Search

Lietaus vanduo gali būti surenkamas nuo bet kurio pastato stogo ir vėliau panaudojamas ūkio reikmėms. Ty-rimas buvo atliktas ūkyje, esančiame Mitkūnų kaime, siekiant nustatyti lietaus vandens, bėgančio nuo ūkinio pastato stogo, kiekius ir parinkti talpos tūrį skirtingo drėgnumo metais. Nustatyta, kad nuo 100 m2 baseino ploto susidaro 23,6 m3 vandens, kurio pakaktų patenkinti 22 % ūkio vandens poreikio. Jeigu vanduo būtų renkamas nuo 200 m2 baseino ploto, tai sausais metais būtų galima tenkinti 43 %, o drėgnais metais 65 % ūkio vandens poreikio. Skirtingo drėgnumo metais optimalus talpos tūris galėtų būti nuo 14 m3 iki 53 m3. Reikšminiai žodžiai: Lietaus vandens surinkimas, stogo plotas, vandens talpa. The rooftop rainwater harvesting means the collection of water through the rooftop of the house or any other structure. This system consists of three basic components such as catchment area, conveyance system and storage facilities. The tank is the most expensive and critical component of a rainwater harvesting system. The volume of the tank determines the reliability of the system operation and the satisfaction of the water needs of the farm. The study was conducted at the individual farm in Mitkunai village, to find the optimum size of the storage tank for harvested runoff from the rooftop of the farm building, in years of different humidity. The precipitation data of Kaunas district for 10 years was analyzed for the water harvesting potential. In the calculations, the water demand for the vegetation period is taken according to the quantities specified by the farmer, regardless of the amount of precipitation. After the calculations, it is determined that rainwater harvesting potential is 23.6 m3 in dry years, which can meet around 22 % of the farm water requirements, when catchment area is 100 m2. In humid and wet years, increasing the volume of the tank to 6 and 9 m3 is not useful, since the water needs of the farm exceed the inflow into the tank and at the end of each month all the water from the tank will be used up. While the catchment area is 200 m2 in dry years, during the vegetation period, 43 % of the accumulated water could be met, and in wet years, 65 % of the total specified water demand of the farm. If the size of the catchment area is 200 m2, the size of storage tank capacity varies from 14 m3 dry years to 53 m3 wet years, respectively. Since precipitation varies in years of different humidity, it is difficult to determine the optimal volume of the tank and evaluate the reliability of the system. But as can be seen from the study, the volume of the tank mainly depends on the amount of precipitation, the roof area and the farm's water demand. Keywords: Rainwater harvesting, Rooftop, Water storage tank.

Tiriamojo darbo objektas: Lietuvos tvenkiniai. Tiriamojo darbo tikslas: nustatyti ir vizualizuoti potencialius tvenkinius (su pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis), kuriuos būtų galima pritaikyti mažosios hidroenergetikos plėtojimui Lietuvoje, sudaryti Lietuvos tvenkinių interaktyvųjį atlasą. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti sudarytus ir veikiančius hidroenergetikos interaktyvius atlasus pasaulyje; 2. Palyginti ir išanalizuoti pasaulyje sukurtus atlasus; 3. Surinkti Lietuvos tvenkinių morfometrines, hidrologines ir kitas charakteristikas; 4. Sudaryti Lietuvoje esančių tvenkinių GIS duomenų bazę; 5. Išanalizuoti tvenkinių hidroenergetinius ir kitus parametrus; 6. Sukurtą tvenkinių atlasą palyginti su kitose šalyse egzistuojančiais atlasais. Tiriamojo darbo metodika: Pagrindinis šaltinis, kuriuo buvo pasinaudota sudarant vandens jėgainių atstatymo vietų duomenų bazę, – Vandens išteklių instituto Microsoft Excel failu su istoriniais vandens tvenkinių duomenimis. Duomenys buvo papildyti ir atnaujinti pagal naujausią turimą informaciją. Atlasas sudarytas pasinaudojant ArcGIS 10.2 programine įranga ant GIS platformos. Sudarytas Vandens jėgainių atstatymo vietų interaktyvus žemėlapis buvo lyginamas su kitais, panašios tematikos, interaktyviais atlasais. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Tyrimo metu buvo nustatytos 125 tvenkinių, kurių galia didesnė nei 10 kW vietos ir įvertinta kiek šių tvenkinių patenka į saugomas teritorijas. Daugiausia tvenkinių yra regioniniuose... [toliau žr. visą tekstą] Object of the research: Lithuanian ponds Aim of the research: to determine and visualize potential localities (with technical characteristics), which would be proper for development of small hydro energy in Lithuania, make an interactive water reservoirs atlas. Objectives of the research: 1. To perform literature analyses, focusing on review of the existing hydropower interactive atlases; 2. To compare and analyze worlds existing atlases; 3. To collect the hydrological and other information of existing ponds; 4. To create GIS database of the existing ponds in Lithuania; 5. To analyze the hydro energetic parameters of the ponds; 6. To compare the created atlas with the other atlases in foreign countries. Research methodology: the primary source, which have been used for reconstruction of water power sites database - the Microsoft Excel file from Water Resources Institute with historical data of water ponds. The data have been supplemented and updated according to the latest available information. Atlas was drawn up using the ArcGIS software 10.2 on a GIS platform. Reconstruction of water power sites composed of the interactive map was compared with other similar-themed, Interactive atlases. Research results: 1. During the research it was found 125 ponds, with a power greater than 10 kW and it was rated how much of these ponds falls into the protected areas. Most ponds are in regional parks - 8 ponds and 4 ponds in Natūra 2000 territories. 2. The investigation estimated that... [to full text]

Lietuvoje ežerų vandens kokybė kasmet kinta. Joje pastebimi gerėjimo ir blogėjimo pokyčiai. Darbe pateikti 2001-2010 m. monitoringo duomenys, iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros apie (pH; T°C; O2; BDS7; NH4; NO3; Min N; Bendr. N; PO4-P; P bendr.; Savitasis elektros laidis) koncentracijas ir dydžius Platelių, Lūksto, Rėkyvos, Kirkilų, Švento, Drūkšių, Alnio, Žuvinto, Dusios, Vištyčio, Balsio, Rubikių, Tauragno ežeruose. Nors vandens telkinių kokybė Lietuvoje nėra prasta, 6 proc. šalies ežerų būklė laikoma net labai bloga ir ją būtina gerinti. Specialistai aiškina, kad ežerų valymas - brangus, todėl daugiau dėmesio skiriama ne teršalams šalinti, o taršos prevencijai. Duomenims apibendrinti taikytas klasterinės analizės metodas. Šis metodas leidžia nustatyti koncentracijų variacijos panašumus ir skirtumus skirtinguose ežeruose. Tyrimai parodė, kad daugiausia panašumų pagal pH; T°C; O2; BDS7; NH4; NO3; Min N; Bendr. N; PO4-P; P bendr.; Savitasis elektros laidis kaitą turi Kirkilų, Rėkyvos, Lūksto, Vištyčio, Žuvinto ežerai. Lithuania Lakes water quality varies year to year. It noticeable improvement and deterioration of the changes. The work presented in 2001-2010. monitoring data from to Lithuanian Republic the Ministry of Environment The Environment Protection agency about (hydrogen ions, temperature, oxygen, biochemical oxygen demand, ammonium nitrogen, nitrates, mineral nitrogen, total nitrogen, phosphate phosphorus, the total phosphorus, specific electrical conductivity) concentrations and sizes Platelių, Lūksto, Rėkyvos, Kirkilų, Švento, Drūkšių, Alnio, Žuvinto, Dusios, Vištyčio, Balsio, Rubikių, Tauragno lakes. Although water quality in Lithuania is not poor, 6 percent. status of a lake, even very bad and needs to be improved. Experts argue that lakes treatment - expensive, so the focus shifted to remove contaminants and pollution prevention. The data summarized in applied cluster analysis method. This method allows determining the variation in the concentrations of similarities and differences between the different lakes. Studies have demonstrated that the similarity between the (active water reaction, temperature, oxygen, biochemical oxygen demand, ammonium nitrogen, nitrates, mineral nitrogen, total nitrogen, phosphate phosphorus, the total phosphorus, specific electrical conductivity) change have Kirkilų, Rėkyvos, Lūksto, Vištyčio, Žuvinto lakes.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti Šešupės tvenkinio būklės situaciją ir būklės gerinimo kryptis, bei ištirti investicinių projektų galimybes vandens telkinio būklei pagerinti. Šiame darbe yra nagrinėjama Šešupės tvenkinio aplinkosauginė būklė ir tiriamos investicinių projektų galimybės Šešupės tvenkinio būklei pagerinti. Tyrimai atlikti Šešupės tvenkinyje 2012 metais gegužės ir spalio mėn. Imti mėginiai vandens tyrimams iš trijų skirtingų vietų ir išanalizuoti aplinkotyros laboratorijoje. Atliekant vandens cheminės būklės tyrimus analizuoti šie vandens būklės rodikliai: PO-P4, Skendinčios medžiagos, Permanganato indeksas, Pb, pH, O2, N-NH4, N-NO2, N-NO3, Nb, BDS7. Tyrimams panaudoti duomenys gauti prieš tvenkinio tvarkymą ir prasidėjus rekonstrukcijai. Tyrimų metu nustatyta, kad vandens cheminė būklė ženkliai nepakito. Didžiausi vandens cheminės būklės pakitimai rasti nustatant bendrą azotą, kuris parodo vandens būklės pablogėjimą. Išaiškintos priežastys, dėl kurių atsirado vandens cheminės būklės pakitimai. Taip pat buvo nagrinėjamas geriausio scenarijaus pasirinkimas alternatyvų analizės būdu. Šiame projekte geriausias sprendimas pasirenkamas atlikus daugiakriterinę alternatyvų analizę. The aim of this master's final paper is to analyze the condition of the Šešupė pond and the directions for improvement of this condition and also to study the possibility to implement investment projects for improvement of the condition of the pond. This paper analyzes the environmental condition of the Šešupė pond and studies the possibility to implement investment projects for improvement of the condition of the Šešupė pond. Analyses were conducted in the Šešupė pond during the period from May to October 2012. Water samples for the analyses were collected at three different places of the pond and analyzed in an environmental science laboratory. The analysis of water chemical status included the following water status indicators: PO-P4, materials in suspension, permanganate index, Pb, pH, O2, N-NH4, N-NO2, N-NO3, Nb, BDS7. Data used for the analyses were obtained before reconstruction of the pond and at the beginning of reconstruction. The analysis has shown that the water chemical status has not changed significantly. The most significant changes of the water chemical status were found during the analysis of total nitrogen which is the indicator of water status deterioration. The reasons of the changes of the water chemical status were clarified. Also I have studied the selection of the best scenario through the analysis of the alternatives. The best solution in this project is selected after multi-criteria analysis of the alternatives.