Search

Straipsnyje analizuojama reemigrantų mokinių ugdymo organizavimo progimnazijoje problema. Progimnazija yra Lietuvos švietimo sistemos grandis, bendrojo ugdymo (nuo 1 iki 8 klasių) įstaiga, tarpinė grandis tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos, kuriai tenka priimti reemigracijos iššūkius. Mokyklos keitimas dėl reemigracijos yra sudėtingas procesas, nes be įprastai patiriamų mokyklos keitimo problemų, iškyla visiškai specifinės – kalbos, dalykinės sistemos skirtumų, kultūrinės aplinkos ir kt. Sėkminga integracija mokykloje gali teigiamai paveikti ne tik vaiko ugdymosi rezultatus ir jo savijautą, bet ir tolesnius jo santykius, kuriuos jis vėliau kursis kitoje aplinkoje. Vadovaujantis pozityvistine nuostata, atliktas kiekybinis tyrimas, siekiant atskleisti reemigrantų mokinių ugdymo progimnazijoje organizavimo patirtį ir efektyvinimo prielaidas. Tyrimas vykdytas šešiose Lietuvos progimnazijose, kurios dirba su mokiniais reemigrantais. Tyrime dalyvavo 102 progimnazijų mokytojai, turintys darbo su reemigrantais mokiniais patirties. Atlikus tyrimą atskleista, kad tyrime dalyvavusiose progimnazijose mokiniai reemigrantai dažniau ugdomi įprastoje klasėje, sudarant individualius planus ir adaptaciniam laikotarpiui pasitelkiant mokyklos švietimo specialistų (psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo) pagalbą. Mokinių žinios tikrinamos pokalbių metu, prireikus naudojami testai. Darbui su mokiniais reemigrantais progimnazijoje sudaromas individualus tvarkaraštis, mokytojai dalijasi patirtimi su kolegomis, konsultuojasi, vykdoma mokinių reemigrantų ugdymosi stebėsena. Nustatyti statistiškai reikšmingi, teigiami, silpni koreliaciniai ryšiai tarp respondentų darbo stažo ir gaunamos pagalbos (vadovų, mokyklos specialistų) mokinių reemigrantų ugdymo procese (r = 0,279) (p = 0,01), t. y. didesnį darbo stažą turintys progimnazijos mokytojai dažniau sutinka, kad sulaukia pagalbos dėl mokinių reemigrantų ugdymo proceso organizavimo. Progimnazijos mokytojai bendradarbiauja su tėvais, organizuodami konsultacijas, įtraukia į bendradarbiavimo procesą klasės vadovą, siekia kurti partneryste grįstus santykius, skatina pačius tėvus aktyviau įsitraukti į vaiko ugdymo procesą. Organizuojant veiklas, mokytojams svarbios kultūrinė, asmeninio tobulėjimo, mokymosi mokytis, mokinių skirtybių (galimybių) pažinimo, technologijų ir informacijos valdymo, ugdymosi aplinkų kūrimo, lyderystės ir multikultūriškumo kompetencijos. Nustatyti statistiškai reikšmingi, teigiami, silpni koreliaciniai respondentų darbo stažo ir mokytojų kompetencijų pažinti mokinių skirtybes (galimybes) (r = 0,216) (p = 0,05) ir įvaldyti naujas technologijas bei valdyti informaciją (r = 0,274) (p = 0,05) tarpusavio ryšiai, t. y. didesnį darbo stažą turintys respondentai dažniau sutinka, kad mokytojams, dirbantiems su reemigrantų vaikais, būtinos mokinių skirtybių (galimybių) pažinimo ir technologijų (informacijos) valdymo kompetencijos. Reemigrantų vaikų ugdymą progimnazijoje teigiamai veiktų papildomai organizuojamos formalios (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos) ir neformalios veiklos, skaitmenizuoto ugdymo turinio kūrimas, įvairesnių bendradarbiavimo su tėvais formų paieška, dialogas mokyklos bendruomenėje (mokiniai, tėvai, mokytojai, vadovai), mokinių pasiekimų refleksija ir platesnė mokytojų gerosios mokinių reemigrantų ugdymo patirties sklaida. Mokytojų aprūpinimas sistemine-metodine medžiaga apie mokinių reemigrantų ugdymo organizavimą, internetinis pamokų tvarkaraštis, dviejų mokytojų ar mokytojo padėjėjo dalyvavimas ugdymo procese, bendradarbiaujančios aplinkos kūrimas sudaro veiksmingo mokinių reemigrantų ugdymo organizavimo progimnazijoje prielaidas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: reemigracija, mokiniai reemigrantai, ugdymo organizavimas, progimnazija. The article focuses on the issue of the education of returned emigré pupils. A progymnasium is part of the Lithuanian system, a general education institution (grades 1 to 8), an intermediate link between primary school and a gymnasium, which differs from basic schools in the higher quality of the activities and the created added value. A quantitative study was conducted: 106 progymnasium teachers working with returned emigré pupils took part. The research revealed that individual plans were made for returned emigré pupils in progymnasiums, and school education specialists (psychologists, social pedagogues, etc) assisted them during the adaptation period. For the teachers working with returned emigré pupils, the competences of recognising their diverse abilities and the management of (information) technology were especially important. Additional formal (Lithuanian language and literature, mathematics) and informal activities, the development of the digitalised content of education, cooperation, and the dissemination of best practices created the preconditions for the streamlining of the education of returned emigré pupils in progymnasiums. KEY WORDS: re-emigration, returned emigré pupils, organisation of education, progymnasium.