Search

The paper deals with the antonymy of 22 polysemous Serbian adjectives from an empirical point of view, comparing the results of two studies in which the adjectives were shown to respondents either within a phrase or a sentence and activated in one of their three senses: primary, secondary concrete and secondary abstract. Research with both types of stimuli was conducted in two samples, the general population and language experts. Aims of the paper include determining whether there are differences: (1) in the number of provided antonyms, the choice of antonyms and the level of agreement regarding the dominant antonym in different types of samples (who had the same type of task), and (2) between two types of tasks in the number of given antonyms and the dominantly stated antonym. The findings indicate that in two groups of respondents with the same type of task, the number of antonyms increases from the first, through the second to the third situation (i.e. adjective activation in primary, secondary concrete and secondary abstract sense). The dominantly stated antonyms are almost the same in the cases of activating the adjective in primary and secondary concrete senses, while there are some differences between sample types in secondary abstract sense. When we compare the results of respondents from the same type of sample on two different tasks, it is shown that two samples of the general population do not differ significantly with respect to the average number of antonyms for any activated adjective sense, while there are some differences between two linguist samples in the number of antonyms when the primary sense is activated. The greatest difference in the dominantly stated antonyms in different types of tasks, both in the general population and language expert samples, occurs in the case of activating the adjective secondary abstract senses.

Šis straipsnis – lyginamasis kalbos ekspertų kalbos ideologijų Lietuvoje, Norvegijoje ir Serbijoje (virtualiose sferose) tyrimas. Kalbos ideologijos analizuojamos naudojant diskurso analizę; siekiama aptikti numanomus įsitikinimus apie kalbos prigimtį bei jų dažnumą. Tyrime naudojamas iš anksto nustatytas teorinis modelis, kuris susideda iš trijų ideologinių aspektų: reprezentacija, ekspertizė ir funkcija. Pirmasis aspektas – įsitikinimai apie tai, kokią žmonių grupę reprezentuoja kalba arba kalbos atmaina, kuria jie kalba. Antrasis aspektas – skirtingi įsitikinimai apie tai, kas apibrėžia „gerąją kalbą“, tai gali būti autoritetų nustatyta kalbos forma arba pačių kalbėtojų kalba. Trečiasis aspektas – įsitikinimai apie tai, kokia yra pagrindinė kalbos funkcija, tai dažniausiai yra komunikacinė arba simbolinė funkcija. Rezultatai parodė, kad aptikti įsitikinimai apie kalbą gali būti grupuojami į dvi pagrindines (viena kitai prieštaraujančias) grupes – monolingvistinę ir kognityvistinę. Pirmajai kategorijai priklauso tie įsitikinimai, kur vieną tautą reprezentuoja viena (homogeniška) kalba, jos struktūra ir forma yra išorinių autoritetų nustatytos, o jos pagrindinė funkcija – išreikšti savo patriotizmą ir socialinį statusą. Antrajai kategorijai priklauso tie įsitikinimai, kurie atsirado kaip pirmosios kategorijos įsitikinimų kritika: kalba atskiriama nuo etninių ir siejama su asmeniniais identitetais, kalbos ekspertais laikomi paprasti kalbos vartotojai, o pagrindinė kalbos funkcija – komunikacinė. Lietuvos ir Serbijos akademiniai ekspertai išreiškė daugiausia monolingvistinius, o Norvegijos akademiniai ekspertai – kognityvistinius įsitikinimus apie kalbą. Lietuvos ir Serbijos virtualioje sferoje tik mažuma akademinių ekspertų laikėsi kognityvistinių įsitikinimų. Neakademinių (kalbos mokytojų, redaktorių ir pan.) kalbos ekspertų įsitikinimai buvo panašūs visose trijose šalyse – daugiausia monolingvistiniai. This article compares the language ideologies of language experts (both academic and non-academic) in online news media in Lithuania, Norway and Serbia. The results will reveal that language is understood in diametrically opposed ways amongst Lithuanian and Serbian academic experts on the one, and Norwegian academic experts on the other hand. Lithuanian and Serbian academic experts are influenced by modernist ideas of language as a single, homogenous entity, whose borders ideally match the borders of an ethnic group. Norwegian academic experts function in the public sphere as those who try to deconstruct the modernist notion of language by employing an understanding of language as a cognitive tool that performs communicative and other functions. On the other hand, non-academic experts in all the three countries exhibit a striking similarity in their language ideologies, as the great majority expresses modernist ideals of language.