Search

Straipsnyje nagrinėjami anglų kalbos diskurso žymikliai kind of ir sort of ir jų lietuviški atitikmenys. Šie anglų kalbos žymikliai pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nemažai tyrėjų dėmesio, tačiau kontrastyviniu aspektu jie beveik netirti: lygintos tik anglų ir čekų kalbos (Janebovà, Martinkovà 2017), o jų atitikmenys lietuvių kalboje visai nenagrinėti. Tyrimas remiasi tekstynų inspiruota kiekybine ir kokybine metodologija – empirinė medžiaga yra paimta iš dvikrypčio lygiagrečiojo tekstyno ParaCorpEN→LT→EN, sudaryto iš grožinės literatūros tekstų ir jų vertimų. Straipsnio tikslas – aprašyti šių žymiklių vartosenos kiekybinius ir kokybinius parametrus, nustatyti jų vertimo atitikmenų bei funkcijų (tekstinių ir tarpasmeninių) koreliaciją lietuvių kalboje.Gauti rezultatai rodo, kad kind of ir sort of dažniausiai vartojami daiktavardinėse konstrukcijose, tačiau, be pirminės propozicinės reikšmės žymėti rūšį ir tipą, šiose konstrukcijose jie dažnai funkcionuoja kaip diskurso žymikliai. Rečiau vartojami nedaiktavardinėse konstrukcijose, tačiau tada jie visada funkcionuoja tik kaip diskurso žymikliai. Atlikta šių anglų kalbos žymiklių kokybinė-funkcinė analizė parodė, kad jie yra įvairialypiai: gali atlikti ir diskurso struktūravimo (tekstines), ir tarpasmenines funkcijas. Didelė kind of ir sort of atitikmenų įvairovė vertimuose ir originaliuose tekstuose parodo, kad lietuvių kalboje nėra tiesioginių šių žymiklių ekvivalentų ir diskurso funkcijoms žymėti pasirenkamos kitos raiškos priemonės. Labai retai propoziciškai pavartoti kind of ir sort of verčiami tiesioginiais atitikmenimis (rūšis, kategorija, tipas); dažniausi atitikmenys lietuvių kalboje yra nurodomieji įvardžiai tie / šie ir toks / šitoks. Kai kind of ir sort of vartojami kaip diskurso žymikliai, dažniausi jų atitikmenys lietuvių kalboje (ir verstiniuose, ir originaliuose tekstuose) buvo nežymimieji įvardžiai kažkas / kažkoks, kažin koks / kokia ir dalelytės tartum / tarsi / lyg (ir), rodantys kalbėtojo abejonę, švelninantys propoziciją ir vartojami mandagumo sumetimais, siekiant išsaugoti kalbėtojo ir pašnekovo veidą (angl. face saving) ar nurodant į bendrąsias žinias. Reikia pažymėti, kad nemažai atvejų sudarė nulinė atitiktis. Tai rodo menką leksinį kalbamų junginių svorį, kai perteikti jų reikšmę vertimo kalboje nebūtina, multifunkcionalumą ir vartosenos priklausomybę nuo konteksto. The present paper reports on the English type nouns kind of and sort of and their Lithuanian correspondences in a contrastive perspective. This paper aims to describe the quantitative and qualitative distribution of the English kind of andsort of, to determine their translational correspondences in Lithuanian as well as to reveal how Lithuanian correspondences correlate with the functions (textual and interpersonal) that kind of and sort of perform in original and translated fiction texts. The research method is a quantitative and qualitative contrastive analysis based on data extracted from the self-compiled bidirectional corpus ParaCorpEN→LT→EN comprising fiction texts. The results show that kind of and sort of are prone to be used NP-internally; however, even in this construction they can feature as DMs. Kind of and sort of function as unambiguous DMs when they completely lose their nominality, i.e. are used NP-externally. The functional and semantic potential of the type nouns is fully reflected by their TCs. Very rarelykind of and sort of denoting a type are translated congruently into a Lithuanian type noun; they usually correspond to demonstrative pronouns. As discourse markers, kind of and sort of are realised by different Lithuanian correspondences which may help establish the common ground between the speaker and the hearer or refer to the previous context, may indicate epistemic imprecision, approximation or downtone a proposition. The high number of zero correspondence shows that the Lithuanian type nouns have not advanced on the grammaticalization path the way the English type nouns have and due to the multifunctionalilty, non-propositionality and context-dependence there is no one-to-one correspondence of the markers under scrutiny.