found that one third of respondents intend to leave their workplace. Employees that work in a fitness club for the first or second time express less desire to leave current workplace, compared them to employees that work in a fitness club for the third time or more. This study revealed negative significant association (-0,650**) between turnover intentions and employees’ satisfaction with management solutions during Covid-19. Therefore it can be concluded that employees, who are satisfied with management solutions show less intention to leave their workplace. Findings of the study – respondents do not show a sense of urgency in deciding whether to leave their current organization or stay during Covid-19 pandemic, even if the probability of finding another job is great. Younger employees of fitness clubs express more intention to leave their job in times of Covid-19 pandemic than their older co-workers. It can also be stated that younger respondents are more indecisive and have trouble making a decision whether they should leave or stay at their workplace, compared them to their older colleagues. It was also found that male respondents are more likely to leave their workplace than female respondents. Employees that work in a fitness club for the first or second time express less desire to leave current workplace, compared them to employees that work in a fitness club for the third time or more. Management solutions during Covid-19 pandemic affect employees‘ turnover intention. If employees are satisfied with their supervisors and their decision making, they are more likely to stay at their workplace.

Tyrimo objektas: sporto paslaugos organizavimą lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas: atskleisti sporto paslaugos organizavimo veiksnius Covid-19 pandemijos metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti sportinės veiklos organizavimo iššūkius Covid-19 pandemijos metu. 2. Pristatyti vadybinių veiklų svarbą teikiant sporto paslaugas. 3. Atskleisti Covid-19 pandemijos metus išryškėjusius sporto paslaugos organizavimą lemiančius veiksnius Tiriamieji ir atranka: Tikslinė atranka. Kokybinis tyrimas atliktas interviu metodu, apklausus 6 dziudo sporto šakos trenerius kurie COVID-19 pandemijos metu sporto pratybas kaip sporto paslaugas teikė nuotoliniu būdu, tyrimas buvo atliekamas tiek kiek reikia siekiant užtikrinti informacijos prisotinimą, t.y. kol buvo pastebėta, kad tiriamieji nebepateikia naujos informacijos, o jų atsakymai pradėjo kartotis. Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių apžvalga; Kokybinis tyrimas atliekamas interviu metodu; Duomenys apdoroti pasitelkus kokybinės turinio analizės metodą. Tyrimo šaltinių apžvalga - atliekant tyrimą buvo analizuojama mokslinė literatūra naudojant Google Scholar, PubMed paieškos sistemas. Tyrimo metu analizuoti straipsniai ir tyrimai publikuoti nuo 2005 iki 2021metų. Straipsnių atrankos metu, paieškos sistemose buvo naudojami „Covid-19“, „Pandemic“, „COVID sport sector“ ir kt. raktažodžiai. Kokybinis tyrimas - Tyrimo duomenų surinkimui naudojamas interviu metodas. Duomenys rinkti iš anksto susitarus dėl laiko ir vietos bei iš anksto kiekvienam tiriamajam pateikus raštu parengtą kokybinio tyrimo protokolą ir gavus sutikimą dalyvauti tyrime. Išvados – Tyrimo duomenys atskleidė jog sporto organizacijose, COVID-19 pandemijos metu teikiamų sporto paslaugų organizavimas gali būti siejamas su sportininkų kaip klientų elgsena, trenerio kaip sporto paslaugos teikėjo elgsena ir sporto organizacijos vadybinėmis veiklomis. Pandemijos metu išryškėjo jaunųjų sportininkų motyvacijos sportuoti mažėjimas, jų negebėjimas išpildyti treniruočių sąlygų bei neigiamos aplinkos, kurioje jie treniruojasi, įtaka sportinei veiklai. Treneriai, prisitaikydami prie pasikeitusių sąlygų buvo privesti papildomai ieškoti informacijos, investuoti savas lėšas į treniruočių procesą, suprasti treniruočių vedimo nuotoliniu būdu ypatumus, demonstruoti savo išradingumą vykdant užsiėmimus, nuolatos kelti sportininkų motyvaciją. Tačiau susidūrę su šiomis kliūtimis nevengė ignoruoti galiojančių sportinės veiklos organizavimo taisyklių. Tuo tarpu sporto organizaciją informantai matė kaip neveiklią, imituojančią veiklą ir besistengiančią „optimizuoti“ trenerių darbo krūvį, nors supratimas, jog sporto paslaugos organizavimas ir vykdymas turėtų būti gerinamas, išliko bei buvo bandoma imtis pavienių priemonių., Object: factors determining the organization of sport services The aim: to reveal factors of sports service organization during the Covid-19 Tasks of the research: 1. To discuss challenges of organizing sports activities during Covid-19 pandemic. 2. To present importance of management activities in the provision of sports services. 3. To reveal factors that determine organization of sports services during Covid-19 pandemic. Subjects and selection: Targeted selection. Qualitative study was conducted by interviewing 6 judo coaches who provided training as a sport service remotely during COVID-19 pandemic. The study was conducted to the extent necessary to ensure information saturation until it is noticed that subjects were no longer providing new information and their responses have begun to recur. Methods: Literature articles review. Qualitative study was conducted in the interview. Data were processed using the method of qualitative content analysis. Literature review – All literature was analyzed using “Google Scholar”, PubMed” search engines. All the articles and researches were published from 2005 to 2021. Keywords used in the search engines – “Covid-19”, “Pandemic”, “COVID sport sector” etc. Qualitative research – Interview method used to collect research data. Data were collected by agreement on time and place. Summary of data – During the pandemic, motivation of young athletes to play sports decreased, athletes were unable to meet training conditions and environment in which they trained affected their sporting activities. Coaches, adapting to changed conditions, had to additionally search for new information, to invest their funds into training process, to understand peculiarities of training “online” by remote control, to keep motivation of athletes constantly through their ingenuity in activities. Meanwhile informants saw organizations of sports as inactive, simulating activities, not being able to optimize work load.

Tyrėjai analizuoja įvairias metodines ir organizacines mokymo plaukti problemas, tačiau pasigendama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami trenerio ir vaiko sąveikos mokantis plaukti aspektai, ypač žvelgiant iš mokytojo / trenerio ir mokinio perspektyvos. Tai leistų ne tik geriau suprasti mokytojo / trenerio veikloje iškylančias problemas ir jų taikomas strategijas padedant vaikams įveikti sunkumus, bet ir kaip vaikai suvokia pradinio mokymosi plaukti procesą, jų mokymąsi skatinančius ir slopinančius veiksnius, kas galėtų padėti suteikti reikalingą pagalbą vaikui ir efektyvinti vaikų mokymosi plaukti procesą. Tyrimo tikslas – remiantis trenerių ir vaikų patirtimis atskleisti, kokius sunkumus patiria pradedantieji mokytis plaukti vaikai ir kaip plaukimo treneriai padeda vaikams juos įveikti. Taikytas apklausos raštu metodas, pateikiant atvirojo tipo klausimus. Trenerio klausimyną sudarė 11 atvirųjų klausimų, siekiant atsakyti į šiuos klausimus: kas yra svarbiausia pradedant mokyti vaikus plaukti; su kokiais sunkumais susiduria treneriai pradėjus mokyti vaikus plaukti ir kaip juos įveikia; kokie veiksniai daro didžiausią poveikį vaikų mokymosi plaukti sėkmei? Vaikų klausimyną sudarė 11 klausimų, kuriais buvo siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kaip nemokantys plaukti vaikai jaučiasi, ką patiria pirmųjų treniruočių metu; su kokiais sunkumais vaikai susiduria mokantis plaukti ir kaip treneris, draugai, tėvai padeda juos įveikti? Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Tyrime dalyvavo 5 plaukimo treneriai (2 vyrai ir 3 moterys), dirbantys su vaikų pradinio mokymo plaukti grupėmis. Trenerių amžius svyruoja nuo 25 iki 62 metų, jų darbo stažas plaukimo srityje – nuo 5 iki 40 metų. Tyrime dalyvavo 5 vaikai (3 mergaitės ir 2 berniukai), kurių amžius svyravo nuo 9 iki 12 metų, o plaukimo treniruočių lankymo laikotarpis – nuo dviejų mėnesių iki 3 metų. Trenerių tyrimo duomenys leido išskirti 3 pagrindines temas: Trenerio patiriami sunkumai; Taikomos strategijos vaikų mokymosi plaukti nesėkmėms įveikti; Vaiko mokymosi plaukti sėkmės veiksniai. Trenerio patiriami sunkumai susiję su vaiko elgesiu, problemomis dėl tėvų, nesėkmėmis užmezgant ryšį su vaiku; plaukimo proceso organizavimo ypatumais. Trenerių taikomos strategijos vaikų mokymosi plaukti nesėkmėms įveikti buvo: ryšio su vaiku užmezgimas; maksimaliai pozityvios pirmosios treniruotės aplinkos kūrimas, motyvuojančios ir vaiką palaikančios treniruočių aplinkos kūrimas; mokymo proceso diferencijavimas; vaiko individualaus mokymosi tempo neskubinimas. Treneriai vaiko mokymosi sėkmę siejo su individualiomis vaiko savybėmis ir motyvacija, trenerio gebėjimu sukurti palankų santykį su vaiku bei tėvų palaikymu. Vaikų tyrimo duomenys leido išskirti 3 kategorijas: Nežinomos aplinkos baimė; Saugumo pojūčio atsiradimas; Suvokiami (ne)sėkmingo mokymosi plaukti veiksniai, kurie buvo siejami su trenerio instrukcijomis ir kuriama aplinka, bendraamžių įtaka, tėvų vaidmeniu. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kaip svarbu treneriui gebėti jau pirmos treniruotės metu užmegzti su vaiku draugišką santykį, išsiaiškinti jo turimą patirtį su vandens aplinka ir tiksliomis instrukcijomis padėti vaikui kurti saugumo jausmą vandens aplinkai. Išryškėjusi tėvų vaidmens parengiant vaikus pirmajai treniruotei svarba, kai kurių vaikų ir tėvų norų ir lūkesčių neatitiktis, trukdanti vaikui mokantis plaukti ir galinti ilgam sukurti įtampą su artimais žmonėmis, orientuoja į įvairesnių tėvų ir vaikų informacijos priemonių prieš pradedant vaikams mokytis plaukti paiešką bei bendradarbiavimu grįstos sąveikos su tėvais kūrimą. Atskleista, kad vienas svarbiausių dalykų treneriui mokant vaiką plaukti yra sukurti jam saugumo jausmą, gebėti „atverti“ vaiką, kad nebijotų kalbėtis su treneriu apie savo emocinę būseną, savijautą bei ko nesuprato. Atkreiptinas dėmesys į trenerio instruktavimo gebėjimų plėtrą siekiant trenerio gebėjimo tinkamai instruktuoti atsižvelgiant į vaikų amžiaus pažintinių funkcijų ir psichosocialinę raidą. Tai ypač svarbu dėl plaukimo mokymo specifinių bruožų bei didelės nemokančiųjų plaukti vandens baimės. Raktažodžiai: vandens baimė, plaukimo pamoka, plaukimo pratimai, bendravimas, sąveika. Researchers analyse various methodical and organisational issues of teaching to swim, but there is shortage of research where different aspects of interaction between coach and child are being analysed, especially from the perspective of teacher/coach and student. This type of knowledge would allow better undestanding of difficulties and strategies of teaching/coaching, as well as how children understand initial process of learning to swim, what are the main factors that assist or suppress learning process, who/what could assist in this process and make learning to swim as effective as possible. The aim of research was as follows: basing on experiences of coaches and children to reveal main difficulties experienced by learners to swim, and to identity how coaches can help children to overcome these difficulties. Questionnaires based on open questions were applied. Questionnaire for coaches included 11 open questions, e.g., what is most important when starting teaching to swim? What are the main difficulties met by coaches in this initial teaching stage and how they deal with it? What are the main success factors in teaching children to swim? Questionnaire for children consisted of 11 questions aiming to find out, how does children that cannot swim, feel; what are their experiences during their first training sessions; what are the main difficulties in learning to swim and how coach, friends, parents help them in overcoming these difficulties? For data analysis, qualitative content analysis method had been applied. 5 swimming coaches (2 male and 3 female) working with groups on initial teaching to swim participated in this research. Age of coaches 25 to 62 years, swimming coaching experience 5 to 40 years. 5 children (3 girls and 2 boys) aged 9 to 12 years participated in this research, their period of attending swimming trainings was from 2 months to 3 years. Data of coaches’ research allowed to identify 3 main categories: difficulties experienced by coach; strategies for coping with difficulties experienced by learners to swim; success factors for children learning to swim. Difficulties experienced by coach are related to child’s behavior, problems with parents, issues while creating contact with a child; aspects of swimming process organization. Strategies for coping with difficulties experienced by learners to swim were as follows: creating contact with a child; creating as positive as possible environment for the first training, maintaining motivating and supporting training environment; differentiating of learning process; respecting individual learning tempo. Coaches related learning success of the child to individual features of the child and his/her motivation, ability of the coach to create favourable relations with the child, and parents’ support. Data of children research allowed to identify 3 main categories: fear of unknown environment; feeling of safety; perceived factors of (un)successful learning to swim that were related to instructions of the coach and environment, peer influence, role of parents. Research results had revealed how important for the coach is to be able from the first training to create friendly relations with the child, to identify his experience of water environment, and use precise instructions for helping child to create feeling of safety towards water environment. Role of parents in preparing children for the first training is very important; sometimes discrepancy between some wishes and expectations of children and their parents may become an obstacle in learning to swim and may create tension among close people/in family. This directs us towards better informing parents and children before starting to learn swimming, and creating better communication and cooperation with parents. Thus, it was confirmed that one of most important things for the coach, while teaching swimming, is to create feeling of safety, to be able to “open” kid for open communication with the coach about his/her emotional state and to ask questions. Coach also should be able suitably instruct, bearing in mind age and cognitive as well as psychosocial development specifics of the child. It’s especially important because of swimming teaching specifics, and fear of water by beginners (swimmers). Keywords: fear of water, swimming lesson, swimming exercises, communication, interaction.

Tikslas: nustatyti Kauno futbolo sporto mokyklų moksleivių ir jų trenerių požiūrio į realų ir idealų trenerį ypatumus. Metodika ir organizavimas: Tyrime dalyvavo Kauno futbolo sporto mokyklų futbolo treneriai (n=30) ir jų ugdytiniai (n=100). Buvo naudota anoniminė anketinė apklausa. Požiūris į realų ir idealų trenerį buvo nustatytas naudojant modifikuotus klausimynus T. Moser „Realus ir idealus treneris“ ir J. Chanino ,,Treneris – sportininkas“. Duomenų analizei naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai p, Purpose of the study: to determine the peculiarities of football sport school‘s students and their coaches view to a real and ideal coach. Methodology and organization: participants of this study was Kaunas sports schools football coaches (n=30) and their students (n=100).. An anonymous questionnaire method was chosen to conduct this study. To determine assessment to a real and ideal coach modifed versions of T. Moser‘s „Real and Ideal Coach“ and J. Chanin‘s „Coach - Athlete“ questionnaires was used. Statistical significance level of p

Objektas – komunikacinė kompetencija ir jos ugdymo poreikis. Tikslas – įvertinti trenerių komunikacinę kompetenciją ir jos ugdymo poreikį. Uždaviniai: 1. Atskleisti darbuotojų komunikacinės kompetencijos sampratą asmens kompetencijos struktūroje; 2. Atskleisti darbuotojų komunikacijos reikšmę teikiant paslaugas; 3. Aptarti trenerių komunikacinės kompetencijos ugdymo prielaidas ir reikšmę asmens veiklai; 4. Ištirti sporto klubų trenerių komunikacinių gebėjimų ugdymo poreikį. Probleminis klausimas: Kaip pasireiškia ir kaip gali būti plėtojama trenerių komunikacinė kompetencija? Metodika: Darbe taikoma mokslinės literatūros apie darbuotojų komunikacinę kompetenciją analizė, tiriamųjų komunikaciniai gebėjimai ir jų ugdymo poreikis tirti taikant apklausos raštu (anketavimo) metodą. Klausimynas sudarytas remiantis moksline literatūra (Matkevičienė, 2004; Cecevičiūtė, 2004; Kardelienė ir kt., 2004; Fominienė, 2006 ir kt.). Tyrimo apklausti sporto klubų treneriai, kurie rengia sportininkus kultūrizmo ir fitneso varžyboms. Išvados. Darbuotojų komunikacinė kompetencija yra viena iš asmens socialinių kompetencijų, tai socialinė sąveika, įvardijama kaip socialinis bendravimas su kitais, bendradarbiavimas. Komunikacinė kompetencija išreiškiama gebėjimu bendravimo laiką paskirstyti kalbėjimui ir klausimuisi, mokėjimu reikšti mintis ir suprasti pašnekovą, gebėjimu prisitaikyti prie pašnekovo socialinio statuso. Darbuotojų komunikacija, kaip klientų aptarnavimo kokybės ir kultūros sudėtinė dalis, yra vienas esminių požymių, suteikiantis paslaugas teikiančiai įmonei konkurencinį pranašumą, nes su klientais bendraujantys darbuotojai kuria emocinę paslaugos vertę. Komunikacinė kompetencija svarbi trenerio ir jo klientų konstruktyviam bendravimui, sportinių rezultatų siekimui. Svarbios savybės yra trenerio žodžio įtaigumas, nurodymų perteikimas neperžengiant gerų santykių ribos. Sporto klubų treneriams didžiausias poreikis ugdyti komunikacinius įgūdžius būna po baigtų mokslų pradėjus dirbti sporto klubų treneriais. Vėliau poreikis ugdyti komunikacines kompetencijas mažėja. Treneriai diferencijuoja komunikacinių kompetencijų ugdymo turinį pagal poreikį – daugiausiai sporto klubų trenerių norėtų išmokti formuluoti rišlius ir aiškius sakinius, kiek mažiau – įtikinamai kalbėti ir kalbėti sklandžiai., Object – the communicative competence and the need of it‘s development. The purpose – to evaluate coaches‘ communicative competence and the need of it‘s development. The aims: 1. To explore the conception of coaches communicative competence as a part of the general employee competence; 2. To investigate the importance of communicative skills of the employees; 3. To discuss the presumptions of developing communicative competence and the importance of it‘s development; 4. To explore the need of communicative competence development for sport club coaches. The problem (topic) question: How does sport club coaches‘ communicative competence affect it‘s profesional activities (functions) and how this competence can be managed (developed)? Methods: This study was conducted, applying analyses of scientific publications and a survey (questionnaire) methods. The questionnaire was constructed according to scientific literature analysis (Matkevičienė, 2004; Cecevičiūtė, 2004; Kardelienė et al., 2004; Fominienė, 2006 etc.). Conclusions. Communicative competence of the employees is one of the core social competencies. It means the social interaction, defiend as social communication and cooperation with other people. Communicative competence consists of capabilities to talk, listen, express thoughts and ideas, to understand the interlocuter. Communicative competence of the employees is a part of the high quality service culture. Also it is higly correlated with the organizational competitiveness. Communicative competence is essential for the effective communication between the coach and the clients. The sport club coaches most often declare the need of developing communicative skills after graduating and when starting professional (vocational) activities. The basic communication skills for sport club coaches are acknowledged as constructing clare sentences, fluent and persuasive communication.

Bakalauro darbo objektas - Lietuvos ir užsienio sportininkų bendravimo su žiniasklaida analizė ir palyginimas. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindines Lietuvos sportininkų ir trenerių bendravimo su žiniasklaida problemas. Tyrimo klausimai: ar Lietuvos sportininkai ir treneriai tinkamai bendrauja su žiniasklaida? Kokias pagrindines problemas/teigiamus dalykus galima įžvelgti? Darbo uždaviniai: ištirti Lietuvos sportininkų ir trenerių bendravimo su žiniasklaida specifiką, nustatyti, kaip Lietuvos žurnalistai vertina Lietuvos sportininkų ir trenerių bendravimą su žiniasklaida, palyginti Lietuvos ir užsienio sportininkų bendravimą su žiniasklaida. Išanalizavus Lietuvos trenerių ir sportininkų bendravimą su žiniasklaida ypatumus, atlikus žurnalistų apklausą paaiškėjo, kad lietuviai laikomi prastesniais pašnekovais, nei jų kolegos užsieniečiai. Be to pastebima, kad bent jau aukšto lygio treneriai ir sportininkai turėtų tobulinti bendravimo su žiniasklaida įgūdžius, tačiau tai daro tik maža dalis sportininkų., The title of the job: „Lithuania athletes ant coaches communication with press particularity“. This analysis article is about Lithuanian athletes and coaches communication with press problems, positive aspects. Also in this article we can found comparison how the coaches and athletes from Lithuania communicates with press and how it doing sports people from other countries. We did survey of Lithuania journalists and asked to share information how they evaluating Lithuania athletes communication with press particularity. Results of the survey showed, that interlocutors from other countries are more pleasant and informative than Lithuanians athletes and coaches. So we can do conclusion, that Lithuanians can learn from colleague of other countries experience, proficiency and know-how communicated with press.