Search

Pētījuma tēma apskata sabiedrības skatījumu uz ieslodzījuma vietām, balstoties uz to atspoguļojumu terminoloģijā, kas izmantoa lai to aprakstītu. Darba nozīmīgums rodams iespējamā padziļinātā izpratnē par cietumiem un indivīdiem, kas tajos ieslodzīti. Pētījums apskata terminoloģiju specializētā, ar ieslodzījuma vietām saistītā nozarē, un darba mērķis ir atklāt visbiežāk sastopamos terminu veidošanās principus šajā sfērā. Tas darīts pētot teorētiskos avotus terminoloģijā, etimoloģijā, sociolingvistikā, kā arī cietumu vēsturē. Pēc tam tika veikta kvlaitatīva etimoloģiska analīze apkopotu terminu krājumam un kvantitatīvs izklāsts, kas parāda visbiežāk sastopamos principus. Hipotēze paredz ka nozīmīgākais temrinu veidošanās princips ir pejorācija, jeb vārda nozīmes negatīva pazemināšanās, saistībā ar centieniem “mīkstināt” valodas lietojumu saistībā ar tematiem, kas uzskatīti par tabū vai stigmatizējošiem. Secinājumā var atzīmēt, ka pejorācija tiešām izrādījas bieži sastopama, tādējādi pierādot hipotēzi. Šīs tēmas ietvaros var tapt daudz vērienīgāki darbi, taču šis pētījums var kalpot kā neliels solis pretīm dziļākai izpratnei par tēmu, par kuru lielākā daļa izvairās runāt., The present paper deals with society’s view on penitentiaries as it is represented by the terminology used to describe them. The significance of such an inquiry may help better understand places of incarceration and people subjected within them. Present paper deals with terminology of the specialized subject field of penitentiaries, and the purpose of the research is to identify prevailing trends in term-formation within that domain. This is achieved through literature review of theory regarding the fields of terminology, etymology, sociolinguistics and prison history as well as a qualitative etymological analysis of sample terms, and a quantitative analysis to find the prevailing patterns. The hypothesis of the paper is that pejoration is the prevailing pattern of term-formation as it contributes to a softening language used to avoid taboo subjects or stigmatization. In conclusion, pejoration was indeed a encountered in majority of sample terms, therefore affirming the hypothesis. While more exhaustive work can be carried out regarding this topic, the present paper may be a stepping stone to gaining a deeper understanding of a topic most people tend to avoid speaking about.

Straipsnyje apžvelgiami lietuvių sakytinės kalbos tekstynai ir kai kurie lietuvių kaip pirmosios kalbos įsisavinimo tyrimai. Autorė daugiausia remiasi šaltiniais anglų kalba, nes jie gali praversti lietuviškai nemokantiems tyrėjams bei tapti metodologine ir (ar) teorine paskata tolesnėms įvairių kalbų studijoms. Tarp nagrinėjamų sakytinės kalbos tekstynų yra lietuvių šnekos garsynas „Liepa“, „Sakytinės kalbos įrašų bazė“, „Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas“. Išsamiau analizuojamas paskutinysis, kadangi jis yra glaudžiai susijęs su lietuvių vaikų ir į vaikus nukreiptos kalbos tekstyno sudarymu. Antrojoje straipsnio dalyje apžvelgiami lietuvių kaip pirmosios kalbos įsisavinimo tyrimai. Dauguma tokių tyrimų (tarp jų ir tarptautiniai daugiakalbiai projektai), paremtų tekstynų duomenimis, yra skirti gimtakalbių lietuvių gramatikos įsisavinimui. Tačiau pastaruoju metu stebimas susidomėjimas ir kitais pirmosios kalbos įsisavinimo aspektais (tarp jų – fonologija ir morfonologija) bei naujais tyrimo metodais – vis populiaresni darosi eksperimentai. The paper provides an overview of Lithuanian spontaneous speech corpora and certain studies of the acquisition of Lithuanian as a first language. The author focuses mainly on those resources and papers that are published in English and thus can be used by non-Lithuanian speaking researchers as methodological and/or theoretical inspiration for further studies on different languages. Among the spoken corpora discussed in the paper are: the speech corpus Liepa, Sakytinės kalbos įrašų bazė, the Corpus of Spoken Lithuanian. The author pays special attention to the latter as it is closely connected to the development of the Lithuanian corpus of child and child-directed speech. The studies of the acquisition of Lithuanian as a first language are overviewed in the second part of the paper. The majority of studies on corpus data (including those conducted within international cross-linguistic projects) describe the acquisition of grammar by native speakers of Lithuanian. In the most recent research, there is a shift towards new aspects of first language acquisition (including phonology and morphophonology) and new methods (experiments becoming more and more popular).

Maģistra darba pētijums ir vērsts uz to, lai veidotu angļu valodas un dabaszinības integrētu mācību programmu. Mācību satura un valodas teorētiskais pamatojums bija izpētīts un uz tā pamata tika izveidots integrētās mācību programmas plāns. Programmas izstrādei tika iesaistīti gan Latvijas, gan Apvienotās Karalistes mācību grāmatas dabaszinību apgūvei Latvijā. Integrētā mācību programma 1. klasei bija izstrādāta un izpētīta. Tika izmantotas sekojošas datu vākšanas metodes: stundas novērošana, piezīmes darba procesa laikā un ekspertu intervijas. Pētījumā bija noteikti programmas trūkumi, un tā bija grozīta un izlabota. Jauna programma tika novērtēta izmantojot intervijas ar skolotājiem un skolēnu aptaujas. Integrētās valodas un satura programmas projektēšanas process sevī apvieno studentu interešu apzināšanu un programmas mērķu īstenošanu., The research of the Master’s Paper was made to explore how to design English and science integrated learning programme. The theoretical background of teaching content and language was explored and the plan for designing the integrated programme was formed. The course books for teaching science and the authentic materials from UK for Grade1 students from Latvia were explored. The Programme 1 for integrated English and science learning was designed and explored by means of lesson observation, field notes and expert interview. The disadvantages of the programme were defined and it was transferred into Programme 2, which was evaluated by the teachers and students by means of interviews and questionnaires. Designing the integrated language and content programme combines the exploring the students’ interests and the aims of the programme.

The present thesis deals with the conceptual economy-related metaphors in the economic discourse. The aim of the thesis is to provide the comparative analysis on the economy-related conceptual metaphors in popular economic discourse in English and Lithuanian. The paper attempts to describe the concept of metaphor and how this rhetorical device is used in the economic discourse. The analysis aims at exploring which metaphoric constructions are dominant in the English and Lithuanian economic rhetoric as well as pointing out the differences or similarities in the usage of the linguistic expressions of these constructions and the functions of the metaphorical language in economic texts. The paper consists of two parts, theoretical and analytical. Chapter 2 and 3 provides theoretical background for the analysis. Chapter 2 discusses the concept of metaphor. Section 2.1 deals with the traditional view of metaphor; whereas section 2.2 introduces cognitive linguistics and how this discipline describes metaphor. Next, section 2.3 provides a discussion on the conceptual metaphor. Section 2.4 cultural variation in metaphor is discussed briefly. Chapter 3 deals with the metaphors in economic discourse. Section 3.1 provides a brief discussion on economic discourse as a genre and its linguistic features. Section 3.2 looks at metaphors in economic discourse. Chapter 4 presents the analysis of economy-related conceptual metaphors in English and Lithuanian... [to full text] Šis darbas nagrinėja konceptualiąsias su ekonomika susijusias metaforas anglų ir lietuvių ekonominiame diskurse. Analizės tikslas buvo išsiaiškinti, kurios konceptualiųjų metaforų konstrukcijos yra plačiausiai naudojamos lietuvių bei anglų ekonominėje retorikoje pabrėžiant vartojimo skirtumus bei panašumus koncentruojantis į funkcijas, kurias jos atlieka. Ekonominiame bei politiniame diskurse metafora dažnai suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Atlikus straipsnių, kurių tema yra Lietuvos bei Didžiosios Britanijos stojimas bei požiūris į Euro zoną, populiariuose ekonominiuose leidiniuose, buvo nustatyta, jog dažniausiai ekonominė sistema yra konceptualizuojama kaip gyva būtybė, sodas bei mechanizmas arba mašina. Šios metaforos ekonomistams bei politikams padėjo ne tik paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus ekonominius procesus, bet ir įrėminti ir pateikti tam tikrą ekonominę pasaulėžiūrą ir politiką, taip pat sąmonigai ar nesąmonigai buvo naudojamos kaip įrankis įtikinti publiką savo politinių/ekonominių sprendimų teisingumu ir subtiliai paveikti ar pakeisti piliečių nuomonę bei manipuliuoti jų nuostatomis dėl narystės krizę patiriančioje monetarinėje sąjungoje.

Straipsnis analizuoja sėkmingai ir nesėkmingai anglų kalbą besimokančiųjų psichologinę savijautą mokantis, savivertę bei mokymosi strategijų naudojimą. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad sėkmingai besimokantieji anglų kalbą geriau jaučiasi mokymosi proceso metu, jiems mokytis lengviau (t(191)=-3,784, p=0,000); jie jaučiasi saugiai (t(191)=2,427, p=0,016). Be to, sėkmingai besimokančiųjų savivertės laipsnis aukštesnis: jie atsakingesni (t(193)=2,685, p=0,008), turi gerą atminti (t( 196)=-1,904, P=0,052) ir dirba nuosekliau (t(193)=-2,162, p=0,031). Lyginant sėkmingai ir nesėkmingai besimokančiųjų mokymosi strategijų naudojimą, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai šiais atvejais: sėkmingai besimokantieji dažniau naudoja kai kurias atminties, afektyvines, kognityvines ir socialines strategijas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių naudojant metakognityvines strategijas. Research purpose is to determine the impact of psychological well-being, self-esteem and learning strategies upon efficient English as a foreign language acquisition. Research objectives: 1. To compare the psychological well-being and self-esteem of successful and unsuccessful learners of English as a foreign language. 2. To compare the use learning strategies employed by successful and unsuccessful learners of English as a foreign language. 3. To identify the relationship between the use of learning strategies and level of achievement in EFL. 4. To identify the relationship between the learners' self-esteem and level of achievement in EFL Research hypothesis: successful learners' of English well-being is higher, they have higher self-esteem and employ learning strategies more frequently.