Search

Le sujet de cette contribution se situe dans le cadre d’une description de l’usage des prépositions par des apprenants de FLE en Algérie, en particulier, des principales difficultés que ces apprenants rencontrent dans leurs constructions prépositionnelles. Notre objectif serait de dresser un relevé des erreurs, interlinguales et intralinguales, les plus fréquentes dans les écrits de ces apprenants quant à l’emploi des prépositions et des locutions prépositives. Nous analyserons, dans un premier temps, la sélection qu’opèrent les apprenants dans leur choix des prépositions à employer pour établir des rapports sémantiques exprimant le temps, le lieu, la cause, etc. Dans un second temps, nous tâcherons de dégager le noyau dur régissant les erreurs qu’ils commettent sur les trois plans : morphologique, syntaxique et sémantique, pour établir une classification de ces erreurs. The subject of this contribution is part of a description of the use of prepositions by FLE learners in Algeria, in particular, the main difficulties they encounter in their prepositional constructions. Our objective would be to make a record of errors, interlingual and intralingual, the most frequent in the writings of these learners about the use of prepositions and prepositional phrases. We will first analyze the selection made by learners in their choice of prepositions to be used to establish semantic relationships expressing time, place, cause, etc. In a second step, we will try to identify the hard core governing the errors that they make on the three levels : morphological, syntactic and semantic, and to establish a classification of the errors they commit.

Тема выпускной квалификационной работы: «Особенности перевода предложных конструкций в китайских периодических изданиях (на примере газеты «Жэньминь Жибао»)». В данной работе изложены особенности перевода отобранных нами предложных конструкций, которые выявлялись методом анализа и синтеза. Предметом исследования стал перевод предложных конструкций. Цель исследования заключается в анализе перевода отобранных предложных конструкций на примере периодического издания «Жэньминь Жибао» и отработке полученных знаний студентами, изучающими китайский язык посредством тестирования. Задачи, которые решались в ходе исследования: 1) дать определение предлогов и предложных конструкций 2) дать определение публицистического стиля 3) выявить проблемы перевода предложных конструкций с китайского на русский 4) дать характеристику каждого изучаемого предлога 5) перевести отобранные тексты статей электронной газеты «Жэньминь Жибао» 6) проанализировать предложные конструкции в публицистических текстах 7) составить практические упражнения по переводу предложных конструкций 8) выявить наиболее частотные ошибки при выполнении упражнений 9) дать практические рекомендации во избежание ошибок, которые встретились при прохождении упражнений В ходе работы была показана уникальность использования публицистического текста при изучении различных аспектов языка, представлен подробный анализ предлогов на примере китайского периодического издания «Жэньминь Жибао». Предложен перевод выбранных статей с китайского на русский. Эффективность материала, представленного в данной работе, апробирована на студентах 3 и 4 курсов, изучающих китайский язык, посредством тестирования. Результаты исследования, достигнутые в данной работе, могут быть применены при обучении студентов особенностям перевода предлогов., The subject of the graduate qualification work is “Features of the translation of prepositional structures in Chinese periodicals (based on the example, the newspaper “People's Daily”)”. In the given work the essence of the translation of selected prepositions is stated which were revealed by the method of analysis and synthesis. The subject of the study is the translation of prepositional constructions. The purpose of our study is to analyze the translation of selected prepositional structures using the example of the periodical "People's Daily" and to refine the knowledge gained by students learning Chinese through testing. Tasks that were solved during the study: 1) define prepositions and prepositional constructions 2) give a definition of journalistic style 3) identify problems translating the proposed constructions from Chinese into Russian 4) to characterize each studied preposition 5) translate the selected texts of articles of the online newspaper "People's Daily" 6) to analyze prepositional constructions in journalistic texts 7) make practical exercises for the translation of prepositional constructions 8) identify the most frequent errors when performing exercises 9) give practical recommendations to avoid mistakes that occurred during the exercise. The uniqueness of usage of a publicistic text while studying various aspects of the language and detailed analysis of prepositions through the Chinese periodical edition “People’s Daily” are given. The translation of articles is presented. The effectiveness of the material given has been tested on 3rd and 4th year students who learn Chinese. The research results achieved in this work can be applied in teaching students the features of the translation of prepositions.

Straipsnyje tiriami dialektologiniai ir sociolingvistiniai duomenys, surinkti XX a. antrojoje pusėje. Analizuojama paskutiniųjų pietų aukštaičių patarmės atstovų, gyvenusių Šalčininkų rajono apylinkėse, kalba. Pagrindinis šio sinchroninio tyrimo tikslas – atskleisti tiriamojoje teritorijoje, kurioje buvo ir tebėra vartojama ne vien lietuvių kalba, sintaksinių konstrukcijų kaitą: apibūdinti prielinksninių konstrukcijų atsiradimo vietoj linksnio atvejus, nustatyti galimas šio reiškinio plitimo priežastis. Darbe remiamasi Vytauto Ambrazo (2006) šia tema išdėstytais apibendrinimais. XX a. antrojoje pusėje Šalčininkų rajono apylinkių lietuvių šnektos atstovai gyveno aktyvių kontaktų zonoje. Respondentai nuo seno gerai mokėjo ir aktyviai vartojo kelias kalbas: lietuvių šnektą (priklauso pietų aukštaičių patarmei), vietinės baltarusių tarmės variantą, vadinamą poprostu (‘paprastąją kalbą’), vietinį lenkų kalbos variantą ir rusų kalbą. Pokalbių metu visos šios kalbos buvo natūraliai kaitaliojamos tarpusavyje – vyko aktyvi kodų kaita. Dėl ilgalaikių kontaktų su slavų kalbomis Šalčininkų apylinkių lietuvių šnektoje ėmė formuotis ir plisti nauji kalbos reiškiniai. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti laipsnišką naujų sintaksinių konstrukcijų plitimą. Aiškinamasi, kaip ir kodėl šios konstrukcijos įsitvirtina lietuvių šnektoje. Tyrime konstatuojama, kad tiriamojoje lietuvių šnektoje dažnai vartojami prielinksniai – ant, dėl, į, po – junginyje su linksniu įgauna naujų reikšmių. Daugelis tų reikšmių yra atsiradusios kaimynų slavų kalbų pavyzdžiu, todėl lietuvių kalbai dažnai yra svetimos. Intensyvių kontaktų sąlygomis skatinamąjį vaidmenį čia atliko vietinė baltarusių tarmė. Prielinksninės konstrukcijos dar nėra visiškai išstūmusios tiriamajai lietuvių šnektai būdingų atitinkamų neprielinksninių. Jos čia įsitvirtinę ne vietoj grynųjų linksnių, o greta jų. Tiriamos lietuvių šnektos sintaksės kaitą skatina ir bendrinė lietuvių kalba. The dialectological and sociolinguistic material from the Southern Aukštaitian borderland is under the investigation in this article. The most recent records of the speaker of the Lithuanian Southern Aukštaitian in Šalčininkai district are analyzed in order to study the changes in the syntax. The peripheral area of the Southern Aukštaitian located in Šalčininkai district is surrounded or, speaking more precisely, in contact with languages other than Lithuanian, i. e. Belarusian and Polish, and relatively recently with the Russian language as well. The purpose of this article is to reveal the process of interception and convergence of syntactic compounds in the Lithuanian dialect of Šalčininkai district. The paper is based on ideas by Vytautas Ambrazas (2006) on this topic. Because of continuous language contact a lot of variants in the present Lithuanian dialect of Šalčininkai region have developed. For example, very frequently the prepositions ant ‘on’, dėl ‘for’, į ‘to’, po ‘after’ used in combination with case tend to acquire more specific meanings. A lot of them become analogous to those found in the neighbouring Slavic languages and thus are often alien for Lithuanian. The impact of standard Lithuanian cannot be totally disregarded either. The Lithuanian and Slavic languages are in active contact in these neighbourhoods, that is’ why they tend to develop the same patterns and constructions. In many cases the local Belarusian dialect, known as the poprostu (‘plain language’ – a local variant of the Belarusian northwestern dialect), plays a stimulating role here. Relatively recently all three contact languages, i.e. Lithuanian, Belarusian and Polish, have acquired numerous lexical and grammatical borrowings in the dialects of Šalčininkai neighborhoods. This is one of the conditions for accelerating the incorporation and adoption of alien syntactic patterns in the Lithuanian language. In intense contact, borrowing is not limited to several different patterns because syntactic rules could be adopted as well. Surely, the archaic constructions could acquire entirely new semantic content. The prepositional phrases have been adopted and used not instead of pure cases, but rather alongside with them.

Článek navrhuje introspektivní metodu strukturovaného "interkulturního deníku" jako jednu z didaktických technik rozvíjení interkulturní komunikační kompetence v rámci výuky cizího jazyka s důrazem na formování dimenze hodnot a povědomí. Metodu vysvětluje v kontextu zážitkové pedagogiky. Článek přináší výsledky pilotního ověření deníku, představuje jeho potenciál i limity. Dotýká se problematiky etnostereotypů, imagí a vývojových hladin IKK. Zohledňuje otázku vysokoškolské přípravy učitelů cizích jazyků. The article suggests an introspective method of a structured intercultural diary as one of the procedures of developing ICC within the scope of language teaching, with an emphasis to forming dimensions of values and awareness. The method is explained in the context of experience pedagogy. The article brings results of the pilot diary verification, introduces its potential and limits. It deals with problematics of ethnical stereotypes, an image and developmental levels of ICC. It takes a question of university preparation of language teachers into consideration.

Kalba yra svarbiausias Latvijos lietuvių etninio sąmoningumo atspindys. Socialinės etninę mažumą Latvijoje sudarančios lietuvių bendruomenės gimtosios kalbos funkcijos yra ribotos – lietuvių kalba naudojama beveik tik kasdieniam bendravimui, kadangi galimybės kalbėti gimtąja kalba kitos vyraujančios kalbos aplinkoje apsiriboja individualiais ar šeimos poreikiais ir siauru draugų ratu (rečiau – tam tikromis bendromis lietuvių bendruomenės veiklomis). Dėl šios priežasties Latvijos lietuviams būdingesnė šnekamoji lietuvių kalbos atmaina. Iki šiol Latvijoje gyvenančių lietuvių kalbos lingvistinės ypatybės buvo tiriamos daugiau leksiniame lygmenyje. Latvijos lietuvių gimtojoje kalboje pastebima prielinksninių konstrukcijų gausa. Atsižvelgiant į jų pobūdį skiriamas trejopas prielinksninių konstrukcijų vartojimas: kaip lietuvių literatūrinėje kalboje, kaip lietuvių šnekamojoje kalboje ar jos tarmėse ir kaip lietuvių kalboje, patiriančioje latvių kalbos įtaką. Minėtieji lietuvių gimtosios kalbos pokyčiai svetimos kalbos aplinkoje įvyko dėl skirtingų priežasčių; lietuvių kalbai didelę įtaką turi latvių kalba, taip pat, pastebimos tokios konstrukcijos, kurios yra būdingos ir šnekamajai lietuvių kalbai. A language is one of the most important indexes of ethnical awareness of Latvian Lithuanians. Societal functions of the Lithuanian language as the one of the ethnical minority in Latvia are narrowed – this language serves only for everyday communication because a possibility to use one’s mother tongue in a different language environment is linked more with individual or family needs and those of a small circle of friends (more rarely, for the needs of community activities, in case if Lithuanians of a certain locality join associations). Thus, among Latvian Lithuanians, a spoken language is more common. The linguistic peculiarities of Lithuanians living in Latvia have been mostly investigated on the lexis level until now. However, a great variety of prepositional constructions is noticeable as well in the mother tongue of Lithuanians. According to their expression, the three-fold usage can be singled out: as in the Lithuanian literary language; as in a spoken language or dialects; and as in the language impacted by the Latvian language (or undergoing its additional impact). Such changes of the native Lithuanian language have occurred in the environment of the foreign language due to different reasons. The Latvian language has made and still makes a great influence; also, some constructions peculiar to the spoken Lithuanian language are present, too.

V statje razbirajusja russkije pričinnyje otnošenija, vyražennyje s pomoščju substantivnych sočetanij s pervoobraznymi i proizvodnymi predlogami. Situacija v russkom jazyke sravnivajetsja s situacijej v češskom jazyke. In the present paper we discuss Russian causal relations expressed by nominal expressions with primary and secondary prepositions. The situation in Russian is contrasted with that in Czech.

Ruošiant vertėjus didelis dėmesys kreipiamas į studentų vertimo kompetencijos formavimą. Tai padeda išugdyti gebėjimą suvokti ir praktikoje taikyti tarpkalbinius transformacijos tipus, atpažinti ir taisyklingai vartoti leksines ir gramatines priemones. Verčiant iš vienos kalbos į kitą dauguma pagrindinių mokslinės-techninės kalbos konstrukcijų kinta. Vertėjas vienos kalbos vienetus tarytum transformuoja į kitos kalbos elementus, atitinkančius vertimo kalbos normas, stiliaus ir žanro reikalavimus. Tačiau paralelinių lietuvių ir rusų kalbų struktūrų buvimas dar nereiškia jų vertimo santykių adekvatumo. Todėl tobulinant būsimų vertėjų įgūdžius labai svarbu iš vienos pusės ugdyti vertimo kompetenciją, iš kitos pusės – sudaryti sąlygas profesinei kvalifikacijai kelti. Straipsnyje aptariamos vertėjų mokymo proceso aktualijos, analizuojamos mokslinių-techninių tekstų vertimo problemos, formuojant profesinę vertėjų kompetenciją. Vertimo įgūdžių lavinimo procesą užtikrina tam tikrų mokymosi strategijų parinkimas ir jų taikymas, mokymo ir metodinių priemonių paruošimas, pratimų kompleksų, skirtų gramatinėms struktūroms įsisavinti, tekstui redaguoti ir suvokti ir kt. sudarymas.

Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos − išorinės priežasties − raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose. Apsiribojama dviem prielinksniais: vokiečių kalbos prielinksniu „von", reikalaujančiu naudininko linksnio, ir jo leksiniu atitikmeniu lietuvių kalboje „nuo", vartojamu su kilmininku. Greta daugelio kitų reikšmių, šie prielinksniai gali reikšti ir priežastį, pati būdingiausia – išorinės priežasties raiška. Išorinė priežastis išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Išorine priežastimi laikomi išoriniai dalykai, dėl kurių sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Tai gali būti išorės reiškiniai, tokie kaip „saulė", „vėjas", „kaitra" ir kt. bei to paties subjekto išoriniai požymiai, pvz., „ėjimas", „lakstymas", „ieškojimas", „svoris". Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais tiesioginę išorinę priežastį, ir konkrečiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais netiesioginę išorinę priežastį. Netiesioginės išorinės priežasties raiška pasitaiko rečiau − konkretieji daiktavardžiai šiuo atveju pavartojami metonimiškai. Straipsnyje apibūdinama nagrinėjamų konstrukcijų aplinka bei išskiriami du jų vartojimo sakinyje būdai išorinei priežasčiai reikšti: aplinkybinis ir priklausomas nuo gramatinės struktūros. Pastaruoju atveju išorinę priežastį reiškiančios prielinksninės konstrukcijos, greta priežasties reikšmės, nusako ir veiksmo sukėlėją, kurį galima laikyti ir priežastimi, dėl kurios sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Todėl šiuo atveju galima kalbėti apie sinkretinę tokių konstrukcijų reikšmę, apimančią priežastį ir veiksmo sukėlėją. The article is about an expression of a variant of causality, an external reason, using prepositional constructions in German and Lithuanian. It is limited to two prepositions: a German “von” which requires for a dative case and its lexical equivalent in Lithuanian “nuo” which is used with a genitive case. Next to many other meanings, the prepositions may mean a reason which is the most characteristic expression of the external reason. An external reason is distinguished because of linguistic considerations in order to emphasize semantic and syntactic features of the analysed constructions. External reasons are external issues because of which a subject of the sentence experiences a certain result. It may be external phenomena such as “sun”, “wind”, “heat” and etc. and external features of the same object, ex.: “going”, “running”, “searching” or “weight”. The article analyses prepositional constructions with abstract nouns which mean a direct external reason and with concrete nouns which mean an indirect external reason. An expression of an indirect external reason is rarer because in this case concrete nouns are used metonymically. The article describes the environment of analysed constructions and distinguishes two their uses in a sentence in order to express an external reason: situational and depending on grammatical structures. In the latter case, prepositional constructions expressing an external reason also describe an object which makes an action. This object may be treated as a reason because of which a subject of the sentence experiences a certain result. Therefore, in this case, a syncretic meaning which includes a reason and an object which makes an action of such constructions may be discussed.