Search

Afektinės būsenos iškilimas savižudybės procese laikomas rimtu savižudybės grėsmės ženklu. Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu. Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasiekti gyvenimiškas žmonių patirtis retrospektyviai, atliekant giluminius pusiau struktūruotus interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, vykdant tyrimą besigydžiusių Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Duomenys sisteminti taikant fenomenologinę interpretacinę analizę, siekiant atskleisti pasikartojančius išgyvenimus. Atlikus duomenų analizę išryškėjo 9 pagrindinės grupės patirtinės temos: kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu; pasikartojantys trauminiai įvykiai suteikė pagrindą formuotis didelio trūkumo jausmams; kompensacinis mechanizmas užpildė didelio trūkumo jausmų išgyvenimą; prasidėjo išsekimas nuo pastangos palaikyti kompensacinį mechanizmą; pagrindinis trigeris tiesiogiai konfrontavo su kompensaciniu mechanizmu; po pagrindinio trigerio išgyvenimo ėjo afekto būsena; afekto būsenos metu disociacija gali padėti izoliuoti psichologinį skausmą; esant afekto būsenos, mintys apie savižudybę patirtos kaip kylančios automatiškai; savižudybė suvokta kaip priemonė sustabdyti kančią. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog žmonių pasakojimuose galima įžvelgti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, formavimosi modelį. Žmonės geba, pasitelkę refleksiją, intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų ir permąstyti savo patirtis. Šis gebėjimas yra vertingas intervencijų ir postvencijų išteklius.

Copyright of Psychology / Psichologija is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Research regarding the role of psychoactive substance use in the process of suicide is lacking in current suicidology. In addition to this, evidence shows that impulsive suicide attempts are common among substance users. However there is no clear understanding of the impulsive suicide process. That makes it difficult to combine results of different studies and create clear guidelines for impulsive suicide risk evaluation. The purpose of this research is to depict the impulsive and non-impulsive process of suicide among psychoactive substance users. The participants of the study were 15 psychoactive substance (10 -- alcohol, 5 -- drug) users, who had attempted suicide during the last year. 8 of them attempted once, 4 -- two or three times, other 3 -- more than 5 times. All participants -- 4 women and 11 men were patients from Vilnius Centre for Addictive Disorders and Vilnius Mental Health Centre. Qualitative interviews based on Suicide Intent Scale were conducted about the suicide attempt or attempts. A thematic analysis of the interviews was used to depict the process of suicide. This study led to distinguishing 3 different types of attempted suicide -- planned, unplanned and suicide attempts during a "blackout" -- which are typical for psychoactive substance users. Both unplanned suicide attempts and suicide attempts during a "blackout" can be called impulsive, though the latter diverged by their hastiness, aggressiveness, inability to control one's behaviour, intensive feeling of anger, serious danger caused to health and wellbeing, as well as a following amnesia of a major part of the suicide attempt. Intensive emotions, especially anger and stressors in interpersonal relationships, had a major impact for the respondents in the process of suicide. According to the participants of the survey, substance use had intensified their suicidal crisis having a clear effect on their emotional, relationship and other difficulties. In addition, alcohol and drug use was considered as one of the suicide methods. Despite several restrictions of the research, the study results provide some valuable insight in the suicide risk evaluation among psychoactive substance users. [ABSTRACT FROM AUTHOR]